08c6b326-12f4-49f3-a2b2-b08007dfbdfd · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-498/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08434-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Olego Å ibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam E. Ž., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. Ž. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti, o bÅ«tent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 20 d. apie 11.35 val., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turint bendrÄ tikslÄ platinti narkotines medžiagas, neteisėtai, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje, įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 7,734 g., bei Å¡ias narkotines medžiagas supakavo į du atskirus paketus, iÅ¡ kurių viename pakete kartu su rudos spalvos medžiaga narkotinės medžiagos – heroino, kiekis – 0,019 g, kitame pakete kartu su gelsvos spalvos medžiaga narkotinės medžiagos – heroino, kiekis – 7,715 g., po to Å¡iuos du paketus su juose esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu, patalpino į vienÄ bendrÄ paketÄ , kurį tolimesniam didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimui – permetimui į (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančiÄ (duomenys neskelbtini), teritorijÄ bausmę atliekantiems nuteistiesiems, perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, po ko Å¡is paketas su jame esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu, nenustatyto tyrimo asmens buvo permestas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ bei kurį su jame esančiu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu, kurio bendra masė 7,734 g., 2016 m. vasario 20 d. apie 11.35 val., ant (duomenys neskelbtini) pataisos namų pastato stogo, esančio (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigÅ«nai.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad E. Ž. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, įrodyta surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę neteisingai iÅ¡aiÅ¡kindamas ir pritaikydamas baudžiamÄ jį įstatymÄ ir baudžiamojo proceso įstatymÄ . Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas savo iÅ¡vadas grindė tik prielaidomis ir spėjimais, neatsižvelgdamas į apelianto kaltę paneigiančius įrodymus.

Visas neaiÅ¡kias situacijas ir aplinkybes teismas tendencingai vertino skundo autoriaus nenaudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡plaukiantį in dilbio pro reo principÄ Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įtariamojo, kaltinamojo parodymai, jeigu jie gauti teisėtais veiksmais, yra bylos įrodymai ir privalo bÅ«ti tiriami, tikrinami ir vertinami pagal bendrÄ sias taisykles. Kaltinamasis turi teisę gintis iÅ¡keldamas savo gynybinę pozicijÄ patvirtinančias versijas bei prielaidas, o teismas prielaidas, turinčias realų pagrindÄ , privalo patikrinti, o ne atmesti remdamasis hipotetiniais samprotavimais, nes tokiu atveju pažeidžiami rungimosi principas kuris yra garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 7 straipsnyje, bei reikalavimas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamojo parodymų, taip pat kitų bylos įrodymų vertinimas negali bÅ«ti siejamas su pasirinktos gynybos taktika ir gynybos pasirinktomis teisėtomis priemonėmis. PrieÅ¡ingu atveju konstatuojamas teisės į gynybÄ ir neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimas. Pažymima, kad skundo autorius ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė identiÅ¡kus parodymus, jog tvarkydamas savo automobilį prie namų už galinės sėdynės rado plastikinį paketÄ , mėlynos spalvos, maždaug 4,5 cm.

X 5,5 cm. Dydžio, viduje matė smėlio spalvos medžiagÄ ; šį paketÄ su kitomis Å¡iukÅ¡lėmis iÅ¡metė į kieme stovėjusį konteinerį. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo apelianto parodymų, kad galbÅ«t jo draugai paliko paketÄ su narkotine medžiagÄ , kuriÄ jis iÅ¡metė, vertinimu kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, skunde tvirtinama, kad toks parodymų interpretavimas yra Å¡aliÅ¡kas, pagrįstas tik hipotetiniais samprotavimais ir aiÅ¡kiai sunkinantis apelianto teisinę padėtį bei pažeidžiantis konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principÄ .

Anot skundo autoriaus, teismas, darydamas iÅ¡vadas, kad jis, pareiÅ¡kus, jam įtarimÄ Â 2017 m. birželio 22 d., tokių aplinkybių nenurodė, Å¡i versija atsirado tik 2017 m. rugpjūčio 8 d. apklausos metu, turėjo matyti, kad pirmÄ jÄ apklausÄ 2017 m. birželio 22 d. atliko tyrėja, pavaduojanti tyrimÄ atliekančiÄ tyrėjÄ E. S., kuri nežinojo bylos aplinkybių ir neuždavė jokių konkrečių klausimų, o 2017 m. rugpjūčio 8 d. grįžus iÅ¡ atostogų tyrėjai E. S. apklausa buvo konkreti, su konkrečiais klausimais.

Todėl Å¡ios apklausos metu ir buvo duoti iÅ¡samÅ«s parodymai. Be to, teismas, nurodydamas, kad skundo autorius atsisakydamas nurodyti draugus, kurie galimai paliko įvardintÄ mėlynos spalvos paketÄ , siekia iÅ¡vengti atsakomybės, netinkamai vertino situacijÄ . Akcentuojama, kad apeliantui davus parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nei ikiteisminio tyrimo institucija, nei teismas netyrė jo įvardintų aplinkybių, nenustatinėjo automobilio buvimo aplinkybių, neatliko parodymų patikrinimo vietoje, siekiant nustatyti jo parodymų teisingumÄ , nesiėmė jokių veiksmų nustatyti asmenis važiavusius su juo automobilyje, nepaėmė biologinių pėdsakų ir nepaskyrė užduočių.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad specialistė iÅ¡vadoje Nr. 140-(917)-ISI-2500 ir teisiamojo posėdžio metu nurodė ir paaiÅ¡kino, kad ant pakuotės Nr. 1 rado susimaiÅ¡iusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, kurių nepakako identifikuoti konkretų asmenį, tačiau specialistė pagal rastus biologinius pėdsakus neatmetė galimybės, kad pirmÄ jÄ pakuotę lietė asmuo, kuris lietė ir antrÄ jÄ pakuotę, nes kaltinamasis turi biologinių pėdsakų skaičių sekÄ , kuri yra ir ant pirmojo paketo, skunde teigiama, kad tokia iÅ¡vada, padaryta duomenis vertinant selektyviai, nepilnai vertinant specialistės parodymus.

Kritikuojant teismo specialisto iÅ¡vadų Nr. 140- (917)-IS 1-2500 ir Nr. 140- (4103)-IS 1-4749 vertinimÄ , skunde taip pat pažymima, kad šiomis specialisto iÅ¡vadomis nustatyta, kad skundo autorius turėjo kontaktÄ su pakuote Nr. 2 (plastikinė, mėlynos spalvos). Be to, nurodoma, kad nors specialistė R. J. parodė, kad atmesti kaltinamojo kaip nelietusio pakuotės Nr. 1 negali. Tas asmuo turi skaičių sekÄ , kuri yra ir ant pirmo paketo, tačiau tuo pačiu specialistė patvirtino, kad asmens genotipas nuo pakuotės Nr. 2 galėjo persiduoti ir ant pakuotės Nr. 1 kontaktuojant pakuotėje.

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros matyti, kad pakuotė Nr. 1 ir Nr. 2 buvo supakuotos į vienÄ pakuotę ir betarpiÅ¡kai viena su kita kontaktavo. Apelianto gynėjui klausiant, kaip vienodomis sÄ lygomis pakuojant narkotines medžiagas į atskirus paketus vėliau pakuojant į vienÄ paketÄ , ant vienos pakuotės, t. y. Nr. 2, rastas aiÅ¡kus skundo autoriaus genotipas, o ant pakuotės Nr. 1 ir Nr. 3 jo genotipo duomenų nerasta tiek, kad bÅ«tų galima identifikuoti asmenį, specialistė atsakyti negalėjo.

Akcentuojama ir tai, kad tyrimo metu specialisto iÅ¡vadose nėra iÅ¡vadų, kad apeliantas turėjo kontaktÄ su pakuote Nr. 3, į kuriÄ buvo supakuotos dvi pakuotės su narkotinėmis medžiagomis, be to nėra iÅ¡vados, kad jis kontaktavau su pakuote Nr. 1, kurioje buvo rastas didelis kiekis (7,715 gr.) narkotinės medžiagos – heroino. Neginčijamai nustatytas skundo autoriaus kontaktas su pakuote Nr. 2, kurioje buvo rasta narkotinės medžiagos – heroino, kurio mase 0,019 gramų. Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skundo autorius pakavo narkotines medžiagas į du atskirus paketus, nors Å¡i iÅ¡vada neatitinka faktinių aplinkybių ir nėra įrodyta.

Be to, visos abejonės turi būti kaltinamojo naudai.Skunde remiamasi 2016 m. vasario 20 d. apžiūros protokolo, specialisto išvadų 140- (901)-IS1 -3070 ir Nr. 140-(917)-IS 1 -2500 duomenimis bei specialisto M. G. parodymais apie pakuotes, kuriose rastos narkotinės medžiagos, taip pat jose aptiktas narkotines medžiagas, ir pabrėžiama, kad nustatyta, jog visos trys pakuotės yra skirtingos spalvos, naudojamos skirtingos pakavimo medžiagos, supakuotos narkotinės medžiagos pakuotėse Nr. 1 ir Nr. 2 skiriasi.

Skiriasi narkotinių medžiagos koncentracija, spalva ir sudėtis. Todėl, anot skundo autoriaus, akivaizdu, kad Å¡ios narkotinės medžiagos buvo gaminamos ir pakuojamos atskirai. Tarp pakuotės Nr. 1 ir Nr. 2 nėra jokio loginio ryÅ¡io. Tačiau teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad apeliantas supakavo narkotines medžiagas į du paketus, vėliau juos patalpino į vienÄ bendrÄ paketÄ . Å i teismo iÅ¡vada niekuo nepagrįsta, paremta teismo daromomis prielaidomis ir spėjimais. Akcentuojama, kad BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

Skundo autoriaus teigimu, iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis priimtas nesilaikant teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų principinių įrodymų vertinimo nuostatų – įrodymai įvertinti tendencingai ir selektyviai, suteikiant prioritetÄ kaltinimÄ pagrindžiantiems įrodymams, sumenkinant apelianto teisinę padėtį lengvinančių įrodymų reikÅ¡mę, visos abejotinos situacijos, traktuotos jo nenaudai, esmingai pažeista jo nekaltumo prezumpcija, nepagrįstai pripažinus, kad jis įgijo, laikė, pakavo didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias vėliau perdavė nenustatytiems asmenims.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ .

Esminis kriterijus, atribojantis vienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų nuo kitos, yra tikslo parduoti ar platinti narkotines arba psichotropines medžiagas turėjimas (arba Å¡ių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas), todėl kaltininko veikos tikslas turi bÅ«ti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Remiamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose nurodyto tikslo įrodinėjimas yra susijęs su objektyvių bylos duomenų vertinimu, todėl darant atitinkamas iÅ¡vadas turi bÅ«ti atsižvelgiama ne vien į kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir į faktines bylos aplinkybes: narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį (jų įvairovę, rūšį, masę), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybes, paruoÅ¡tų vartoti dozių skaičių, taip pat į tai, ar kaltininkas pats vaitoja Å¡ias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju ir pan., ir tvirtinama, kad skundžiamame nuosprendyje padarytas įrodymų vertinimas kaip patvirtinantis, jog kaltinamasis įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas platinti, neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalies objektyviÄ jÄ pusę įvardino skundo autoriaus veiksmus, pakuojant narkotinę medžiagÄ i du atskirus paketus, vėliau Å¡ių paketų patalpinimÄ Ä¯ vienÄ paketÄ . Tokie apelianto veiksmai įvertinti kaip narkotinės medžiagos laikymas. O narkotinės medžiagos atsiradimas ant (duomenys neskelbtini) pataisos namų stogo įrodo mano tikslÄ jÄ platinti. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu skundo autorius buvo įtariamas minėtas narkotines medžiagas permetęs į pataisos namus.

Tačiau vėliau įtarimas buvo pakeistas ir teisme jis jau buvo kaltinamas perdavęs narkotines medžiagas nenustatytiems asmenims, kurie Å¡ias medžiagas permetė į pataisos namus. Pabrėžiama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu (analizuojant skundo autoriaus mobilaus ryÅ¡io telefonu buvimo vietÄ , turėtus kontaktus), nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas ir įrodytas apelianto ryÅ¡ys su asmenimis atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nebuvo nustatyti asmenys, kurie permetė narkotines medžiagas į pataisos namus.

Taip pat nebuvo nustatytas narkotinių medžiagų perdavimo nenustatytiems asmenims faktas. Tačiau teismas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, objektyviÄ jÄ pusę nustatė narkotinių medžiagų atsiradimu ant pataisos namų stogo. Tuo tarpu skundo autoriaus parodymai apie tai, kad rastÄ mėlynos spalvos paketÄ su nežinoma medžiaga iÅ¡metė į prie namų esantį atliekų konteinerį, netirti, o įvardinti kaip versija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Tačiau toks teismo sprendimas yra Å¡aliÅ¡kas.

Apelianto įvardintos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Todėl, anot skundo autoriaus, jo veiksmas – mėlynos spalvos pakuotės, kurioje buvo vėliau rasta 0,019 gr. heroino, iÅ¡metimas į Å¡iukÅ¡lių konteinerį, turi bÅ«ti vertinama kaip vienintelė, teisminio tyrimo metu neatmesta, aplinkybė.Skunde teigiama, kad nors pirmosios instancijos teismas nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, subjektyviÄ jÄ pusę grindė narkotinės medžiagos atsiradimu ant pataisos namų stogo kaip įrodančiu, kad kaltininko narkotinė medžiaga buvo įgyta ir laikoma, turint tikslÄ jÄ platinti, tačiau, apelianto manymu, tokia iÅ¡vada paremta tik samprotavimais ir prielaidomis.

Pakartojama, kad tyrimo metu nenustatytas narkotinių medžiagų perdavimo faktas asmenims permetusiems paketÄ Ä¯ pataisos namus. O skundo autoriaus biologinio pėdsako buvimas ant vienos iÅ¡ pakuočių neįrodo nusikaltimo subjektyviosios pusės.Skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas už 7,734 gr. heroino įgijimÄ ir laikymÄ turint tikslÄ jį platinti, netinkamai nustatė nusikaltimo objektÄ t. y. narkotinės medžiagos kiekį, kurį realiai skundo autorius laikė. Pakartojama, kad apeliantas parodė, jog tvarkydamas automobilį, už sėdynės rado mėlynos spalvos, maždaug 5 centimetrų skersmens, plastikinę pakuotę, kurioje matė smėlio spalvos medžiagÄ .

Å iÄ pakuotę iÅ¡metė į Å¡alia namų esantį Å¡iukÅ¡lių konteinerį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad greičiausiai ta pati pakuotė 2016 m. vasario 20 d. buvo rasta pakete ant (duomenys neskelbtini) pataisos namų stogo. Nustatyta, kad mėlyname pakete yra 2,582 gramai rusvos medžiagos, kurioje yra 0,019 gramo heroino. Anot skundo autoriaus, prielaidÄ , kad ant (duomenys neskelbtini) pataisos namų stogo buvo rasta ta pati pakuotė, galima daryti iÅ¡ to, kad ant jos pavirÅ¡iaus buvo surasti ne mažiau kaip dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, iÅ¡ kurių vienas priklauso jam.

Be to, jis apklausų metu nurodė, kad automobilyje rado mėlynos spalvos pakuotę 4,5-5,5 cm. dydžio. 2016 m. gegužės 3 d. specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡yta tiriamoji pakuotė Nr. 2, kuri yra mėlynos spalvos, plastikinė, 4,5x5,5 cm. dydžio. Apelianto teigimu, tikėtina, kad jo parodymuose ir specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡yta pakuotė yra visiÅ¡kai identiÅ¡kos. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjant jo atsakomybės klausimÄ ir veikos kvalifikavimÄ , turėjo bÅ«ti vertinamas narkotinės medžiagos - heroino, buvusio mėlynoje pakuotėje laikymo klausimas.

Tačiau teismas įvertinęs apelianto parodymus, jog automobilyje rasta medžiaga buvo smėlio spalvos, nurodė, kad rasta pakete narkotinė medžiaga gelsvos spalvos, kurios sudėtyje yra 7,715 gramo heroino, o tai atitinka didelį kiekį. Tokiu bÅ«du teismas dėl nesuprantamos priežasties skundo autoriaus parodymus, kad matė smėlio spalvos narkotinę medžiagÄ Ä¯vertino, kaip žinojimÄ apie Å¡iÄ medžiagÄ , bei nuosprendyje įvardino, kad jis supakavo gelsvÄ medžiagÄ Ä¯ atskirÄ paketÄ .

Be to, apeliantas savo parodymuose nurodė, kad automobilyje rado mėlynos spalvos paketÄ . Apie tai, kad jis bÅ«tų matęs ar laikęs kitÄ pilkÅ¡vos spalvos paketÄ duomenų byloje nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo atliktas daiktų (pakuotės, narkotinės medžiagos) atpažinimas, kuris numatytas BPK 193 straipsnyje, siekiant nustatyti, ar rastÄ paketÄ ant pataisos namų stogo skundo autorius rado savo automobilyje. Baudžiamojoje byloje sudėtos nespalvotos įvykio vietos apžiÅ«ros foto nuotraukos.

Tačiau teismas nusprendė, kad apeliantas laikė pilkÅ¡vos spalvos paketÄ (Nr. 1 ), kurį vėliau supakavo į paketÄ (Nr. 3), kurį perdavė nenustatytam asmeniui permesti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Anot skundo autorius, teismas netinkamai identifikavo nusikaltimo objektÄ . Todėl apelianto veika turi bÅ«ti vertinama dėl mėlynos spalvos paketo, kuriame rasta 0,019 gramo heroino. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu nustatyta, kad skundo autorius turėjo kontaktÄ su pakuote Nr.

2. Tai patvirtina jo parodymai, specialisto iÅ¡vada. 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 nustatyta, kad nedidelis Å¡ios narkotinės medžiagos kiekis yra nedaugiau kaip 0,02 gramai. Cituojama BK 259 straipsnio 2 dalis ir teigiama, kad kadangi nustatyta, jog apeliantas turėjo kontaktÄ su pakuote, kurioje rasta 0,019 gr. heroino, jo veika turi bÅ«ti vertinama dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo, neturint tikslo jų platinti. Pakartojama, kad skundo autorius apklausose nurodė, jog mėlynos spalvos plastikinę pakuotę rado savo automobilyje.

Tačiau jis Å¡ios pakuotės iki suradimo anksčiau nematė, ar pakuotėje buvo narkotinė medžiaga nežinojo, o darė tik prielaidÄ , kad ten yra narkotinė medžiaga. Å ios medžiagos neplatino, o jos atsikratė iÅ¡mesdamas į Å¡iukÅ¡lių konteinerį. Tuo tarpu, jeigu teismas pripažintų paketo suradimo ant pataisos namų stogo faktÄ , kaip apelianto siekį platinti Å¡iÄ medžiagÄ , tai jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 260 straipsnio 1 dalyje.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nuteistasis E. Ž. ginčija kaltę ir apylinkės teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , nurodydamas, kad jis nelaikė didelio kiekio narkotinių medžiagų, turint tikslÄ jas platinti, o veikos kvalifikacijÄ pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neteisinga.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas E. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nuteistojo E. Ž. argumentai, kuriais jis siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas, yra nepagrįsti ir atmestini, nes E. Ž. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 260 straipsnio 2 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.Nuteistasis E. Ž. nurodo, kad jo kaltė dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neįrodyta, kadangi jo parodymai, kad turėjo kontaktÄ tik su dalimi narkotinių medžiagų (pakuote Nr. 2), nurodytų kaltinime, jas radus savo automobilyje, kurias, supratus, kad tai galimai narkotinės medžiagos, jis iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį, nepaneigti, o specialisto iÅ¡vados, jog nuteistasis turėjo kontaktÄ su kita rasta narkotinių medžiagų pakuote Nr. 1, taip pat pakuote Nr. 3, į kuriÄ buvo sudėtos pakuotės Nr. 1 ir Nr. 2, nėra.

Taip pat, anot apelianto, nėra nustatyta, kad jis perdavė narkotines medžiagas kitiems asmenims. Tačiau su šiais apelianto teiginiais aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2016 m. vasario 20 d. apie 11.30 val., tikrinant (duomenys neskelbtini) pataisos namų stogus, buvo rastas paketas su jame buvusiais rudos ir mėlynos spalvos paketais, kuriuose atitinkamai buvo 7.715 g ir 0,019 g. narkotinės medžiagos – heroino (byloje ginčo dėl šio fakto nėra).

Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimÄ , apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, įgijęs Å¡ias atskiruose paketuose buvusias narkotines medžiagas, patalpinęs į bendrÄ paketÄ ir tolimesniam platinimui perdavęs nenustatytiems asmenims, padarė E. Ž.. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad specialisto tyrimo metu nustatyta, jog ant pakuotės, pažymėtos Nr. 2, apie 4,5 cx 5,5 cm. dydžio, plastikinės, mėlynos spalvos, rastos 2016 m. vasario 20 d. ant (duomenys neskelbtini) pataisos namų stogo, rasta susimaiÅ¡iusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro (1 t., b. l. 42-43). 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(4103)-IS1-4749, konstatuota, kad ant pakuotės, tiriant pažymėtos Nr. 2, rastos 2016 m. vasario 20 d. ant (duomenys neskelbtini) pataisos namų stogo, rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. Ž. genotipu (1 t., b. l. 50-51). Specialistė R. J., atlikusi ant (duomenys neskelbtini) pataisos namų stogo rastų pakuočių, taip pat rasto DNR, tyrimÄ , patvirtino savo duotas iÅ¡vadas ir parodė, kad tyrimui buvo pateiktos pakuotės Nr. 1 ir Nr. 2, ant pakuotės Nr. 1 yra miÅ¡rus DNR profilis, yra dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, gali bÅ«ti ir tai, kad Å¡iÄ pakuotę lietė 3-4 asmenys, tačiau neatmeta galimybės, kad ir asmuo, kurio DNR rasta ant pakuotės Nr.

2. Nors atmesti kaltinamojo, kaip nelietusio pakuotės Nr. 1, negali, tačiau tas asmuo turi skaičių sekÄ , kuri yra ir ant paketo Nr. 1 . Nesako, kad ant pirmos pakuotės Å¡io žmogaus nėra, tik negali jo iÅ¡skirti, nes yra ir daugiau asmenų. Yra Å¡io asmens skaičių seka. Ant pakuotės Nr. 2 yra seka 13 14 15 ir dominuoja 14 15, tai ant pakuotės Nr. 1 yra skaičių seka 12 15 17 17.318.3, taigi skaičiukai yra tie patys kaip ir ant pakuotės Nr.

2. Kai susimaiÅ¡o 4 asmenys, gali bÅ«ti susimaiÅ¡yti skaičiukai, todėl neatmeta galimybės, kad pirmÄ pakuotę galėjo liesti asmuo, kuris lietė ir antrÄ pakuotę. Dėl pakuotės Nr. 2 specialistė paaiÅ¡kino, kad likęs aiÅ¡kus asmens genotipas. Negalima įvardinti, kad buvo dar vienas asmuo, kuris Å¡iÄ pakuotę lietė (2 t., b. l. 130). Pats E. Ž. nors neigė įgijęs didelį kiekį narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti, tačiau pripažino, jog jis turėjo kontaktÄ su gelsvos spalvos narkotinėmis medžiagomis, buvusiomis mėlyname pakete (2 t., b. l.13-14, 129).

O 2016 m. gegužės 30 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje 140-(901)-IS1-3070, nurodyta, kad gelsvos spalvos medžiagos, 2016 m. vasario 20 d. rastos įvykio vietos apžiÅ«ros metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 7,715 g (1 t., b. l. 59-60). Specialistas M. G., pateikęs Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , jÄ patvirtino ir parodė, kad jam pateiktų tirti narkotinių medžiagų, buvusių dvejuose paketėliuose, spalvos aiÅ¡kiai skyrėsi, kadangi vienos buvo gelsvo, o kitos rudos (2 t., b. l. 131).

Be to, E. Ž. versija apie tai, kad jis rado paketÄ su gelsvos spalvos medžiaga savo automobilyje, kurį galimai paliko Å¡iuo automobiliu vežti jo draugai, ir kurį, jis, supratęs, kad jame galimai yra narkotinės medžiagos, iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje buvo motyvuotai atmesta. IÅ¡ esmės apeliacinio skunde kartojami tie patys teiginiai kaip ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apeliacinio argumentai yra tik faktiniais duomenimis nepagrįsta E. Ž. gynybinė versija, kurios nepatvirtina byloje iÅ¡tirti įrodymai.

Byloje nėra duomenų, kas buvo E. Ž. nurodyti draugai, važiavę jo automobiliu ir galimai palikę paketÄ su narkotinėmis medžiagomis, kadangi pats nuteistasis atsisakė juos įvardinti, todėl E. Ž. gynybine prasme patogu atsakomybę dėl disponavimo narkotinėmis priemonėmis perkelti asmenims, kurių negalima apklausti, nenustačius jų tapatybės. Tuo tarpu, anksčiau aptarti įrodymai – specialistų iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimai, patvirtina, kad E. Ž. turėjo kontaktÄ su pakuote Nr. 2, kuri kartu su pakuote Nr. 1 buvo patalpinta į bendrÄ pakuotę ir rodo, kad bÅ«tent nuteistasis narkotinės medžiagos supakavo į du atskirus paketus, vėliau patalpino į vienÄ bendrÄ paketÄ .

O, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tai, kad E. Ž. supakuota narkotinė medžiaga buvo rasta ant pataisos namų pastato stogo, įrodo, kad nuteistojo narkotinė medžiaga buvo įgyta ir laikoma, turint tikslÄ jÄ platinti, ir patvirtina, jog E. Ž. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo suvokia pavojingÄ jos pobÅ«dį ir nori taip veikti.

Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014, 2K-43/2014).Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinkti duomenys paneigia E. Ž. apeliaciniame skunde iÅ¡keltas gynybines versijas. E. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtÄ laikymÄ turint tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, t. y. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas įrodymus nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Pritartina nuosprendžio motyvams dėl E. Ž. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje, todėl Å¡ioje dalyje keisti ar naikinti nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                           Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Olegas Å ibkovas