2024-04-03 Nr. AB-5398-3-61-3-01258-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-33-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01258-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. spendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 1PS1-442-(2.1 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 1PS1-433-(2.1 E.) „Dėl J. K. perkėlimo į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ (toliau – ir Įsakymas) pripažinimo netekusiu galios bei jam iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

2. Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

1. J. K. 2021 m. kovo 29 d. dalyvavo konkurse į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, o apie tai, kad laimėjo konkursą, elektroniniu paštu buvo informuotas tą pačią dieną. Atsižvelgęs į tai, kad konkurso rezultatai įsigaliojo 2021 m. kovo 29 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas Tarnybai pateikė 2021 m. balandžio 1 d. prašymą „Dėl sprendimo priėmimo“, kuriame prašė priimti sprendimą dėl jo perkėlimo į laimėtas Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Tenkindamas J. K. prašymą, Tarnybos direktorius priėmė 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 1PS1-433-(2.1 E.) „Dėl J. K. perkėlimo į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, kuriuo konkursą laimėjusį pareiškėją 2021 m. balandžio 15 d. (paskutinė darbo diena Tarnyboje – 2021 m. balandžio 14 d.) perkėlė iš Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų į Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas (toliau – ir 2021 m. balandžio 7 d. įsakymas). Paskutinę J. K. Tarnyboje darbo dieną Tarnybos direktorius Įsakymu 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą pripažino netekusiu galios. Priėmus Įsakymą, J. K. tapo įkaitu bei prievarta toliau liko dirbti Tarnyboje, gaudamas mažesnį darbo užmokestį.

2. Tarnybos direktorius nėra įgaliotas subjektas pats pasinaikinti 2021 m. balandžio 14 d. įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Įsakymas turėtų būti panaikintas. Be to, Tarnybos direktorius Įsakymu iš esmės pažeidė ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus draudimo keisti į blogąją pusę, įstatymo viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

3. Laimėjęs konkursą, J. K. turėjo visiškai pagrįstą ir teisėtą lūkestį nuo 2021 m. balandžio 15 d. būti perkeltas dirbti į Muitinės departamentą bei ten gauti didesnį darbo užmokestį, kadangi laimėtos pareigybės koeficientas yra 9,0, todėl didesni būtų ir atitinkami priedai, priemokos bei kiti mokėjimai.

4. Įsakymo motyvai, teisinis ir faktinis pagrindai bei jo apskundimo tvarka negali būti nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, paaiškinimuose teismo posėdyje ir panašiai, o privalo būti išdėstyti administraciniame akte. Įsakyme buvo tik išvardyti atskiri teisės aktai, tačiau kaip jie siejasi su priimtu sprendimu ir kaip jį pagrindžia, nėra nurodyta. Įsakyme nėra nurodytas faktinis pagrindas, Įsakymas yra nemotyvuotas, nėra nurodyta ir jo apskundimo tvarka bei terminai. Įsakymas turėtų būti panaikintas ir kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų bei suformuotos administracinių teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad tik teisės aktų nuostatų išvardinimas administracinio akto nedaro pagrįstu ir teisėtu.

5. Atsižvelgus į tai, kad Įsakymas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas faktais, išvardintos teisės normos nesusietos su jokiais faktais, o iš Įsakymo turinio nėra galimybės suprasti, kuo remiantis ir kokiais motyvais buvo priimtas būtent toks sprendimas, kuris J. K. sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė jo galimybes tinkamai įgyvendinti savo teises (būti perkeltu dirbti į Muitinės departamentą), tai suponuoja objektyvumo ir teisėtumo principų, principo, kad valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principo bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus. Įsakymas neatitinka ir imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas J. K. palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė jo skundą tenkinti.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei prieštaraujantį teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

1. Atsižvelgiant į J. K. 2021 m. balandžio 1 d. prašymą ir su juo pateiktą informaciją apie laimėtą konkursą, buvo priimtas 2021 m. balandžio 7 d. įsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio 15 d. (paskutinė darbo diena Tarnyboje – 2021 m. balandžio 14 d.), laimėjęs konkursą, perkeliamas iš Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų į Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2021 m. balandžio 7 d. įsakymo nuorašas su 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. lSD-615-(2.40 E.) „Dėl J. K. perkėlimo“ buvo išsiųstas trečiajam suinteresuotam asmeniui.

2. Tarnyba 2021 m. balandžio 13 d. gavo Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (5.27)3B-2107 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. raštas), iš kurio atsakovui tapo aišku, jog J. K. laimėjo konkursą į Muitinės departamente į pareigas, kurioms yra taikomas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tokiu atveju pretendentas į pareigas gali būti priimamas tik gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad pretendentui gali būti išduodamas toks leidimas. Muitinės departamente sprendimas dėl pareiškėjo priėmimo į pareigas gali būti priimtas tik gavus išvadą, kad jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat informavo, kad kai tik galės priimti sprendimą dėl J. K. priėmimo į Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, apie tai informuos papildomai.

3. Tarnybos gautas Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. raštas ir Įsakymas per Tarnybos dokumentų valdymo sistemą (toliau – DVS) buvo nedelsiant perduoti susipažinti pareiškėjui, šie dokumentai 2021 m. balandžio 14 d. 12.10 val. J. K. papildomai buvo išsiųsti elektroniniu paštu.

4. Tarnybos direktorius, 2021 m. balandžio 1 d. gavęs pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktą informaciją apie laimėtą konkursą Muitinės departamente, priimdamas 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą vadovavosi bendrosiomis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, perkeldamas pareiškėją į kitas pareigas kitoje įstaigoje, laimėjus konkursą, per 14 kalendorinių dienų. Informacijos apie kitos įstaigos pareigybes, jų aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ir reikalavimus, taikomus karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems tarnauti statutinėse įstaigose, Tarnyba nevaldo. Apie būtinus atlikti pareiškėjo patikrinimus Muitinės departamente dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Tarnyba sužinojo tik 2021 m. balandžio 13 d. gavusi Muitinės departamento raštą. Gavus Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. raštą, telefonu buvo susisiekta su Muitinės departamento Personalo skyriaus vedėju, kuris paaiškino rašte nurodytą susidariusią situaciją bei informavo, kad J. K. apie Muitinės departamento atliekamus veiksmus, t. y. tikrinimo procedūras, kurios užtruks ilgiau nei 14 kalendorinių dienų, buvo informuotas.

5. Pareiškėjui buvo žinomos teisės aktuose nustatytos tikrinimo Muitinės departamente procedūros dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jų trukmė ir priėmimo į Muitinės departamentą sąlygos, todėl J. K. skunde nurodytas argumentas dėl teisėtų lūkesčių būti perkeltam dirbti į Muitinės departamentą bei ten gauti didesnį darbo užmokestį, kadangi laimėtos pareigybės koeficientas yra 9,0, yra nepagrįstas, jis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pretenduodamas eiti pareigas Muitinės departamente, pareiškėjas susipažino su Valstybės tarnybos departamente viešai paskelbtu pareigybės aprašymu, kuriame buvo nustatyti specialieji reikalavimai dėl darbo su slapta ar riboto naudojimo informacija, teikė dokumentus ir dalyvavo konkurse, todėl Tarnybai kyla pagrįstų prielaidų, kad taip J. K. siekė suklaidinti teismą, kai jo paties veiksmai neatitinka teisės aktuose įtvirtintų nuostatų bei pareiškėjo teisių ir pareigų.

6. Įsakymą priimti buvo būtina, siekiant apsaugoti darbuotojo J. K. interesus, jo socialines garantijas, kadangi vadovaujantis imperatyviomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Muitinės departamentas pareiškėjo negalėjo priimti į laimėtas Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kol negavo patikrinimo išvados dėl jo atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija rezultatų. Atsižvelgiant į tai, J. K. argumentai dėl principo – draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius), nesilaikymo laikytini nepagrįstais, kadangi Tarnybos priimtas sprendimas dėl 2021 m. balandžio 7 d. įsakymo pripažinimo netekusiu galios kaip tik užtikrino pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, socialines garantijas ir jų tęstinumą.

7. Remdamasis Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. raštu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 7 straipsnio 4 dalimi, 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 16 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 21 straipsnio 9 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Priėmimo organizavimo tvarkos aprašas) 64 punktu, Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo teisę ir pareigą priimti Įsakymą, kadangi 2021 m. balandžio 7 d. įsakymas buvo priimtas neteisėtai, t. y. neįvertinus nurodytų teisės aktų reikalavimų bei į juos neatsižvelgus.

8. J. K. apie priimtą Įsakymą bei jo priėmimo motyvus, t. y. Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. raštą, buvo tinkamai ir laiku informuotas, tiek šis raštas, tiek Įsakymas pareiškėjui buvo pateikti darbo ir asmeninio elektroninio pašto adresais. J. K. nurodyti administracinio akto trūkumai negali būti laikomi esminiais, kadangi jie pareiškėjui nekliudo suprasti teisinių santykių esmės, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimo, šio pasikeitimo pagrindų ir apimties, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

9. Pareiškėjas, turėdamas didelę profesinę teisininko patirtį, puikiai išmanydamas administracinės teisės normas, privalėjo žinoti (žinojo) ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas Įsakymas, be kita ko, atsižvelgiant ir į J. K. žinomas aplinkybes, lėmusias minėto sprendimo priėmimą.

10. Pareiškėjas skunde nenurodė teisės aktų ar jų nuostatų, kuriomis remiantis, būtų galima konstatuoti jo teisių ar interesų pažeidimą ginčijamu administraciniu aktu. Be to, J. K. skundas nėra pagrįstas aktualia teismų praktika.

6. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo grindė šiais argumentais:

1. Muitinės departamentas privalėjo atlikti pareiškėjo tikrinimo procedūrą dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. J. K. laimėjo konkursą eiti Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Šių pareigų pareigybės aprašymo 21 punkte yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 64 punkte yra nustatyta, kad jeigu karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pretendentas gali būti priimamas į pareigas tik gavus kompetentingos institucijos išvadą, ar šiam pretendentui gali būti išduodamas toks leidimas. Atsižvelgęs į tai, kad minėtame pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, Muitinės departamentas nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo.

2. Sprendimas dėl pareiškėjo priėmimo į pareigas Muitinės departamente gali būti priimtas tik gavus išvadą, ar jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. J. K. siekia suklaidinti teismą, kadangi Įsakymą nepagrįstai traktuoja kaip administracinį sprendimą.

3. Įsakyme yra nurodyta, kad Tarnyba (viešojo administravimo subjektas) pripažįsta netekusiu galios savo sprendimą, susijusį su personalo valdymu. Įsakymas yra susijęs su viešojo administravimo subjekto vidaus administravimu. Nors Įsakymas ir atitinka kai kuriuos administracinio sprendimo požymius (pagal jį priėmusį subjektą, asmenų, kuriems skiriamas aktas, ratą ir pan.), tačiau skirtingai nei administraciniam sprendimui, Įsakymui, kaip vidaus administravimo dokumentui, nėra būdingas visuotinio privalomumo požymis, kylantis iš viešojo administravimo subjektų įgaliojimų savo aktais išreikšti valstybės valią ir nustatyti visiems asmenims (nepriklausomai nuo jų tarnybinio pavaldumo ir kitų aplinkybių) privalomas elgesio taisykles. Šie požymiai lemia, kad Įsakymas yra vidaus administravimo dokumentas ir negali būti laikomas administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo prasme. Atsakovas, siekdamas tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą, turi diskrecijos teisę pripažinti netekusiu galios savo ankstesnį vidaus administravimo dokumentą. Tarnybos veiksmai, susiję su Įsakymo priėmimu ir jo pripažinimu netekusiu galios – tai institucijos vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (t. y. personalo valdymas), bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas.

4. Atsižvelgus į tai, kad Įsakymas nėra laikomas administraciniu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio prasme, jam šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai nėra taikomi. Įsakymui, kaip viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo dokumentui, yra taikomos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintos Dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Dokumentų rengimo taisyklės), kurių 6 punkte yra nurodyta, kad dokumento struktūrą sudaro šie pagrindiniai elementai: tekstas arba vaizdas ir (ar) garsas, metaduomenys, autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenys. Įsakyme teisės aktų nustatyta tvarka yra nurodyti visi privalomi reikalavimai (dokumento sudarytojas, metaduomenys, autentiškumo patvirtinimo duomenys, bei dokumento turinys, kuris pagrįstas teisės aktų reikalavimais). Įsakymas atitinka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo dokumentui keliamus reikalavimus.

9. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo J. K. skundą atmetė.

11. Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su konkursą laimėjusio pareiškėjo perkėlimu į pareigas kitoje institucijoje, bei priimtus sprendimus ir pacitavęs Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalių bei Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 64 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas ir Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytą specialųjį reikalavimą atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas valstybės tarnautojo perkėlimui (14 kalendorinių dienų) į kitą įstaigą laimėjus konkursą negali būti taikomas, kadangi teisės aktų normos imperatyviai nustato, jog į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ar pareigybės aprašyme, ir jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

12. Teismas nurodė, kad Statuto 7 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems tarnauti statutinėse įstaigose, taikomos Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktų nuostatos, kuriuose yra įtvirtinta, jog Muitinės departamento karjeros valstybės tarnautojams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisę ir pareigą atlikti pareiškėjo tikrinimo procedūrą dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1B-360 patvirtinto Pareigūnų ir valstybės tarnautojų, einančių arba siekiančių eiti pareigas Lietuvos Respublikos muitinėje, tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – Tikrinimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka.

13. Iš į bylą pateikto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1B-1 patvirtinto Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 21.1 papunkčio matyti, jog šios pareigybės aprašyme yra įtvirtintas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pacitavęs Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 64 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad minėtame pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, todėl Muitinės departamentas Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 59 punkte nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 2, 5, ir 7 punktais bei Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 59 ir 64 punktais, darbdavio sprendimas dėl pareiškėjo priėmimo į pareigas Muitinės departamente gali būti priimtas tik gavus išvadą, jog J. K. atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

14. Teisėjų kolegija sprendė, kad pretenduodamas eiti nurodytas pareigas Muitinės departamente, pareiškėjas susipažino su Valstybės tarnybos departamente viešai paskelbtu pareigybės aprašymu, kuriame buvo nustatyti specialieji reikalavimai dėl darbo su slapta ar riboto naudojimo informacija, teikė dokumentus ir dalyvavo konkurse, todėl jam buvo žinoma teisės aktuose įtvirtinta imperatyvi patikrinimo Muitinės departamente procedūra dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

15. Teismas visiškai sutiko su atsakovo pozicija, kad Įsakymą buvo būtina priimti, siekiant apsaugoti paties pareiškėjo (darbuotojo) interesus, jo socialines garantijas, kadangi vadovaujantis imperatyviomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Muitinės departamentas negali J. K. priimti į laimėtas Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kol negavo patikrinimo išvados dėl pareiškėjo atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija rezultatų. Teismas sprendė, kad Įsakymas, priešingai nei teigė pareiškėjas, kaip tik užtikrino jo, kaip valstybės tarnautojo, socialines garantijas ir jų tęstinumą. Teismo nuomone, Įsakyme aiškiai bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis buvo išdėstyti tiek teisiniai, tiek faktiniai motyvai dėl J. K. perkėlimo vėlesnio termino nei 14 kalendorinių dienų ir privalomų tikrinimo procedūrų prieš priimant į pareigas.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad priešingai nei teigė pareiškėjas, Viešojo administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. (bei šiuo metu galiojanti teisės akto redakcija)) 16 straipsnis įtvirtina administracinio sprendimo pripažinimą netekusiu galios. Įsakymas yra vidaus administravimo dokumentas, o pagal Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. Neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio). Nuo priėmimo momento visais atvejais netekusiais galios pripažįstami administraciniai sprendimai, priimti dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo (Viešojo administravimo įstatymo 16 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad minėtas įstatymas aiškiai nustato, jog viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą, o tai šiuo atveju teisėtai ir padarė Tarnybos direktorius, priimdamas ginčijamą sprendimą.

17. Teismas pažymėjo, kad vidaus administravimas – tai veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.). Vidaus administravimo tikslas – užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog vidaus administravimas visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Atitinkamai vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai.

18. Teismo nuomone, vidaus administravimo aktui, vadovaujantis atsakingo valdymo principu, gali būti keliami panašūs, bet ne identiški reikalavimai, kurie yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybos direktoriui, kaip viešojo administravimo subjekto vadovui, yra suteikta diskrecija vidaus administravimo srityje priimti vidaus administravimo aktus. Tokia viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka, ir priėmė Įsakymą. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas laikytinas viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo dokumentu, kuriam taikomos Dokumentų rengimo taisyklės, kurių 6 punkte yra nurodyta, jog dokumento struktūrą sudaro šie pagrindiniai elementai: tekstas arba vaizdas ir (ar) garsas, metaduomenys, autentiškumo ir vientisumo patvirtinimo duomenys. Įvertinęs Įsakymo turinį, teismas konstatavo, kad šis sprendimas atitinka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo dokumentui keliamus reikalavimus, kadangi Įsakyme teisės aktų nustatyta tvarka yra nurodyti visi privalomi reikalavimai (dokumento sudarytojas, metaduomenys, autentiškumo patvirtinimo duomenys bei dokumento turinys, kuris yra pagrįstas teisės aktų reikalavimais).

19. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, o Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skunde išdėstytais motyvais jo nėra pagrindo naikinti. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo Įsakymo turinys netenkina, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

20. Argumentų dėl kitų J. K. skundo teiginių, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, teismas neteikė.

21. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas jam nepriteisė teismo išlaidų.

III. 22. Pareiškėjas J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai ir Įsakymą panaikinti, bei jam iš atsakovo priteisti visas patirtas teismo išlaidas.

23. J. K. nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Muitinės departamento atstovas M. P. (nurodyta pavardė – P., laikytina rašymo apsirikimu) į bylą nėra pateikęs jokio įgaliojimo, tačiau teismas jam leido dalyvauti bylos nagrinėjime bei sprendimą grindė ir neįgalioto asmens M. P. pateiktais paaiškinimais bei prašymais, o tai įrodo, jog nei viena iš teisėjų kolegijos narių bylos net neskaitė, todėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl šių esminių proceso teisės normų pažeidimų bei absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kuriais remdamasis, jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas; teismo baigiamuosiuose aktuose yra būtina šalims atsakyti į visus pagrindinius jų keliamus klausimus, pateikti motyvus, kad būtų aišku, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas, o to nepadarius, toks teismo sprendimas naikinamas.

3. J. K. Muitinės departamente valstybės tarnautoju dirbo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d., kai, laimėjęs konkursą, jis buvo perkeltas į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, tačiau per tuos du mėnesius jam Muitinės departamente nė karto nebuvo pavestos užduotys, kurioms atlikti būtų reikėję leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Tiek Muitinės departamentas, tiek Kalėjimų departamentas yra statutinės įstaigos, o pareiškėjas konkursus laimėjo ne į statutinio pareigūno, bet į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

4. Teismo posėdyje J. K. skundą palaikė ir pagrindais, kad jis pagal Tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą turėjo būti perkeltas į Muitinės departamentą, o kol pareiškėjui bus suteikta teisė išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jis Muitinės departamente būtų atlikęs tokias funkcijas (valstybės tarnautojo pareigas), kurioms atlikti tokio leidimo nereikia. Identišku atveju, laimėjus konkursą į Kalėjimų departamento direktorius pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, priimdamas laimėtoją į pareigas, Kalėjimų departamento direktorius 2021 m. lapkričio 19 d. įsakymo 4 punkte būtent taip ir nustatė, t. y. L. V. nesuteikė teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Teismas teismo posėdyje pareiškėjo nurodytų skundo pagrindų iš viso nevertino, į juos neatsakė ir sprendimo dėl jų visai nemotyvavo, o toks teismo sprendimas ir kaip nemotyvuotas (neatsakius į visus pagrindinius šalių keliamus klausimus bei nepateikus motyvų) turėtų būti panaikintas ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika.

5. J. K. atitikimas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimams jau buvo patikrintas Tarnyboje, dar prieš jį priimant į pareigas ir Tarnybos direktoriui priimant 2021 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 1PS1-328-(2.1 E.) „Dėl J. K. priėmimo“ (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1 ir 2 d., 9 str. 2 ir 3 d.), to teismas taip pat nenustatinėjo, nevertino ir sprendime nemotyvavo (sprendimas yra be motyvų); tai taip pat sudaro pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika.

6. Teismo nuomone, Muitinės departamentas turėjo teisę ir pareigą atlikti pareiškėjo tikrinimo procedūrą dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams Tikrinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Teismas tai tiesiog ištisai nukopijavo iš Muitinės departamento atsiliepimo į skundą, tačiau šios tvarkos jokių nuostatų, reguliuojančių pareiškėjo tikrinimo procedūrą dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nenurodė (kaip ir Muitinės departamentas).

7. Tikrinimo tvarkos aprašo 1 punkte yra įtvirtinta, kad šis aprašas reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūno, dalyvaujančio atrankoje į laisvas muitinės pareigūno pareigas muitinės sistemoje, buvusio pareigūno, siekiančio grįžti į tarnybą muitinės sistemoje, asmens, siekiančio ar skiriamo (perkeliamo) eiti aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigas muitinės sistemoje, ir muitinės sistemos pareigūnų ir valstybės tarnautojų, teikiamų valstybės apdovanojimui gauti, tikrinimo atlikimo tvarką. Kadangi J. K. buvo perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas, jo atžvilgiu Tikrinimo tvarkos aprašo nuostatos neturi būti taikomos, kadangi pagal jį tikrinami tik pareigūnai, o valstybės tarnautojai – tik teikiant juos valstybės apdovanojimui gauti. Teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, neatskleidus bylos esmės ir akivaizdžiai netinkamai taikius materialiosios teisės normas, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika.

8. Kaip yra suformuota administracinių teismų praktikoje, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, o įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų, pareiga pagrįsti savo priimtus sprendimus objektyviais faktais ir sprendimo atitiktimi materialiosioms bei administracines procedūras reguliuojančioms teisės normoms. Ginče su viešojo administravimo subjektais visa įrodinėjimo našta negali būti perkelta vien tik pareiškėjui.

9. To, kad Muitinės departamentas iš viso būtų tikrinęs pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, o jeigu taip, tai kada gavo patikrinimo išvadas, teismas nenagrinėjo, nevertino ir nenustatė. Tokių įrodymų į bylą nepateikė nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo.

10. Atsižvelgus į tai, kad Tarnyba, prieš priimdama į valstybės tarnybą, pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams jau pati buvo patikrinusi ir byloje atsakovas neįrodė, jog Muitinės departamentas, priimdamas į valstybės tarnautojo pareigas, neturėjo teisės J. K. nesuteikti teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, to teismas taip pat nenagrinėjo, nevertino ir visai nemotyvavo (neatskleidė bylos esmės), skundžiami teismo sprendimas ir Įsakymas turėtų būti panaikinti taip pat ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika.

11. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Taip pat yra išaiškinta, kad kai skundžiamame Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus įsakyme nėra nurodytas teisinis pagrindas, apibrėžiantis atsakovui suteiktą kompetenciją panaikinti savo paties administracinį aktą, toks įsakymas turi būti panaikintas, kaip priimtas iš esmės neturint tokiam sprendimui priimti teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų, jis neatitinka teisėtumo principo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021, 40 p.; 2021 m. liepos 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1145-789/2021, 24, 26, 28 p.). Šią suformuotą administracinių teismų praktiką J. K. nurodė teismo posėdyje, tačiau teismas ją, kaip ir skunde nurodytą praktiką, visiškai ignoravo. Be to, pagal skunde teismui nurodytą suformuotą administracinių teismų praktiką, individualaus administracinio akto objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualaus administracinis aktas. Pagal nuosekliai suformuotą administracinių teismų praktiką, Įsakymo motyvai, teisinis (teisės aktų normos) ir faktinis pagrindai bei jo apskundimo tvarka privalo būti išdėstyti pačiame Įsakyme, o nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, paaiškinimuose teismo posėdyje ir panašiai negali būti vertinami ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

12. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis išimtinai tik Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, 21 straipsnio 9 dalimi ir Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 64 punktu. Įsakyme nėra nurodyta jokių įstatymo normų, atsakovui suteikiančių teisę pasinaikinti (pripažinti netekusiu galios) savo paties priimtą 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais. Kadangi teismas netinkamai įvertino Įsakymo turinį, nenustatė jame įstatymo normų, Tarnybai suteikiančių teisę pasinaikinti (pripažinti netekusiu galios) savo 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą, ir nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, tai paneigia ir teismo išvadas dėl Įsakymo atitikties keliamiems reikalavimams, todėl atsakovui byloje neįrodžius priešingai, skundžiami teismo sprendimas bei Įsakymas, kaip priimtas ir neįgalioto subjekto (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 1 ir 2 d.), veikiant jam viršijant ir nustatytą kompetenciją (ultra vires), turėtų būti panaikinti ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika.

14. Stebina, tai, kad kai teismas vertina Įsakymo (ne) atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, nurodo, jog Įsakymas yra viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo dokumentas (aktas), kuriam, vadovaujantis atsakingo valdymo principu, gali būti keliami panašūs, bet ne identiški reikalavimai, kurie yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje 5 dalyje, ir, taikydamas Dokumentų rengimo taisyklių 6 punkto nuostatas, vertina, kad Įsakymas atitinka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo dokumentui keliamus reikalavimus, kadangi jame yra nurodyti visi privalomi reikalavimai (dokumento sudarytojas, metaduomenys, autentiškumo patvirtinimo duomenys bei dokumento turinys, kuris yra pagrįstas teisės aktų reikalavimais). Tai taip pat tik Muitinės departamento atsiliepimo į skundą 4 puslapio visų pastraipų kopija. Kai teismas vertina Tarnybos direktoriaus diskreciją pasinaikinti savo paties priimtą įsakymą, jis jau taiko Viešojo administravimo įstatymą ir nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 bei 2 dalys aiškiai reglamentuoja, jog viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą, tą šiuo atveju ir teisėtai padarė Tarnybos direktorius, priimdamas ginčijamą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos Tarnybos direktoriui nesuteikia jokios teisės pačiam pasinaikinti Įsakymą. Kadangi teismas tik kopijuodamas Muitinės departamento atsiliepimo į skundą 4 puslapio pastraipas, taikydamas materialiosios teisės normas (Viešojo administravimo įstatymą ir Dokumentų rengimo taisyklių 6 p.), savo vertinimuose netgi susipainiojo ir netinkamai jas taikė, skundžiami teismo sprendimas bei Įsakymas turėtų būti panaikinti ir šiais pagrindais, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika.

15. Laimėjęs konkursą, J. K. turėjo visiškai pagrįstą ir teisėtą lūkestį nuo 2021 m. balandžio 15 d. būti perkeltas dirbti į Muitinės departamentą bei ten gauti didesnį darbo užmokestį, kadangi laimėtos pareigybės koeficientas yra didesnis, atitinkamai didesni būtų ir atitinkami priedai, priemokos bei kiti mokėjimai. Neteisėtai veikdamas (ultra vires) ir pasinaikindamas savo priimtą 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 1 ir 2 d.), Tarnybos direktorius, priešingai nei vertino teismas, iš esmės pažeidė ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus draudimo keisti į blogąją pusę, įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 2, 4, 8 p.), o tai taip pat sudaro pagrindą skundžiamus teismo sprendimą ir Įsakymą panaikinti, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016), kurią pirmosios instancijos teismas taip pat nutylėjo ir ja nepagrįstai nesivadovavo.

16. Pareiškėjas, byloje pakeisdamas tvarką, 2021 m. balandžio 15 d. skunde teismo prašė dokumentų nesiųsti į jo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) sistemos paskyrą, o visus procesinius ir / ar kitus jo gautinus dokumentus, išskyrus teismo sprendimą, siųsti nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) arba registruotu paštu, o teismo sprendimą tik registruotu paštu. Teismas pakeista tvarka J. K. teismo šaukimo nesiuntė ir neįteikė, dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu jo nuomonės net neklausė, neatsižvelgdamas, kad tai prieštarauja ir suformuotai administracinių teismų praktikai. Be to, teismas ir teismo sprendimo registruotu paštu pareiškėjui neišsiuntė. Daugybė pagrindinių proceso normų pažeidimų, neužtikrinus J. K. teisės į tinkamą procesą, sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika.

17. Bylą teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu. Prasidėjus teismo posėdžiui, kai pareiškėjo atstovas advokatas neprisijungė (į teismo posėdį neatvyko), teismas iš viso nereagavo ir, dėl kokių priežasčių J. K. atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė), net nesiaiškino, pareiškėjo sutikimo bylą nagrinėti be atstovo taip pat neklausė ir bylą be jokio nutarimo išnagrinėjo J. K. atstovui advokatui nedalyvaujant. Kaip nurodoma suformuotoje administracinių teismų praktikoje, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 konstatavo ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis.

Be to, suformuotoje administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir patirtų išlaidų fakto neeliminuoja. Priešingu atveju tai pažeistų Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą. Kadangi teismas be J. K. sutikimo, nereagavęs ir nesiaiškinęs, kodėl pareiškėjo atstovas advokatas neatvyko į teismo posėdį (neprisijungė), bylą išnagrinėjo pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, taip jis iš esmės pažeidė proceso normas, neužtikrino J.

K. teisės į teisingą procesą ir pažeidė jo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė pareiškėjo teisę turėti advokatą, o tai, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Atsižvelgus į tai, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir vien nurodytais pagrindais, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu bei nurodyta administracinių teismų suformuota praktika.

18. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, teismas turi pareigą tinkamai išaiškinti pareiškėjui jo procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.), o to teismui nepadarius, dėl šių proceso teisės normų pažeidimo toks pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismui neužtikrinus pareiškėjo teisės į teisingą procesą, skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir vien šiais pagrindais, vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika.

24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

25. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o vien tai, kad teismas nepateikė argumentų dėl ginčui neaktualių pareiškėjo skunde ar teismo posėdyje nurodytų argumentų, negali būti pagrindu išvadai, jog teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 64 punkto bei Statuto 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir byloje pateiktu Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1B-1 patvirtinto Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 21.1 papunkčiu, kuriame yra nustatyta, kad šios pareigybės aprašyme yra įtvirtintas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas tik tada, kai kompetentinga valstybės institucija pateikia išvadą, jog pretendentas gali dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad Muitinės departamentas turėjo teisę ir pareigą atlikti J. K. tikrinimo procedūrą dėl jo galimybės dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

2. Nurodytos teisės aktų nuostatos nenustato išimčių, kuriomis remiantis, valstybės tarnautojas galėtų dar nesant išduotam leidimui dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, pradėti eiti valstybės tarnautojo pareigas statutinėje įstaigoje, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pradėjus dirbti Muitinės departamente, jam nė karto nebuvo pavestos užduotys, kurioms atlikti būtų reikėję leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar jis laimėjo konkursą ne į statutinio pareigūno, bet į karjeros valstybės tarnautojo pareigos, ar jis turėjo būti Tarnybos direktoriaus sprendimu perkeltas į Muitinės departamentą, nesulaukus leidimo dirbti su įslaptinta informacija, yra nepagrįsti teisės aktais ir teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai jais nesivadovavo.

3. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, jog įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo subjektas gali atlikti viešojo administravimo veiksmus, kurie yra numatyti teisės aktų normose, reglamentuojančiose viešojo administravimo subjektų veiklą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.), todėl Tarnybos direktorius, vadovaudamasis šia norma, teisėtai 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą pripažino netekusiu galios. Vien tai, kad Įsakyme nebuvo nurodytas Viešojo administravimo 16 straipsnio 1 dalis ir 1 punktas, Įsakymo nedaro neteisėtu, kadangi Tarnybos kompetencija pripažinti netekusiu galios savo pačios priimtą administracinį aktą yra nustatyta įstatyme.

4. Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta norma, kuri viešojo administravimo subjektui leido pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, įsigaliojo nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Iki tol galiojusios Viešojo administravimo įstatymo normos viešojo administravimo subjektui neleido panaikinti savo priimtų sprendimų / įsakymų. Apelianto nurodytose administracinėse bylose Nr. eA-1710-822/2021 ir Nr. A-1145-789/2021 buvo sprendžiamas klausimas, ar viešojo administravimo subjektai turėjo kompetenciją pripažinti netekusiais galios savo pačių priimtus 2020 m. vasario 18 d. ir 2019 m. sprendimus; nors faktinės aplinkybės yra panašios į šioje byloje nagrinėjamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytų bylų nagrinėjimo metu Viešojo administravimo įstatyme nebuvo nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai galėtų patys panaikinti savo priimtus sprendimus. Ši norma Tarnybos direktoriui priimant Įsakymą jau galiojo. J. K. nurodyta teismų praktika, dėl skirtingo buvusio / esamo teisinio reguliavimo, šioje nagrinėjamoje byloje negalima remtis.

5. Įsakymas yra pagrįstas imperatyviomis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, 21 straipsnio 9 dalies ir Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 64 punkto nuostatomis, jame yra aiškiai išdėstyti teisiniai motyvai, Įsakymą priėmė įgaliojimus turintis asmuo – Tarnybos direktorius, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, teisingai nustatė, kad Įsakyme yra aiškiai bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis išdėstyti tiek teisiniai, tiek faktiniai motyvai, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

6. Įsakymą priimti buvo būtina, siekiant apsaugoti pareiškėjo (darbuotojo) interesus, jo socialines garantijas, kadangi, vadovaujantis imperatyviomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Muitinės departamentas pareiškėjo negalėjo priimti į laimėtas Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kol negavo patikrinimo išvados dėl J. K. atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija rezultatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Įsakymas, priešingai nei teigia pareiškėjas, kaip tik užtikrino jo, kaip valstybės tarnautojo, socialines garantijas ir jų tęstinumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 1PS1-442-(2.1 E.), kuriuo ankstesnis institucijos direktoriaus 2021 m. balandžio 7 d. įsakymas dėl pareiškėjo perkėlimo į Muitinės departamentą buvo pripažintas netekusiu galios, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad J. K. 2021 m. kovo 29 d. dalyvavo konkurse į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas ir tą pačią dieną elektroniniu paštu buvo informuotas, kad laimėjo konkursą. Dalyvaudamas minėtame konkurse, pareiškėjas dirbo Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Įsigaliojus konkurso rezultatams, J. K. 2021 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Tarnybą ir prašė priimti sprendimą dėl jo perkėlimo į laimėtas Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas.

Atsižvelgęs į šį pareiškėjo prašymą, Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi ir 48 straipsnio 5 dalimi, priėmė 2021 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 1PS1-433-(2.1 E.) „Dėl J. K. perkėlimo į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, kuriuo pareiškėją 2021 m. balandžio 15 d. (paskutinė darbo diena Tarnyboje – 2021 m. balandžio 14 d.) iš Tarnybos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigų perkėlė į Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto, karjeros valstybės tarnautojo, pareigas, išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2021 m. balandžio 7 d.

įsakymo nuorašas su 2021 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 1SD-615-(2.40 E.) „Dėl J. K. perkėlimo“ buvo išsiųstas Muitinės departamentui. Atsakydamas šį raštą, trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybai pateikė 2021 m. balandžio 13 d. raštą Nr. (5.27)3B-2107 „Dėl karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo“, kuriame nurodė, kad pagal Statuto 7 straipsnio 4 dalies nuostatas, karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems tarnauti statutinėse įstaigose, taikomos Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Statuto 16 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktų nuostatos, kuriose nustatyta, kad Muitinės departamento karjeros valstybės tarnautojams yra taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl yra atliekamas pareiškėjo tikrinimas dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams Tikrinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. rašte taip pat yra nurodyta, kad J. K. laimėto konkurso į Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybės aprašymo 21 punkte yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, todėl yra atliekama pareiškėjo tikrinimo procedūra. Tarnyba buvo informuota, kad vadovaujantis Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktais bei Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 59 ir 64 punktais, sprendimas dėl J.

K. priėmimo į pareigas gali būti priimtas tik gavus išvadą, jog jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Trečiasis suinteresuotas asmuo minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad kai galės priimti sprendimą dėl pareiškėjo priėmimo į Muitinės departamento Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, apie tai informuos papildomai. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi ir 21 straipsnio 9 dalimi bei Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 64 punktu ir atsižvelgęs į Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. raštą, Įsakymu 2021 m. balandžio 7 d.

įsakymą pripažino netekusiu galios.

28. Padaręs išvadą, kad Įsakymą buvo būtina priimti, siekiant apsaugoti paties pareiškėjo (darbuotojo) interesus, jo socialines garantijas, kadangi, vadovaujantis imperatyviomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Muitinės departamentas negalėjo J. K. priimti į laimėtas Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kol negavo patikrinimo išvados dėl pareiškėjo atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija rezultatų, pirmosios instancijos teismas J. K. skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Įsakyme aiškiai bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis buvo išdėstyti tiek teisiniai, tiek faktiniai motyvai dėl J. K. perkėlimo vėlesnio termino nei 14 kalendorinių dienų ir privalomų tikrinimo procedūrų prieš priimant į pareigas, o Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnis įtvirtina administracinio sprendimo pripažinimą netekusiu galios. Teismas taip pat sprendė, kad Įsakymas laikytinas viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo dokumentu, kuriam taikomos Dokumentų rengimo taisyklės, kurių reikalavimus jis atitinka. J. K. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai. Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad teismas neįgaliotam asmeniui M. P. leido dalyvauti teismo posėdyje ir sprendimą grindė jo paaiškinimais bei prašymais, priimto sprendimo tinkamai nemotyvavo, iš esmės neužtikrino J. K. teisės į teisingą procesą (pažeidė pareiškėjo teises į gynybą bei paneigė ir suvaržė jo teisę turėti advokatą, J. K. neišaiškino procesinių teisų), netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o dalį jų atsisakė vertinti, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, ir padarė nepagrįstas išvadas bei nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos.

29. Kaip jau minėta, Įsakymu Tarnybos direktorius netekusiu galios pripažino savo anksčiau priimtą įsakymą dėl J. K. perkėlimo į Muitinės departamentą. Pareiškėjo nuomone, tai buvo padaryta nepagrįstai, tačiau teisėjų kolegija su tokia J. K. pozicija nesutinka.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) nustato, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, viešojo administravimo subjektas tam tikrais minėtame įstatyme nustatytais atvejais turi teisę savo priimtą sprendimą pripažinti netekusiu galios. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021 ir 2021 m. liepos 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1145-789/2021), kuria remiasi pareiškėjas, buvo suformuota galiojant ankstesnei Viešojo administravimo įstatymo redakcijai, kuri viešojo administravimo subjektui teisės savo priimtą sprendimą pripažinti netekusiu galios nesuteikė, tačiau dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo ši praktika nebėra aktuali ir nėra pagrindo ja remtis.

31. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ar pareigybės aprašyme. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 3 d.). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1B-1 patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto Nr. 10 pareigybės aprašymo 21.1 papunktyje yra nustatyta, kad toks vyriausiasis specialistas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pagal Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo 64 punktą, pretendentas priimamas į pareigas per pretendento ir į pareigas priimančio asmens sutartą terminą. Nesusitarus dėl šio termino, pretendentas priimamas į pareigas per į pareigas priimančio asmens nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 16 darbo dienų ir ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo informacijos apie atrinktą pretendentą gavimo dienos, pretendento į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas pasirinkimo šio aprašo 53 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka dienos, informacijos apie šio aprašo 61 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytą kitą pretendentą gavimo dienos, o šio aprašo 59 ir 60 punktuose nurodytais atvejais – gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad pretendentui gali būti išduodamas leidimas ar suteikiama specialioji teisė, ar gavus kompetentingos valstybės institucijos informaciją apie pretendentą ir šios informacijos pagrindu į pareigas priimančiam asmeniui priėmus sprendimą priimti jį į valstybės tarnautojo pareigas.

32. Nagrinėjamu atveju sprendimas (bendrąja prasme) pripažinti prieš tai priimtą sprendimą netekusiu galios buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad priimant ankstesnį sprendimą, nebuvo įvertintos aplinkybės, jog pareiškėjas į konkurse laimėtas pareigas gali būti priimtas tik gavus išvadą, ar jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šios aplinkybės Tarnybai priimant 2021 m. balandžio 7 d.

įsakymą nebuvo žinomos ir paaiškėjo tik gavus Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. raštą. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad Tarnybos 2021 m. balandžio 7 d. įsakymas buvo priimtas nepagrįstai (jame nustatytą J. K. perkėlimo į kitas pareigas kitoje valstybės įstaigoje dieną nebuvo atlikti būtini patikrinimai dėl pareiškėjo atitikimo jo laimėtai pareigybei taikomiems specialiesiems reikalavimams). Nors J. K. teigia, kad jis 2021 m. balandžio 7 d. įsakymu turėjo būti perkeltas į Muitinės departamentą, o kol jam bus suteikta teisė išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jis Muitinės departamente būtų atlikęs tokias funkcijas (pareigas), kurios atlikti tokio leidimo nereikia, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, kadangi teisės aktai jokių išimčių nenustato.

Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinta, kad karjeros valstybės tarnautojas šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas laimėjo konkursą į pareigas, kurioms nurodytas specialusis reikalavimas yra taikomas, todėl privalo šį reikalavimą atitikti (patikrinimo procedūra yra būtina prieš pradedant eiti pareigas), o J.

K. pateiktas pavyzdys, kai kitoje darbovietėje asmuo buvo priimtas į pareigas, nesuteikiant teisės dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, priešingos išvados ir pareigos institucijai elgtis būtent taip nesuponuoja.

33. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jo atitikimas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas jau buvo patikrintas dar prieš jį priimant į pareigas Tarnyboje, o kadangi jis buvo perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas, Tikrinimo tvarkos aprašo nuostatos jo atžvilgiu neturėjo būti taikomos. Teisėjų kolegija dėl šių pareiškėjo argumentų atkreipia dėmesį, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, privalo valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, šiuo atveju Muitinės departamentas. Byloje savarankiški reikalavimai Muitinės departamentui nebuvo pareikšti, todėl minėti pareiškėjo argumentai neturi reikšmės, sprendžiant ginčą.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pažymėtina, kad sprendimais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

35. Nors Įsakyme yra tik nurodyta, kuo remiantis jis buvo priimtas, išsamiai jo nemotyvuojant, tačiau pažymėtina, kad motyvacija nebūtinai privalo būti išdėstyta viename dokumente. Priėmimo organizavimo tvarkos aprašo nuostatos neįtvirtina Tarnybos direktoriaus priimamų sprendimų formos, tačiau vertinant Įsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, pirmiausia turi būti nustatyta, ar toks sprendimas atitinka minėto aprašo nuostatas, kadangi Viešojo administravimo įstatymas institucijoms leidžia nusistatyti tam tikras aktų formas. Taigi, Tarnybos direktoriaus priimti administraciniai aktai, kurie atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, nustatytus šių administracinių aktų formai, jų struktūrai ir panašiai, turi būti laikomi atitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

36. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Įsakymas buvo priimtas pagal įgaliojimus veikiančio kompetentingo subjekto, atsižvelgus į Muitinės departamento 2021 m. balandžio 13 d. rašte nurodytą informaciją. Apie esamą situaciją J. K. buvo tinkamai informuotas, paaiškinant, jog 2021 m. balandžio 7 d. įsakyme nustatytą dieną jis negali būti perkeltas į konkurse laimėtas pareigas, ir nurodant to priežastis. Pareiškėjui, kaip ilgametę profesinę teisininko patirtį turinčiam asmeniui, gavusiam visą su jo perkėlimo į Muitinės departamentą nuo 2021 m. balandžio 15 d. atšaukimu susijusią informaciją, turėjo būti aiški tiek susidariusi situacija, tiek priimto sprendimo esmė; J. K. turėjo suprasti teisinių santykių esmę ir turinį bei suprasti savo teisių ir teisėtų interesų pasikeitimą, to priežastis bei aplinkybes ir efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įvertinus Įsakymo turinį bei atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Įsakymas nėra tinkamai motyvuotas. Įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas bei dokumentas, kuriuo remiantis, jis buvo priimtas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Įsakymas atitinka Dokumentų rengimo taisyklių 6 punkto nuostatas. Nors Įsakyme Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra nurodytas, tačiau šis akto trūkumas negali būti pagrindu Įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, kadangi viešojo administravimo subjekto teisė pripažinti savo priimtą aktą netekusiu galios yra nustatyta įstatyme.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisme gali būti ginami tik teisėti, o ne bet kokie eiliniai gyvenimiški lūkesčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui negalėjo būti nežinomos teisės aktuose nustatytos tikrinimo Muitinės departamente procedūros dėl atitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jų trukmė bei priėmimo į Muitinės departamentą sąlygos. Pretenduodamas eiti Muitinės departamente esančias pareigas, J. K. susipažino su Valstybės tarnybos departamento viešai paskelbtu pareigybės aprašymu, kuriame, kaip jau minėta, buvo nustatyti specialieji reikalavimai dėl darbo su slapta informacija, teikė dokumentus ir dalyvavo konkurse. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių nuo 2021 m. balandžio 15 d. būti besąlygiškai perkeltam į Muitinės departamentą pažeidimo bei draudimo keisti į blogąją pusę principo nesilaikymo nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, o Tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 7 d. įsakymo pripažinimas netekusiu galios kaip tik užtikrino jo, kaip valstybės tarnautojo, socialines garantijas ir jų tęstinumą. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad viešojo administravimo subjektas pažeidė įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

38. Nesutikimą su teismo priimtu sprendimu J. K. argumentuoja ir tuo, kad trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovas M. P. į bylą nėra pateikęs jokio įgaliojimo, tačiau teismas jam leido dalyvauti bylos nagrinėjime bei sprendimą grindė ir neįgalioto asmens pateiktais paaiškinimais bei prašymais. Nors administracinėje byloje nėra pateikto įgaliojimo, M. P. suteikiančio teisę atstovauti trečiąjį suinteresuotą asmenį, tačiau teismas jam leido atstovauti instituciją (asmuo teismo posėdyje teismui pateikė valstybės tarnautojo pažymėjimą), tačiau tai savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir dėl to turėtų būti panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad teismui leidus Muitinės departamentą atstovauti įgaliojimų atstovauti šią instituciją nepateikusiam asmeniui, galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Priimdamas sprendimą, teismas vertino administracinėje byloje esančių įrodymų visumą, o M. P. teismo posėdyje išdėstyti argumentai negali būti laikomi esminiais ir lėmusiais atitinkamo teismo sprendimo priėmimą.

39. Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą J. K. grindžia ir tuo, kad nors prašė procesinių dokumentų nesiųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (pareiškėjo EPP paskyrą), o siųsti nurodytu elektroninio pašto adresu arba registruoti paštu, o teismo sprendimą – tik registruotu paštu, tačiau to nebuvo paisoma ir teismo šaukimas pareiškėjui jo pageidaujamu būdu nebuvo siunčiamas. Taip pat nebuvo klausiama jo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, o teismo sprendimas nebuvo išsiųstas registruotu paštu.

40. Nustatyta, kad pareiškėjo J. K. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per EPP pateikė jo atstovas advokatas Telesforas Urbaitis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad šaukimai, informuojantys apie 2021 m. lapkričio 17 d. posėdį, administracinės bylos proceso šalims buvo išsiųsti 2021 m. rugsėjo 14 d. 2021 m. lapkričio 15 d. administracinės bylos proceso šalims, taip pat ir pareiškėjo atstovui, per EPP buvo išsiųstas teismo pranešimas, kad 2021 m. lapkričio 17 d. teismo posėdis dėl teisėjos nedarbingumo nevyks. Paskyrus kitą teismo posėdį, administracinės bylos proceso šalys, taip pat ir J. K. atstovas, apie jį buvo informuotos per EPP siųstais pranešimais, nurodant, kad byla 2022 m. kovo 9 d. bus nagrinėjama nuotoliniu būdu. Pareiškėjo atstovui prašant, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o apie 2022 m. balandžio 6 d. nuotoliniu būdu vyksiantį teismo posėdį administracinės bylos proceso šalys, taip pat ir pareiškėjo atstovas, buvo informuoti per EPP.

41. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.

42. Įvertinusi nustatyta aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovauja advokatas Telesforas Urbaitis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo normų nepažeidė, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdį, o pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat pagrįstai buvo siunčiamas J. K. atstovui. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad tinkamai J. K. neinformavus apie teismo posėdį, buvo pažeista jo teisė į teisingą procesą, atmeta kaip nepagrįstus.

43. Kaip jau minėta, administracinės bylos proceso šalys buvo informuotos, kad byla bus nagrinėjama nuotoliniu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ir jo atstovas su tokiu administracinės bylos nagrinėjimo būdu nesutiko. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir paaiškinimų, parodymų, klausimų ir prašymų pateikimo objektyvumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui dalyvaujant teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nebuvo apribotos ar pažeistos jo procesinės teisės dalyvauti teismo posėdyje, naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir ginti savo galbūt pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus.

44. Dėl J. K. argumentų, kad nebuvo paklausta jo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, pažymėtina, kad pareiškėjo šiuo aspektu nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2558-261/2020 buvo konstatuotas proceso teisės pažeidimas, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, nors tos bylos pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde aiškiai įvardijo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas buvo laikomas įkalinimo įstaigoje, t. y. jo laisvė buvo apribota, todėl jis negalėjo pats atvykti į teismo posėdį, nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų buvęs aktyvus ir kreipęsis į pataisos įstaigą dėl galimybės dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjui sudarymo (pristatant į teismo posėdį arba naudojantis elektroninių ryšių technologijomis). Taigi, J. K. nurodytoje byloje ir šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės skiriasi, todėl nėra jokio pagrindo remtis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog teismas bylą išnagrinėjo jo atstovui advokatui nedalyvaujant, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, todėl teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui, teismas neturi papildomos pareigos teirautis, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato. 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismui paklausus, ar pareiškėjas neturi kokių nors prašymų, jis prašymų neturėjo ir atidėti teismo posėdžio dėl atstovo advokato nedalyvavimo neprašė. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į pareiškėjo J. K. teisinį išsilavinimą ir patirtį administracinių ginčų srityje. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pareiškėjo atstovui advokatui nedalyvaujant, proceso teisės normų nepažeidė.

46. Pareiškėjas argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad jam nebuvo išaiškintos procesinės teisės, grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-726-442/2021 ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-626-492/2020 31 bei 33 punktais, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-726-442/2021 yra pateikti argumentai dėl administracinių ginčų teisenoje teismui nustatyto aktyvaus vaidmens ir konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti tos bylos pareiškėjo skundą, nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje A-626-492/2020 yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas ginčo esmę, t. y. dėl ko iš esmės kilo ginčas, turėjo identifikuoti, jog tos bylos pareiškėjas, paduodamas skundą, netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, ir pareiškėjui pasiūlyti jį patikslinti, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, tinkamai pareiškėjui neišaiškino jo procesinių teisių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo reikalavimą bei siūlyti tikslinti skundą, be to, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir nustatė šiam ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes.

47. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo J. K. skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Įsakymą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

48. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str.1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Virginija Volskienė