Legislator Case Law & Legislation
2017-02-27 Nr. AB-4664-3-61-3-05235-2014-5 AI generated

2017-02-27 Nr. AB-4664-3-61-3-05235-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-02-27 Nr. AB-4664-3-61-3-05235-2014-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-02-27 Nr. AB-4664-3-61-3-05235-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2, 18–19), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija (toliau – ir NTA), dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-78-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05235-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2, 18–19), prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija (toliau – ir NTA), dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė skundo dalį, kuria prašoma priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą skundo dalį atsisakė priimti.

Pagrįsdama savo reikalavimus, paaiškino, kad jai paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimas buvo neteisėtas. Nurodė, kad valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas, kaip ir darbo užmokesčio dalies neišmokėjimas, yra tęstinis pažeidimas, kuriam taikytinas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas 10 metų pažeistų teisių gynimo terminas.

NTA, atstovaujanti atsakovo Lietuvos valstybės atstovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę, teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 22–25) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdama savo poziciją, paaiškino, kad, NTA turimais duomenimis, pareiškėjai nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išmokant teisėjų valstybinę pensiją, buvo skaičiuojama už 10 metų teisėjo darbo stažą ir buvo taikomas 1,3 pensijos dydžio ribojimas (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo taikytas 1,5 valstybinės pensijos dydžio ribojimas) bei Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi pareiškėjai šiuo laikotarpiu išmokėta 7 700,80 Eur (26 589,30 Lt) teisėjų valstybinės pensijos suma, taikant ribojimą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – 1,5 ribojimą, numatytą Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje) ir mažinimą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei 5 straipsnio 1–2 dalis (2015 m. sausio 26 d. NTA pažymos Nr. 3R-307 7 stulpelis). Valstybinės pensijos suma apskaičiuota imant faktinį teisėjos darbo stažą (10 metų teisėjo darbo stažas), vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis (jei šio nutarimo nuostatos būtų nukreiptos į praeitį), netaikant pensijos dydžio 1,3 ar 1,5 ribojimų, netaikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1–2 dalių, bet taikant mažinimą pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taip pat sudaro 7 700,80 Eur (26 589,30 Lt) (2015 m. sausio 26 d. NTA Nr. 3R-307 11 stulpelis).

Taigi pareiškėjai, netaikant valstybinės pensijos dydžio ribojimo, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka nesusidarė (NTA 2015 m. sausio 26 d. pažymos Nr. 3R-307 12 stulpelis).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai paskirta valstybinė pensija ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 7–8, 32–33). Dėl paskirtos valstybinės pensijos sumažinimo pareiškėja 2012 m. balandžio 27 d. kreipėsi su prašymu į NTA, kuri 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 4R-932-(4.34) išaiškino, kad negali perskaičiuoti pareiškėjos gaunamos pensijos, nes nėra priimti tokį perskaičiavimą reglamentuojantys teisės aktai (b. l. 9–11).

Vertindamas pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, teismas pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu pripažino, kad teisėjų, kaip ir kitų asmenų gaunamų pensijų perskaičiavimui, taikytina Laikinojo įstatymo 1 priede nustatyta formulė. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2010 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, be kita ko, buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.

Nagrinėjamo ginčo atveju yra reikšmingi ir Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarime pateikti išaiškinimai. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai; 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimuose pateiktus išaiškinimus, teismas pripažino, kad pareiškėjos gaunama valstybinė pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota pagrįstai bei teisėtai, todėl skundo reikalavimas dėl pareiškėjos nurodytos valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

III. Pareiškėja I. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, vadovaudamasis nepagrįsta NTA pozicija, nes visą laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Dėl nesuprantamų priežasčių 2015 m. sausio 26 d. NTA pažymoje duomenys apie 2013 metais sumažintą valstybinę pensiją nebuvo pateikti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime kartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjai buvo mokama valstybinė pensija, sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio nuostatas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja NTA, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė skundo dalį, kuria prašoma priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo. Minėtu laikotarpiu valstybinė pensija pareiškėjai mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją Laikinojo įstatymo nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais šio įstatymo pakeitimais jos galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybinė pensija pareiškėjai buvo sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šiam ginčui aktualų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies konstitucingumo klausimą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgdama į aptartą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, taip pat į tai, jog 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Konstitucinis Teismas sprendė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pratęsimo 2012 ir 2013 metams teisėtumo klausimą valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, nematydama skirtumo, kodėl pareiškėjai mokėta teisėjos valstybinė pensija turėtų būti vertinama kitaip ir nematydama pagrindo abejoti Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pratęsimo teisėtumu 2012 ir 2013 metams taip pat ir teisėjų valstybinių pensijų atžvilgiu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog mokant valstybinę pensiją pareiškėjai, pagrįstai ir teisėtai taikyta Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis 2012 ir 2013 metais, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje panašiose bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimo, taikant tas pačias Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, formuojamoje po Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo, yra išaiškinęs, jog nėra pagrindo pripažinti, kad minėtos valstybinės pensijos sumažintos neteisėtai, todėl tokiu būdu susidariusios valstybinių pensijų nepriemokos pensijų gavėjams nepriteisiamos (pvz., 2015 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-848-143/2015; 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-756/2015; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-945-525/2015, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1926-502/2016, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3609-520/2016, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-602/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir dėl teisėjų valstybinių pensijų teisėto sumažinimo (pvz., 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1645-525/2016).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius