08bfcc8a-675b-4d2b-ad16-54f303aabd01 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-943-153/2013;pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė;teisminio proceso Nr. 2-05-3-19157-2010-6; (S) procesinio dokumento kategorijos: 16.5.6; 36.1; 121.1; 121.15; 121.21; 121.22. KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 4 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič (pranešėjos), Gintauto Koriagino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Artharita“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1800-752/2013 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Artharita“ ieÅ¡kinį atsakovui H.

S. dėl turtinės žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Artharita“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo H. S. 45356,98 Lt žalos atlyginimÄ , 4535,69 Lt palÅ«kanas, iÅ¡ viso 49892,67 Lt, žyminį mokestį bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodė, kad atsakovas dirbo UAB „Artharita“ direktoriumi.

Atsakovas priėmė 2004-06-03 įsakymÄ Nr. 2004/03, kuriuo paskyrė save atskaitingu asmeniu, kuriam UAB „Artharita“ gali iÅ¡mokėti pinigus, suteikė sau teisę atlikti kitas su įmonės finansais susijusias operacijas, įgaliojo save pasiraÅ¡yti įmonės finansinės buhalterinės atskaitomybės dokumentus. IeÅ¡kovės UAB „Artharita“ įmonėje atsakovas ėjo ne tik direktoriaus pareigas, tačiau taip pat atliko materialiai atsakingo asmens darbÄ , dirbo įmonės kasininko darbÄ .

Eidamas Å¡ias pareigas atsakovas negrÄ Å¾ino UAB „Artharita“ 45356,98 litų ir tokiu bÅ«du padarė bendrovei žalÄ , kuriÄ , ieÅ¡kovės nuomone, atsakovas privalo visiÅ¡kai atlyginti.Atsakovas H. S. su ieÅ¡kovės reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad dirbo įmonėje įvairius darbus, tačiau nebuvo atsakingas už kasos darbÄ , įmonės lėšomis nedisponavo, todėl negali bÅ«ti atsakingas už lėšų trÅ«kumÄ ieÅ¡kovės bendrovėje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „Artharita ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo H.

S. atmestas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui gali bÅ«ti taikoma materialinė atsakomybė, jeigu ieÅ¡kovė įrodys visas materialinės atsakomybės sÄ lygas, nes ieÅ¡kovės bendrovėje atsakovas dirbo direktoriaus ir kasininko darbÄ , nors su atsakovu nebuvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti visas kasininko materialinės atsakomybės sÄ lygas, teismo vertinimu, bÅ«tina nustatyti, kad atsakovas pinigus priėmė, bet dėl savo kaltų veiksmų ar netinkamo ir (ar) nesÄ Å¾iningo pareigų vykdymo jam perduotus pinigus prarado (neiÅ¡saugojo).

Taigi bÅ«tina nustatyti, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, nustatyti trÅ«kumÄ ir jo atsiradimo priežastis, t. y. ar trÅ«kumas atsirado dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų (neveikimo).IeÅ¡kovės direktorius atsakovui neperdavė grynųjų pinigų likučio, o įtardamas pinigų trÅ«kumÄ , neatliko įstatymo nustatyta tvarka inventorizacijos. Inventorizavimo komisija buvo paskirta, trÅ«kumas nustatytas tik iÅ¡ to, kad nebuvo rastas atsakovo pasiraÅ¡ytoje paskutinėje kasos ataskaitoje nurodytas kasos likutis.

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės argumentus dėl atsakovo kaltės, įvertino kasos ataskaitas, atsakovo H. S. ir liudytojos A. R. paaiÅ¡kinimus, kad kasos ataskaitÄ kasdien kompiuteryje pildydavo vyr. buhaltere dirbusi liudytoja, kuri mėnesio pabaigoje jÄ atspausdindavo ir pasiraÅ¡ydavo, o po to pateikdavo pasiraÅ¡yti kasininkui. Teismas, nustatęs, kad visos kasos operacijos kasos knygoje buvo pildomos kompiuteriu, o ne atsakovo, ne jis susumuodavo visas operacijas ir iÅ¡vesdavo kasos likutį, netgi esant atsakovo paraÅ¡ui kasos ataskaitose, inventorizavimo komisijai nesutikrinus pirminių apskaitos dokumentų, teismo vertinimu, kyla pagrįstų abejonių, ar nustatytas 45356,98 Lt trÅ«kumas yra realus.

Teismo nuomone, nepaneigta, kad nustatytas trūkumas gali būti dėl apskaitos klaidos ar netikslumo. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad 2008-10-14 inventorizacinės komisijos atsakovo pasirašytos kasos ataskaitos pagrindu nustatytas 43 5000 Lt trūkumas iš tiesų buvo. Taip pat teismas nurodė, kad kitų rašytinių įrodymų, kuriuose būtų fiksuota, kad atsakovas pasisavino ar neišsaugojo jam perduotų pinigų, ieškovė nepateikė. Ieškovė nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimo pinigų pasisavinimo ar iššvaistymo.

Byloje taip pat nėra pateiktų visų pirminių kasos pajamų ir iÅ¡laidų dokumentų. Be to, net ir juos pateikus, juos apibendrinti reikalingos specialios žinios, o ieÅ¡kovė atlikti ekspertizės neprašė. Todėl teismo nuomone, laikytina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsirado 45356,98 Lt trÅ«kumas. Todėl, nepaisant Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių, kad atsakovas ėjo kasininko pareigas ir padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ nevykdė darbdavio nurodymo ir neperdavė kasos likučio, esant neįrodytai aplinkybei, kad nustatytas 43 5000 Lt trÅ«kumas yra realus, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.Teismas taip pat laikė reikÅ¡minga tai, kad UAB „Artharita“ vadovas pats pavaduodavo atsakovÄ jo atostogų metu, pavesdamas kasininko funkcijas sau (2 t., b. l. 69–71).

Tačiau pavadavimo atveju grynieji pinigai nebuvo perskaičiuojami ir inventorizavimo aprašas nebuvo surašomas.Todėl teismo pastebėjimu, bendrovės vadovas neužtikrino tinkamos materialinių vertybių, šiuo atveju grynųjų pinigų, apsaugos: bendrovės buveinėje ne tik nebuvo seifo, bet nebuvo ir paskirtos konkrečios vietos pinigams laikyti. Patalpa, kur, ieškovo teigimu, buvo laikomi pinigai, buvo nerakinama, joje buvo kitų darbuotojų darbo vietos, šioje patalpoje atsakovas būdavo mažai ir atskiro stalo neturėjo.

Tai teismo nustatyta iÅ¡Â liudytojos A. R. paaiÅ¡kinimų ir apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu, H. S. paaiÅ¡kinimų. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡tirtus įrodymus byloje, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog inventorizacijos komisijos nustatytas trÅ«kumas yra realus, taip pat kad dėl atsakovo kaltės (veiksmų ar neveikimo) atsirado grynųjų pinigų trÅ«kumas, todėl teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ atmetė.Atmetęs ieÅ¡kinį teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovė UAB „Artharita“, kuri praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ieÅ¡kovės UAB „Artharita“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės UAB „Artharita“, į. k. 300029211, naudai 45356,98 Lt žalÄ , 4535,69 Lt palÅ«kanas, iÅ¡ viso 49892,67 Lt, žyminį mokestį bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Apeliantė UAB „Artharita“ nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidus LR civilinio proceso kodekso ir LR darbo kodekso nuostatas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai dėl žemiau nurodytų motyvų:Teismas atmesdamas ieškinį akivaizdžiai pažeidė LR CPK 182 str. nuostatas, numatančias, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų tarp tų pačių šalių nereikia įrodinėti.Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1608-638/2009 bei 2010-06-01 Kauno apygardos teismo nutartimi neginčytinai nustatyta, kad atsakovas H.

S. dirbo kasininku UAB „Artharita“ ir kad jo žinioje buvo bendrovės grynieji pinigai. Å iais teismo sprendimais buvo atmestas H. S. ieÅ¡kinys dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p (kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas) už LR DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. padarytus pažeidimus (pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims; veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iÅ¡vaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už Å¡ias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn).

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra neaiškus bei prieštaringas. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių sunku suprasti, dėl ko ieškinys šioje byloje atmestas. Yra neaiški teismo pozicija dėl visiškos materialines atsakomybės sutarties būtinumo šioje byloje.Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra aiškus ir suprantamas, ir tai negali būti teisingumo įvykdymo aktas. Šioje byloje pabrėžtina, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis tarp šalių nėra privaloma, ir darbuotojas t. y. atsakovas H.

S., privalo atlyginti žalÄ LR DK 255 str. l p. ir 5 p. pagrindais, t. y. kai žala padaryta tyčia ir žala padaryta kitokiu bÅ«du ar kitokiam turtui, kai už jÄ visiÅ¡ka materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose, Å¡iuo atveju taikomas 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, kurių 22 p. imperatyviai numato, kad „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumÄ ir visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sÄ moningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesÄ Å¾iningo pareigų vykdymo“.

Todėl nebuvo bÅ«tina sudaryti su atsakovu visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neteisingai, pažeisdamas LR CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus įrodymus. Analizuojant ginčijamÄ teismo sprendimÄ , susidaro toks įspÅ«dis, jog pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų visumos, bet sÄ moningai juos iÅ¡kraipė, vertino neobjektyviai, dėl kai kurių įrodymų visai nepasisakė arba daugumos įrodymų netgi „nepastebėjo“.Teismas atmesdamas ieÅ¡kinį nurodė, kad bÅ«tina nustatyti, jog pinigai darbuotojui buvo perduoti, nustatyti trÅ«kumÄ ir jo atsiradimo priežastis, t. y. ar trÅ«kumas atsirado dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų.

Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad inventorizacijos komisijos nustatytas trūkumas yra realus, kad jis atsirado dėl atsakovo kaltės ir yra priežastinis ryšys tarp padaryto darbo drausmės pažeidimo ir nustatyto trūkumo. Ši teismo išvada yra paremta visiškai neteisingu byloje esančiu įrodymų vertinimu bei netinkamu teisės aktų aiškinimu, o būtent: kadangi nebuvo pagrindo pinigų trūkumo nustatymui ūkio subjekto kasoje taikyti Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 21 punkto, nes nėra jokių duomenų, jog kasa buvo apiplėšta.

PrieÅ¡ingai, Kauno miesto apylinkės 2009-12-29 teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi yra nustatyta aplinkybės, „kad atsakovas, H. S., papraÅ¡ytas darbdavio perduoti kasos dokumentus ir kasos likuti to/ ignoruodamas iÅ¡vyko atostogų, kas pripažinta H. S. savivaliavimu, trikdančiu bendrovės Å«kinę veiklÄ , bei esant turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo požymių, nes bendrovėje atsirado pinigų trÅ«kumas, kurio H. S. negalėjo pateisinti.“Todėl ieÅ¡kovės nuomone, visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai buvo sudaryta inventorizacijos komisija, kuri parengė ir pasirašė 2008-10-14 kasos inventorizavimo aktÄ (l t., b. 1. 20), kuriame buvo fiksuotas 45356,98 litų kasos likučio trÅ«kumas.

Minėtas aktas buvo parengtas pagal inventorizacijos taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, nes Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiÅ¡kai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Teismas klaidingai sprendė, kad įstatymo nustatyta inventorizacija neatlikta. Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad nebuvo sutikrinti pirminiai apskaitos dokumentai, kadangi suraÅ¡ant kasos inventorizavimo aktÄ ne tik buvo tirti visi pirminiai apskaitos dokumentai, tačiau jie visi (kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai) pateikti byloje (prijungtoje c. b.

Nr. 2-1608-638/2009, 2 t., b. l. 5.), kurių kiekvienas yra įrašytas kasos ataskaitose ir pasirašytas kasininko H. S., tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir savo sprendime jų visai neminėjo (l t., b. l. 70–105). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2012-04-13 ekspertizės akte Nr. 11-271(12) nustatė, kad tirti pateiktuose 29 UAB „Artharita“ kasos pajamų orderiuose ir jų kvituose eilutėse „gavo kasininkas H. S.“ bei kasos ataskaitose už laikotarpį nuo 2007-02-28 iki 2008-10-02 eilutėse „kasininkas H.

S.“ pasirašė pats H. S. (2 t., b. l. 26–30). Tačiau teismas Å¡io svarbaus įrodymo ne tik nevertino, bet jo netgi nepaminėjo motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, absurdiÅ¡kai nurodydamas, kad ieÅ¡kovas nepateikė pirminių apskaitos dokumentų ir neprašė skirti (neaiÅ¡ku kokios) ekspertizės.Teismo elgesys Å¡ioje byloje yra gana keistokas ir pažeidžiantis LR CPK įtvirtintus koncentruotumo ir greito bylos iÅ¡nagrinėjimo principus. Å i byla buvo be galo ilgai vilkinama ir nagrinėjama, buvo tenkinami visi atsakovo praÅ¡ymai, nors atsakovas keitė savo gynybines pozicijas kiekvienÄ posėdį ir naujos aplinkybės nebuvo nurodytos atsiliepime į ieÅ¡kinį, posėdžius teismas atidėdavo be jokių svarbių priežasčių.

Tris posėdžius vyko pasirengimas ekspertizei, atsakovo parašų ekspertizės atlikimui surinkimas, nors teismui ekspertizės akto, kaip paaiškėjo vėliau, visai nereikėjo.Visiškai nesuvokiama ir logiškai nepaaiškinama teismo išvada, kad ieškovė neprašė atlikti ekspertizės. Jau nekalbant apie tai, kad iš teismo sprendimo nebeaišku, kokia ekspertizė turėjo būti atlikta ir kokios ieškovė turėjo prašyti, tačiau tam, kad skirtų ekspertizę, atsakovas privalo nurodyti, su kokiais dokumentais jis nesutinka arba bent teismui turi kilti abejonės dėl kokių nors byloje duomenų.

Teisiškai nepagrįsti, gana keistoki prielaida grindžiami teismo argumentai, kad kasos ataskaita buvo pildoma kompiuterine programa, todėl nustatytas trūkumas gali būti dėl apskaitos klaidos ar netikslumo, nes teismas neturėjo jokių duomenų, kurie leistų net suabejoti, kad programos skaičiavimai yra klaidingi. Šiuo atveju kasos ataskaita buvo pildoma pagal pirminius apskaitos dokumentus, kasos pajamų ir išlaidų orderius, kuriuos pasirašydavo ir pateikdavo atsakovas kasininkas H. S.. Kaip nurodė liudytoja A.

R., „pirmiausiai pasiraÅ¡ydavo S., tada aÅ¡ sutikrindavau ir pasiraÅ¡ydavau“ (2 t., b. l. 112). Atsakovo paraÅ¡as pagrindžia kasos ataskaitos teisingumÄ ir nurodo grynųjų pinigų likutį, esantį kasoje. Atsakovas teisme ginčijo savo paraÅ¡us kasos ataskaitose, bet neginčijo sumų ir skaičių, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti dokumentų teisingumu.IÅ¡ teismo sprendimų neaiÅ¡ku, kodėl buvo pažeista pinigų laikymo kasoje tvarka. Atsakovas H. S. yra ieÅ¡kovės UAB „Artharita“ savininkas, kuriam priklauso 50 % ieÅ¡kovės UAB „Artharita“, todėl juo visiÅ¡kai pasitikėta ir iki 2008 m. spalio mėnesio jokių problemų su kasininku dėl pinigų saugumo nebuvo.

IeÅ¡kovė pateikė byloje visÄ eilę įrodymų, kurie sudaro pagrindÄ taikyti atsakovui materialinę atsakomybę.Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo H. S. praÅ¡ymu pakviestų liudytojų G. Ž., N. D. ir A. G. parodymų, tačiau dėl jų vertinimo pasisakytina. H. S. po ne kartÄ keistos gynybinės pozicijos ieÅ¡kinį bandė paneigti minėtų liudytojų parodymais, kuriais liudytojai teismui parodė, kad jiems darbo užmokestį neva mokėjo A. B..Bendrovės nuomone, liudytojų parodymais negalima paneigti oficialių paties atsakovo pasiraÅ¡ytų buhalterinių dokumentų ir jų tikrumo.

Kita vertus, Å¡ie liudytojai yra H. S. draugai, ir jų parodymai negali bÅ«ti laikomi teisingais. Vertinant liudytojų parodymus bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad liudytojo G. Ž. ir UAB „Artharita“ įmonės vadovo A. B. santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki dėl bylinėjimosi teisme kitoje byloje. Kiti liudytojai prieÅ¡taringai aiÅ¡kino tam tikras aplinkybes. Jie parodė, kad darbo užmokestis buvo mokamas visiems tÄ pačiÄ dienÄ . Tačiau N. D. parodė, kad jam galimai darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas ir kitu laiku, o tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja jų parodymams.

Pabrėžtina, kad byloje apklausti liudytojai A. R. ir L. Ū. parodė prieÅ¡ingai, t. y. kad įmonėje kasininku dirbo H. S. ir jis mokėjo darbo užmokestį bei pas jį buvo įmonės pinigai.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 246 str. nuostatas ir nukrypo nuo LAT praktikos. AnalogiÅ¡ka byla yra iÅ¡nagrinėta 2012-03-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012 , kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kintas LR DK 246 str. taikymas.Atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Artharita“ apeliacinį skundÄ atsakovo H.

S. advokatė K. R. prašė skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Teismų procesiniuose sprendimuose, tarp jų ir Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 29 d. sprendime nenustatė tikslios ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio, nes pats kasos trÅ«kumo dydis byloje įrodinėjamas nebuvo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje sakinys, kad H. S. nurodė, kad jis nei kasos dokumentų, nei pinigų neturi, ir skliausteliuose nurodyta galima kasos likučio suma, nelaikytina prejudiciniu faktu, nes teismas tik citavo atsakovo veiksmus ir raÅ¡tÄ , o ne konstatavo kasos likučio ir žalos dydį.Todėl ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti žalos dydį, tačiau tokio dydžio ieÅ¡kovė neįrodė, nes kasa niekada nebuvo perduota atsakovui, o jo paraÅ¡ai kasos ataskaitose, parengtose vyr. buhalterės pagal kompiuterinę programÄ , nelaikytini kasos likučio pripažinimu.Realiai jokiais kasos pinigais H.

S. nedisponavo, kasininko pareigas ėjo formaliai – tik pasirašydamas kasos ataskaitose, o visi kasos pinigai buvo pas direktorių A. B., kuris, be kita ko, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį.Be to, kadangi H. S. nuo 2005-07-01 buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, kartu jis buvo atleistas ir iš kasininko pareigų. Atleidimo metu jis su įmone dėl kasos likučio atsiskaitė visiškai (nes priešingų įrodymų byloje nėra), o naujai kasos likutis jam perduotas nebuvo. 2005 m. liepos 1 d. kasos likutis buvo 17 510, 96 Lt.

Å ias aplinkybes patvirtina prijungtoje civilinėje byloje esantys įrodymai.Apie likučio perdavimÄ atsakovui nėra jokių įrodymų. Atsakovo paraÅ¡as kasos ataskaitoje nereiÅ¡kia, kad jam buvo perduotas kasos likutis. Buhalterė patvirtino, kad kasos atskaitas rengė ji pagal buhalterinę programÄ , o atsakovas tik pasiraÅ¡ydavo, kaip to reikalauja teisės aktai. Kasos ataskaitos tik atspindi suvestinę pirminių kasos dokumentų, tačiau nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. IeÅ¡kovei neįrodžius fakto, kad atsakovui buvo perduotas 17 510, 96 Lt kasos likutis jo priėmimo į darbÄ dienÄ , tampa niekiniais visi tolesni skaičiavimai, nes jie sudaryti Å¡io likučio pagrindu.

Visos kitos kasos ataskaitos buvo rengiamos ir toliau pagal popierinį, o ne realiai perduotÄ atsakovui kasos likutį. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad kasoje likutis iÅ¡ viso kada nors buvo faktiÅ¡kai inventorizuotas, kaip to reikalauja teisės aktai. Tokių įrodymų nebuvimas kelia abejonių, ar iÅ¡ viso kada nors pinigai tikrai buvo kasoje ir ar atsakovas gali atsakyti už faktiÅ¡kÄ pinigų likutį, kurio niekada nebuvo. Nesant atliktų inventorizacijų, nėra pagrindo teigti apie kasos likučio buvimÄ pas atsakovÄ .

LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnis numatė, kad finansinių ataskaitų apskaitos duomenys yra pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Tokių duomenų ieÅ¡kovė nepateikė, už kasos inventorizavimÄ buvo atsakingas įmonės vadovas ir vyr. buhalteris, kurie niekada neatliko jiems teisės aktais nustatytų pareigų.Kasos likutis, H. S. grįžus į darbÄ iÅ¡ jo atostogų, niekada nebuvo perduotas, inventorizacijos nebuvo atliekamos. Å ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad kasos likučiu atsakovas nedisponavo.

Kasos ataskaitos – 2007-12-31, 2007-11-30, 2007-05-31, 2007-01-31 atsakovo nėra pasiraÅ¡ytos.Per laikotarpį nuo 2005-06-30 iki atleidimo iÅ¡ darbo H. S. ne kartÄ atostogavo, jo atostogų laikotarpiu kasininko pareigas ėjo A. B., todėl kasos likutis kiekvienÄ kartÄ iÅ¡einant atostogų turėjo bÅ«ti perduodamas ir priimamas pagal kasos inventorizavimo duomenis. Tokia inventorizacija niekada nebuvo atlikta, pats A. B. niekada dokumentaliai nėra perdavęs H. S. kasos likučio pagal priėmimo–perdavimo aktÄ pastarajam grįžus iÅ¡ atostogų, todėl esant tokiems pažeidimams, ieÅ¡kovė neįrodė, kad ieÅ¡kinyje nurodytas kasos likutis buvo H.

S. perduotas. Ä®monėje nebuvo nei seifo, nei vietos, kurioje turėjo bÅ«ti laikoma kasa. Paties A. B. parodymai apie kasÄ yra itin prieÅ¡taringi – tai jis nurodo, kad H. S. pinigus laikė seife (2012-12-07 teismo posėdžio protokolo lapas 2), tai jis teigia, kad seifo įmonėje nebuvo.Ä®rodymų, kad atsakovas buvo kviečiamas į kasos inventorizacijÄ , ieÅ¡kovė nepateikė (nebuvo suraÅ¡yti aktai, kad atsakovas bÅ«tų informuotas apie vyksiančiÄ inventorizacijÄ ar kad bÅ«tų atsisakęs susipažinti su tokiais aktais).

Ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų L. Ū. ir A. R. parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra ieškovės darbuotojai, suinteresuoti gerais santykiais su darbdaviu.Be to, pažymėtini liudytojo G. Ž. parodymai, kad jokia inventorizacija iš viso nebuvo atliekama.Pačios ieškovės pozicija dėl 2008-10-14 inventorizacijos ir reikalavimo perduoti kasos likutį prieštarauja logikai. Kai atsakovo H. S. buvo pareikalauta perduoti kasos likutį 2008 metų lapkričio mėnesį, jis nurodė, kad tokio likučio neturi.

Todėl neįtikėtina, kad jis ignoravo ieškovės vadovo nurodymus išeidamas atostogų.Kasos inventorizacijos 2008-10-14 aktas (1 t., b. l.

20) suraÅ¡ytas pažeidžiant 2000 metų vasario 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 26 punkto reikalavimus. Kasos inventorizacijoje nedalyvavo nei kasininkas, nei laikinai paskirtas kasininkas. Kasos inventorizavimo akto nėra pasirašęs Å«kio subjekto vadovo įsakymu paskirtas laikinai einantis kasininko pareigas asmuo – direktorius A. B., o su kasos inventorizavimo aktu nebuvo supažindintas kasininkas H. S., jis nėra informuotas apie inventorizacijÄ , akto jis nepasirašė, o akte nėra nurodytos nepasiraÅ¡ymo priežastys.Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų supažindintas su 2008-10-14 įsakymu perduoti A.

B. kasÄ (prijungtos civilinės bylos 1 t., b. l. 52). Pažymėtina, kad įmonėje kasa niekada nebuvo perduodama, todėl tai buvo iÅ¡skirtinis A. B. reikalavimas, ir jis privalėjo pateikti įrodymus, kad atsakovas su juo buvo supažindintas.VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kur inventorizavimo komisija ieÅ¡kojo kasos, nes įmonėje kasos vieta nebuvo nustatyta. Direktorius palikdavo kasÄ stalčiuje.Pati svarbiausia aplinkybė yra ta, kad atsakovui grįžus iÅ¡ atostogų, t. y. 2008-10-26, laikinai ėjęs kasininko pareigas A.

B. atsakovui kasos likučio neperdavė, o H. S. ir toliau buvo leidžiama dirbti kasininku.Kasos inventorizacija, remiantis aukščiau minėtais reikalavimais, H. S. grįžus iš atostogų atlikta nebuvo. Todėl akivaizdu, kad kasos likutis H. S. perduotas nebuvo.Ieškovės pateikti įrodymai prieštarauja elementariai logikai – jeigu atsakovas, būdamas kasininku, nevykdo vadovo nurodymo perduoti kasos likutį, o kasoje nustatomas 45 356, 98 Lt trūkumas, dėl kurio atsakovo nereikalaujama pasiaiškinti, jam kasininku leidžiama dirbti ir toliau, iki pat 2008-11-21, t. y. praktiškai apie mėnesį laiko.

H. S. nebuvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, prieÅ¡ingai, ir toliau neva ėjo kasininko pareigas, pasiraÅ¡inėjo kasos ataskaitas (prijungta civilinė byla Nr. 2-1608-638/2009, 1 t., b. l. 65). Kasos ataskaitoje yra įtrauktos kasos operacijos H. S. atostogų metu, tuo metu, kai pareigas ėjo A. B. (nors pastarasis pripažino, kad likučio H. S. neperdavė, o tiksliau, nurodė, kad pinigus paliko kažkur stalčiuje). A. B. pagal kasos ataskaitÄ kaip kasininkas gavo 11 268, 94 Lt. Todėl Å¡ia suma ieÅ¡kinys akivaizdžiai mažintinas ( prijungta civilinė byla, 1 t., b. l. 65).Kasos inventorizavimo 2008-11-21 aktas yra niekinis, nes nėra jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų informuotas apie inventorizacijÄ .

To negalėjo patvirtinti net ieškovės liudytojas L. Ū.. Minėtas aktas neatitinka jau aukščiau minėtų 2000 m. vasario 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 26 punkto reikalavimų, nes kasos inventorizacijoje nedalyvavo nei atsakovas, nei ieškovės atstovas, o liudytoju apklaustas G. Ž. patvirtino, kad kasos inventorizacija apskritai nebuvo atliekama. Ieškovė kasos likučio dydžio šiuo aktu negrindė. Kadangi nuo 2010-10-14 iki atleidimo iš darbo H.

S. ir toliau ėjo kasininko pareigas, nebuvo nuÅ¡alintas nuo darbo, pasiraÅ¡inėjo kasos ataskaitas, todėl kasos likutį galėjo patvirtinti tik inventorizacijos duomenys jo atleidimo iÅ¡ darbo metu.Atsakovo paraÅ¡ai kasos ataskaitose nepatvirtina kasos likučio jam perdavimo fakto, nes kasos likutis perduodamas aukščiau nurodyta tvarka. H. S. tik pasirašė buhalterės iÅ¡ anksto pagal turimÄ programÄ parengtÄ ataskaitÄ , nors kasininkas kasos ataskaitÄ privalo rengti pats. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad tokios ataskaitos nepatvirtina kasos likučio dydžio.IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad kasa įmonėje buvo stalčiuje, o tai patvirtina, kad įmonės vadovas nesudarė sÄ lygų pinigų laikymui.Su atsakovu nebuvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kaip to reikalauja 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo 23 punktas.

Todėl visiÅ¡ka materialinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu galėjo bÅ«ti taikoma tik ieÅ¡kovei įrodžius atsakovo tyčiÄ .Apeliacinio skundo argumentai dėl raÅ¡ysenos ekspertizės yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes teismas ieÅ¡kinį atmetė kitais pagrindais ir motyvais. Teismas sprendime nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės aktu, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio ir ieÅ¡kinį atmetė remdamasis kitais įrodymais. TeisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi apeliacinio skundo teiginiai dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 21 punkto taikymo, nes byloje nebuvo įrodinėjama aplinkybė dėl kasos apiplėšimo.VisiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas neginčijo sumų ir skaičių, o ginčijo tik savo paraÅ¡us kasos ataskaitoje.

Bylos nagrinėjimo metu H. S. neigė aplinkybes, susijusias su kasos likučio turėjimu, kasos likučio dydžiu (tÄ patvirtina jo pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuris nebuvo prijungtas, tačiau buvo laikomas kaip raÅ¡tu pateikti atsakovo atsikirtimai į ieÅ¡kinį).Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė kasos likučio teisingumo, kaip minėta, kasos inventorizacijos aktai buvo suraÅ¡yti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl yra niekiniai. Be to, kasa buvo inventorizuojama pagal kasos ataskaitas, o ne pirminius kasos apskaitos dokumentus.IeÅ¡kovė neįrodė, kad buvo perdavusi atsakovui kasos likutį jo priėmimo į darbÄ dienÄ , todėl visos jo parengtos kasos ataskaitos, kurios rėmėsi 2005-07-01 ataskaita, yra neteisingos, nes remiasi likučiu, kuris perduotas nebuvo.

Todėl pagrįsti buvo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad byloje nėra pateikta visų pirminių kasos pajamų ir išlaidų dokumentų (pvz. už 2005 metus), o net ir juos pateikus, jų apibendrinimui reikalingos specialios žinios. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kad teismo išvados absurdiškos, atmestini. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kaip žinia, teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas neatitinka paminėtų reikalavimų, todėl yra pagrindas teismo sprendimÄ panaikinti (CPK 329,330 str1d.), apeliacinį skundÄ patenkinti, priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti.Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ pagrindinis Å¡ios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ (DK 245, 253–255 str.). Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009.). AiÅ¡kindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sÄ lygos pagal Darbo kodeksÄ , sampratÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009). Nagrinėjamu atveju vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti atsakovui materialinę atsakomybę, ieškovės ieškinį patenkinti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas H.

S. buvo priimtas 2004-06-01 dirbti UAB „Artharita“ direktoriumi. Atsakovas 2004-06-03 priėmė įsakymÄ Nr. 2004/03, kuriuo paskyrė save atskaitingu asmeniu, kuriam bendrovė gali iÅ¡mokėti pinigus, paskyrė sau pačiam atlikti Å¡ias operacijas: mokėti už suteiktas paslaugas, prekes, mokėti avansÄ , padengti kitas su įmonės veikla susijusias iÅ¡laidas, per 30 dienų atsiskaityti su buhalterija, pinigus priimti ir iÅ¡mokėti tik kasos iÅ¡laidų ar pajamų orderių iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ (t. 1, b. l. 15–17).

Šį įsakymÄ atsakovas priėmė vadovaudamasis LR Vyriausybės patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis. Vėliau 2005-06-30 atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „Artharita“ direktoriumi komercijai (t. 1, b. l. 9–12), UAB „Artharita“ 2005-07-02 direktoriaus įsakymu Nr. 39 atsakovui pavesta eiti kasininko pareigas (t. 1, b. l. 18 ). Atsakovas, eidamas UAB „Artharita“ įmonės direktoriaus ir direktoriaus komercijai pareigas, remiantis surinkta byloje medžiaga (kasos ataskaitose, kasos pajamų orderiuose), pasirašė finansiniuose dokumentuose ir ieÅ¡kovės bendrovėje atliko kasininko darbÄ (1 t., b. l. 65–105).

Atsakovo paraÅ¡u patvirtinti duomenys dėl ieÅ¡kovės finansinių operacijų (turėtų pajamų, patirtų iÅ¡laidų) kiekvienÄ mėnesį įtraukti į kasos ataskaitas ir sutampa su pateiktais byloje finansiniais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad atitinkamos sumos lėšų buvo perduotos atsakovui į įmonės kasÄ , apskaitytos kaip įmonės įplaukos arba iÅ¡duotos atsakovui finansinėms operacijoms atlikti. Nurodytos dokumentuose finansinės operacijos, lėšų sumos vertinamos kaip realiai įvykusios ir atitinkančiomis faktinę situacijÄ aplinkybes, nes nei vienas iÅ¡ dokumentų nepripažintas negaliojančiu, taigi kolegija Å¡iais dokumentais vadovaujasi procesiniame sprendime ir laiko įrodyta, kad atsakovas H.

S. nurodytomis finansiniuose dokumentuose lėšomis disponavo natÅ«ra (CPK 178 str., 197 str., 185 str.). Atmestinas atsakovo motyvas, kad ataskaitomis byloje negalima vadovautis, nes jos rengiamos pagal popierinį variantÄ , kompiuterio pagalba. Kasos ataskaitos suraÅ¡ymo ir parengimo bÅ«das naudojant kompiuterį Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, yra techninis darbas ir nesudaro pagrindo netikėti Å¡iais raÅ¡ytiniais dokumentais, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga yra tai, kad įtraukti į kasos kompiuterinę ataskaitÄ duomenys apie atliktas finansines operacijas (dokumentų pavadinimai, įplaukų ir iÅ¡laidų sumos, lėšų paskirtis) visiÅ¡kai sutampa su pirminiais finansiniais dokumentais, bei tai, kad pirminiai į kasos ataskaitÄ Ä¯traukti dokumentai yra tinkamai patvirtinti atsakingų ieÅ¡kovės pareigÅ«nų paraÅ¡ais, tarp jų ir paties atsakovo.

Taigi Å¡is atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu.Atmestinas atsakovo motyvas, kad buhalteriniai dokumentai gali bÅ«ti netikslÅ«s, nes atsakovas ne kartÄ atostogavo, o kasos ataskaitoje pasirašė tik dėl likučio kasoje. Atsakovo paaiÅ¡kinimas, kokiais motyvais jis pasiraÅ¡inėjo ieÅ¡kovės finansiniuose dokumentuose, Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi, nes atsakovas kaip protingas asmuo turėjo įvertinti savo veiksmų pasekmes, tai, kad pasiraÅ¡ydamas dokumentuose patvirtina Å¡ių dokumentų duomenų atitiktį finansinėms operacijoms, atitinkamos lėšų sumos buvimÄ ir taip prisiima atsakomybę už jų iÅ¡saugojimÄ ieÅ¡kovės kasoje.

Pažymėtina, kad atsakovas nei karto netikslino finansinių dokumentų, nesurašė aktų dėl galimai neteisingai apskaityto įmonės turto, o pateikti byloje kasos ataskaitos dokumentai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kovei teigti, kad finansinės operacijos buvo apskaitytos teisingai, nes kiekvieno praėjusio mėnesio kasos likutis perkeltas į naujo mėnesio ataskaitÄ sutapo su ankstesnio mėnesio likučio suma ir apskaičiuojant buhalterinius duomenis aritmetiÅ¡kai sutapo su nurodyta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime trÅ«kstamų lėšų suma.

Taigi tai, kad kai kuriuose dokumentuose atsakovas nepasirašė, o pasirašė A. B., nesudaro pagrindo pripažinti, kad į kasos ataskaitas suraÅ¡yti duomenys yra neteisingi, nes tam nėra pagrindo, dėl to ir Å¡is atsakovo argumentas yra neįrodytas. Pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovo priteistinÄ ieÅ¡kovei žalos atlyginimÄ nesudaro tai, kad atsakovo atostogų laikotarpiu įmonė vykdė veiklÄ ir gavo pajamas (A. B. tariamai gavo 11 268, 94 Lt), nes byloje nepateikta įrodymų, kad inventorizacijos 2008-10-14 akte nurodyta ieÅ¡kovės kasoje trÅ«kstama lėšų suma – 45 356,98 Lt – bÅ«tų apskaičiuota neteisingai (CPK 12, 178 str.).

PrieÅ¡taringas yra atsakovo paaiÅ¡kinimas dėl tariamai ,,ar kada nors buvusių lėšų įmonės kasoje“, nes kaip nustatyta byloje, atsakovas nuo 2005 m. pats nustatė kasos dokumentų pildymo tvarkÄ , prisiėmė atsakomybę už finansinių dokumentų pasiraÅ¡ymÄ , pavesdamas pats sau pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės buhalterinius dokumentus, o vėliau atlikdamas Å¡ias pareigas pasiraÅ¡ydavo buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotas įmonės kasoje lėšų likutis, todėl mažai tikėtina, kad kasos ataskaitos neatitiko realiai esančių įmonės kasoje lėšų.

Taigi atsakovo paaiÅ¡kinimas dėl tariamai nežinia ar kada nors buvusių pinigų nėra logiÅ¡kas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.Atsakovas H. S. procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad ieÅ¡kovė tariamai padarė visÄ eilę bendrovės turto apskaitos (perdavimo, priėmimo) pažeidimų, kurie sudaro pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės, tačiau su tuo sutikti negalima. Kaip nustatyta byloje, atsakovas nuo 2004-06-01 ėjo įmonės administracijos vadovo pareigas, ginčo laikotarpiu buvo įmonės akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, todėl atsakovas turėjo pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai ir protingai bendrovės naudai (CK 1.5 str.).

Atsakovas, bÅ«damas ne tik stambus bendrovės akcininkas, bet ir bendrovės administracijos vadovas, turėjo pakankamai galimybių tinkamai pasirengti finansinių dokumentų ir turto perdavimui. Tačiau atsakovas to nepadarė, nors nuo 2005-07-02 pradėjo dirbti UAB „Artharita“ direktoriumi komercijai, taigi pereidamas į kitas pareigas atsakovas neinventorizavo bendrovės turto, neparengė dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų perdavęs turtÄ naujam bendrovės vadovui. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ne ieÅ¡kovei, o atsakovui ginčijant faktinę aplinkybę, kad atsakovui nebuvo perduotas bendrovės trÅ«kstamas turtas (lėšos), tenka pareiga įrodyti Å¡iÄ aplinkybę (CPK 12, 178 str.).

Tais pačiais motyvais atmestini atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovė neinventorizavo turto kitais atvejais, kai atsakovas ėjo atostogų, nes kaip nustatyta byloje, visų pirma atsakovas pats nepasirÅ«pino inventorizacija, o iÅ¡vykdymas atostogų, nesurašė dokumentų dėl ieÅ¡kovės turto perdavimo kitam asmeniui tam laikotarpiui, kai atostogavo. Taigi atsakovas neturi pagrindo kaltinti ieÅ¡kovės, kad ji neperdavė atsakovui turto pagal turto perdavimo aktÄ ar neatliko turto inventorizacijos, nes pats atsakovas to nedarė per visÄ darbo ieÅ¡kovės įmonėje laikotarpį.Atsakovo argumentai dėl tariamai netinkamai saugomų lėšų (stalčiuje) ar dėl to, kad į kasininko patalpÄ galėjo užeiti kiti paÅ¡aliniai asmenys, nesudaro pagrindo atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės už padarytÄ materialinę žalÄ , nes pats atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie, jo nuomone, buvo reikalingi ieÅ¡kovės bendrovėje esančiam turtui saugoti ir, atsakovo manymu, tariamai esantiems apskaitos trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Kaip nustatyta byloje, atsakovas turėjo galimybę priimti sprendimus tiek bÅ«damas bendrovės bendrasavininku, tiek bÅ«damas vienu iÅ¡ bendrovės vadovų, dėl tinkamos bendrovės turto (lėšų) saugojimo (apskaitos) sÄ lygų sudarymo, tačiau to nepadarė, bÅ«damas įmonės kasininku dirbo tokiomis sÄ lygomis, kokios buvo sudarytos bendrovėje atsakovo darbo funkcijoms atlikti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo nurodytu bÅ«du saugant ieÅ¡kovės lėšas (stalčiuje, bendroje patalpoje) atsakovas pareikÅ¡tų pretenzijas ieÅ¡kovei dėl netinkamų darbo sÄ lygų.

Ä®vertinus tai, kad atsakovas kasininko darbÄ dirbo ilgÄ laikÄ , teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas laikė susiklosčiusiÄ Ä¯monėje lėšų saugojimo tvarkÄ tinkama ir saugia, todėl nelogiÅ¡ka bÅ«tų spręsti, kad lėšų trÅ«kumas susidarė ne dėl paties atsakovo kaltės. Atsakovas mano, kad inventorizacijos aktas yra neteisingas, nes inventorizacijÄ atliko asmenys, kurie negalėjo tinkamai atlikti inventorizacijos, o pats atsakovas inventorizacijoje nedalyvavo, be to, anot liudytojo G.

Ž. parodymų, inventorizacija tariamai nebuvo atlikta. Tačiau su tuo sutikti negalima, nes surinkti byloje įrodymai patvirtina, kad inventorizacija 2008-10-14 buvo atlikta, o atsakovas ne tik atsisakė perduoti įmonės lėšas, bet ir sÄ moningai nedalyvavo atliekant inventorizacijÄ (1 t., b. l. 20, 21). Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais, kad suraÅ¡ant kasos inventorizavimo aktÄ buvo tirti visi pirminiai apskaitos dokumentai, tarp jų kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai, pateikti byloje, atlikus apskaičiavimus nustatyta, kad 2008-10-14 kasos likutis yra 45 356,98 Lt, taigi prieÅ¡ingai, nei aiÅ¡kina atsakovas.

Taip pat kad inventorizacija buvo realiai atlikta, byloje nustatyta liudytojų A. R. ir L. Ū. paaiÅ¡kinimu, be to, minėti liudytojai patvirtino, kad atsakovas buvo informuotas apie inventorizacijos atlikimo laikÄ , tačiau nedalyvavo, su direktoriaus įsakymu susipažinti nenorėjo, dėl to buvo suraÅ¡ytas 2008-11-20 aktas apie atsisakymÄ . Todėl liudytojo G. Ž. paaiÅ¡kinimas, kad inventorizacija, kurios iÅ¡vadų teisingumÄ jis pats patvirtino savo paraÅ¡u, iÅ¡ tikrųjų nebuvo atlikta, yra mažai tikėtinas ir nesÄ Å¾iningas, nes nuo 2008 spalio mėnesio liudytojas akte esančio savo paties paraÅ¡o neatÅ¡aukė, o apie tariamus pažeidimus suraÅ¡ant aktÄ paaiÅ¡kino tik teismo posėdyje (2 t., b. l. 115).

Taip pat prieÅ¡taringi yra liudytojo N. D. parodymai, kad jam galimai darbo užmokestis buvo iÅ¡mokėtas ir kitu laiku, nes tai yra tik liudytojo prielaida, kuri nesudaro pagrindo netikėti ieÅ¡kovės pateiktais byloje buhalterinės apskaitos dokumentais.Ä®vertinus atsakovo procesinį elgesį byloje civilinėje byloje matyti, kad atsakovas faktiÅ¡kai užėmė neigimo pozicijÄ neteikdamas į bylÄ jokių objektyvių įrodymų savo argumentams įrodyti. PrieÅ¡ingai atsakovui, ieÅ¡kovė savo argumentus įrodė dėl atsakovo netinkamai atliekamo darbo ieÅ¡kovės bendrovėje, ir tai patvirtina civilinės bylos Nr. 2-1608/2009 įsiteisėję pirmosios ir apeliacinio teismo sprendimai, kuriais nustatyta, kad atsakovas pagrįstai atleistas iÅ¡ darbo už darbo drausmės ir nustatytus finansinius pažeidimus, todėl teisėjų kolegija Å¡ių motyvų pakartotinai procesiniame dokumente nenurodo ir laiko įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytus faktus dėl atsakovo ieÅ¡kovės bendrovėje netinkamai atliktų darbo pareigų įrodytais (CPK 182 str. 2 p.).

Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas ginčijo savo parašus tiek pirminiuose apskaitos dokumentuose, tiek kasos ataskaitose. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2012-04-13 ekspertizės akte Nr. 11-271(12) nustatė, kad tirti pateiktuose 29 UAB „Artharita“ kasos pajamų orderiuose ir jų kvituose eilutėse „gavo kasininkas H. S.“ bei kasos ataskaitose už laikotarpį nuo 2007-02-28 iki 2008-10-02 eilutėse „kasininkas H. S.“ pasirašė pats H. S. (2 t., b. l. 26–30). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ieškinio reikalavimus byloje įrodė, ir tai patvirtina anksčiau nurodyti motyvai.

Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nes atsakovas tyčia aplaidžiai tvarkė ieÅ¡kovės finansus, ir bÅ«damas materialiai atsakingu asmeniu, padarė bendrovei materialinės žalos, kuri atsirado dėl atsakovo kaltės. Priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veikos ir atsiradusios žalos (nuostolių) yra akivaizdus, nes atsiradusi žala neginčytinai yra atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė. LR darbo kodekso 245 straipsnis numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

LR darbo kodekso 253 str. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Å iuo atveju atsakovas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , nes žala padaryta tyčia ir už jÄ visiÅ¡ka materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiais veiksmais atsakovo ieÅ¡kovei padaryta žala turi bÅ«ti atlyginama visa (DK 255 str. 1 p.). Taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos 45356,69 Lt palÅ«kanos (CK 6.210 str.): 45356,98 x 5 proc. už dvejus metus, penkių procentų dydžio palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2010-11-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai iÅ¡ esmės pakartoja tuos pačius motyvus, taigi teisėjų kolegija laiko juos teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, todėl jų Å¡iame procesiniame dokumente neanalizuoja.Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.), priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kovės reikalavimus patenkinti visiÅ¡kai. Patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, jai iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – žyminis mokestis, sumokėtas už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l.

6) ir už apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 2), iÅ¡ viso 2947 Lt, taip pat iÅ¡ atsakovo priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (CPK 88 str. 3 p., 96 str.), kurios sudaro 48,04 Lt (2 t., b. l. 1). Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-22 nutartimi civ. byloje 2-25954-638/2010 atsakovo turtui taikytos areÅ¡to priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (1 t., b. l. 31). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. sprendimÄ panaikinti.Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Artharita“, į. k. 300029211, Taikos pr. 103D, Kaunas, ieÅ¡kinį patenkinti: priteisti iÅ¡ atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Artharita“, į. k. 300029211, naudai 45356,98 Lt (keturiasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų, 98 ct) žalÄ , 4535,69 litų palÅ«kanas, iÅ¡ viso 49892,67 Lt, žyminį mokestį;priteisti iÅ¡ atsakovo H.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Artharita“, į. k. 300029211, naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (45356,98 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;priteisti iÅ¡ atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 947 (du tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt septyni) Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas ieÅ¡kovei UAB „Artharita“, į. k. 300029211;priteisti iÅ¡ atsakovo H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,04 (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-22 nutartimi civ. byloje 2-25954-638/2010 atsakovo H.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytos arešto priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Teisėjai                                                                           Galina Blaževič                                                                                                                                                                    Gintautas Koriaginas                                                                                          Arvydas Žibas