2021-01-13 Nr. AB-855-3-62-3-00857-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-14-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00857-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (po reorganizavimo – Kauno tardymo izoliatorius), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., kai buvo perkeltas dirbti į Kauno NTI-PN, jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Nors pareiškėjas Vilniaus pataisos namuose bausmę atliko lengvosios grupės laikymo sąlygomis, tačiau Kauno NTI-PN jis buvo laikomas kameroje, užrakinamas. Kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, aukšte nebuvo budinčio pareigūno. Maistas pareiškėjui buvo tiekiamas ne pagal dirbančių vyrų valgiaraštį. Pareiškėjui nebuvo leidžiama įsigyti tabako gaminius ir apie tai neįspėta prieš jam sutinkant dirbti Kauno NTI-PN, jis negalėjimą rūkyti prilygino asmens kankinimui. Pareiškėjui neužtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore (į kiemą išvesdavo ne kiekvieną dieną, neleisdavo pasivaikščioti po 4 valandas). 12 dienų neveikė šildymas, nors žemesniuose aukštuose jis buvo įjungtas. Kameroje buvo šalta, tamsu (apšvietimas mažesnis nei 200 lx) ir drėgna. Kameroje nebuvo pakabų drabužiams, kabyklą įrengė tik po mėnesio. Pareiškėjui neužtikrinta teisė kasdien paskambinti, nesudaryta galimybė žiūrėti televizorių (nebuvo nei kabelinės, nei analoginės televizijos kabelių sistemos), neišduodama spauda. Pareiškėjas tvirtino dėl netinkamų laikymo sąlygų patyręs neigiamą poveikį savijautai, fizinei ir psichinei sveikatai, jautęs stresą, nepasitenkinimą ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Kauno NTI-PN kameroje Nr. 511 (rakinama tik naktimis), lengvosios grupės sąlygomis. Tvirtino, jog visos kameros įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Kiekviename aukšte nuolat buvo paskirtas pareigūnas (esant pareigūnų trūkumui, nuteistųjų priežiūra vykdoma patruliavimo būdu, taip pat pasinaudojant techninėmis apsaugos priemonėmis), todėl tikrai buvo galimybė išsikviesti budintį pareigūną. Pareiškėjui nebuvo tiekiamas maitinimas kaip dirbančiam vyrui, kadangi jis dirbo tik 0,5 etato, be to, įstaigoje laikomi nepilnamečiai, todėl suaugusių dirbančių vyrų maitinimo paslaugų pirkimas nenumatytas. Pareiškėjas buvo maitinamas nepilnamečiams skirtu maistu, kurio vidutinis kaloringumas nuo dirbantiems vyrams skirto maisto kaloringumo skyrėsi tik 8 kcal. Pareiškėjas, pareikšdamas norą persikelti į Kauno NTI-PN, turėjo žinoti, kad šioje įstaigoje, atsižvelgiant į jos specifiką, nėra galimybės įsigyti tabako gaminių. Pareiškėjas turėjo galimybę išeiti į lauką pasivaikščioti pagal dienotvarkę, jam priklausė po 3 valandas. Kauno NTI-PN laikėsi higienos normų reikalavimų, be kita ko, gyvenamosiose patalpose užtikrino tinkamą temperatūrą. Nustačius, jog kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimas neatitiko reikalavimų, apšvietimas sutvarkytas nupirkus naujus LED šviestuvus. Kauno NTI-PN šildymas pradėtas vadovaujantis teisės aktais, t. y. kai tris dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra buvo žemesnė nei 10 laipsnių. Kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, tam tikrą laiką nebuvo drabužių kabyklos, nes senoji buvo sulaužyta, o naujosios įsigijimas užtruko. Pareiškėjui buvo suteikta teisė kiekvieną dieną skambinti, žiūrėti televizorių, skaityti spaudą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo R. J. skundą, t. y. priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl nesudarytos galimybės iškviesti pareigūną, kadangi pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė su tuo susijusias aplinkybes. Atsakovas paaiškino, jog visose Kauno NTI-PN kamerose veikia iškvietimo mygtukai ir yra galimybė iškviesti budintį pareigūną. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo iškilusi reali grėsmė ar jam nebuvo suteikta pagalba.

7. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie jam teikiamą maitinimą pagrįstumo, nustatė, kad pareiškėjas dirbo Kauno NTI-PN, todėl jam turėjo būti teikiamas maitinimas pagal valgiaraštį, skirtą dirbantiems vyrams. Teisės aktuose nėra išskirtas maitinimas vyrams, dirbantiems ne visu etatu. Nors nepilnamečiams skirtame valgiaraštyje numatytas maisto kaloringumas nuo numatytojo dirbančių vyrų valgiaraštyje skyrėsi tik 8 kcal, tokia situacija pažeidė pareiškėjo teisę gauti tinkamą maitinimą, kuris jam priklauso pagal teisės aktus. Pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių skundėsi Kauno NTI-PN administracijai, kuri atsakyme jam nurodė, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl rekomendacijos kaip elgtis šioje situacijoje. Taigi, pareiškėjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko jam taikytinų fiziologinių mitybos normų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 d. pažeidimas).

8. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl negalėjimo įsigyti tabako gaminių, kadangi nors pareiškėjas yra pilnametis asmuo ir turi teisę įsigyti tabako gaminių, jis buvo laikomas nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Pareiškėjo argumentai, kad jis sutiko keltis į Kauno NTI-PN, nes jam buvo pažadėta, jog jis turės teisę įsigyti tabako gaminių, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, sutikdamas persikelti į Kauno NTI-PN, turėjo suprasti, kad čia nebus galimybės įsigyti tabako gaminių.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos teisės kasdien pasivaikščioti po 4 valandas (Bausmių vykdymo kodekso 74 str. 5 d.), kadangi byloje nebuvo tai patvirtinančių duomenų. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti pagal Kauno NTI-PN patvirtintas dienotvarkes (įskaitant 4 valandų trukmės pasivaikščiojimą), o pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su jo teisės į pasivaikščiojimą įgyvendinimu. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo skundus įstaigos administracijai dėl minėtos teisės pažeidimo.

10. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pretenzijas dėl sąlygų kameroje neatitikimo higienos normų reikalavimams, rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento užfiksuotomis aplinkybėmis, jog 2018 m. lapkričio 12 d. atlikto patikrinimo metu oro temperatūra kameroje Nr. 511 atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 16 punkto nuostatas. Kita vertus, vadovaujantis teisės aktais, šildymas įjungiamas, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu buvo sutrikęs šildymo tiekimas į Kauno NTI-PN 5 ir 6 aukštus, todėl konstatuoti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai. Minėto 2018 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kameroje mažesnė nei 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 p. pažeidimas), taigi nepaisant to, kad šis pažeidimas buvo pašalintas, kameroje įrengiant naujus LED šviestuvus, atsakovo atstovas buvo atlikęs neteisėtus veiksmus.

11. Teismas, išanalizavęs atsakovo paaiškinimus, kad kameroje Nr. 511 drabužių kabykla buvo sulaužyta, o naujos kabyklos įsigijimas užėmė tam tikrą laiką, pripažino, jog kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo aprūpina reikalingu inventoriumi (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.9 p. pažeidimas).

12. Teismas laikė nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl nesudarytos galimybės kasdien paskambinti telefonu, kadangi pareiškėjas nedetalizavo šio pažeidimo aplinkybių, o pateikta „CSC telecom“ ataskaita patvirtina, jog teisė skambinti pareiškėjui nebuvo nutraukta. Iki 2018 m. lapkričio 1 d. Kauno NTI-PN skambinimas vyko įprasta tvarka, taksofono korteles perkant pataisos įstaigos parduotuvėje arba jas perduodant, vėliau įrengta telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslauga turint asmeninę skambinimo kortelę.

13. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nesudarytos galimybės žiūrėti televizorių, kadangi, remiantis byloje esančiais duomenimis, nors Kauno NTI-PN nėra įdiegta kabelinė televizija, pareiškėjas turėjo asmeninį televizorių TV STAR LED19RV3, kurio techninėje specifikacijoje nurodyta, jog yra galimybė žiūrėti 14 nemokamų programų. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl neišduodamos spaudos, kadangi, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punktą, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas, tik esant galimybėms, t. y. atsakovo atstovui tokia pareiga teisės aktais nėra įtvirtinta. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pačiam ar per giminaičius įsigyti ar prenumeruoti spaudą arba ją skaityti Kauno NTI-PN bibliotekoje.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, akcentavo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. buvo kalinamas Kauno NTI-PN netinkamomis sąlygomis (tiekiamas maitinimas neatitiko jam taikytinų fiziologinės mitybos normų, buvo sutrikęs šildymo tiekimas į kamerą, kameroje buvo netinkama dirbtinė apšvieta, nebuvo viršutinių drabužių kabyklos). Teismui nepateikti duomenys apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai. Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nenustatyta, kad konstatuoti pažeidimai turėjo poveikį pareiškėjo sveikatai, taip pat kad Kauno NTI-PN pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymėta, kad tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nusprendė priteisti pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15. Teismas netenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš tos pačios Lietuvos valstybės nepriteisiamos.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą visiškai arba iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis dėl konstatuotų pareiškėjo teisių pažeidimų. Pakartoja, kad Kauno NTI-PN yra laikomi nepilnamečiai asmenys, maitinimo paslaugos pirkimas buvo atliktas pagal faktiškai esamus suimtųjų ir nuteistųjų skaičius įstaigoje, sutartis sudaryta nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo. Pareiškėjas savanoriškai pateikė prašymą dėl perkėlimo į Kauno NTI-PN, todėl iš anksto žinojo laikymo šioje įstaigoje sąlygas, kurios yra kitokios nei suaugusiųjų pataisos įstaigoje. Ginčo laikotarpiu buvo sprendžiamas klausimas dėl suaugusiųjų maitinimo Kauno NTI-PN, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. Be to, dienos maisto davinio cheminė sudėtis nuo patvirtintosios gali skirtis iki 10 proc., dirbančiam vyrui skiriamo maisto kaloringumo vidurkis nuo skiriamojo nedirbančiam vyrui skiriasi tik 3 kcal. Atsakovas tvirtina, kad iki 2018 m. spalio 22 d. nebuvo poreikio įjungti šildymą; įjungus šildymą buvo techninių nesklandumų dėl jo reguliavimo, tačiau tai nereiškia, kad 5 ir 6 aukštuose nebuvo įjungtas šildymas. Nustačius, kad dirbtinis apšvietimas kameroje Nr. 511 neatitinka reikalavimų, šis pažeidimas nedelsiant pašalintas, pažeidimas galėjo sukelti pareiškėjui tik trumpalaikius neigiamus išgyvenimus. Kameroje Nr. 511 įrengta kabykla buvo sulaužyta, o naujos kabyklos įsigijimas užtruko, siekiant užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų laikymąsi. Atsakovas mano, kad teismas aplaidžiai vertino gydytojo įrašuose pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatą (juose minimi tik sutrikimai, susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu).

18. Pareiškėjas R. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti jo reikalavimai, ir visiškai tenkinti jo skundą.

19. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus. Mano, kad priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis per mažas, nekompensuoja jo patirtų išgyvenimų. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo pozicija, nors atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui, išvedimo į lauką registracijos žurnalo, skambučių žurnalo.

20. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad nors pareiškėjas savanoriškai padavė prašymą dėl perkėlimo į Kauno NTI-PN, jis nedavė sutikimo būti kalinamu blogesnėmis sąlygomis nei numatytosios apkaltinamajame nuosprendyje ir teisės aktuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad valgiaraščiai, skirti nepilnamečiams asmenims ir dirbantiems vyrams, skiriasi ne tik numatytu maisto kaloringumu, bet ir maitinimo dažnumu (vieni maitinami penkis kartus per dieną, kiti – tris kartus per dieną). Kauno NTI-PN administracija, 2018 m. lapkričio 6 d. raštu atsakydama į pareiškėjo skundą, pripažino, jog kameroje, kurioje jis laikomas, šildymas neveikė, nors buvo įjungtas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras konstatavo pažeidimą dėl nepakankamos apšvietos. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kameroje buvo reikiamas inventorius (kabykla). Pareiškėjas pakartoja, kad teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra labai maža, nekompensuoja jo patirtų išgyvenimų ir kančių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų laikymo sąlygų Kauno NTI-PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., atlyginimo priteisimo.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

24. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

25. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi bausmės atlikimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, akcentuotina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-822/2020). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Kauno NTI-PN buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

26. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, jog jis Kauno NTI-PN buvo laikomas kitokiomis sąlygomis nei Vilniaus pataisos namuose, be to, bausmės atlikimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.

27. Dėl galimybės iškviesti pareigūną

27.1. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog kameroje Nr. 511 neveikė iškvietimo mygtukas, aukšte nebuvo budinčio pareigūno. Pirmosios instancijos teismas atmetė šias jo pretenzijas, pažymėdamas, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė su pažeidimu susijusias aplinkybes, nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo iškilusi reali grėsmė ar jam nebuvo suteikta pagalba, o atsakovas paaiškino, jog visose Kauno NTI-PN kamerose veikia iškvietimo mygtukai ir yra galimybė iškviesti budintį pareigūną.

27.2. Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.4 papunktį, kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/201; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018).

27.3. Byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad kameroje Nr. 511 neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas. Kita vertus, pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokius nepatogumus dėl to patyrė, neįvardijo nė vieno atvejo, kai jis negavo ar gavo pavėluotai pagalbą, o teismo posėdyje užsiminė tik apie atvejį, kai kitam nuteistajam atsirado poreikis gauti pagalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas veikiančio iškvietimo mygtuko neįrengimo kameroje pagrįstai nepripažino aplinkybe, dėl kurios pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

28. Dėl galimybės įsigyti tabako gaminius

28.1. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis Kauno NTI-PN negalėjo įsigyti tabako gaminių ir nebuvo apie tai įspėtas prieš sutinkant būti perkeltu į pastarąją pataisos įstaigą. Teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus pripažino nepagrįstais, nes teisės aktai neįtvirtina nuteistųjų teisės įsigyti tabako gaminius, atliekant bausmę nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, o pareiškėjo teiginiai, jog jis sutiko persikelti į Kauno NTI-PN, nes jam buvo pažadėta, kad jis turės galimybę įsigyti tabako gaminių, nepagrįsti objektyviais duomenimis.

28.2. Vienas iš valstybės tabako, tabako gaminių ir susijusių gaminių kontrolės politikos principų yra mokesčiais ir kitomis valstybinio reglamentavimo priemonėmis mažinti tabako gaminių ir susijusių gaminių prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims (Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 3 str. 2 p.). Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose (Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p.). Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pagal Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas), patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (su aktualiais pakeitimais), nuteistiesiems leidžiama turėti tabako gaminius ir reikmenis (pypkė, popierius, filtrai), išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (4.7 p.).

28.3. Konstatuotina, kad Kauno NTI-PN veiksmai nesudarant galimybės pareiškėjui įsigyti tabako gaminių atitiko teisės aktų reikalavimus (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1226-261/2020). Išvados, kad Kauno NTI-PN neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų, pagrįstumo nepaneigia pareiškėjo teiginiai, jog jis apie aktualų teisinį reglamentavimą nebuvo informuotas arba buvo suklaidintas prieš įvykstant perkėlimui, juolab kad pastarieji teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, pareiškėjas savanoriškai pateikė prašymą perkelti jį į Kauno NTI-PN, o sprendimą dėl pareiškėjo perkėlimo priėmė ne Kauno NTI-PN, o Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (I t., b. l. 30).

29. Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore

29.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, atvykus į Kauno NTI-PN, jis tris savaites nebuvo vedamas pasivaikščioti, vėliau išvesdavo ne kasdien, trumpiau nei 4 valandoms. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo paaiškinimais ir pateikta nuteistųjų dienotvarke, laikė, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti 4 valandas, byloje nėra tai paneigiančių duomenų, pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu abstraktūs.

29.2. Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 5 punkte įtvirtinta lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų teisė kasdien pasivaikščioti 4 valandas. Pagal to paties kodekso 103 straipsnį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (2 d.); pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (3 d.).

29.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius duomenis šiuo aspektu (t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles). Nuteistųjų, paliktų dirbti ūkio darbus tardymo izoliatoriuje, dienotvarkėje, patvirtintoje Kauno NTI-PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1-251, su pakeitimais (I t., b. l. 92), pažymėta, jog nuteistiesiems du kartus per dieną (nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val.) skiriamas laikas laisvalaikiui, pasivaikščiojimui gryname ore, skambinimui telefonu, dalyvavimui renginiuose ar socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, tačiau ši dienotvarkė savaime neįrodo, kad pareiškėjas nurodytu laiku galėjo laisvai naudotis galimybe pasivaikščioti kiemelyje. Ištyrus duomenis Nuteistųjų (suaugusiųjų) išvedimo pasivaikščioti registre (I t., b. l. 98–104) matyti, kad nuteistieji (tarp jų – konkrečiai pareiškėjas arba asmenys, laikomi kameroje Nr. 511) būdavo pareigūno išvedami į pasivaikščiojimo kiemelį ir kitur, įrašai apie pareiškėjo išvedimą pasivaikščioti yra ne kiekvieną dieną, išvedimo trukmė būdavo trumpesnė nei 4 valandos. Be to, pateikti įrašai yra nuo 2018 m. spalio 4 d., todėl nepaneigia pareiškėjo argumentų, jog pirmas 2–3 savaites nuo atvykimo į Kauno NTI-PN (2018 m. rugsėjo 18 d.) jis nebuvo vedamas pasivaikščioti. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo atsisakymus pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Atsakovas pateikė teismui nuteistųjų paaiškinimus (patvirtinimus), jog, atvykus į Kauno NTI-PN, jiems buvo sudaryta galimybė išeiti į lauką pasivaikščioti (I t., b. l. 67–79), tačiau šie paaiškinimai yra vėlesni (2019 m. sausio 21–23 d.), tarp jų nėra pareiškėjo paaiškinimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore nebuvo pažeista.

30. Dėl teisės paskambinti telefonu

30.1. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis negalėdavo paskambinti kiekvieną dieną, o teismo posėdyje paaiškino, kad prieš perkėlimą jam netiksliai išaiškinta skambinimo telefonu tvarka Kauno NTI-PN (naujoji sistema įstaigoje įrengta tik 2018 m. lapkričio 1 d.), atvykęs jis nebegalėjo pasinaudoti Vilniaus pataisos namuose išduota kortele, o parduotuvėje nebebuvo kortelių, tinkamų seniesiems telefono aparatams. Pirmosios instancijos teismas atmetė šias pareiškėjo pretenzijas, nurodydamas, kad jo teiginiai abstraktūs, o „CSC telecom“ ataskaita patvirtina, jog teisė paskambinti kiekvieną dieną pareiškėjui nebuvo nutraukta.

30.2. Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnio 4 punkte numatyta lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų teisė vieną kartą per dieną paskambinti telefonu. Skambinimo telefonu tvarka ir sąlygos įtvirtintos Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyriuje.

30.3. Pastebėtina, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą šiuo aspektu sieja ne su Kauno NTI-PN veiksmais (neveikimu), atsisakant suteikti jam galimybę kasdien paskambinti telefonu, o su tuo, kad pataisos įstaigos teritorijoje veikiančioje parduotuvėje nebebuvo priemonių, reikalingų norint pasinaudoti šia teise. Pareiškėjas nenurodė ir nedetalizavo, ar jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl nurodytų aplinkybių, kada jis bandė įsigyti korteles, pritaikytas seniesiems telefono aparatams, kada jis norėjo kažkam paskambinti, bet negalėjo to padaryti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs ir neįrodo jo teisės paskambinti telefonu pažeidimo.

31. Dėl galimybės žiūrėti televizorių, gauti spaudą

31.1. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis negalėdavo žiūrėti televizoriaus, nes Kauno NTI-PN nėra nei kabelinės, nei analoginės televizijos kabelių, o spauda nebūdavo išduodama. Pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus pripažino nepagrįstais, nustatęs, kad pareiškėjas turėjo asmeninį televizorių, kurio techninėje specifikacijoje minima galimybė žiūrėti 14 nemokamų programų, o teisės aktai nenumato pareigos atsakovo atstovui duoti pareiškėjui spaudą, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas, pareiškėjas galėjo pats arba per artimuosius įsigyti ar prenumeruoti spaudą, ją skaityti pataisos įstaigos bibliotekoje.

31.2. Bausmių vykdymo kodekse nėra tiesiogiai įtvirtina nuteistųjų teisė žiūrėti televizorių arba gauti spaudą, įsigytą pataisos įstaigos lėšomis. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše minimas televizorius ir televizoriaus priedėliai antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d. (5.1 p.), bei žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai, išskyrus smurtą ar žiaurumą propaguojančius, taip pat pornografinius leidinius (4.2 p.).

31.3. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir nepateikia argumentų, kodėl teismo išvados šiuo aspektu yra neteisingos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai.

32. Dėl maitinimo

32.1. Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas jam turėjo būti teikiamas pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, bet nebuvo, todėl jis patyrė maisto trūkumą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėždamas, kad teisės aktai maitinimo tiekimo nediferencijuoja pagal tai, ar nuteistasis dirba visu etatu, ar 0,5 etato, o tai, kad valgiaraščiuose, skirtuose dirbantiems vyrams ir nepilnamečiams, numatytas maisto kaloringumas skyrėsi tik 8 kcal, neturi esminės reikšmės. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su šia teismo išvada ir pažymi, kad Kauno NTI-PN laikomi nepilnamečiai asmenys, maitinimo paslaugos pirkimas buvo atliktas į tai atsižvelgiant, sutartis sudaryta nenumatant suaugusių dirbančių vyrų maitinimo, o pareiškėjas savanoriškai padavė prašymą dėl perkėlimo į šią pataisos įstaigą. Ginčo laikotarpiu Kauno NTI-PN ėmėsi veiksmų klausimui dėl maitinimo paslaugų teikimo suaugusiems dirbantiems vyrams išspręsti. Dirbančiam vyrui numatyto dienos davinio kaloringumo vidurkis nuo numatytojo nedirbančiam vyrui skiriasi tik 3 kcal, galimas skirtumas iki 10 proc.

32.2. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 8 d.). Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (tarp jų – dirbantiems vyrams ir nepilnamečiams), buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14. Vadovaujantis šiomis fiziologinės mitybos normomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 buvo patvirtinti valgiaraščiai, įskaitant pareiškėjo minimą Valgiaraštį dirbantiems vyrams.

32.3. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogišku atveju jau išnagrinėjo atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus tapačius argumentus ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti tokį maitinimą, kuris jam priklausė pagal teisės aktus, nors ir atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno NTI-PN siekė išspręsti maitinimo dirbantiems suaugusiesiems klausimą ir organizavo viešuosius pirkimus pagal naujai pataisos namuose atsiradusį poreikį (žr. 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-552/2020). Atsakovas teismui nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sudariusių kliūtis Kauno NTI-PN savalaikiai organizuoti ir užtikrinti pareiškėjui jam taikytinas fiziologinės mitybos normas atitinkantį maistą pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.

33. Dėl šildymo ir dirbtinio apšvietimo kameroje

33.1. Pareiškėjas skunde teigė, kad kameroje Nr. 511, kurioje jis buvo laikomas, 12 dienų nebuvo šildymo, nors jis įstaigoje įjungtas 2018 m. spalio 22 d. ir veikė žemesniuose aukštuose, be to, dirbtinė apšvieta buvo nepakankama. Pirmosios instancijos teismas minėtais aspektais konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, nustatęs, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pradėjus tiekti šilumą Kauno NTI-PN iškilo techniniai nesklandumai, dėl ko buvo sutrikęs šildymo tiekimas į 5 ir 6 aukštus, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas pareiškėjui nurodė, kad dirbtinė apšvieta kameroje buvo mažesnė nei 200 lx. Atsakovas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad šildymas visoje pataisos įstaigoje buvo įjungtas 2018 m. sausio 22 d., tačiau 5 ir 6 aukštuose dėl techninių nesklandumų užtruko temperatūros reguliavimas; užfiksuotas dirbtinės apšvietos neatitikimas higienos normos reikalavimams buvo nedelsiant pašalintas įsigyjant ir sumontuojant LED šviestuvus, todėl pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti tik trumpalaikius išgyvenimus.

33.2. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Higienos norma HN 134:2015. Šioje higienos normoje nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.), o gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių ir ne aukštesnė kaip 28 laipsniai (16 p.).

33.3. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. skundą, 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (2-12 4.80)2-51529 (I t., b. l. 5–6) jį informavo, kad 2018 m. lapkričio 12 d. atlikus patikrinimą Kauno NTI-PN nustatyta, jog kameroje Nr. 511 yra šildomos grindys, oro temperatūra buvo 19,3–19,6 laipsnio, bendra dirbtinė apšvieta – 151 lx (± 24 lx). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, 2019 m. gegužės 15 d. atlikęs grįžtamąją kontrolę, užfiksavo, jog bendra dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 511 – 441 lx (± 71 lx) (patikrinimo aktas, I t., b. l. 34–35). Kauno NTI-PN, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. skundą, 2018 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 12-207 (I t., b. l. 11) nurodė, kad dėl techninių nesklandumų, kurie pašalinti 2018 m. spalio 31 d., pastato 5 ir 6 aukštuose nefunkcionavo šildymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas teismui buvo paaiškinęs, kad šildymas Kauno NTI-PN buvo įjungtas 2018 m. spalio 22 d., atsižvelgiant į taisyklę, jog šildymo sezoną galima pradėti tuomet, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių. Pareiškėjas dėl to, jog kameroje šalta, į Kauno NTI-PN kreipėsi laikotarpiu, kai šildymas kameroje Nr. 511 neveikė (nebuvo sureguliuotas), t. y. 2018 m. spalio 30 d. skundu (I t., b. l. 10), todėl atsakovo atstovas buvo savalaikiai informuotas ir galėjo patikrinti, ar sąlygos kameroje atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių, kad 2018 m. spalio 22–31 d. kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūra galėjo būti per žema, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai (negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas). Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

34. Dėl viršutinių drabužių pakabos

34.1. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog kameroje nebuvo pakabų drabužiams kabinti, kabykla įrengta tik po mėnesio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, jog kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, tam tikrą laiką nebuvo drabužių kabyklos, nes senoji buvo sulaužyta, o naujosios įsigijimas užtruko, pripažino neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja savo argumentus dėl kabyklos įrengimo, akcentuoja, kad inventoriaus įsigijimas užtruko, siekiant užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.

34.2. Eksploatavimo taisyklių 14.9 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti viršutinių drabužių pakaba. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, taip pat numatyta įrengti viršutinių drabužių pakabą (ne mažiau nei 2 kabliukai asmeniui) tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose (9.7 p.).

34.3. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, jog viršutinių drabužių pakaba kameroje buvo įrengta tik po mėnesio. Atsakovas pripažįsta šį faktą, tik pabrėžia, kad Kauno NTI-PN ėmėsi aktyvių veiksmų šiam trūkumui pašalinti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo kamera nebuvo aprūpina reikalingu inventoriumi.

35. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

36. Konstatuota, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė kasdien 4 valandas pasivaikščioti gryname ore, tiekiamas maitinimas neatitiko jam taikytinų fiziologinės mitybos normų, kameroje buvo per maža dirbtinė apšvieta, 12 dienų per žema oro temperatūra, 1 mėnesį nebuvo viršutinių drabužių kabyklos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės sukėlė pareiškėjui nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

37. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas teigė dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų patyręs neigiamą poveikį sveikatai, stresą ir kt. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Pareiškėjas buvo gan aktyvus ir gynė savo teises dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pavyzdžiui, yra kreipęsis į Kauno NTI-PN administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl nepakankamo apšvietimo, oro temperatūros kameroje, neveikiančio iškvietimo mygtuko, netenkinančio maitinimo. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

38. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno NTI-PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad Kauno NTI-PN buvo aktyvus ir siekė pašalinti nustatytus pažeidimus; šildymo sistemos sutrikimai nepriklausė nuo atsakovo atstovo valios; pareiškėjo užimtumas už kameros ribų buvo užtikrinamas ir kitais būdais, pvz., galimybė pasinaudoti sporto sale, įvairūs žaidimai (futbolas, protų mūšis ir pan.)), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui priteisti 150 Eur neturtinei žalai atlyginti nelaikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis yra didintinas iki 250 Eur.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl iš dalies netinkamai įvertino pareiškėjo laikymo Kauno NTI-PN sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, padidinant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (po reorganizavimo – Kauno tardymo izoliatorius), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti, t. y. pareiškėjui R. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (po reorganizavimo – Kauno tardymo izoliatorius), priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan