08c0e07c-d77f-4d4b-97f2-d6bf72a452e7 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2A-589-357/2015 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00368-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 77.6.; 78.2.2.; 125.6.; 128.9.; 121.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės S. P. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieÅ¡kinį atsakovams S. P., N. O., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, iÅ¡laikymo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ S. P. ir tėvo valdžiÄ N. O. jų dukters N. O., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti N. O. nuolatinę globÄ , skirti jos nuolatine globėja (duomenys neskelbtini), nustatyti N. O. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ S. P. ir N. O. iÅ¡laikymÄ N. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 115,85 Eur iÅ¡ kiekvieno jų gaunamų pajamų nuo 2013-07-03 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai girtauja ir smurtauja artimoje aplinkoje, Å¡eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos auginančių vaikus Å¡eimų apskaitÄ dėl girtavimo.Atsakovė S. P. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes nori susigrÄ Å¾inti dukrÄ , ėmėsi priemonių gydytis nuo alkoholizmo, jai suleista torpeda, alkoholio nevartoja, pradėjo dirbti. PaaiÅ¡kino, kad dukters negalė dažnai lankyti dėl lėšų trÅ«kumo. Su dukters tėvu negyvena. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais, nes atsakovė S. P. dukrÄ kÅ«dikių namuose aplankė tik Å¡eÅ¡is kartus, atvykusi su dukra praleidžia 15-30 min., o atsakovas N. O. dukra visiÅ¡kai nesidomi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, laikinai apribojo motinos valdžiÄ S. P. dukters N. O. atžvilgiu, neterminuotai apribojo tėvo valdžiÄ N. O. dukters N. O. atžvilgiu, nustatė nuolatinę globÄ N. O., skyrė N. O. globėju (duomenys neskelbtini), nustatė N. O. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ S. P. iÅ¡laikymÄ N. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 115,85 Eur gaunamų pajamų nuo 2013-07-03 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisė iÅ¡ N. O. iÅ¡laikymÄ N. O. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 115,85 Eur gaunamų pajamų nuo 2013-07-03 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, iÅ¡laikymÄ uzufrukto teisėmis pavedė valdyti ir tvarkyti globėjui, priteisė iÅ¡ S. P. ir N. O. po 41,00 Eur žyminio mokesčio ir po 4,91 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas vertino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovė darė žalÄ savo nepilnamečio vaiko raidai nepakankamai ja rÅ«pindamasi, ne kartÄ bausta už alkoholinių gėrimų vartojimÄ bei neblaivios pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, vaiko nepriežiÅ«rÄ , tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovės S. P. Å¡eimoje atsirado pokyčių, jai suleista torpeda 12 mėnesių laikotarpiui, ji nevartoja alkoholio, negyvena su mergaitės tėvu N. O., su kuriuo nuolat konfliktuodavo, dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį, Å¡eÅ¡is kartus aplankė dukrÄ .

Atsakovės S. P. teises apribojo laikinai dukters N. O. atžvilgiu, nes byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvo atžvilgiu teismas taikė neterminuotÄ tėvo valdžios apribojimÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė Atsakovė S. P. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl motinos valdžios apribojimo neterminuotai motinai S. P. dukters N. O. atžvilgiu, N. O. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina S. P., panaikinti punktus dėl nustatymo globos N. O., dėl globėjo skyrimo (duomenys neskelbtini), dėl nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo N. O. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ S. P. N. O. iÅ¡laikymui, dėl iÅ¡laikymo lėšų tvarkymo uzufrukto teise pavedimo globėjui, kitus sprendimo punktus paliekant nepakeistus.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

IeÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, kad paskutiniu laikotarpiu iki teismo metus laiko atsakovė bÅ«tų netinkamai prižiÅ«rėjusi dukterį. Teismui pateikti duomenys yra apie atsakovės elgesį 2013 m. ir 2014 metų pradžioje, po to elgesys pasikeitė. Teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė ėmėsi priemonių ir nebevartoja alkoholio, pradėjo dirbti, nebegyvena su dukters N. O. tėvu N. O., kuris darė neigiamÄ Ä¯takÄ . Dažnai aplankyti dukters neturi galimybės dėl lėšų stokos, nes kainuoja kelionė į (duomenys neskelbtini).

Važiuodama aplankyti dukters visuomet veža jai lauktuvių. Å iuo metu yra registruota darbo biržoje, tikisi susirasti darbÄ . Sutvarkė savo bÅ«stÄ , jis Å¡ildomas, turi vaikiÅ¡ka lovelę dukteriai, vežimėlį, bei kitus reikalingus daiktus.2. Atsakovės ir dukters ryÅ¡iai nėra nutrÅ«kę.3. Teismas neatsižvelgė į atsakovės finansinę padėtį ir priteisė iÅ¡laikymÄ , kurio atsakovė objektyviai negalės mokėti. IeÅ¡kovas Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktu atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiama Å¡iais argumentais:1.

Tai, kad atsakovė nori susigrÄ Å¾inti dukrÄ , savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes ji nepateikė duomenų, jog yra pakeitusi gyvenimo bÅ«dÄ . Tai, kad apeliantė po bylos iÅ¡kėlimo teisme, priėmė medikamentinį gydymÄ nuo priklausomybės alkoholiui, neįrodo jos pasirengimo tinkamai įgyvendinti motinos valdžiÄ , susigrÄ Å¾inti dukrÄ . Motinai, kuri užaugo socialiai nepalankioje aplinkoje ne kartÄ buvo konstatuota, kad jai trÅ«ksta motinystės įgÅ«džių, buvo rekomenduota lankyti tėvystės įgÅ«džių užsiėmimus, tačiau atsakovė rekomendacijų nevykdė.2.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad neturi lėšų dažniau lankyti dukrÄ globos institucijoje, tačiau nemini, kad jai ne kartÄ socialinio darbuotojo buvo siÅ«lyta nemokamos transporto paslaugos, kad Å¡i galėtų dažniau aplankyti dukterį, kuriomis ji pasinaudojo tik du kartus. Atsakovė negyvena kartu su dukters tėvu, tačiau bendrauja su prastos reputacijos asmenimis, ne kartÄ pastebėta mieste su kraujosruvomis ant veido, dažnai įsivelia į konfliktines situacijas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo laikinai S. P. apribota motinos valdžia dukrai bei priteistas išlaikymas, nustatyta nuolatinė bloga ir vaiko gyvenamoji vieta, teisėtumo. Byloje nustatyta, kad atsakovai yra N. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. O. atvykus gyventi į kūdikių namus 2013-07-04, mama aplankė 6 kartus, praleidžia 15-30 min, mergaitė mamos nepažįsta, tėvas visiškai nesidomi mergaitės sveikata bei ugdymu.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-12 įsakymu (5.3)A1-450 S. P. ir N. O. Å¡eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos auginančių vaikus, apskaitÄ dėl girtavimo. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-07-03 įsakymu Nr. (5.3)A1-516 N. O. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta (duomenys neskelbtini). Atsakovai ne kartÄ yra bausti administracine tvarka dėl dukters nepriežiÅ«ros. Kaip nurodyta Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus akte, S. P. suleista torpeda 12 mėnesių laikotarpiui, ji nuo 2014-03-24 dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2014-05-26 iki 2014-08-26 buvo įsidarbinusi iÅ¡bandomam laikotarpiui (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2014-09-30 keista sutartis, ji pervesta dirbti (duomenys neskelbtini) pareigoms, nustatytas bandomasis laikotarpis 3 mėn. S. P. gyvena jos mamai skirtame socialiniame vieno kambario bute, namuose nėra patogumų, Å¡alta, tvyro nemalonus kvapas, trÅ«ksta Å¡varos.

Atsakovai S. P. ir N. O. buvo įpareigoti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, lankyti tėvystės užsiėmimus (duomenys neskelbtini) krizių centre, ieÅ¡kotis saugaus bÅ«sto, lankyti dukrÄ globos institucijoje, domėtis jos ugdymu, sveikata. Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti bei prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiÅ¡kia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir bÅ«ti jų auklėjamam bei aprÅ«pinamam, turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaikÄ Ä¯sivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiÅ¡kia esminį vaiko teisės į Å¡eimos ryÅ¡ius, į jo gyvenimÄ biologinėje Å¡eimoje suvaržymÄ , todėl Å¡i priemonė gali bÅ«ti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013).Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei S. P. laikinai apribojo motinos valdžiÄ dukters N. O. atžvilgiu.

Sutiktina su ieÅ¡kovės teiginiu, jog vien aplinkybė, kad atsakovė nori susigrÄ Å¾inti dukrÄ , savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi ji nepateikė duomenų, jog yra pakeitusi gyvenimo bÅ«dÄ . IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė po bylos iÅ¡kėlimo teisme priėmė medikamentinį gydymÄ nuo priklausomybės alkoholiui, kas įrodo jos pastangas keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , tačiau neįrodo, kad Å¡iuo metu ji yra pasirengusi tinkamai auginti savo dukrÄ .

Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės veiksmai nėra pakankami, kadangi ji nelanko tėvystės įgÅ«džių užsiėmimų, kas jai buvo rekomenduota, retai aplanko savo dukrÄ , nors jai ne kartÄ socialinio darbuotojo buvo siÅ«lyta nemokamos transporto paslaugos, kuriomis ji pasinaudojo tik du kartus. Å ios aplinkybės įrodo, kad atsakovės domėjimasis dukters gerove bei savo elgesio bei gyvensenos bÅ«do keitimas nėra pakankamas. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės finansinę padėtį ir priteisė iÅ¡laikymÄ , kurio ji objektyviai negalės mokėti.

Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovei nurodant, jog ji negalės dukters iÅ¡laikymui mokėti 115,85 Eur tik įrodo, kad ji Å¡iuo metu neturi jokių realių galimybių gyventi ir iÅ¡laikyti dukrÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ tenka tėvams pagal Å¡ių sugebėjimus ir finansines galimybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo priteisimÄ , iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ ir kt. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalies reglamentavimÄ , iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. S. v.

R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti, todėl atsakovė turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas mažu darbo užmokesčiu ar nedarbu. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi galimybes dirbti, ji dirbo keliose darbovietėse, todėl turi dėti maksimalias pastangas rasti pakankamai apmokamÄ darbÄ .

Teisėjų kolegija vertina, kad iÅ¡ atsakovės priteistas 115,85 Eur iÅ¡laikymas per mėnesį yra pagrįstas ir yra bÅ«tinas bÅ«tiniems mažamečio vaiko poreikiams tenkinti, todėl ir iÅ¡laikymo dalyje nėra pagrindo keisti teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , atsakovės S. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti bylos Å¡alims. Kolegijos pirmininkėRasa BartaÅ¡ienė TeisėjaiEgidijus Mockevičius Vilija Valantienė                                                                               Â