2016-08-24 Nr. AB-16202-3-62-3-00179-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-112-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00179-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. U. (A. U.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui A. U. priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo A. U. atstovas nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pareiškėjo vardu 2016 m. birželio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą bei prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pareiškėjo atstovas nurodė, kad apeliacinio skundo parengti ir teismui pateikti per 14 dienų terminą nespėjo dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir lietuvių kalbos nemoka, tačiau dokumentų, išverstų į rusų kalbą, negavo. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo dėl kalbos nemokėjimo, teismo šaukimas taip pat buvo surašytas lietuvių kalba. Pareiškėjo atstovas ėmėsi iniciatyvos išversti teismo sprendimą, kad pareiškėjas jį galėtų suprasti ir pateikti savo pastabas apeliaciniame skunde. Pažymėjo, kad ginčijamą teismo sprendimą pareiškėjo atstovas išsiuntė pareiškėjui 2016 m. gegužės 23 d., šis jį gavo 2016 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas atstovui patvirtino, jog supranta ginčijamą sprendimą ir sutinka dėl apeliacinio skundo pateikimo 2016 m. birželio 18 d., dar kartą šis klausimas buvo aptartas telefonu 2016 m. birželio 21 d. Pareiškėjas iš teismo šį sprendimą gavo 2016 m. gegužės 30 d. tik lietuvių kalba. Pareiškėjo atstovo teigimu, terminas praleistas nežymiai, 28 dienomis, nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Pareiškėjo prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės 16 d., todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. gegužės 30 d. Pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2016 m. birželio 28 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui bei jo atstovui Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo nuorašai išsiųsti 2016 m. gegužės 17 d., pareiškėjui šis sprendimas buvo įteiktas 2016 m. gegužės 30 d. Be to, kaip prašyme nurodė pats pareiškėjo atstovas ir patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjo atstovas šį teismo sprendimą pareiškėjui išsiuntė 2016 m. gegužės 23 d., o pareiškėjas jį gavo 2016 m. gegužės 25 d.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytas aplinkybes, pažymi, kad nors pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos, tačiau jis turi įgaliotą atstovą, kuris atstovauja pareiškėjo teisėms ir interesams, kuris, be kita ko, pareiškėjo vardu buvo padavęs skundą ir pirmosios instancijos teismui, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamo sprendimo turiniu, gauti teisinę pagalbą bei per įstatymo nustatyta terminą ginti savo galbūt pažeistas teises. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas ginčijamą teismo sprendimą gavo per elektroninių paslaugų portalą dar 2016 m. gegužės 17 d., tačiau nenurodo jokių aplinkybių, sutrukdžiusių operatyviai supažindinti savo atstovaujamąjį su šio sprendimo turiniu ir inicijuoti apeliacinio skundo rengimą.

Dėl pareiškėjo atstovo teiginio, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas nepažeidžiant ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatų, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos nuostatos taikytinos sprendžiant proceso atnaujinimo klausimus, bet ne dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo objektyviai apribota galimybė aktyviai rūpintis savo gynimu, juo labiau kad, pareiškėjas turi įgaliotą atstovą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 127 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. U. (A. U.) prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. U. apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan