08c43ec9-9237-420f-a50c-1d97a5de8720 · Utenos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-2189-921/2014Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01872-2014-5Procesinio sprendimo kategorija:117.1.; 106.8.2.; 130.1.4.(S)UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2014 m. lapkričio12 d.Utena Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo BUAB „Bleiras“, atstovaujamo administratoriaus UAB ,,Bankroto valdymas“, ieÅ¡kinio atsakovui E. M. Harms GmbH & Co. Car Shipping dėl skolos priteisimo priėmimo klausimÄ , nustatė:

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 27622,40 Lt dydžio skolos ir 6 proc. procesinių palÅ«kanų. Nurodė, jog ieÅ¡kinys yra teismingas Utenos rajono apylinkės teismui, kadangi ieÅ¡kovas yra BUAB „Bleiras“, kurio buveinės vieta yra Utenos mieste, o Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 14 straipsnis numato, jog ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ .IeÅ¡kinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnį Lietuva vadovaujasi tarptautinės teisės principais ir normomis. Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos SÄ jungos nare, Europos SÄ jungos teisė yra civilinio proceso teisės Å¡altinis, o reglamentai – tiesioginio taikymo teisės aktai, kurių nereikia inkorporuoti į valstybių narių vidaus teisę. Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar jam priskirtina tarptautinė jurisdikcija, kai ginčo Å¡alys yra skirtingų Europos SÄ jungos valstybių subjektai, neturi galimybių taikyti savo nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių tarptautinės jurisdikcijos klausimus.

Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ , taikytina sprendžiant tik dėl teritorinio bylos teismingumo Lietuvos Respublikoje, bet ne tarptautinio teismingumo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Å iuo atveju nustatyta, jog atsakovas yra Europos SÄ jungos valstybės narės – Vokietijos Federacinės Respublikos – juridinis asmuo, todėl bylos teismingumo taisykles nustato Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – Reglamentas 44/2001) ir Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas 1346/2000).Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), aiÅ¡kindamas 1968 m. rugsėjo 27 d.

Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose 1 straipsnio 2 dalies b punkto įtvirtintÄ iÅ¡imtį, nurodė, kad Å¡i konvencija (taigi ir Reglamentas Nr. 44/2001, nes Briuselio konvencija buvo jo pirmtakė), netaikoma ieÅ¡kiniams, kuriais pradedamas bankrotas, bei kitiems, tiesiogiai iÅ¡ bankroto bylos iÅ¡plaukiantiems ir su ja glaudžiai susijusiems, ieÅ¡kiniams (Teisingumo Teismo 1937 m. vasario 22 d. sprendimas Gourdain v. Nadler, C-133/78, Rink. 1979 p. 00733).

Å i formuluotė buvo perkelta į ReglamentÄ Nr. 1346/2000. Teisingumo Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybės narės, kurios teritorijoje iÅ¡kelta bankroto byla, teismams taip pat suteikiama tarptautinė jurisdikcija nagrinėti tiesiogiai iÅ¡ Å¡ios bylos iÅ¡plaukiančius ir glaudžiai su ja susijusius ieÅ¡kinius (Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas Seagon v. Deko Marty byloje (C-339/07). Klausimas, ar ieÅ¡kinys tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bankroto bylos ir (ar) yra glaudžiai su ja susijęs, sprendžiamas autonomiÅ¡kai, t. y. vadovaujantis EB teise ir Teisingumo Teismo suformuluotais dviejų reglamentų taikymo sričių atskyrimo kriterijais:

1) ar ieškinį gali pareikšti tik bankroto administratorius, taip preziumuojant, kad esama bankroto bylos, ar priešingai, ieškinį galėjo pareikšti skolininkas nepriklausomai nuo bankroto bylos egzistavimo;

2) ar ieškinys grindžiamas taisyklėmis, nukrypstančiomis nuo bendrųjų civilinės teisės taisyklių;

3) ar ieÅ¡kinio pateikimo senaties terminas yra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapÄ ;

4) ar sėkmingas sprendimas yra palankus kreditorių visumai, nes padidėja įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, aktyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama sumokėti skolÄ , atsiradusiÄ neatsiskaičius už suteiktas pervežimo paslaugas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Byloje nesant duomenų, jog įmonė neturėjo galimybės kreiptis į kompetentingÄ teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, darytina iÅ¡vada, kad tokį ieÅ¡kinį galėjo pateikti ir pati įmonė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovas taip pat nenurodė, kad bÅ«tent dėl Å¡io įsiskolinimo įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kinys grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės taisyklėmis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymÄ ir negrindžiamas vien bankroto teise, t.y. reikalavimo atsiradimas nepriklauso nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Pažymėtina, kad bankroto administratorius turi teisę naudotis savo įgaliojimais, įskaitant teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį visose valstybėse narėse (Reglamento Nr. 1346/2000 18 str. 1 d.), todėl vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos Å¡alis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Reglamento Nr. 44/2001 iÅ¡imtį, kuri sudarytų pagrindÄ taikyti Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad bankroto administratoriaus pareikÅ¡tas reikalavimas nėra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kad patektų į Reglamento Nr. 44/2001 taikymo iÅ¡imtį ir jo teismingumas bÅ«tų nustatomas pagal Reglamento Nr. 1346/2000 taisykles.

Bankroto administratoriaus ieškinys vertintinas kaip civilinis ginčas, kylantis iš netinkamo įsipareigojimų vykdymo, ir jo teismingumas nustatomas pagal Reglamento Nr. 44/2001 taisykles. Pagal Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Reglamento Nr. 44/2001 60 straipsnio 1 dalies a punktas numato, jog bendrovės arba kito juridinio asmens nuolatinio buvimo vieta yra ten, kur yra jų oficiali buveinės vieta.

Kaip nustatyta iÅ¡ atsakovo rekvizitų, nurodytų ieÅ¡kinyje, jo buveinės vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl teismui pateiktas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti nagrinėjamas Vokietijos Federacinės Respublikos teismuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kinį atsisakytina priimti kaip neteismingÄ Utenos rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ).Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas nutaria: Atsisakyti priimti ieÅ¡kovo BUAB „Bleiras“, atstovaujamo administratoriaus UAB ,,Bankroto valdymas“, ieÅ¡kinį atsakovui E. M.

Harms GmbH & Co. Car Shipping dėl skolos priteisimo. IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui BUAB „Bleiras“, kad su ieÅ¡kiniu jis turi teisę kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingÄ teismÄ .Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti ieÅ¡kovui (per administratorių UAB ,,Bankroto valdymas“).Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                   Jurgita Čiginskaitė