2024-07-31 Nr. AB-11319-3-61-3-09660-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1947-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09660-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 23S147514, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, konstatavęs, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovas rėmėsi Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 5-S- 20241 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas du kartus vairavo automobilį būdamas neblaivus, kartą – po to, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, todėl pareiškėjas kelia realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

2.2. Pareiškėjas teigė, kad į Lietuvą atvyko siekdamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškėjas Bendrovėje charakterizuojamas teigiamai, jis sėkmingai įgyvendina leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo sąlygas, be to, Lietuvos Respublika yra ir pareiškėjo ekonominių interesų centras. Po teismo nuosprendžių pareiškėjas lankėsi pas psichiatrą ir socialinį darbuotoją, kuris nurodė, kad pareiškėjas bendrauja mandagiai, noriai, tvarkingas. Lietuvoje pareiškėjas gyvena su žmona ir dviem vaikais, dirba statybų įmonėje suvirintoju, probacijos tarnyboje lankosi, pažeidimu nefiksuota, didesniu problemų neišsako, o iškilusias geba išsispręsti savarankiškai. Pareiškėjas stebėjimui ir gydymui yra motyvuotas. Pareiškėjas taip pat tinkamai įgyvendina probacijos sąlygas. Taigi, pareiškėjas yra naudingas visuomenės narys, yra motyvuotas, dirba nepriekaištingai, prisideda prie valstybės ekonomikos augimo, pareigingai laikosi visų jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų. Todėl Raštas buvo grindžiama vien tik spėjimais ir įtarimais, neatsižvelgiant į faktinę pareiškėjo situaciją.

2.3. Sprendimu pažeidžiamos pareiškėjo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą, nes kartu su juo į Lietuvą dirbti atvyko ir gyvenimo draugė. Jie kartu sėkmingai įgyvendina leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimo sąlygas. Pora sudarys santuoką 2023 m. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje. Taip pat jie augina du sūnus (kurie neturi pareiškėjo pavardės, nes gimę ne santuokoje). Pareiškėjo nepilnametis sūnus lanko mokyklą, kurioje adaptavosi, prisitaikė prie kalbos, kultūros, socialinės aplinkos. Pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, nukentės ir jo nepilnamečio vaiko ir pareiškėjo šeimos interesai, pareiškėjo šeima bus išskirta.

2.4. Be to, pareiškėjas būtų priverstas grįžti į (duomenys neskelbtini), kur vyksta karas, nuo kurio bėgdama pareiškėjo šeima ir persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas padarytomis nusikalstamomis veikomis nepadarė žalos nei kitų asmenų turtui, nei sveikatai, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Sprendimas pažeidžia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Išdėstyti argumentai pagrindžia, kad pareiškėjas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Atsakovas pakartojo ginčui aktualias aplinkybes ir atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. 23S151655 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje.

4.2. Pareiškėjas, žinodamas apie įsiteisėjusį 2023 m. vasario 20 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 1 m., vėl vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, t. y., vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas nustatė sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką pareiškėjas padarė jau būdamas teistas už analogišką tyčinį nusikaltimą, t. y., būdamas recidyvistu. Taigi, išvada apie pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei yra pagrįsta pareiškėjo atliktais veiksmais ir elgesio modeliu, taip pat konkrečiais faktais apie įvykdytus nusižengimus.

4.3. Aplinkybės, kad pareiškėjas darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, neturi tarnybinių nuobaudų ir kt. nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių ir atsakovo argumentų.

4.4. Pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai pobūdžio. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kadangi atsakovo naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad du jo nurodyti asmenys yra jo sūnūs, kadangi pagal minėtų asmenų gimimo liudijimus pareiškėjas nėra jų tėvas. Taigi, pareiškėjas nepagrindė, kad Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, todėl teisė į šeimos gyvenimą ir susijungimą nebuvo pažeista.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko bei prašė jį atmesti. Atsiliepime rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, yra teisinga ir pagrįsta, priimta įvertinus teisės aktų reikalavimus ir nustatytas faktines aplinkybes.

5.2. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vairavo automobilį (ir vėl būdamas neblaivus), patvirtina jo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl jis kelia realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

7.1. Policijos departamentas pateikė atsakovui Raštą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2023 m. kovo 14 d.) pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 16 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,67 prom.). Pareiškėjui, be kita ko, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir uždraudimas 1 m. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. 2023 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 28 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,93 prom.). Pareiškėjas, žinodamas apie įsiteisėjusį 2023 m. vasario 20 d. baudžiamąjį įsakymą, pakartotinai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, t. y., vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas nustatė sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė teistas už analogišką tyčinį nusikaltimą, t. y., būdamas recidyvistu. Pareiškėjui paskirta 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 m. ir turto konfiskavimas.

7.2. Rašte akcentuota, kad pareiškėjo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip nesunkūs nusikaltimai, tačiau transporto priemonių vairavimas būnant neblaiviam yra ypač pavojingas ir kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Pareiškėjas net du kartus vairavo automobilį būdamas neblaivus, vieną iš jų – po to, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta dėl vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio. Pareiškėjas tokiu elgesiu pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, todėl jis kelia realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Padarytų teisei priešingų veiksmų pakartotinumas leidžia vertinti, kad jie nebuvo atsitiktiniai ir pareiškėjas taip gali elgtis ir ateityje, todėl būtina apriboti jo, kaip keliančio ar galinčio kelti grėsmę asmens, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę. Pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo (bausmė dar neatlikta). Policijos departamentas informavo atsakovą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir siūlė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus ir įvesti jo duomenis į centrinę Šengeno informacinę sistemą.

7.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2025 m. gegužės 25 d. Sprendime pažymėta, kad pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes padarė du pavojingus nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nesilaikė baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones.

7.4. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 23S150257 nusprendė pakeisti Sprendimą ir vietoje teksto „Pagal UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apskundus šį sprendimą, jo vykdymas Sustabdomas (turi būti nurodyta, jog nesustabdomas).“ įrašyti „Pagal UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apskundus šį sprendimą, jo vykdymas: Nestabdomas (asmuo leidimą laikinai gyventi turi grąžinti Migracijos departamento teritoriniam skyriui).“

7.5. Taip pat Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 23S151655 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendimas priimtas, nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Įstatymu (4 str. 2, 4 d., 26 str. 1 d., 35 str. 1 d., 40 str. 1 d. 3–4 p., 50 str. 1 d. 14 p.), Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 (12, 13.1 p.; toliau – ir Aprašas), 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (96 str. 2 d.; toliau – ir Šengeno konvencija), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (5, 11, 37, p., toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), taip pat Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas du kartus buvo nuteistas už tai, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. pareiškėjas pakartotinai atliko priešingą teisei veiką.

10. Nors pareiškėjas Bendrovėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau, teismo teigimu, šios aplinkybės nereiškia, kad jis atitinka sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti ar turėti. Pareiškėjo teigiamas vertinimas įmonėje ar įgyvendinant leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas nesudaro pagrindo neatsižvelgti į pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai. Vien tai, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, nereiškia, kad atlikus priešingas teisei veikas, toks leidimas negali būti panaikintas. Transporto priemonės vairavimas pakartotinai neblaiviam tik patvirtina, kad toks elgesys yra ypač pavojingas ir kelia grėsmę visuomenei.

11. Aplinkybės, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jis lankėsi pas psichiatrą, socialinį darbuotoją, probacijos tarnyboje, neatliko naujų nusikalstamų veikų, nereiškia, kad padarytos nusikalstamos veikos nebekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, ar kad išnyko jų pavojingumas. Be to, priešingų teisei veikų pavojingumą didina ir tai, kad pareiškėjas tą pačią nusikalstamą veiką atliko du kartus, jis taip pat nesilaikė nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš byloje nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, matyti, kad pareiškėjas nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų bei taisyklių, o tai pagrindžia nepagarbą visuomenei bei viešajai tvarkai.

12. Teismas atmetė argumentus, kad Raštas grindžiamas spėjimais ir įtarimais, kadangi jame buvo remiamasi teismų procesiniais dokumentais bei juose nustatytomis aplinkybėmis. Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenei, grindžiama paties pareiškėjo atliktais priešingais teisei veiksmais, kurie atlikti net du kartus dėl to paties pažeidimo, kas vertintina kaip sunkinanti aplinkybė.

13. Teismas taip pat kritiškai vertino argumentus, kad Sprendimu pažeidžiamos pareiškėjo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Nors pareiškėjas teigė, kad vaikų gimimo liudijimuose nurodytas pareiškėjo tėvavardis, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų (pvz. notaro pažymos, patvirtinančios pareiškėjo tėvystę). Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo gyvenimo draugės vaikai yra ir jo vaikai. Šiuo atveju nustatyta, kad tiek pareiškėjo, tiek vaikų tėvo vardai sutampa, tačiau nesutampa jų pavardės, nėra žinoma, koks pareiškėjo tėvavardis, be to, nėra pateikta oficialiai patvirtančių pareiškėjo tėvystės faktą

14. Byloje pateiktas santuokos sudarymo įrašas, teismo teigimu, patvirtina, kad pareiškėjas ir jo gyvenimo draugė sudarė santuoką, tačiau jų santuoka sudaryta po ginčijamo Sprendimo priėmimo, todėl atsakovas pagrįstai nenustatė duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo vedęs, todėl Sprendimu nebuvo pažeidžiamos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas gali kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau šiuo atveju leidimas laikinai gyventi jam nebuvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu (leidimas išduotas darbo pagrindu), taip pat šios aplinkybės vertintos atsižvelgiant į pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinės nepilnametis sūnus lanko mokyklą Lietuvoje, tikėtina, jog prisitaikė prie kalbos, kultūros, socialinės aplinkos ir pan., tačiau Sprendimu nėra apribojama pareiškėjo teisė atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, byloje nenustatyta, ar minėtas asmuo yra pareiškėjo sūnus. Po Sprendimo priėmimo nustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra vertintini aukščiau, nei grėsmės visuomenei vertinimas. Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės nekeičia išvados, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai, todėl leidimas laikinai gyventi pagrįstai panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

15. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką atsakovo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 23S151655, tačiau šis sprendimas nėra ginčijamas nagrinėjamoje byloje, todėl teismas plačiau dėl uždraudimo atvykti bei iš to galinčių kilti neigiamų pasekmių nagrinėjamoje byloje nepasisakė.

16. Pareiškėjo į bylą pateikti nauji įrodymai bei paaiškinimai, teismo vertinimu, taip pat nepaneigė Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą bei patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad yra stebima sėkminga pareiškėjo resocializacija. Pareiškėjas pabrėžia, kad sėkmingai dirbo Bendrovėje, charakterizuojamas teigiamai, visi Bendrovės darbuotojai yra tikrinami alkotesteriu, pareiškėjas šiuo aspektu nusižengimų nėra padaręs. Teismas neatsižvelgė į Probacijos įstatymo paskirtį ir tikslus, į sėkmingą pareiškėjo probaciją, baudžiamojo poveikio priemonių laikymąsi bei reabilitaciją ir resocializaciją.

18.2. Teismas, vertindamas pareiškėjo pavojingumą, rėmėsi formaliomis išvadomis – nei atsakovas, nei teismas nenustatė konkrečių pareiškėjo keliamų grėsmių viešajai tvarkai ir visuomenei, taip pat konkrečių veiksmų, ar ketinimų juos atlikti, nukreiptus prieš minėtas vertybes.

18.3. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – atsakovas privalo nagrinėti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar konkrečiu atveju nebus pažeistas proporcingumo principas, o vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, neturėtų Policijos departamento išvados automatiškai perkelti į sprendimą, tačiau atlikti savarankišką vertinimą. Be to, Sprendimas buvo priimtas dieną po to, kai faktiškai buvo pradėta pareiškėjo probacija ir bausmės atlikimas. Atsakovas neturėjo galimybių įvertinti grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, t. y. atlikti perspektyvinio pareiškėjo elgesio vertinimo.

18.4. Šiuo atveju buvo pažeistos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą – pareiškėjas su gyvenimo drauge 2023 m. sudarė santuoką, tačiau jie nuo 2022 m. gyveno kartu, su jais gyvena du sūnus, kurie turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl kilmės šalyje vykstančio karo. Nors pareiškėjo sūnūs neturi jo pavardės, nes pareiškėjas su sutuoktine vaikų susilaukė ne santuokoje, tačiau vaikų gimimo įrašuose nurodyta motinos pavardė ir pareiškėjo tėvavardis. Siekiant patvirtinti, kad pareiškėjas yra vaikų tėvas, buvo atliktas DNR tyrimas, kurį pareiškėjas pateikia teismui. Pareiškėją Lietuvos Respublikoje turi šeiminiai ryšius – sutuoktinę ir du vaikus (vienas iš jų – nepilnametis, kuris Lietuvoje adaptuojasi, lanko mokyklą, prisitaikė prie kultūros, kalbos, socialinės aplinkos). Atsakovas šių aplinkybių nevertino, neprašė nei pareiškėjo, nei jo sutuoktinės papildomų įrodymų ar paaiškinimų šiuo aspektu. Sprendimas pažeidžia Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) nuostatas.

18.5. Be to, Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sesuo su nepilnamečiais vaikais. Šiems asmenims buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, dėl kilmės valstybėje vykstančio karo.

18.6. Teritorija, kurioje iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno pareiškėjas, yra okupuota, todėl pareiškėjas neturi galimybės grįžti į kilmės valstybę. Nors pareiškėjas galėtų pasinaudoti šalies viduje perkeltų asmenų statuso teisinėmis nuostatomis, tai nepaneigia fakto, kad jis kilmės valstybėje neturi nei gyvenamosios vietos, nei namų, į kuriuos galėtų grįžti. Pareiškėjo ir jo šeimos teisės bėgti nuo karo ir įsikurti bei įsitvirtinti Lietuvos Respublikoje saugo EŽTK 8 straipsnio 2 dalis.

18.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje buvo pritaikęs reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė sprendimo, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, galiojimą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos reikšmingos aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgta priimant sprendimą užsienieti išsiųsti (esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika).

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

20. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pažymi, kad:

20.1. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis ketino dirbti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.), o ne todėl, kad jis turi atlikti probaciją. Vien tai, kad pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi, nereiškia, kad, atlikus priešingas teisei veikas, toks leidimas negali būti panaikintas. Aplinkybės, kad pareiškėjas yra gerai charakterizuojamas darbe, lankė psichiatrą ir socialinį darbuotoją, neatliko naujų nusikalstamų veikų, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, nereiškia, kad padarytos nusikalstamos veikos nebekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, ar kad išnyko jų pavojingumas. Be to, pareiškėjas tą pačią nusikalstamą veiką atliko du kartus, nesilaikė baudžiamajame įsakyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, pareiškėjas nesilaiko įstatymų bei taisyklių, rodo nepagarbą visuomenei bei viešajai tvarkai.

20.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nesutinka su Sprendimu, tačiau nepateikia įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento vertinimą ar padarytas išvadas, taip pat pateikiama tik nuomonė dėl įrodymų vertinimų bei siekiama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu.

20.3. Pareiškėjas nepateikė tėvystę patvirtinančių duomenų. Tiek pareiškėjo, tiek vaikų tėvo vardai sutampa, tačiau nesutampa jų pavardės, nėra žinoma, koks pareiškėjo tėvavardis, nepateikta \ duomenų, patvirtinančių pareiškėjo tėvystės faktą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pareiškėjo teisė į šeimos gyvenimą ir susijungimą nebuvo pažeista. Be to, EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad minėtas straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. Kai valstybė toleruoja asmens būvima savo teritorijoje, kol laukiama sprendimo dėl leidimo gyventi arba apeliacijos rezultato, pati valstybė tokiu būdu sudaro užsieniečiui sąlygas dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime, formuoti santykius arba sukurti šeimą. Tačiau tai savaime nereiškia, kad EŽTK 8 straipsnis nustato pareigą tokios valstybės valdžios institucijoms leisti šiam užsieniečiui gyventi šalyje.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Policijos departamentas remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei buvo konstatuota tik formaliai, nevertinant faktinių aplinkybių.

21.2. Išvada apie pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei yra pagrįsta jo atliktais veiksmais ir elgesio modeliu. Pareiškėjo veiksmai nebuvo atsitiktiniai ir ateityje jis gali daryti naujus teisės pažeidimus, todėl jis kelia realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo netyčinės ar atliktos dėl nežinojimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia anksčiau nurodytų išvadų.

21.3. Pareiškėjo teigimu, jo probacija buvo pradėta 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir jis laikosi jos sąlygų, tačiau pareiškėjas nutyli, kad į Probuojamųjų asmens duomenų registrą jis buvo įtrauktas ir po pirmojo teistumo, t. y. 2023 m. kovo 15 d., įsiteisėjus 2023 m. vasario 20 d. baudžiamajam įsakymui, tačiau tai nesulaikė jo nuo antro analogiško nusikaltimo padarymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, kadangi padarė dvi nusikalstamas veikas – vairavo neblaivus; vėliau, esant atimtai teisei vairuoti, pakartotinai atliko analogišką teisei priešingą veiklą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka bei pažymi, kad jis darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, tinkamai atlieka resocializaciją, įgyvendina visas paskirtas baudžiamojo poveikio priemones. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į jo šeimines aplinkybes Lietuvoje – sutuoktinę ir vaikus.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus dokumentus – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateikti įrodymai gauti po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, jie pridedami prie bylos. Atsakovo argumentai šiuo aspektu nepaneigia procesinių prielaidų priimti minėtus dokumentus.

27. Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, konstatavęs, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Atsakovas, remdamasis Policijos departamento Raštu, nurodė, kad pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus (t. y. du kartus vairavo neblaivus, vieną iš šių kartų – esant atimtai teisei vairuoti). Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas savo elgesiu pademonstravo netinkamą požiūrį į įstatymų laikymąsi ir siekį išvengti pasekmių bei atsakomybės už savo veiksmus, taip pat – nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumo, todėl jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Padarytų teisei priešingų veiksmų pakartotinumas, atsakovo vertinimu, pagrįstai leidžia manyti, kad jie nebuvo atsitiktiniai ir kad pareiškėjas taip gali elgtis ir ateityje.

28. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

29. Šio straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.).

Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; kt.).

Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; kt.).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad šiuo atveju Migracijos departamentas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo.

32. Iš skundžiamo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, matyti, kad Sprendimas, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjui, tiek jo šeimos nariams, teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin formalus, pagrįstas tik Rašte nurodytais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų vertinti kitų prieinamų duomenų kontekste. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamento Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tačiau byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką (sutuoktinė gyvena Lietuvoje), be to, byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas su sutuoktine augina vaikus, vienas iš jų – nepilnametis, kuris mokosi Lietuvoje. Nors Migracijos departamentas nurodė, kad atliko pareiškėjo vertinimą, iš Sprendimo turinio nėra galima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis tiek minėtos, tiek kitos informacijos, susijusios su pareiškėju (be kita ko, dėl tėvystės ir sudarytos santuokos, kurių įrodymai buvo pateikti teismui), vertinimas. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai.

33. Taigi, Migracijos departamentas neįvertino, ar Sprendimas, kuriuo panaikinamas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris bus pagrindu sprendimui dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį, nėra neproporcingas pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, dėl Sprendimo motyvuotumo bei išsamumo, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjui, tiek jo šeimos nariams, trūkumų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti skundžiamo Sprendimo teisėtu ir pagrįstu. Tai lemia, kad Sprendimas turi būti panaikintas, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas.

35. Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo apskųstas Sprendimas panaikinamas.

36. Nagrinėjamu atveju konstatuoti Departamento sprendimo motyvuotumo ir išsamumo trūkumai negali būti pašalinti ginčo nagrinėjimo teisme metu, nes teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų administracinių sprendimų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tokie papildymai kokybiškai keičia ginčijamo administracinio sprendimo pagrindimą, o tuo pačiu – plečia bylos nagrinėjimo ribas. Tik esant konkretiems teisės aktų (administracinių sprendimų) priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

37. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad prie apeliacinio skundo yra pridėtas banko mokėjimo nurodymas (520 Eur, Valstybinei teismo medicinos tarnybai, mokėtoja – (duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo aspektu nepateikta jokių duomenų ar argumentų (sąsajumo su nagrinėjama byla, konkretaus prašymo šias išlaidas atlyginti, grindžiant, kad jos buvo būtinos). Tačiau byloje pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 12 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis priskiriamas bylos nagrinėjimo išlaidoms, todėl priteistinas pareiškėjui iš atsakovo. Tačiau pareiškėjui nepateikus argumentuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atlyginti kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija detaliau šiuo klausimu nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. 23S147514.

Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 34,50 trisdešimt keturis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas