08c5795e-5aed-4f54-8913-e6cb6ca1d457 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6135-484/2014Proceso Nr. 3-61-3-00702-2014-9                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1;74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant R.

K. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. K. M. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja R. K. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė:

1) atnaujinti terminÄ skųsti valstybinės pensijos sumažinimÄ pagal Lietuvos Respublikos soacialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ (toliau - Laikinasis įstatymas) ir laikyti termino pradžia 2011-11-25, t. y. nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos;

2) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijÄ , kaip vykdomosios valdžios institucijÄ , iÅ¡mokėti jai neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-10-31, iÅ¡ viso – 13984,83 Lt;

3) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014-01-20 sprendimÄ Nr. 12-01-112 (14-16 b. l.).Skunde nurodė, kad 2008-06-03 KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr. P-1199 buvo iÅ¡leista iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymu paskirta 786,52 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (toliau - pensija). Nuo 2010-01-01, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jai, kaip turinčiai draudžiamųjų pajamų, nuo 2010 m. kovo mėn., taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, buvo mokama sumažinta pensija.

Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, jog teisiniu regulaivimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse, įstatymų leidėjas suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsimėmė tam tikru verslu, buvo sumažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Tai rodo, kad jai paskirta pensija buvo perskaičiuojama bei mokama sumažinta vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis. Pabrėžė, kad ji, kaip Lietuvos Respublikos pilietė, visiškai pasitikėjo Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Laikinuoju įstatymu. Nurodė, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl negalėjo suvokti, kad gali būti priimti priešingi teisei įstatymai. Tai, kad Laikinojo įstatymo nuostatos yra antikonstitucinės, teigia sužinojusi po Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimo paskelbimo.

Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad valstybinės pensijos mokamos periodiškai. Periodinių išmokų išmokėjimui taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad Krašto apsaugos ministerija Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pradėjo taikyti nuo 2010-03-18. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų tatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. Įstatymo redakcija) nuostatos negali būti taikomos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio, kaip pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, nuostatoms įgyvendinti.

Priešingu atveju bus pažeista Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies nuostata, skelbianti, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.Atsakovė Krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime, atstovaudama ir atsakovei Lietuvos valstybei, su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko (b. l. 21–23). Atsiliepime paaiškino, kad, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjai nuo 2010-01-01 pensija buvo mažinama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu, taip pat papildomai, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip turinčiai draudžiamųjų pajamų.

Ministerija atsisakė svarstyti iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo motyvuodama tuo, kad ji praleido teisės aktų nustatytus terminus tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti.Nurodė ir tai, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios nuo 2012-09-01, priėmus Kosntitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ . Nuo nurodytos datos pareiÅ¡kėjai pensija minėtu pagrindu ribojama nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos skunde yra klaidingai nurodytas pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį terminas.

Minėtu pagrindu apribojus pensijÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 13 984,83 Lt pensijos nepriemoka. Ginčo dėl Å¡ios sumos tarp Å¡alių nėra. Dėl praÅ¡ymo atnaujinti skundo padavimo terminÄ iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviomis, sudarančiomis pagrindÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja apie jai paskirtos pensijos sumažinimÄ buvo informuota ministerijos 2010-02-04 raÅ¡tu Nr. 12-01-204, pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ gavo 2010-03-18, iÅ¡mokant pensijÄ už 2010 m. sausio, vasario mėnesius.

PareiÅ¡kėja skundÄ teismui padavė 2014 m. kovo mėnesį, praėjus daugiau nei 4 metams nuo pirmojo pensijos sumažinimo. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pabrėžė, kad kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiaudamas jomis, laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi praleidusi nustatytÄ terminÄ ir nenurodė objektyvių aplinkybių, sudarančių šį terminÄ atnaujinti, praÅ¡o bylÄ nutraukti arba skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (19-22 b. l.).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ ir prašė skundÄ tenkinti remdamasi jame iÅ¡dėstytais argumentais.          PraÅ¡ymas atnaujinti skundo padavimo terminÄ atnaujintinas.

Skundas tenkintinas.Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjai R. K. M. paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi teisėtumo.Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2008-06-03 įsakymu Nr. P-1199 pareiÅ¡kėja atleista iÅ¡ profesinės karo tarnybos. Remiantis Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių įstatymu KraÅ¡to apsaugos ministerijos valstybės sekretoriaus 2008-08-21 sprendimu Nr. VP-116 pareiÅ¡kėjai paskirta 786,52 Lt dydžio pensija už tarnybÄ (47 b. l.).

Nuo 2010-01-01 pareiÅ¡kėjai paskirtos valstybinės pensijos dydis buvo ribojamas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, taikant pagal Ä®statymo 1 priede nurodytÄ formulę apskaičiuotÄ koeficientÄ . Taip pat pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, taikant atitinkamÄ koeficientÄ pagal Ä®statymo 2 priede nurodytÄ formulę, atžvelgiant į tai, kad ji turi pajamų, nuo kurių mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (23-24 b. l.).

             PareiÅ¡kėja 2014-01-06 pateikė praÅ¡ymÄ KraÅ¡to apsaugos ministerijai (gautas 2014-01-07) pateikti duomenis apie iÅ¡mokėtÄ ir neiÅ¡mokėtÄ paskirtos valstybinės pareigÅ«no pensijos dalis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-10-01 ir apie tai, kokio dydžio pensija jai turėjo bÅ«ti mokama už tÄ patį laikotarpį, jeigu ji nebÅ«tų dirbusi (28 b. l.)              KraÅ¡to apsaugos ministerija 2014-01-20 sprendime Nr. 12-01-112, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2013-01-06 praÅ¡ymÄ , nurodė, kad pareiÅ¡kėja apie paskirtos pensijos sumažinimÄ sužinojo arba turėjo sužinoti 2010 m. kovo mėn., o kad ji nebemažinama – nuo 2012 m. spalio mėn. Kadangi kreipdamasi į ministerijÄ su praÅ¡ymu (skundu) dėl negautos pensijos dalies iÅ¡mokėjimo praleido numatytÄ trejų metų terminÄ , jos praÅ¡ymo nenagrinėjo.

KraÅ¡to apsaugos ministerija atkreipė pareiÅ¡kėjos dėmesį, kad ministerija, kaip vykdomosios valdžios institucija, skiria, moka ir perskaičiuoja pareigÅ«nų ir karių pensijas griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Å¡ių pensijų dydį ir mokėjimÄ (25-26 b. l.). Dėl praÅ¡ymo atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminÄ PareiÅ¡kėja teismui pateiktu skundu kelia ginÄÄ dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ , suformuotÄ nagrinėjant ginčus dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant LaikinÄ jį įstatymÄ (žr. LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pareikÅ¡ti procesinis terminas yra 3 metai.

LVAT taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo Å¡io asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos. Ä® teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

         Pagal Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, KraÅ¡to apsaugos bei ProkuratÅ«ros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (redakcija galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) 24 punktÄ pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka.          Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai paskirtos valstybinės pensijos mažinimas pradėtas nuo 2010-01-01.

Pirmoji sumažinta pensija (už 2010 m. sausio mėnesį) pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėta 2010 m. kovo mėnesį (25-26 b. l.). Taigi, pareiÅ¡kėja apie pažeistas teises sužinojo arba turėjo sužinoti gavusi pensijÄ už 2010 m. sausio mėnesį, t. y. vėliausiai – 2010 m. kovo mėnesį. Tačiau į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo pareiÅ¡kėja kreipėsi tik 2014-02-03 (1 b. l.), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamÄ veiksmÄ â€“ sumažintos valstybinės pensijos mokėjimÄ .

Å i aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi praleidusi terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.          Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTÄ®) 34 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo.PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminÄ motyvuoja tuo, kad jai, kaip neturinčiai teisinio iÅ¡silavinimo, nekilo abejonių, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų sumažinimo gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai.

Be to, ji turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad sumažintos pensijos bus kompensuotos. Apie teisinio reguliavimo, kurio pagrindu sumažinta pensija, neteisėtumÄ sužinojo paskelbus Konstuticinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ (skunde nurodoma Konstuticinio Teismo nutarimo priėmimo data „2011-11-25“ data laikytina raÅ¡ymo apsirikimu).Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad tai, ar konkrečios skundo (ieÅ¡kinio) senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3–4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis adm. b.

Nr. A822-1037/2009 ir kt).Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai.

Taigi, ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėja, 2010 m. kovo mėnesį gavusi pirmÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ , pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situacijÄ ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbÅ«t pažeistų teisių į paskirtÄ valstybinę pensijÄ (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogijÄ buvo nustatytas vėlesnėje (2013 metų) LVAT jurisprudencijoje.

Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutarties Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija vertina, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjų (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo) teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas buvo apsunkintas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad ji turėjo pagrįstų ir teisėtų lÅ«kesčių, jog valstybė nustatys neiÅ¡mokėtos pensijos (nuosavybės) kompensavimo mechanizmÄ ir grÄ Å¾ins neiÅ¡mokėtÄ dėl ekonominės krizės valstybinės pensijos dalį, tačiau įsitikinusi, kad įstatymų leidėjas to nedaro, praÅ¡o teisminės gynybos.

Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėja įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad turtiniai praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jai kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.

IÅ¡vardytas aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis priežastimis, kurios pareiÅ¡kėjai sudarė objektyvias kliÅ«tis paduoti teismui skundÄ per 3 metų procesinį terminÄ . Pažymėtina, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka LVAT praktikÄ , formuojamÄ dėl praleisto termino atnaujinimo bylose dėl valstybinių pensijų, paskirtų pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , nepriemokų priteisimo (žr. pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d.

Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 16 d. Nr. AS502-472/2014, 2014 m. gegužės 21 d. Nr. AS525-469/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr.AS602-205/2014 ir kt.). Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, bei įvertindamas, kad pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ laikas praleidus terminÄ nėra pernelyg nutolęs nuo minėtos teismų praktikos suformavimo, apie kuriÄ galėjo sužinoti atidus ir rÅ«pestingas pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos gavėjas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas R.

K. M. atnaujinti skundo dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo padavimo teismui terminÄ .           Dėl ginčo esmėsPagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr.            I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos Å¡ios valstybinės pensijos:

1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

4) mokslininkų valstybinės pensijos;

5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.            2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas.            Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.           Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.             Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.            Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01.

            Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

            Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 dalyje nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir nustatė, kad Å¡is įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ Nr. X-212 paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi (23-24 b. l.).Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ, Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu.

Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Teismui atnaujinus terminÄ skundui dėl reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalį paduoti, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jos teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos nepriemoka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b.

Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Vadovaujantis aptarta teismų praktika laikytina, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensijÄ nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. PareiÅ¡kėjos kreipimasis į teismÄ neribojamas aplinkybe, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos ir tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Remiantis KraÅ¡to apsaugos ministerijos pateiktais skaičiavimais (23-24 b. l.), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai paskirta valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjai pensija remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu buvo ribojama laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, o ne iki 2012-10-31, kaip nurodė skunde pareiÅ¡kėja. Dėl to susidarė 13 984,83 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka (23-24, 27 b. l.), kuriÄ pareiÅ¡kėja ir praÅ¡o priteisti. Nurodytos sumos teisingumo Å¡alys neginčija.            LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje        Nr. A552-519/2013 taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

IÅ¡ tiesų, pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Todėl atsakove Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į šį LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bei nurodytÄ teisės normÄ , tenkinant skundÄ , neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (13 984,83 Lt) pareiÅ¡kėjai priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos.            Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra, <...>.

LVAT pažymėjo, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y. į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo <...> (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS492-124/2013; Nr. AS146-562/2013; Nr. AS502-757/2013; Nr. AS502-787/2013). Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas dėl KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014-01-20 sprendimo Nr. 12-01-112 panaikinimo ir įpareigojimo iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ yra laikytinas vientisu reikalavimu.

Minėta, kad KraÅ¡to apsaugos ministerija ginčijamu sprendimu atsisakė iÅ¡ esmės nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo, motyvuodama tuo, kad pareiÅ¡kėja praleido 3 metų kreipimosi į teismÄ terminÄ . Teismui atnaujinus pareiÅ¡kėjai kreipimosi į teismÄ dėl pensijos nepriemokos priteisimo terminÄ ir tenkinus reikalavimÄ dėl pensijos nepriemokos priteisimo, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014-01-20 sprendimÄ Nr. 12-01-112.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė:

  Atnaujinti pareiÅ¡kėjai R. K. M. terminÄ skundui dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti.             PareiÅ¡kėjos R. K. M. skundÄ tenkinti.   Panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014-01-20 sprendimÄ Nr. 12-01-112.             Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, pareiÅ¡kėjos R. K. M. naudai 13 984,83 (trylika tÅ«kstančių devyni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi litai ir 83 ct), kas atitinka 4 050,29 Eur neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos.

           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           Ina Kirkutienė                                                                                            JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                            Donatas Vansevičius