08c21ecb-e0c6-4bc2-a316-a7c30a8e4e15 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                         Nuorašas                                                                                                             Pranešėja L.Gurevičienė                                                                                        Byla Nr. 1A-760-149/2012Teisėja N.Žimkienė                                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00013-2012-4                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                          2.9.;1.2.8.1.2.;2.4.6.4.1.;2.4.1; 2.4.7.                                                               (S)                       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant nuteistojo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,išteisintajam A.

J.,iÅ¡teisintojo gynėjai advokatei Kazimirai KaniÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo:- E. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡dirbti 60 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis;- iÅ¡ E. N. nukentėjusiojo A.

J. naudai priteista 2000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.- A. J. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;- E. N. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas;- praÅ¡ymas atlyginti iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti atmestas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: E. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 9 d., apie 16 val., bute, esančiame S. S. g. 8-33, Vilniuje, sugriebė A.

J. už kaklo, partrenkė ant žemės, spyrė į įvairias kūno vietas, padarė A. J. poodines kraujosruvas viršugalvyje, kaktos dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio dilbio užpakaliniame-vidiniame paviršiuose, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, kairės blauzdos užpakaliniame – šoniniame paviršiuje, dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdė A.

J. sveikatÄ . A. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. balandžio 9 d., apie 16 val., bute, esančiame adresu S. S. g. 8-33, Vilniuje, nevieÅ¡ai įžeidė E. N. vartodamas įžeidžiančius garbę ir žeminančius orumÄ rusiÅ¡kus necenzÅ«rinius žodžius, vadino „Alfonsu“, „pederastu“, „pidaru“, „gondonu“, liepė eiti „n....“, pridėdamas du pirÅ¡tus prie gerklės rėkė „vily po gorlom“ (kiÅ¡ Å¡akes po gerkle). 2012-06-21 Vilniaus apygardos teisme gautas E. N. apeliacinis skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo: jį (E. N.) iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.;

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d; civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, motyvacija netinkama, klaidingai vertinti byloje surinkti įrodymai.Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad 2011-04-12 specialisto išvadoje Nr. G 1133/11(01) patvirtinta tik tai, jog A. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau nėra nustatyta, jog šiuos sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajam padarė būtent E. N..

Taip pat nurodo, kad faktinių bylos aplinkybių neatitinka ir tai, kad A. J. 2011-04-14 patikslintame pareiÅ¡kime nurodo, jog E. N. jį smaugė. Å iÄ aplinkybę, apelianto teigimu, paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad kakle iÅ¡orinių sužalojimų nematyti. Taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad įvykio dienÄ A. J. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumo laipsnis, kad liudytoja S. M. patvirtino, kad 2011-04-09 po pietų laiptinėje, esančioje Gatvė Nr. 8, tarp 8 ir 9 aukÅ¡to sutiko A.

J. neblaivų nugriuvusį ir bandantį atsistoti. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojų A. F., V. G., D. A., specialisto E. B. parodymus vertino privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo E. N. naudai. Aplianto teigimu, nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad bÅ«tent jis (E. N.) padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., kadangi, apelianto teigimu, A.J. 2011-05-09 S. S. g. 8-33, Vilniuje, namuose kabinėjosi prie jo (E. N.), vijo lauk iÅ¡ buto.

Vartojo įžeidžiančius garbę ir orumÄ Å¾eminančius rusiÅ¡kus necenzÅ«rinius žodžius. Å aukė kas jis toks? Kad yra „čmo jebanas“. Liepė eiti „na.... „ vadino „alfonsu, piderastu, pidaru, gondonu“. Užgauliu veiksmu – pridėdamas du pirÅ¡tus prie savo gerklės, rėkė „vily po gorlom“ (kiÅ¡ Å¡akes po gerklę). Grasino susidoroti, sakė turi ginklÄ , nuÅ¡aus, įkiÅ¡t į „fÅ«rÄ â€œ narkotikų, pasodins į kalėjimÄ . Teigia, kad A.

J. pareiškė jam kaltinimus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tai yra tik po to, kai 2012-01-08 Vilniaus 6 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.17-1-73-12 A. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., dėl A. J. galimai naudojamo smurto prieš savo dukterį I. J. ir grasinimo nužudyti. A. J. 2012-01-10 buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. J.. Apelianto teigimu, būtent šios kardomosios priemonės metu A.

J. ir kreipėsi į teismÄ , apelianto manymu, nepagrįstai kaltindamas jį nežymaus sveikatos sutrikdymu. Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino jo apelianto parodymų, liudytojos I. J., A. F., V. G. parodymų, taip pat tos aplinkybės, kad A. J. dėl nuolatinių įžeidinėjimų, garsinimų susidoroti ir smurto naudojimo ne kartÄ buvo pristatytas į policijos komisariatÄ .Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, dėl ko priėmė jo (apelianto) atžvilgiu nepagrįstÄ ir neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o A.

J. nepagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 155 str. 2 d. Teismo posėdyje nuteistojo E. N. gynėja praÅ¡o jo skundÄ tenkinti, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. J. bei jo atstovė praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistojo E. N. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008). IÅ¡ Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais).

Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui.

Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Dėl A. J. išteisinimo Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. atsako tas, kas neviešai įžeidė žmogų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas.

Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Užgaulumas pasireiÅ¡kia veiksmais ar vertinimais, akivaizdžiai prieÅ¡taraujančiais įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).Taigi, baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai.Taip pat pažymėtina, jog baudžiamajame procese, prieÅ¡ingai nei ginant asmens garbę ir orumÄ civilinėje byloje, galioja BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir prieÅ¡ingai negu civilinėse bylose, tai, kad kaltinamasis vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino kitÄ Å¾mogų, turi įrodyti kaltinimo Å¡alis.Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, kad apeliantas nepateikė pirmos instancijos teismui jokių duomenų, patvirtinančių jo (apelianto) ir I.

J. parodymus, kad A. J. bÅ«tų pasisakęs įžeidžiančiai E. N. atžvilgiu. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad tarp A. J. iÅ¡ vienos pusės ir jo dukters I. J. bei jos sugyventinio E. N. iÅ¡ kitos pusės yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai. Pažymėtina, kad E. N. dėl 2011-04-09 įžeidimo į teismÄ kreipėsi tik 2012-02-24, tai yra praėjus beveik metams ir tik po to, kai A. J. 2012-01-31 privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismÄ dėl to, kad 2011-04-09 bute, esančiame S. S. g. 8-33, Vilniuje, vykusio konflikto metu, E. N. sukėlė jam fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos I.

J. parodymais, kadangi ji yra viena iÅ¡ konfliktuojančių Å¡alių (I. J. 2011-04-11 ir 2011-12-18 pareiÅ¡kimais kreipėsi į policijÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas jos tėvo A. J. atžvilgiu, dėl žodinių konfliktų ne kartÄ kvietė policijÄ Ä¯ butÄ , esantį S. S. g. 8-33, Viliuje), jokių kitų įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę, E. N. teismui nepateikė. Apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme A. F. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrt. VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 bÅ«rio vyresniuoju patruliu.

Pagal iÅ¡kvietimus jam keletÄ kartų teko vykti į butÄ , esantį S. S. g. 8-33, Vilniuje, kur dažnai kildavo Å¡eimyniniai konfliktai. Kiek kartų važiavo, tiek kartų A. J. visuomet bÅ«davo iÅ¡gėręs ir truputį agresyvus. 2011-04-09 jiems atvykus į minėtÄ butÄ iÅ¡ I. J. pareiÅ¡kimo pagrindu A. J. buvo pristatytas į PK. Kažko ypatingo tame iÅ¡kvietime nematė. Kiek prisimena, konfliktavo jie dėl to, kad A. J., kai iÅ¡geria pyksta, iÅ¡silieja, turi pretenzijų dukrai, kad vaiko tėvas negyvena kartu, kad ateina kažkokie vyrai.

Galimai E. N. buvo bute, tačiau pagrinde aiÅ¡kino dukra.Apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme V. G. parodė, kad dirba policijos patruliu. Dėl bute, esančiame S. S. g. 8-33, Vilniuje, vykusių Å¡eimyninių konfliktų buvo kviečiamas du kartus: vienÄ kartÄ , kai dukros I. J. ir jos tėvo A. J. konflikto metu tėvas užsidarė lifto Å¡achtoje, o kitÄ kartÄ , kai dėl kilusio žodinio konflikto dukra parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jos tėvas A. J. Å¡Å«kauja, keikiasi necenzÅ«riniais žodžiais, grasina.

Pagal I. J. pareiÅ¡kimÄ A. J. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . TÄ dienÄ bendravo tik su A. J. ir jo dukra I. J., su E. N. nebendravo. Pastarasis ten buvo kaip svetimas žmogus, į konfliktus nesikiÅ¡o, buvo blaivus, jautėsi kaip svečias.Taigi, nei V. G., nei A. F. nepatvirtino, kad E. N. dalyvavo konflikte, kad A. J. bÅ«tų pasisakęs įžeidžiančiai jo atžvilgiu ar kad E. N. dėl įžeidimo bÅ«tų į juos kreipęsis. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino A.

J. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.Nagrinėtinos bylos kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., neteisingai nurodė iÅ¡teisinamÄ jį pagrindÄ , kadangi A. J. turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas ne todėl, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), požymių, o todėl, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.

Dėl E. N. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. pagrįstumo Pirmosios instancijos teismas E. N. pripažindamas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. rėmėsi tik paties nukentėjusiojo A. J. parodymais ir 2011-04-12 specialisto iÅ¡vada Nr. G 1133/11(01). Teismas taip pat konstatavo, kad liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, jog atvykimo metu nematė A. J. sužalojimų, o specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai A. J. buvo padaryti virÅ¡ugalvyje, kaktos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje – tai yra vietose, neuždengtose rÅ«bais, kuriuos, jeigu jie bÅ«tų buvę, bÅ«tų pastebėję policijos pareigÅ«nai, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog galimybė, kad dalis sužalojimų A.

N. galėjo atsirasti jam pačiam griÅ«nant laiptinėje, bylos duomenų visuma paneigta.Teismas I. J. parodymus pripažino neinformatyviais ir jais nesivadovavo. Teismas taip pat nesivadovavo ir liudytojos S. M. parodymais.Kolegijos nuomone teismas, pripažindamas E. N. kaltu dėl nežymaus A. J. sveikatos sutrikdymo, netikdami įvertino įrodymus bei nepaÅ¡alino byloje esančius prieÅ¡taravimus. Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas A. J. parodė jog, neatsiminė iÅ¡ kur grįžo, prisiminė, kad buvo turguje, iki 16 val. buvo išėjęs, po to atėjo, buvo nedaug iÅ¡gėręs, nuėjo į virtuvę pasidaryti kavos, nieko E. N. nesakė, dukra paklausė, ko jis virtuvėje vaikščioja, gal nori pasiklausyti apie kÄ kalbama, tuomet E. N. pasakė „susidorosiu“ ir abiem rankom griebė jam už kaklo ir parvertė ant sofos-lovos, jam trÅ«ko oro, po to jis buvo muÅ¡amas ant žemės rankomis ir kojomis.

Teigė, kad E. N. į namus atėjo gerai iÅ¡gėręs, po to su dukra dar gėrė. Nors apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas E. B. nurodė, kad identifikuoti, kuo tiksliai padaryti sužalojimai A. J., duomenų nepakanka, nustatyti devyni trauminiai poveikiai, kurių vietos skiriasi, tačiau pirmos instancijos teismas konstatavo, kad, atmetus visas abejones dėl sužalojimus padariusio asmens, pakanka duomenų pripažinti, jog A. J. E. N., parversdamas ant žemės, spirdamas kojomis, padarė devynis trauminius poveikius, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ .

E. N. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė, kad nukentėjusiojo A. J. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams.Kaip jau buvo minėta tarp A. J. iš vienos pusės ir jo dukters I. J. bei jos sugyventinio E. N. iš kitos pusės yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent dėl agresyvaus A.

J. elgesio ne kartÄ buvo kviečiama policija ir kad A. J. į teismÄ privataus kaltinimo tvarka kreipėsi tik po to, kai jo dukra I. J. dėl nuolat smurtaujančio tėvo pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas.Liudytojai A. F. ir V. G. parodė, kad kiek kartų jie atvykdavo, tiek kartų A. J. buvo iÅ¡gėręs ir truputį agresyvus. Kad tÄ dienÄ A. J. bÅ«tų sužalotas, neprisimena, jis buvo iÅ¡gėręs ir paraudonavęs, todėl jiems nekilo abejonių dėl medicininės pagalbos.

Jie A. J. tik pristatė į PK, kiek jis ten iÅ¡buvo, nežino. Su E. N. nebendravo, pastarasis ten buvo kaip svetimas žmogus, į konfliktus nesikiÅ¡o, buvo blaivus, jautėsi kaip svečias.Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje E. N. parodė, kad smurto tarpusavyje su A. J. nesa vartoję. TÄ dienÄ jie grįžo iÅ¡ „Akropolio“, apie 16.00 val. A. J. pasitiko juos koridoriuje girtas ir agresyviai nusiteikęs, vienas Å¡onas buvo purvinas. Po 10-15 min. buvo iÅ¡kviesta policija, kuri atvažiavo maždaug po 5 min.

PareiÅ¡kimÄ I. J. surašė didžiajame kambaryje ir policijos pareigÅ«nai A. J. iÅ¡vežė. Jis sugrįžo maždaug po poros valandų ir nuėjo į savo kambariukÄ . Su A. J. stengiasi nekonfliktuoti ir pasitraukti, nes atvažiuoja pas savo draugę pailsėti ir nenori, kad jį kas žemintų. Draugė Irma sakė, kad kaimynė matė, kaip A. J. voliojosi laiptinėje, taip pat kažkas matė, kaip jis girtas vartėsi pirmame aukÅ¡te. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja I.

J. parodė, kad jos draugas E. N. prieÅ¡ jos tėvÄ Ä¯Å¾eidžiančių žodžių ar fizinio smurto nėra vartojęs, prieÅ¡ingai, policija buvo kviečiama tam, kad pareigÅ«nai jį apramintų. Jokių smÅ«gių sudavimo ji nematė, nes jų nebuvo, jos draugas tėvui nei žodžio nepasakė, nei rankos prieÅ¡ jį nepakėlė. IÅ¡ kur tie sužalojimai, ji nežino. Ji tÄ dienÄ atkreipė dėmesį, kad tėvo džinsai deÅ¡inėje pusėje buvo iÅ¡tepti ir kad vaikÅ¡to su kepure.

Nors galvoje matė kažkÄ raudonÄ , bet nekreipė į tai dėmesio. KitÄ dienÄ po įvykio ji buvo susitikusi kaimynę, kuri paklausė, kokia tėvo sveikata, nes matė jį laiptinėje parkritusį. Ji atsakė, jog tai ne pirmas kartas, kad jos tėvas ir namuose yra kritęs, buvo kviečiama greitoji, tačiau ji nevažiavo. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja S. M. parodė, kad 2011-04-09 grįždama namo, matė kaip A. J. laiptinėje tarp 8 ir 9 aukÅ¡to buvo pargriuvęs ir, laikydamasis už turėklų bandė atsistoti, jis buvo neblaivus, sÄ moningas, bet nereagavo.

Buvo apsirengęs žalsva striuke, neprisimena, ar buvo su kepure. Kadangi jų butas yra už sienos, girdisi, kas vyksta pas kaimynus, tačiau ji negirdėjo, jog jų bute kažkas vyktų.IÅ¡ 2011-04-12 specialisto iÅ¡vados Nr. G1133/11(01) matyti, jog nėra nustatyta, kad A. J. bÅ«tų padaryti kokie iÅ¡oriniai sužalojimai kaklo srityje, krÅ«tinėje, pilve ar nugaroje. Specialistas E. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dalis A. J. sužalojimų galėjo atsirasti jam griÅ«nant, pagal iÅ¡sidėstymÄ sužalojimai lokalizuoti deÅ¡inėje kÅ«no pusėje.

Kiti sužalojimai, jei manyti, kad jie atsirado griÅ«nant, negalėjo atsirasti vieno griuvimo metu. Kraujosruvų skaičius, tam kad nustatyti nežymų sveikatos sutrikdymÄ nėra reikÅ¡mingas, pakanka ir vienos nustatytos poodinės kraujosruvos. A. J. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir dienÄ anksčiau nei nurodyta, nes tai 3-5 dienų laikotarpiui bÅ«dingi sužalojimai.Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. A. parodė, jog negali pasakyti, ar A. J. buvo atvykęs tÄ dienÄ ir dėl to įvykio.

Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo patarė A. J. kreiptis į teismo medicinos institutÄ , kadangi ji nėra ekspertė ir negali nustatyti sužalojimų. Specialisto iÅ¡vadÄ gavo iÅ¡ A. J.. Neprisimena, ar teko matyti A. J. su kraujosruvomis.Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja S. N. parodė, kad ji yra FabijoniÅ¡kių PN tyrėja. Negali atsakyti, ar ant A. J. matėsi sužalojimai. Neprisimena, ar siuntė A. J. pas medicinos ekspertÄ . Pagal įstatymus, jeigu nėra didelių žymių, asmeniui yra numatyta galimybė kreiptis į teismo medicinos ekspertus, o po to – į teismÄ .

Taigi, A. J. parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, jokių kitų įrodymų neginčijamai patvirtinančių E. N. kaltę dėl A. J. sužalojimo byloje nėra. Be to, A. J. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia E. N., liudytojų A. F., V. G., I. J. parodymai. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai A. F. ir V. G. 2011-04-09 nepastebėjo akivaizdžių A. J. kÅ«no sužalojimų nei patvirtina, nei paneigia, tokių sužalojimų buvimo faktÄ , kadangi tokių sužalojimų neprisimena ir liudytojais apklaustos policijos pareigÅ«nės tyrėjos D.

A. ir S. N., pasiÅ«liusios A. J., nesant akivaizdžioms jo sužalojimo žymėms, kreiptis į teismo medicinos ekspertus, kad bÅ«tų nustatytas sužalojimo mastas.     Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad sužalojimai A. J. galėjo atsirasti jam griÅ«nat ant žemės ar atsitrenkus į sienÄ . Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina liudytoja S. M., kuri matė 2011-04-09 po pietų A. J. nugriuvusį laiptinėje ir bandantį atsikelti. Netikėti Å¡ios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo.

Kad A. J. grįžo namo purvinas patvirtino I. J. ir E. N.. Kad A. J. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti griuvinėjant patvirtino specialistas E. B.. Pats nukentėjusysis, tiksliai nurodydamas jo sveikatos sutrikdymo aplinkybes, tuo pačiu neprisimena reikšmingų bylos aplinkybių: neatsimena iš kur grįžo, su kuo bendravo, prisimena, kad buvo turguje, iki 16 val. buvo išėjęs, po to atėjo, buvo nedaug išgėręs, neprisimena ir nieko neužsimena nei su kuo buvo susitikęs, nei kur ir kiek kartų buvo parkritęs. A.

J. teiginį, jog jis buvo nedaug iÅ¡gėręs paneigia ta aplinkybė, kad jam 16.53 val. 6 PK nustatytas 2.16 prom. girtumo laipsnis. Pastarojo teiginį, kad E. N. tÄ dienÄ buvo girtas, paneigia E. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų A. F. ir V. G. parodymai. A. J. teiginį, kad E. N. sugriebė jį už gerklės, parvertė ant sofos-lovos bei smaugė, paneigia specialisto iÅ¡vada, kurio nustatyta, kad A. J. kaklo srityje nėra jokių iÅ¡orinių sužalojimų.

Apklaustas teismo posėdyje specialistas E. B. nepaneigė, kad sužalojimai A. J. deÅ¡inėje ir kairėje kÅ«no pusėje galėjo atsirasti ne vieno griuvimo pasėkoje.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, jog Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigÅ«nai, jog vieÅ¡ieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio – prieÅ¡ingu atveju galėtų bÅ«ti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas).  Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Å ioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Taigi iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ (Barber?, Messegué and Jabardo v.

Spain. 6 December 1988, § 77, Series A no. 146)).Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. ir BPK 305 str. nuostatas, tai yra, neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindęs, kodėl remiasi vien tik prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. J. parodymais ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nepaÅ¡alinęs byloje esančių prieÅ¡taravimų ir vadovaudamasis prielaidomis, priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį E. N. atžvilgiu.

Dėl byloje esančių abejonių, kad bÅ«tent E. N. padarė A. J. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir nesant galimybės Å¡ių abejonių paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Å¡is nusikaltimas E. N. negali bÅ«ti inkriminuotas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-05-29 nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p., 115 str. 3 d. 1 p., n u s p r e n d ė:

Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.; E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ;panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, kad A. J. iÅ¡teisintas pagal BK 155 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;A.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ;panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. N. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas;  A. J. ir E. N. civilinius ieÅ¡kinius atmesti;kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                                                                    Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                                ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                 Vitalija NorkÅ«naitėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                                          Leonarda Gurevičienė