08bd80f2-7e31-488d-9e2e-88b7dc87e592 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-126/2014Teismo proceso Nr. 2-56-3-00702-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 42.11.1; 52.1; 52.4; 121.21. (S)                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 28 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės MilaÅ¡ienės,              teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioetan LT“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1346-324/2012 pagal ieÅ¡kovo Vokietijos įmonės Farwick Muhlen-Maschinenbau GmbH ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bioetan LT“, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MLVS“ dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teisėtumo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , ekspertizės skyrimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo. IeÅ¡kovas Farwick Muhlen-Maschinenbau GmbH prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Bioetan LT“ 1 124 478,22 EUR įsiskolinimÄ už prekes, 19 882,72 EUR delspinigių, 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei pripažinti atsakovo atliktÄ 2007 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GU-1/70 (toliau ir Sutartis) vienaÅ¡alį nutraukimÄ neteisėtu.

Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir perduoti atsakovui nuosavybėn bioetanolio gamyklai skirtÄ Ä¯rangÄ adresu (duomenys neskelbtini). FaktÄ , jog ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai patvirtina atsakovo 2008 m. gegužės 26 d. raÅ¡tas Nr. BE-FR 08-01. Bendra darbų kaina - 2 649 049 EUR, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai atsakovas yra sumokėjęs 1 544 453,50 EUR, taigi bendras įsiskolinimas už patiektÄ Ä¯rangÄ sudaro 1 104 595,50 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė jis pagal Sutarties 8.11. punktÄ turi prievolę sumokėti 0,05 procento delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo pavėluotos sumokėti sumos.

Atsakovas 2010 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡imu Sutartį nutraukė neteisėtai, kadangi pažeidė sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ . Pagal Sutarties 10.3. punktÄ atsakovas turėjo nusiųsti ieÅ¡kovui įspėjimÄ , kad Å¡is per 14 dienų terminÄ iÅ¡taisytų trÅ«kumus. Tokiu įspėjimu negali bÅ«ti laikomas elementarių reikalavimų neatitinkančio 2010 m. spalio 8 d. raÅ¡to kopijos (be originalaus įmonės antspaudo ir vadovo paraÅ¡o, nenurodant dokumentų buvimo kopijomis, nepridėti įgaliojimÄ patvirtinantys dokumentai) atsiuntimas paÅ¡tu.

Nors ieÅ¡kovas, gavęs šį dokumentÄ , informavo atsakovÄ apie jo trÅ«kumus, tačiau atsakovas nepateikė tinkamai įforminto įspėjimo. Bet kuriuo atveju atsakovas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris leistų Sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai nesikreipiant į teismÄ . Atsakovas UAB „Bioetan LT“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovo teigimu ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti, nes jis iÅ¡ esmės pažeidė Sutartį - neparengė ir tinkamai neperdavė atsakovui projektinės ir techninės įrangos dokumentacijos, pavėluotai perduota dokumentacijos dalis yra nekokybiÅ¡ka ir neteisinga.

Ieškovo parengta projektinė dokumentacija yra ne tik nekokybiška – neatitinka Sutartyje keliamų ir normalioje praktikoje įprastų kokybės reikalavimų (sertifikatai blogos kokybės, netikslūs, montavimo instrukcijos klaidingos ir neteisingos, techninėje dokumentacijoje padaryta grubių klaidų), bet ji taipogi nebuvo suderinta Sutartyje nustatyta tvarka nei su atsakovu, nei su generaliniu rangovu bei subrangovu (trečiaisiais asmenimis UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ (toliau ir UAB „IPVG“) ir UAB „MLVS“).

Nors atsakovas ne kartÄ dėl visos techninės dokumentacijos perdavimo ir jos trÅ«kumų paÅ¡alinimo kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , tačiau jo praÅ¡ymai nebuvo įvykdyti. Taigi ieÅ¡kovui nepristačius visos įrangos techninės dokumentacijos, o perduotai jos daliai neatitinkant Sutartyje numatytų reikalavimų, buvo sutrikdyti sutartiniai santykiai – atsakovas ir kiti už projektÄ atsakingi asmenys buvo priversti atidėlioti gamyklos statybos darbus, priiminėti dokumentus ne pagal Sutartyje nustatytÄ tvarkÄ bei buvo suvaržytos atsakovo galimybės vykdyti gamyklos projektavimÄ ir statybÄ .

Å ie pažeidimai pagal Sutarties 6.2. punktÄ yra esminiai, suteikiantys teisę atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį bei nemokėti likusių Sutarties kainos dalių. Atsakovas taipogi nurodė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė Sutartį ir pavėluotai perduodamas tik dalį įrangos, kurios dalis yra nekokybiÅ¡ka. Dėl tokių ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas sustabdė savo prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių pagal Sutartį vykdymÄ iki jos pažeidimų paÅ¡alinimo. Kadangi nebuvo pasiraÅ¡ytas įrangos priėmimo – perdavimo aktas, pagal Sutarties 3 dalies nuostatas neatsirado ir negalėjo atsirasti atsakovo pareiga sumokėti likusias kainos dalis.

Be esminių sutarties pažeidimų ieškovas taipogi neįvykdė ir kitų prisiimtų įsipareigojimų – neapdraudė statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas pažymėjo, kad faktinis šalių bendravimas ikisutartiniuose santykiuose ir vykdant Sutartį dažniausiai nebuvo dokumentuojamas (šalys bendraudavo elektroniniu paštu), todėl Sutarties nutraukimo formai (pranešimo blankui, antspaudui ir pan.) nebuvo suteikta didelė svarba. Iš susiklosčiusio dalykinio bendravimo nebuvo aišku, kam turi būti siunčiami dokumentai.

Siekiant užsitikrinti, kad ieÅ¡kovas juos gautų, praneÅ¡imÄ apie Sutarties nutraukimÄ atsakovas iÅ¡siuntė tiesiogiai ieÅ¡kovui į VokietijÄ ir jos atstovams Lietuvoje. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                           Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nusprendė pripažinti, kad atsakovas 2010 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu neteisėtai nutraukė Sutartį, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 714 738,50 EUR skolai pagal Sutartį grÄ Å¾inti, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8 108 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 25 007 Lt žyminio mokesčio; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 24 267 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų; priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 43,74 Lt, iÅ¡ atsakovo 77,76 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

                          Teismas nustatė, kad atsakovo pareigÄ atsiskaityti su ieÅ¡kovu už pateikiamÄ Ä¯rangÄ Å¡alys Sutarties 3.3. punktu susiejo su raÅ¡tiÅ¡ku praneÅ¡imu apie pagamintÄ Ä¯rangÄ . IeÅ¡kovas atsakovui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ apie pagamintÄ Ä¯rangÄ pateikė 2008 m. gegužės 15 d. kartu su sÄ skaita ir tÄ patvirtina atsakovo 2008 m. gegužės 26 d. raÅ¡tas Nr. BE-FR-08-01, kuriuo jis informavo ieÅ¡kovÄ apie 714 738,50 EUR sumos sumokėjimÄ 2008 m. birželio 15 d.

Å is dokumentas patvirtina, kad atsakovas gavo ieÅ¡kovo pagamintÄ Ä¯rangÄ , nurodytÄ 2008 m. balandžio 15 d. praneÅ¡ime, todėl privalo už jÄ atsiskaityti. Teismas nurodė, kad neteisėtas vienaÅ¡alis Sutarties nutraukimas nėra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo jo prievolių vykdymo.                           Pasisakydamas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant Sutartį, teismas nurodė, kad atsakovo pretenzijos ieÅ¡kovui dėl Sutarties pažeidimų yra nepagrįstos.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas nepristatė dalies pagal Sutartį rengto projekto, tačiau tai nesudaro pagrindo Sutarties vienaÅ¡aliam nutraukimui. Pagal bylos medžiagÄ atsakovas sutiko su projekto nukrypimu nuo Sutarties 4.3. punkto reikalavimų – projektas buvo priiminėjamas dalimis per generalinį rangovÄ , nepaisant viso projekto parengimo termino pažeidimo ir vientiso projekto nebuvimo; įrangos techninė dokumentacija buvo priimta nesant projekto, o įrangos priėmimas vyko nepaisant Sutarties 1.1.2. punkte įtvirtinto eiliÅ¡kumo.

TÄ patvirtina ir atsakovo veiksmai Sutartį nutraukiant po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ . Pagal projekto koordinatoriaus liudytojo D. C. parodymus ieÅ¡kovo pateikti projektai, kaip ir kitų užsienio kompanijų, neatitiko statybÄ Lietuvoje reglamentuojančių techninių reikalavimų, todėl toliau projektinius darbus vykdė generalinis projektuotojas – UAB „Kauno projektai“. 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Sutarties Å¡alių atstovų susirinkimuose buvo svarstyta projekto techninė dokumentacija, medžiagų sandėliavimas aikÅ¡telėje ir galutinė projekto dokumentacija, nutarta suraÅ¡yti trÅ«kstamos dokumentacijos ir informacijos sÄ raÅ¡Ä , tačiau atsakovas pastarojo nepateikė.

Tokie atsakovo veiksmai, anot teismo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nereikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo Sutarties 10.3. punkte nurodomų projektavimo darbų atlikimo garantijų bei sutiko, kad ieÅ¡kovas nukryptų nuo sutartinių įsipareigojimų, susijusių su projektavimu. Trečiojo asmens UAB „MLVS“ raÅ¡tai dėl sutarties nutraukimo, 2009 m. vasario 4 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad įrangos priėmimo ir montavimo darbų atsakovas nebaigė ne dėl projekto trÅ«kumų, o dėl savo pareigos atsiskaityti su generaliniu rangovu nevykdymo.

Atsakovas neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutarties ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas nepristatė įrangos dalies. Ä®rangos tiekimÄ ieÅ¡kovas sustabdė atsakovui nesumokėjus už patiektÄ Ä¯rangÄ , todėl Sutartis Å¡iuo pagrindu negalėjo bÅ«ti nutraukta. Teismo manymu nekokybiÅ¡kos įrangos dalies pateikimÄ paneigia Kauno technologijos universiteto kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijoje trečiojo asmens UAB „IPVG“ praÅ¡ymu atlikto cinko dangos ant bioetanolio gamyklos metalinių konstrukcijų 2008 m. spalio 13 d.

Ä®vertinimo aktas Nr. V5-242. Neįrodytais teismas pripažino ir kitus atsakovo nurodytus Sutarties nutraukimo pagrindus - įrangos techninės dokumentacijos neatitikimÄ kokybės reikalavimams ir statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nepateikimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis tuo, jog jokių pretenzijų nei atsakovas, nei generalinis rangovas ieÅ¡kovui dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. perdavimo – priėmimo aktu perimtos techninės dokumentacijos kokybės trÅ«kumų nepareiÅ¡kė, ir ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė 2008 m. birželio 24 d. privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimÄ .

Vadovaudamasis tuo, kad atsakovas nepagrįstai nesumokėjo ieÅ¡kovui dalies Sutarties kainos ir neatsiskaitė su generaliniu rangovu, teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį įgyvendino tik po ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos, nedėjo maksimalių pastangų Sutarčiai vykdyti, pažeidė sutarčių vykdymo principus, todėl neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutarties.

Dėl ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimo masto teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nėra pakankami visų jo reikalavimų patenkinimui. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad yra pristatęs visÄ Sutarties Priede Nr. 4 nurodytÄ Ä¯rangÄ , su kurios pristatymu buvo susieta atsakovo pareiga galutinai atsiskaityti. Dalies įrangos nepristatymÄ patvirtina ieÅ¡kovo 2008 m. spalio 15 d. raÅ¡tas Nr. 01164/08, kuriuo praneÅ¡ta atsakovui apie priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir įrengimų tiekimo sustabdymÄ .

Aplinkybę, jog ieÅ¡kovo pateiktoje lentelėje (t. 7, b. l. 97-101) nurodyti duomenys nepatvirtina jo argumentų apie visos Sutartyje nurodytos įrangos pristatymÄ , įrodo duomenų apie 7, 32, 40, 42 punktuose pažymėtos įrangos bei prižiÅ«rinčiojo montuotojo, kuris buvo atÅ¡auktas, paslaugų įtraukimas į pateiktų prekių sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ didžiosios dalies važtaraščių negalima tiksliai nustatyti, kiek ir kokios įrangos ieÅ¡kovas pagamino ir pristatė atsakovui. Nesant pasiraÅ¡yto galutinio įrangos priėmimo – perdavimo akto, Å¡alių susitarimo dėl atskirų įrangos pozicijų įkainavimo ieÅ¡kovo reikalavimas dalyje dėl 389 857 EUR priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas pažymėjo, jog nors atsakovas prašė paskirti ekspertizę atsikirtimui, kad ieÅ¡kovas nepristatė visos įrangos, pagrįsti, tačiau ekspertizės skyrimas nėra tikslingas kaip faktinis duomuo ir procesinis veiksmas, kadangi Å¡alys nepateikė visų įmanomų pateikti įrodymų (vienaÅ¡alio įrangos perdavimo – priėmimo akto, nesumontuotos įrangos inventorizacijos apyraÅ¡o).              ReikalavimÄ priteisti delspinigius teismas atmetė kaip nepagrįstÄ motyvuodamas tuo, kad pagal Sutarties 2.1., 8.11. punktus atsakovui prievolė mokėti delspinigius galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų laiku nesumokėjęs visos Sutarties kainos.

Kadangi ieÅ¡kovas visos įrangos nepateikė, neatsirado ir atsakovo pareiga sumokėti visÄ kainÄ bei ieÅ¡kovo teisė reikalauti delspinigių. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrindė advokato pagalbos iÅ¡laidų 10 763,33 EUR sumai (t. 6, b. l. 139-147), todėl patenkinus 64 procentus ieÅ¡kinio iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiama 8 108 EUR už advokato pagalbÄ ir 25 007 Lt žyminio mokesčio. Proporcingai atmestai ieÅ¡kinio daliai, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui teismas priteisė 36 procentus advokato pagalbos iÅ¡laidų – 24 267 Lt.

Teismas pažymėjo, jog įvertinus bylos apimtį, sudėtingumÄ , proceso trukmę, tai, kad Å¡alys nereiÅ¡kia vienai kitai pretenzijų dėl advokato pagalbos iÅ¡laidų dydžio, advokato pagalbos iÅ¡laidos nemažintinos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai                           Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Bioetan LT“ praÅ¡o pavesti Lietuvos teismo ekspertizės centrui atlikti ekspertizę ieÅ¡kovo įsipareigojimų pagal triÅ¡alę 2007 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį įvykdymo tinkamumui nustatyti; panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 714 738,50 EUR skolos, ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

                          Skundas grindžiamas šiais argumentais:                          1. Apelianto nuomone, tam, kad būtų užtikrintas tinkamas ir teisingas bylos išnagrinėjimas bei faktinių aplinkybių, susijusių su Projekto parengimo bei įrangos kokybe ir pristatymu, nustatymas ir surinktų įrodymų tarpusavio prieštaravimų pašalinimas, buvo būtinos specialios techninės žinios. Taigi buvo būtina išsiaiškinti, ar ieškovo pristatyta įranga ir parengtas Projektas atitiko Sutarties reikalavimus.

Nepaskyrus apelianto praÅ¡ytos ekspertizės liko neatskleista bylos esmė.                           2. IeÅ¡kovo pateiktas brėžinių rinkinys patvirtina, kad jis netinkamai atliko projektavimo darbus. Pirma, Projektas ne tik nebuvo derintas su apeliantu, generaliniu rangovu ir UAB „Kauno projektai“ (Sutarties 4.3. punktas), tačiau jis apskritai neatitinka Sutarties 4.3. punkte jam keliamų struktÅ«ros ir turinio reikalavimų. Antra, didžiÄ jÄ dalį Projekto apima tik silosinė dalis, tačiau nėra jokios kitos esminės projektinės informacijos (dėl elektros dalies, mėginių paėmimo technologijos, automatikos, transporterio iÅ¡krovimo statybinės dalies technologijos, sraigtų).

Trečia, Projekte yra akivaizdžių neatitikimų faktinei situacijai (pvz., klaidingai nurodytas silosų gamintojas, nurodyta nefunkcionali transporterio išdėstymo schema). Ketvirta, iš Projekto aišku, kad ieškovas painioja du skirtingus projektavimo būdus – Techninio projekto ir Techninio darbo projekto rengimas (STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.9. – 6.11. punktai). Penkta, dalį projektinės dokumentacijos parengė ne ieškovas, o tretieji asmenys, apie kuriuos apeliantas nebuvo informuotas.

Å eÅ¡ta, ieÅ¡kovas apeliantui Projekto dokumentus perdavė pažeisdamas Sutartyje nustatytus terminus (Sutarties 4.4. punktas). Tokie pažeidimai suteikė teisę apeliantui Sutartį nutraukti.                           3. IeÅ¡kovas nesilaikė Sutarties 1.1.2., 1.3., 6.1. – 6.2. ir 6.5. punktuose nustatytų reikalavimų įrangos kiekybei, kokybei ir joms pristatymo terminų. FaktÄ , jog apeliantui nebuvo perduota visa įranga patvirtina aplinkybė, jog tarp ieÅ¡kovo ir apelianto nebuvo pasiraÅ¡ytas galutinis įrangos priėmimo – perdavimo aktas (Sutarties 7.2. punktas), trečiojo asmens UAB „MLVS“ pateiktos atliktų darbų, montuojant ieÅ¡kovo apeliantui pateiktÄ Ä¯rangÄ , verčių pažymos.

Iš šių pažymų matyti, kad visa darbų ir įrangos kaina yra 2 575 525 Lt, o atliktų darbų ir pristatytos įrangos vertė nuo statybos pradžios, įskaitant ir ataskaitinį 2008 m. spalio mėn. laikotarpį, sudaro tik 1 071 880 Lt. Nepristatyta ir nesumontuota įranga bei neatlikti darbai apima: geležinkelio grūdų priėmimo mazgo antžeminę statybinę dalį, geležinkelio grūdų priėmimo mazgo technologinę dalį, transporterių estakadų metalines konstrukcijas, transporterių montavimo darbus, grūdų ūkio ventiliacijos įrengimo darbus, grūdų ūkio elektros įrengimo bei derinimo darbus, grūdų ūkio automatikos įrengimo bei derinimo darbus.

Iš dalies buvo sumontuota ši įranga ir/ar atlikti šie darbai: automobilių grūdų priėmimo mazgo ir valymo bloko antžeminį statybinė dalis, automobilių grūdų priėmimo mazgo ir valymo bloko technologinė dalis, džiovyklos ir tarpinio sandėlio antžeminė statybinė dalis, džiovyklos ir tarpinio sandėlio technologinė dalis, grūdų saugyklos montavimas, laboratorijos įrengimas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti trečiojo asmens UAB „MLVS“ vykdantysis direktorius G.

S. bei generalinis direktorius G. K.. Tokios aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovas yra įvykdęs tik apie 42 procentus Sutarties.                           FaktÄ , jog dalis ieÅ¡kovo pristatytos įrangos – silosų lakÅ¡tai, neatitiko Sutartyje jiems keliamų kokybės reikalavimų, patvirtina CMR važtaraščiai, apelianto atstovo – D. C., iÅ¡kart po įrangos pristatymo atlikti įraÅ¡ai, trečiojo asmens UAB „MLVS“ generalinio direktoriaus G.

K. ir trečiojo asmens RUAB „Investicinių projektų vystymo grupė“ atstovų V. K., D. C. parodymai. Be to, visa įranga buvo pristatyta pavėluotai ir pažeidžiant Sutartyje nustatytus terminus, t. y. vėluojant mažiausiai 5 mėnesius. Šių ieškovo veiksmų visetas patvirtina, kad buvo pažeisti apelianto lūkesčiai gauti tai, kas buvo sutarta Sutartimi.                           Apeliantas pažymi, kad iš ieškovo pateiktos lentelės aišku, jog apeliantui nebuvo pristatytas perėjimas (7. punktas), ventiliatorius BLG7 (32. punktas), vamzdynai (40 ir 42. punktai), montuotojas (43. punktas), techninės dalies projektas (44. punktas) ir transportas (45. punktas), kurių bendra vertė 298 974 EUR.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimai priteisti jam visÄ Sutarties sumÄ negalėjo bÅ«ti tenkinami.                           4. Teismas neįvertino, kad apeliantas jau yra sumokėjęs ieÅ¡kovui už Sutarties vykdymÄ daugiau kaip 58 procentus Sutarties 2.1. punkte numatytos bendros kainos. Tuo tarpu ieÅ¡kovas iÅ¡ viso yra įvykdęs galimai tik 42 procentus Sutarties ir tik toje apimtyje, kiek ji yra susijusi su įrangos pagaminimu, pristatymu ir sumontavimu. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikalauti iÅ¡ apelianto likusios Sutarties sumos.

                          Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Farwick Muhlen – Maschinenbau GmbH praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir 2012 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:                          1. PraÅ¡ydamas skirti ekspertizę apeliantas kelia ne specifinius mokslo, medicinos, meno, technikos ar amatų žinių, o fakto klausimus: ar jam buvo pristatyta visa įranga bei dokumentacija, nurodyta Sutartyje.

Apeliantas nenurodo, kokias aplinkybes teismas netinkamai įvertino dėl neva specialių žinių trÅ«kumo. Pagal Sutartį ieÅ¡kovas gali bÅ«ti atsakingas tik už pirminį įrangos perdavimÄ atsakovo įgaliotiems asmenims, bet ne už tai, kad dalis įrangos buvo nesumontuota ir liko pas trečiuosius asmenis UAB „MLVS“ ir UAB „IPVG“, kurie įsipareigojo sumontuoti įrangÄ . Dėl to net ir nuvykęs į objektÄ , ekspertas galėtų nustatyti tik tai, kokia įranga Å¡iuo metu yra objekte, bet ne kiek jos ieÅ¡kovas perdavė atsakovui.

                          2. IeÅ¡kovas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad Sutarties neįvykdymÄ sukėlė ne tariami ieÅ¡kovo pažeidimai, o apelianto neatsiskaitymas, kuris nulėmė ir Generalinės statybos rangos sutarties tarp trečiųjų asmenų UAB „MLVS“ ir UAB „IPVG“ nutraukimÄ . Apeliantas nekėlė ieÅ¡kovui jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo, tačiau apie Sutarties nutraukimÄ pranešė tik ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ .

Taigi toks pranešimas laikytinas apelianto gynybos taktika nuo pareikšto ieškinio. Tuo atveju, jeigu apeliantas būtų turėjęs pastabų dėl Projekto, jos neabejotinai būtų buvusios nurodytos šalių susirinkimų protokoluose. Jeigu Projektas nebūtų buvęs parengtas neabejotina, kad trečiasis asmuo UAB „MLVS“ nebūtų pradėjęs įrangos – neturinčios analogo Lietuvoje, montavimo.                           3. Ieškovas pažymi, kad įrangos priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, kadangi atsakovas nepagrįstai, tikėtina vengdamas galutinio atsiskaitymo pagal Sutartį, atsisakė jį pasirašyti.

FaktÄ , jog apeliantui buvo perduota visa įranga patvirtino trečiasis asmuo UAB „MLVS“, tačiau ji nebuvo sumontuota, kadangi pastarasis nutraukė su trečiuoju asmeniu UAB „IPVG“ sudarytÄ sutartį. Teigdamas, kad jam perduoti siloso lakÅ¡tai yra nekokybiÅ¡ki, apeliantas ignoruoja Kauno technologijos universiteto kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijos iÅ¡vadÄ , parengtÄ pagal trečiojo asmens UAB „IPVG“ užsakymÄ , kad lakÅ¡tai yra kokybiÅ¡ki. IeÅ¡kovas pastebi, kad didžioji dalis įrangos apeliantui buvo pristatyta dar 2008 m. balandžio mėn., tačiau jis 2008 m. gegužės 26 d. raÅ¡te nenurodė jokių pretenzijų dėl vėlavimo pristatyti įrangÄ ar dėl jos komplektiÅ¡kumo bei kokybės. Apeliantas neteisingai interpretuoja ieÅ¡kovo sudarytÄ Perduotų prekių sÄ raÅ¡Ä (pvz., 43. punkte nurodytas „prižiÅ«rintis montuotojas“ reiÅ¡kia ieÅ¡kovo įrangos montavimui suteiktÄ specialistÄ ).

                          4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantui Sutarties 3.3. punkte numatyti pranešimai, su kuriais buvo susieta apelianto atsiskaitymo pareiga, buvo įteikti. Kadangi dalis mokėjimų iš apelianto yra gauta, ginčas galėtų kilti nebent dėl 15 procentų Sutarties kainos (šios dalies mokėjimas susietas su galutinio įrangos priėmimo – perdavimo akto pasirašymu), tačiau teismas šios kainos dalies iš apelianto nepriteisė.

                          Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ Jis teigia, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas nepristatė įrangos. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad vykdant Sutartį nebuvo laikomasi Sutartyje nustatytos dokumentacijos pateikimo ir perdavimo tvarkos bei kitų Sutarties sÄ lygų. Tačiau dėl to apeliantas ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė jokių pretenzijų.

Visi įrangos montavimo, tiekimo darbai buvo sustabdyti dėl apelianto vėlavimo atsiskaityti už darbus.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „MLVS“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir 2012 m. spalio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jis teigia, kad nėra faktinio pagrindo skirti apelianto praÅ¡omos ekspertizės. Dalis ieÅ¡kovo patiektos įrangos liko nesumontuota ir yra skirtingų bioetanolio gamyklos statybose dalyvavusių subjektų žinioje, todėl gamyklos ekspertizė yra netikslinga.

Apeliantas iÅ¡ Sutarties negavo to, ko tikėjosi, dėl jo paties veiksmų sustabdant finansavimÄ . Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad didžioji dalis įrangos apeliantui buto pristatyta, todėl jis turi pareigÄ už jÄ atsiskaityti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimÄ civilinėje V. R. v. N. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Å iuo atveju apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliaciniu skundu kvestionuojamas visoje apimtyje. Vadinasi apelianto inicijuoto apeliacinio proceso dalykÄ sudaro iÅ¡siaiÅ¡kinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį, o ieÅ¡kovas pristatė jam dalį įrangos, kurios vertė yra lygi sprendimu priteistai sumai.

             Dėl esminio sutarties, kaip pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, pažeidimo egzistavimo              VienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimo institutas yra iÅ¡imtis iÅ¡ favor contractus principo. Visais atvejais, kai viena iÅ¡ Å¡alių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumÄ . Sutarties Å¡alims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos kariuomenė v. UAB „Eisiga“, bylos Nr. 3K-3-230/2013). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, bet ir į sutarties vykdymo tarp Å¡alių praktikÄ , taip pat į sutartį pažeidusios Å¡alies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sÄ moningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo).

Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje J.

Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos 3K-P-346/2004; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013).             Byloje nustatyta, kad apeliantas 2010 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡imu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį motyvuodamas tokį veiksmÄ ieÅ¡kovo padarytais esminiais pažeidimais (civilinės bylos Nr. 2-4728-713/2011, l. 82-84). VienaÅ¡alio Sutarties nutraukimo priežasčių apeliantas nurodė visÄ visetÄ , tačiau jas apibendrinus aiÅ¡ku, kad Sutartis buvo nutraukta motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovas nustatytu terminu nebaigs projektavimo darbų (1), atlikti projektavimo darbai yra nekokybiÅ¡ki (2), nėra perduota visa įranga, o pristatyta dalis yra nekokybiÅ¡ka (3), neperduoti visi techniniai sertifikatai (4) ir privalomuoju draudimu neapdrausta statinio projektuotojo civilinė atsakomybė (5).

Pirmosios instancijos teismas pripažino Å¡ias priežastis formaliomis bei nesudarančiomis teisinio pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi byloje pateiktus įrodymus, faktinio pagrindo padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nenustatė.              Apeliaciniame skunde įrodinėjant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Å¡ioje ginčo dalyje nepagrįstumÄ iÅ¡ esmės remiamasi faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su iÅ¡dėstytomis apelianto 2010 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡ime apie Sutarties nutraukimÄ .

Taigi apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos iÅ¡vadas, padarytas nurodytoje ginčo dalyje (iÅ¡skyrus motyvus dėl statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo buvimo). Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimus, susijusius su tuo, ar sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukta teisėtai, svarbu tokius veiksmus įvertinti ne tik sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo požiÅ«riu, bet iÅ¡analizuoti, ar jie buvo atlikti nepažeidžiant sÄ Å¾iningų ketinimų (angl. good faith) principo imperatyvų, t.y. sutarties nutraukimo institutu pasinaudota laikantis protingumo, proporcingumo ir įprastos sutarčių vykdymo praktikos.

Nustačius, kad nurodyta teise buvo pasinaudota pažeidžiant aptartas sÄ lygas, tokie veiksmai bei jais sukurtas rezultatas negali bÅ«ti pripažinti teisėtais ir ginami teismine tvarka.              Nustatyta, kad Sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo iki 2008 m. sausio mėn. pirmos savaitės pagal trečiojo asmens UAB „IPVG“ pateiktÄ projektavimo darbų užduotį parengti visus reikalingus 30 000 t talpos bioetanolio gamyklos, apelianto statomos adresu (duomenys neskelbtini), grÅ«dų sandėlių su valymo ir džiovinimo įranga technologijos projektinius dokumentus, suderinti projektÄ su apeliantu ir trečiuoju asmeniu UAB „IPVG“ bei UAB „Kauno projektai“ bei perduoti suderintÄ projektÄ trečiajam asmeniui UAB „IPVG“ (Sutarties 1.1.1. punktas, Sutarties Priedas Nr. 2).

Projektas turėjo bÅ«ti sudarytas iÅ¡ Å¡eÅ¡ių atskirų dalių: bendrosios, technologinių įrenginių ir jų palaikančiųjų konstrukcijų, elektrotechninės, technologinės dalių bei automatikos ir ryÅ¡ių (Sutarties 4.3. punktas). Prie bylos prijungtos projektinės dokumentacijos turinys rodo, kad projektinė medžiaga buvo rengiama ir perduodama atsakingiems asmenims pažeidžiant Sutartyje nustatytus terminus (t. 1, b. l. 28-29). Techninės dokumentacijos perdavimo – priėmimo aktas tarp ieÅ¡kovo ir apelianto pasiraÅ¡ytas 2008 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b. l. 47), tačiau techninės dokumentacijos perdavimas per se nereiÅ¡kia jÄ buvus be trÅ«kumų.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovas nustatytu terminu neparengė visų projekto dokumentų, dalis parengtų dokumentų yra su trÅ«kumais, patvirtina Bioetanolio gamyklos statybos organizatorių ir vykdytojų 2008 m. rugpjūčio 12 d. 2008 m. rugsėjo 10 d., 2008 m. rugsėjo 18 d., 2008 m. gruodžio 1 d. vykusių susirinkimų protokolai (t. 7, b. l. 21-36), liudytojų V. K. – buvusio trečiojo asmens UAB „IPVG“ direktoriaus (t. 2, b. l. 176-177), D. C. – buvusio trečiojo asmens UAB „IPVG“ projektų koordinatoriaus (t. 5, b. l. 184-185), parodymai.

             Nepaisant iÅ¡dėstyto, aplinkybės dėl projekto rengimo negali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip patvirtinančios buvus esminį sutartinių prievolių pažeidimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro, kadangi Sutartis buvo vykdoma, t.y. įranga tiekiama ir montuojama, nesant pilnai parengto ir suderinto projekto, apeliantas de facto toleravo tokiÄ situacijÄ ir pretenzijų dėl to iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ nereiÅ¡kė. IÅ¡ pirmiau nurodytų Bioetanolio gamyklos statybos organizatorių ir vykdytojų susirinkimų protokolų turinio matyti, kad Å¡alys sprendė ieÅ¡kovo pateiktos projektinės dokumentacijos trÅ«kumų Å¡alinimo klausimus, nustatinėjo terminus jiems paÅ¡alinti ar dokumentacijai papildyti, tačiau bendras ieÅ¡kovo parengto projekto trÅ«kumų (įskaitant ir trÅ«kstamų dalių) sÄ raÅ¡as nebuvo parengtas, nors tÄ iki 2008 m. rugsėjo 15 d. turėjo atlikti trečiasis asmuo UAB „IPVG“ (t. 7, b. l. 29).

Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad ieÅ¡kovo netinkamas – nesavalaikis bei Sutarties sÄ lygų neatitinkantis, projektinės dokumentacijos rengimas iÅ¡ esmės netrukdė apeliantui vykdyti Sutartimi iÅ¡keltÄ tikslÄ , t.y. pastatyti bioetanolio gamyklÄ , o padarytus sutartinių prievolių pažeidimus apeliantas savo veiksmais pripažino neesminiais (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). PrieÅ¡ingas nustatytų faktinių aplinkybių traktavimas bÅ«tų nesuderinamas su bonus pater familias elgesio reikalavimais. Å iame kontekste papildomai pastebėtina, kad Sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl ieÅ¡kovo, bet apelianto veiksmų – laiku neatsiskaitant ne tik su ieÅ¡kovu, bet ir trečiaisiais asmenimis.

TÄ patvirtinančios aplinkybės plačiau aptartinos pasisakant dėl apelianto įsiskolinimo dydžio.              Dar vienu pagrindu, kuris, anot apelianto, laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, apeliaciniame skunde įvardijamas faktas dėl įrangos neperdavimo ir dalies perduotos įrangos buvimo nekokybiÅ¡ka. Apelianto praneÅ¡ime apie Sutarties nutraukimÄ nurodyta, kad ieÅ¡kovas ne tik nėra perdavęs visos Sutartyje aptartos įrangos, tačiau jo pristatyta įrangos dalis nekokybiÅ¡ka, t.y. surÅ«dijusi.

Pagal bylos medžiagÄ omenyje turimi ieÅ¡kovo pristatyti siloso lakÅ¡tai (t. 2, b. l. 8). Tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ tiesų nurodyta įranga yra nekokybiÅ¡ka, trečiasis asmuo UAB „IPVG“ kreipėsi į Kauno technologijos universiteto ArchitektÅ«ros ir statybos instituto Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijÄ su praÅ¡ymu atlikti jų kokybės tyrimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovo pateikta įranga atitinka kokybės reikalavimus (t. 2, b. l. 77-78), kitaip tariant, juos paveikusi korozijÄ iÅ¡ esmės nepakeitė jų esminių savybių.

Taigi apelianto formalÅ«s argumentai Å¡ioje dalyje prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems įrodymams. Pasisakant dėl ne visos įrangos pristatymo, pažymėtina, jog apeliantui vienaÅ¡alio Sutarties nutraukimo metu neabejotinai buvo žinoma, kad ieÅ¡kovas yra sustabdęs savo prievolių vykdymÄ dėl apelianto prieÅ¡inės prievolės – atsiskaityti už įrangÄ , pažeidimo (t. 1, b. l. 39, 44).              Apibendrinama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas ne tik neturėjo pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti esminio Sutarties pažeidimo iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, bet jo paties veiksmai Sutarties vykdymo metu prieÅ¡tarauja jo pozicijai, kuri buvo iÅ¡reikÅ¡ta 2010 m. lapkričio 16 d. praneÅ¡ime apie Sutarties nutraukimÄ ir 2010 m. spalio 14 d.

Ä®spėjime. Toks Sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo motyvų prieÅ¡taringumas, Å¡io veiksmo atlikimas ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ dėl skolos už patiektÄ Ä¯rangÄ priteisimo teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina apeliantÄ elgusis nesÄ Å¾iningai – inicijuojant vienaÅ¡alį Sutarties nutraukimÄ siekta ne Å¡alių interesų pusiausvyros atkÅ«rimo bei pažeistų teisių apsaugos, tačiau sukurti formalų pagrindÄ nevykdyti savo prievolių ieÅ¡kovui. Akivaizdu, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas - pripažinęs apelianto veiksmus neteisėtais, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisingai taikė CK 6.217 straipsnį.

                          Dėl įsiskolinimo dydžio              Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos sprendimas dalyje dėl ieÅ¡kinio dalinio tenkinimo priimtas neatskleidus bylos esmės - neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų faktinių aplinkybių, kurios galėjo bÅ«ti nustatytos tik paskyrus apelianto praÅ¡omÄ ekspertizę. Apelianto nurodomos ekspertizės tikslas – iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Sutartis buvo įvykdyta tinkamai, inter alia nustatyti, kokiÄ dalį įrangos ieÅ¡kovai yra faktiÅ¡kai pristatęs. Teisėjų kolegija su tokia procesine pozicija negali sutikti ir nesutinka dėl toliau dėstomų argumentų.

             Ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, iÅ¡kyla klausimų, kuriems iÅ¡siaiÅ¡kinti reikia specialių žinių (CPK 212 straipsnis). AiÅ¡kindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizė gali bÅ«ti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iÅ¡kyla neaiÅ¡kÅ«s, specialių žinių reikalaujantys klausimai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Nagrinėjamos bylos atveju vienas jos aspektų – ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai apeliantui pristatytos įrangos kiekio nustatymas. Taigi apeliantas siekia pasitelkti ekspertÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ieÅ¡kovo patiektos įrangos kiekis buvo priimtas Sutarties vykdymo metu. Nurodyto pobÅ«džio ekspertizės skyrimas yra netikslingas, nes į bylÄ yra pateikti visi įrangos pristatymo važtaraščiai, priėmimo aktai, sÄ skaitos ir kiti dokumentai, o įrangos kiekio nustatymas apžiÅ«rint sumontuotÄ produkcijÄ nesuteiktų bylai jokios reikÅ¡mingos informacijos, nes, pirma, sumontuota tik dalis įrangos, antra, kita faktiÅ¡kai neidentifikuojama dalis yra ieÅ¡kovo bei kitų bioetanolio gamyklos statyboje dalyvavusių asmenų žinioje.

Teisėjų kolegija iÅ¡skiria, kad apeliantas turėjo sÄ lygas vykdyti efektyviÄ Sutarties vykdymo kontrolę, tuo pačiu užtikrinti patiekiamos įrangos apskaitÄ , taigi jam faktiÅ¡kai perduotos įrangos kiekis galėtų bÅ«ti nustatytas atlikus jos inventorizacijÄ . Tokio įrodymo į bylÄ apeliantas nepateikė. Nurodyta patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto praÅ¡ymo skirti ekspertizę, kuri bÅ«tų ne tik perteklinė ir netikslinga, bet neabejotinai užvilkintų bylos, pradėtos dar 2010 m. gegužės 3 d., nagrinėjimÄ .

ReikÅ¡mingas apelianto skolos dydžiui nustatyti aplinkybes pakanka byloje surinktos medžiagos ir papildomos techninės žinios tam nėra bÅ«tinos.              Kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo klausimu yra nuosekli bei gausi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I.

K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. ir kt. v. K. S., E. S., bylos Nr. 3K-3-233/2013), todėl atskirai necituotina. Pirmosios instancijos teismas apelianto įsiskolinimo ieÅ¡kovui dydį nustatė remdamasis ieÅ¡kovo pateiktomis sÄ skaitomis, apelianto ir ieÅ¡kovo tarpusavio susiraÅ¡inėjimo medžiaga, CMR važtaraščiais, įrangos priėmimo – perdavimo aktais, pateiktų prekių sÄ raÅ¡u. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl netinkamo nurodytų įrodymų vertinimo nepasitvirtina.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti apeliantui vykdant Sutartį patiektos įrangos kiekį teko ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai), ir pagal bylos medžiagÄ pastarasis neįrodė, jog apeliantui patiekė visÄ Sutartyje numatytÄ Ä¯rangÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ â€“ atitinkančiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus aptariamoje dalyje, implikuoja ne tik aplinkybė, jog nebuvo pasiraÅ¡ytas galutinis įrangos priėmimo – perdavimo aktas (Sutarties 6.7. punktas), bet ir neatitikimai tarp ieÅ¡kovo parengto pateiktų prekių sÄ raÅ¡o (t. 7, b. l. 97-101) ir kitų dokumentų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė įvykdęs savo įsipareigojimÄ dėl įrangos 389 857 EUR sumoje. IeÅ¡kovas to neneigia, o apeliantas jos iÅ¡ esmės nekvestionuoja, beje, teismas pripažino ieÅ¡kovÄ nepristačius didesnę įrangos dalį nei nurodė apeliantas. Taigi teisinio pagrindo detaliau nagrinėti nurodytÄ ginčo aspektÄ nėra.              Sutarties 2.1. punkte nustatyta, kad bendra kaina už ieÅ¡kovo įsipareigojimų vykdymÄ â€“ projektavimo darbus, įrangos gamybÄ , pristatymÄ ir perdavimÄ apelianto nuosavybėn, sudaro 2 649 049 EUR.

Atsiskaitymas turėjo vykti dalimis: 50 000 EUR apeliantui sumokant per 5 darbo dienas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, 779 715 EUR – per 14 darbo dienų apeliantui gavus banko finansavimÄ , 1 429 477 EUR – per 5 kalendorines dienas nuo raÅ¡tiÅ¡ko praneÅ¡imo apie pagamintÄ Ä¯rangÄ gavimo dienos, o 389 857 EUR – per 5 darbo dienas nuo galutinio įrangos priėmimo – perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos (Sutarties 3.1. – 3.4. punktai). IÅ¡ Sutarties bei jos priedų nuostatų aiÅ¡ku, kad Å¡alys nediferencijavo atsiskaitymo už projektavimo darbus ir įrangos pagaminimÄ bei pristatymÄ , tačiau kainÄ ir jos mokėjimo tvarkÄ nustatė pagal projekto vykdymo eigÄ .

Taigi prievolės sumokėti kainÄ ar jos dalį pagal Sutarties sÄ lygas apeliantui atsiradimas buvo susietas su konkrečiais juridiniais įvykiais, pavyzdžiui raÅ¡tiÅ¡ko praneÅ¡imo apie pagamintÄ Ä¯rangÄ gavimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Ä®rangos faktinio montavimo darbai, iÅ¡skyrus jų koordinavimÄ ir priežiÅ«rÄ , nepatenka į Sutarties objekto ribas, tačiau su tuo susijusios aplinkybės turi reikÅ¡mės analizuojant apeliacinio skundo argumentus esÄ ieÅ¡kovas yra įvykdęs tik 42 procentus savo prievolių.

             Šalys pripažįsta, kad apeliantas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ atsiskaitydamas pagal Sutartį ieÅ¡kovui buvo sumokėjęs 1 544 453,50 EUR, t.y. pirmÄ , antrÄ Ä¯mokÄ ir pusę trečios įmokos. TÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo parengta pažyma apie atsiskaitymus (t. 1, b. l. 107). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ apelianto paskutinę įmokÄ â€“ 389 857 EUR, tačiau patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti neapmokėtÄ trečiosios įmokos dalį – 714 738,50 EUR.

Apeliantas teigdamas, kad jis neturi pareigos sumokėti ieÅ¡kovui pastarosios įmokos dalies, ignoruoja ne tik Å¡alių tarpusavio įsipareigojimų vykdymo istorijÄ , bet kartu iÅ¡kreipia faktines aplinkybes. Pagal bylos medžiagÄ ieÅ¡kovas apeliantui 2008 m. kovo 20 d. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ pirmai 714 738,50 EUR sumai (t. 1, b. l. 103-104), o 2008 m. balandžio 15 d. – kitai tokio paties dydžio sumai (t. 1, b. l. 109-110). Nurodytas sÄ skaitas apeliantas gavo, pretenzijų dėl jų iÅ¡raÅ¡ymo nereiÅ¡kė, tačiau apmokėjo tik dalį 2008 m. kovo 20 d. sÄ skaitos, o likusias kainos dalis 2008 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imu „Mokėjimai pagal Sutartį Nr. GU 1/07“ įsipareigojo apmokėti iki 2008 m. birželio 15 d. – 2008 m. birželio 25 d. (t. 1, b. l. 37-39).

Mokėjimų vėlavimÄ apeliantas motyvavo finansiniais sunkumais. Taigi apeliantas de jure patvirtino gavęs įrangÄ , už kuriÄ Ä¯gijo prievolę atsiskaityti. Faktinį įrangos pristatymÄ taipogi patvirtina CMR važtaraščiai (t. 1, b. l. 66-96; t. 4, b. l. 47-200; t. 5, b. l. 4-173), Ä®renginių priėmimo – perdavimo aktai (t. 6, b. l. 7-15), trečiųjų asmenų UAB „MLVS“ ir UAB „IPVG“ veiksmai vykdant gamyklos statybos darbus (CPK 185 straipsnis). Dėl įrangos atitikimo kokybės reikalavimams pasisakyta aptariant klausimus apie vienaÅ¡alio Sutarties nutraukimo teisėtumÄ .

Pirmiau nurodyta, kad ieÅ¡kovo sutartinės prievolės apėmė tik bioetanolio gamyklos projekto parengimÄ , įrangos pagaminimÄ bei pristatymÄ , o pačios gamyklos statybÄ (įskaitant įrangos montavimÄ ) turėjo vykdyti trečiasis asmuo UAB „IPVG“ pagal su apeliantu 2006 m. rugpjūčio 10 d. pasiraÅ¡ytÄ Generalinę investicinio projekto įgyvendinimo sutartį Nr. BE – 2006: Bioetanolio gamykla 3000 dal.a.a./parÄ (su galimybe praplėsti iki 60000 dal.a.a./parÄ ) (t. 3, b. l. 8-30). Savo įsipareigojimų įvykdymui trečiasis asmuo UAB „IPVG“ pasitelkė trečiÄ jį asmenį UAB „MLVS“, su kuriuo 2007 m. gruodžio 4 d. sudarė Generalinę statybos rangos sutartį Nr. R-5/2007 (t. 4, b. l. 5-15).

Paminėtos sutarties nuostatos dėl jos objekto patvirtina, kad ieÅ¡kovo pristatytÄ Ä¯rangÄ turėjo sumontuoti trečiasis asmuo UAB „MLVS“. Liudytojai G. S. – trečiojo asmens UAB „MLVS“ vykdantysis direktorius (t. 2, b. l. 172-173), G. K. – trečiojo asmens UAB „MLVS“ direktorius (t. 2, b. l. 174-175), parodė, jog vykdant subrangos darbus – gamyklos įrenginių montavimÄ , įrangos netrÅ«ko, tačiau jie nebuvo baigti sutrikus atsiskaitymams už juos. Buvęs trečiojo asmens UAB „IPVG“ direktorius – V.

K., paliudijo, kad darbai buvo vykdomi neturint visos projektinės medžiagos ir tai esminės kliÅ«ties nesudarė (t. 2, b. l. 176-177).              Pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas nustatytu terminu neperdavė apeliantui visų projekto dokumentų, dalis parengtų dokumentų buvo su trÅ«kumais. Bioetanolio gamyklos statybos organizatorių ir vykdytojų 2008 m. rugpjūčio 12 d., 2008 m. rugsėjo 10 d. (t. 7, b. l. 28-36) vykusių susirinkimų protokoluose užfiksuota, kad trečiasis asmuo UAB „IPVG“ įsipareigojo iki 2008 m. rugsėjo 15 d. informuoti apie ieÅ¡kovo parengtos projekto techninės dokumentacijos trÅ«kumus, o ieÅ¡kovas – juos iÅ¡taisyti, pateikti trÅ«kstamÄ medžiagÄ ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio mėn. Ä®rodymų, kad Å¡ie veiksmai buvo atlikti, byloje nėra.

Sutartinių prievolių apeliantui vykdymÄ ieÅ¡kovas sustabdė 2008 m. spalio 15 d. apeliantui neapmokėjus 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos 714 738,50 EUR sumai (t. 1, b. l. 44). Generalinę statybos rangos sutartį Nr. R-5/2007 trečiasis asmuo UAB „MLVS“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2008 m. lapkričio 17 d., motyvuodamas tokį sprendimÄ tuo, jog trečiasis asmuo UAB „IPVG“ neatsiskaito už įvykdytus darbus (t. 7, b. l. 63). IÅ¡ to, kas paminėta, aiÅ¡ku, kad Sutartis nuo 2008 m. spalio 15 d. de facto nebuvo vykdoma, kÄ patvirtina ir pačios Å¡alys.

Taigi Sutarties neįvykdymÄ iÅ¡ esmės lėmė apelianto veiksmai – tinkamai nevykdant savo prieÅ¡inių prievolių ieÅ¡kovui (CK 6.206 straipsnis, 6.207 straipsnio 1 dalis). Pretenzijų ieÅ¡kovui dėl jo veiksmų apeliantas iki pat Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo nereiÅ¡kė, apie tai įrodymų į bylÄ nepateikta. Teigdamas, kad dėl ieÅ¡kovo kaltės užbaigta vykdyti tik apie 42 procentus bioetanolio gamyklos statybos, apeliantas ignoruoja ieÅ¡kovo Sutartinių prievolių apimtį bei aplinkybes dėl trečiųjų asmenų veiksmų sustabdant įrangos montavimo darbus.

Esama situacija – nustatyta, kad ieÅ¡kovas pateikė apeliantui esminę dalį Sutartyje nurodytos įrangos ir techninę dokumentacijÄ , teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo atleisti apeliantÄ nuo Sutarties vykdymo ar apriboti jo atsakomybę, kadangi ne tik neįrodyta ieÅ¡kovo kaltė nurodytu aspektu, bet ir nepaneigta pirmosios instancijos teismo pripažinta jo reikalavimo teisės apimtis (CPK 185 straipsnis). Nors byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo parengta techninė dokumentacija yra su trÅ«kumais, tačiau Å¡i aplinkybė ginčo kontekste yra mažareikÅ¡mė, kadangi apelianto skolos dydis pagal Sutarties sÄ lygas tiesiogiai koreliuoja tik su jam perduotos įrangos kiekiu.

Teisėjų kolegija taipogi atkreipia dėmesį, kad apeliantas neįrodė, jog užbaigi bioetanolio gamyklos statybÄ , t.y. pasiekti Sutarties tikslÄ , sutrukdė bÅ«tent ieÅ¡kovas – pateikdamas ne visÄ Ä¯rangÄ bei netinkamai atlikdamas projektavimo darbus (CPK 12, 178 straipsniai).              Remdamasi paminėtais argumentais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nurodo, kad bylos medžiaga ir apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad teismas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo visa apimtimi, tyrė ir vertino visas jai iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, o teismo iÅ¡vados atitinka bylos faktinį pagrindÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bÅ«tų paskirstęs Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ ar nenustatęs visų teisingam ginčo kvalifikavimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos abejonės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nepasitvirtino - apskųstÄ sprendimÄ naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 328, 330 straipsniai).

             Dėl bylinėjimosi išlaidų                           Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto valstybei priteisiamas 28 678 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas 5 566,63 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 3 677,23 Lt advokato teisinės pagalbos ir 1 889,40 Lt vertimo išlaidos (t. 8, b. l. 39-43).

Vertimo iÅ¡laidos pagal IÄ® „Juverta“ iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ buvo patirtos perkant 31,49 puslapių vertimo iÅ¡ lietuvių į vokiečių kalbÄ paslaugas (t. 8, b. l. 49). Apeliacinį skundÄ sudaro 13 lapų (arba kitaip puslapių), taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovo turėtos vertimo iÅ¡laidos nėra visoje apimtyje susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. Neįrodžius tokių iÅ¡laidų konkretaus dydžio, jos iÅ¡ apelianto nepriteisiamos.              AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovui parengė advokatė, dalyvavusi pirmosios instancijos teisme, byla buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, o apeliaciniame skunde nebuvo keliami nauji sudėtingi teisės aiÅ¡kinimo ar faktų vertinimo klausimai, kurie nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismui.

Å ių faktinių aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto priteisiamas sumažintas advokato pagalbos iÅ¡laidų dydis – 1 500 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis; Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11. punktas).                           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,  n u t a r i a:

                          Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                           Priteisti ieÅ¡kovui Farwick Muhlen – Maschinenbau GmbH (juridinio asmens kodas 33658430106) iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioetan LT“ (juridinio asmens kodas 300584316) 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.                           Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bioetan LT“ 28 678 Lt žyminio mokesčio.

                          Teisėjos                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                                     Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                   Danutė MilaÅ¡ienė                                                                                                                                                                                                                                                                                              Â