Legislator Case Law & Legislation
08bacb8a-61d2-472e-83c0-1a80e22f15f0 AI generated

08bacb8a-61d2-472e-83c0-1a80e22f15f0 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Case Number 08bacb8a-61d2-472e-83c0-1a80e22f15f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                 Civilinė byla Nr.2-141-470/2012Proceso Nr.2-13-3-05302-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 116.4 (S) 128.2128.15.2ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012m. balandžio 4d. Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui Z.

Legislator headnote

AI generated

08bacb8a-61d2-472e-83c0-1a80e22f15f0 · Alytaus rajono apylinkės teismas: motina A. N. (iki santuokos I.), gimusi 1911m., 1929 m. vasario 10 d. susituokė su B. N., gimusiu 1899 metais (b. l. 26). Jų tėvų Å¡eimos abipusiu sutarimu jaunavedžių bendram gyvenimui skyrė didelį turtÄ , o bÅ«tent A. N. savo sÅ«nui B. N. prieÅ¡ dvi dienas iki santuokos, 1929m. vasario 8d., rejestru Nr.175 (notariniu dovanojimo aktu) padovanojo 13,7585 ha žemės sklypÄ , esantį Alytaus II kolonijoje, bei 0,38 ha žemės sklypÄ , esantį Dugnų (dabar Lelijų) gatvėje, Alytaus mieste, o A.

Keywords

AI generated
removal of boundary marks land law upzoning breakdown of marriage impediment to marriage land reallocation
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                 Civilinė byla Nr.2-141-470/2012Proceso Nr.2-13-3-05302-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 116.4 (S) 128.2128.15.2ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012m. balandžio 4d. Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui Z.

J., jo atstovui adv. Vytautui Kucevičiui, suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LŽŪM atstovei D. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. J. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atstatymo ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,nustatė:pareiÅ¡kėjas Z. J. praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl jo motinos A.

N., mirusios 1995-04-07, iki žemės nacionalizacijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtos žemės Alytaus mieste ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu, kad jo motina A. N., mirusi 1995-04-07, ir B. N., miręs 1941-06-24 iki nacionalizacijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė 13,7585 ha žemės sklypÄ , esantį Alytaus II kolonijoje, bei 0,38 ha žemės sklypÄ , esantį Dugnų (dabar Lelijų) gatvėje, Alytaus mieste.

PareiÅ¡kėjas Z. J. paaiÅ¡kino, kad jo motina A. N. 1929m. vasario 10d. susituokė su B. N.. Pagal besituokiančiųjų Å¡eimų, kurios abi buvo labai pasiturinčios, susitarimÄ B. N. į kuriamÄ Å¡eimÄ bendram gyvenimui atsinešė tėvo A. N. jam dovanotÄ Å¾emę, t.y. 13ha 7585m2 sklypÄ , esantį Alytaus II kolonijoje bei 0,38 ha sklypÄ , esantį Dugnų (dabar Lelijų) gatvėje, Alytaus mieste, o A. N. atsinešė kraitį, kurį sudarė 10000 aukso rublių, keturis veislinius darbinius arklius ir Å¡eÅ¡ias karves bei žemės Å«kio padargų (vežimÄ , dvivagį plÅ«gÄ , akėčias ir kt.).

Po santuokos sudarymo A. N. ir B. N. apsigyveno pas sutuoktinio tėvÄ A. N. jo namuose, esančiuose Kauno gatvėje, Alytaus mieste ir pradėjo savarankiÅ¡kai Å«kininkauti - kurti savo Å«kį Dugnų gatvėje bei Alytaus II kolonijoje. Pastarajame sklype už A. N. atsineÅ¡tus pinigus Å¡eima pasistatė kluonÄ ir svirnÄ , gyvenamÄ jį namÄ , augino gyvulius bei vertėsi žemės Å«kio veikla. Å eima taip pat ruošėsi statyti tvartÄ , nes visi reikalingi Å«kiniai pastatai jau buvo pastatyti. Ä® LietuvÄ užėjus II Pasauliniam karui, 1941m. birželio 24d.

Kauno gatvėje vokiečių kareiviai suÅ¡audė B. N.. A. N. jau bÅ«dama naÅ¡lė 1943 m. Alytaus II kolonijoje galutinai baigė įsirengti sodybÄ , t.y. jau buvo pastatytas svirnas, kluonas, tvartas, gyvenamasis namas. Apsigyvenusi tame Å«kyje, savo vardu įregistravo statinius. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tokiu bÅ«du nuo 1929 metų iki žemės nacionalizacijos kartu su savo sutuoktiniu B. N. jo motina A. N. bendrai nuosavybės teise valdė 13 ha 7585 m2 žemės su Å«kiniais pastatais, esančiais Alytaus II kolonijoje bei 0,38 ha žemės, esančios Dugnų (dabar Lelijų) gatvėje, Alytaus mieste, turtÄ Ä¯gijo sujungdama į bendrÄ turtinį vienetÄ atsineÅ¡tÄ kraitį su sutuoktinio B.

N. žeme. Teisiniu žemės sklypų įgijimo pagrindu pareiÅ¡kėjas nurodo Napoleono kodekso 711-717 straipsnius, o turto įgijimo bÅ«du nurodo vienÄ iÅ¡ kodekse numatytų bÅ«dų, t.y. turto sujungimÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas pažymi, kad pagal Napoleono kodekso 517-526 straipsnių nuostatas nekilnojamuoju turtu buvo laikomas ir kilnojamasis turtas, kuris yra nedalomai sujungtas su Å«kiu, t.y. visi žemės Å«kio savininko daiktai – pastatai, gyvuliai, sėkla, aviliai su bitėmis, visi įrankiai ir pan.

Taigi, pareiÅ¡kėjo teigimu A. N. bendru sutarimu sujungė savo turtÄ (kraitį) su B. N. turtu ir nuo 1929 m. iki žemės nacionalizacijos kartu su savo vyru bendrai nuosavybės teise valdė 13 ha 7585m2 žemės su Å«kiniais ir gyvenamais pastatais, esančiÄ Alytaus II kolonijoje, bei 0,38 ha žemės, esančios Dugnų gatvėje, Alytaus mieste. PareiÅ¡kėjas Z. J. paaiÅ¡kino, kad motinos nuosavybę į žemę patvirtinančių dokumentų nėra, todėl juridinę reikÅ¡mę turintis žemės valdymo nuosavybės teise faktas nustatytinas teismine tvarka.

Motina pateikė praÅ¡ymÄ atstatyti jai priklausiusiÄ nuosavybės teisę į žemę, tačiau 1995 metais, nesulaukusi teisės atstatymo mirė, todėl jis turi teisę kaip testamentinis įpėdinis tęsti atstatymo procedÅ«rÄ .Be to, pareiÅ¡kėjas Z. J. nurodo, kad įstatymo nustatytu laiku iki 2003-12-31 nesuspėjo pateikti nuosavybės teises į sklypus patvirtinančių dokumentų, todėl praÅ¡o šį terminÄ atnaujinti. Laiko, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jo motinai pagal pateiktus dokumentus 2007-05-31 Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.11-Ž-1273 „Dėl nuosavybės teisų į žemę Alytaus mieste atkÅ«rimo“ bei 2007-05-31 Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr.11-1867 buvo atkurtos teisės į ginčo žemę, tačiau 2010-11-18 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu minėtas įsakymas ir sprendimas buvo panaikinti teismine tvarka pagal prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį.

Dėl Å¡ios priežasties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriui reikia pateikti naujÄ teismo sprendimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, nes kitų dokumentų, įrodančių jo motinos teisę į nuosavybę, nėra.Suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė parodė, kad iÅ¡ esmės sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodytais faktais apie žemės sklypų įgijimÄ , remiasi 1929-02-08 rejestru, kuriuo A.

N. dovanojo žemę savo sÅ«nui B. N., ir nurodo, kad neginčija B. N. nuosavybės teisės į žemę jos nacionalizavimo momentu, tačiau palieka teismui vertinti tuometinį teisinį reguliavimÄ dėl nuosavybės įgijimo, t.y. nepasisako dėl A. N. nuosavybės į žemę įgijimo. Dėl praleisto įstatymais nustatyto termino atstovė pasisakė nesutinkanti, jog jis bÅ«tų atnaujintas. PaaiÅ¡kino, kad dokumentų dėl žemės nuosavybės grÄ Å¾inimo pateikimo terminas suėjo 2003-12-30, nuo jo praėjo didelis laiko tarpas.

Seimas praÅ¡ymų dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo ir dokumentų pateikimui buvo nustatęs ilgus terminus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų), todėl rÅ«pestingai ir apdairiai besielgę piliečiai galėjo nustatytu terminu spėti pateikti reikiamus dokumentus, o pareiÅ¡kėjas Z. J. neįrodė elgęsis rÅ«pestingai ir apdairiai, todėl terminus praleido ir atnaujinti juos nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kimas tenkintinas. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo Z.

J. motina A. N. (iki santuokos I.), gimusi 1911m., 1929 m. vasario 10 d. susituokė su B. N., gimusiu 1899 metais (b. l. 26). Jų tėvų Å¡eimos abipusiu sutarimu jaunavedžių bendram gyvenimui skyrė didelį turtÄ , o bÅ«tent A. N. savo sÅ«nui B. N. prieÅ¡ dvi dienas iki santuokos, 1929m. vasario 8d., rejestru Nr.175 (notariniu dovanojimo aktu) padovanojo 13,7585 ha žemės sklypÄ , esantį Alytaus II kolonijoje, bei 0,38 ha žemės sklypÄ , esantį Dugnų (dabar Lelijų) gatvėje, Alytaus mieste, o A.

N. (iki santuokos I.) iš savo tėvų, kurie gyveno labai pasiturinčiai, santuokai gavo tais laikais didelį kraitį, kurį sudarė 10000 aukso rublių, keturi veisliniai arkliai, šešios karvės bei žemės ūkio padargai (vežimas, dvivagis plūgas, akėčios ir kt.). Sutuoktiniai A. N. ir B. N. po santuokos sudarymo apsigyveno B. N. tėvo A. N. namuose Kauno gatvėje, Alytuje, o gautus iš tėvų turtus naudojo bendram tikslui - ūkio kūrimui. Žemės sklypuose, esančiuose Dugnų gatvėje, Alytuje ir Alytaus II kolonijoje Adelė ir B.

N. pradėjo verstis žemės Å«kio veikla ir gyvulininkyste, žemės sklype, esančiame Alytaus II kolonijoje, panaudodami A. N. kraičio pinigines lėšas, dar iki žemės nacionalizacijos iÅ¡ pradžių pasistatė kluonÄ , svirnÄ , o vėliau ir gyvenamÄ jį namÄ ir 1941 m. galutinai į ten persikėlė nuolatiniam gyvenimui. 1940 metais ginčo žemė buvo nacionalizuota pagal TSRS (LTSR) įstatymus. Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, 1941-06-24 d. B. N. buvo nuÅ¡autas vokiečių kareivių.

A. N. 1943 metais, jau bÅ«dama naÅ¡lė, Alytaus II kolonijoje, Å¡alia kitų jau esamų pastatų (gyvenamojo namo, kluono, svirno) dar pasistatė tvartÄ ir statinius įregistravo savo vardu.Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų", taip pat Lietuvos Respublikos 1997 m. liepos l d. „Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo" įstatymu siekiama atkurti piliečių nuosavybės teises į iÅ¡likusį piliečių nekilnojamÄ jį turtÄ , taip apginant savininko teises į turtÄ , kuris buvo neteisėtai nusavintas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 1991-10-29 d. A. N., pareiÅ¡kėjo Z. J. motina, pateikė praÅ¡ymÄ tuometiniam Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė atstatyti jai nuosavybės teises į 13 ha 7585 m2 sklypÄ , esantį Alytaus II kolonijoje ir žemės sklypÄ , esantį Dugnų gatvėje (b. l. 32).Teisės aktai bei teismų praktika numato, kad atkuriant nuosavybės teises ir nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos, bÅ«tina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.

Sprendžiant, kas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininku, turi bÅ«ti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus.Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo žemės sklypai yra kairiajame Nemuno krante, t.y. toje Alytaus miesto dalyje, kurioje nacionalizavimo metu civilinius teisinius santykius reglamentavo 1825 Civilinis Kodeksas (metrikacija, Å¡eimos teisė, globa ir rÅ«pyba), 1836 m. įstatymas apie santuokÄ , Civilinis Napoleono kodeksas (Kodekso antroji ir trečioji knygos, reguliuojančios nuosavybę, įpėdinystę, sutartis) ir Ipotekos įstatai.PareiÅ¡kėjas Z.

J. siekia įrodyti, kad 1929 metais santuokos iÅ¡davoje apjungus jo motinos A. N. atsineÅ¡tÄ kraitį – pinigines lėšas, žemės Å«kio padargus, gyvulius ir kt. su jos sutuoktinio B. N. žemės sklypais, esančiais Alytaus II kolonijoje ir Dugnų gatvėje, Alytuje, turtas tapo bendra abiejų sutuoktinių NaruÅ¡evičių nuosavybe. Teisiniu nuosavybės įgijimo pagrindu pareiÅ¡kėjas nurodo Civilinio Napoleono kodekso 711-717 straipsnius, nuosavybės įgijimo bÅ«dÄ â€“ įgijimÄ turto apjungimu.Faktas, kad Anelė ir B.

N. Dugnų gatvėje, Alytuje ir Alytaus II kolonijoje dar iki žemės nacionalizacijos įkÅ«rė Å«kį, pasistatė pastatus ir vertėsi žemės Å«kio veikla, neginčijamai nustatytas pareiÅ¡kėjo Z. J. paaiÅ¡kinimu, liudytojų E. T. P., K. R., J. M., J. M., J. M. parodymais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. (b. l. 35-41). Be to, apie pastatų, o tuo pačiu ir apie Å«kio buvimÄ nurodytoje vietoje liudija tarybinių laikų dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad Statybininkų gatvėje (buvusi Alytaus II kolonijos vieta) J. (anksčiau N.) vienkiemis buvo įkainuotas dėl ruoÅ¡iamo nukeldinimo ir žemės sausinimo statant Alytaus Vidzgirio mikrorajonÄ .

Å ie raÅ¡ytiniai dokumentai yra prijungtoje prie civilinės bylos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyriaus nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje N-12 (b.l. 6-14). PareiÅ¡kėjas ir liudytojai parodė, kad A. N. (iki santuokos I.), iÅ¡tekėdama už B. N., pagal abiejų Å¡eimų susitarimÄ bei tuo metu galiojančius papročius, atsinešė į N. Å¡eimÄ kraitį: 10000 aukso rublių, keturis veislinius darbinius arklius ir Å¡eÅ¡ias karves bei žemės Å«kio padargų (vežimÄ , dvivagį plÅ«gÄ , akėčias ir kt.) ir panaudojo šį turtÄ bendro Å«kio kÅ«rimui bei pastatų statybai.

Ji, kaip NaruÅ¡evičių Å¡eimos narys, Å«kininkavo Dugnų gatvėje, Alytuje ir Alytaus II kolonijoje, kur Å¡eima augino gyvulius, vertėsi žemės Å«kio veikla, pastatė pastatus – kluonÄ , svirnÄ , gyvenamÄ jį namÄ o vėliau, po vyro žūties ir tvartÄ . Iki B. N. tėvo A. N. mirties Å¡eima faktiÅ¡kai gyveno Kauno gatvėje, Alytuje kartu su A. N., kurį jaunoji Å¡eima karÅ¡ino, o po jo mirties nuolatinai persikėlė gyventi į savo pasistatytus namus Alytaus II kolonijoje. A. N. (iki santuokos I.) atsineÅ¡tas į NaruÅ¡evičių Å¡eimÄ turtas buvo nedalomai sujungtas su ginčo žemės sklypais ir įkurtas Å«kis kaip nedalomas turto vienetas.

Siekiant nustatyti, kas buvo naujai sukurto turto vieneto savininkas, reikia vertinti tuo metu aptariamoje teritorijoje galiojusio civilinio Napoleono kodekso nustatytus nuosavybės atsiradimo bÅ«dus.Civilinio Napoleono kodekso 711-717 straipsniai numatė, kad nuosavybę galima įgyti ir perleisti paveldėjimu, dovanojimu ir testamentu, sutartimi (pirkimo-pardavimo) priaugimu, senėjimu, sujungimu į vienÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡ioje byloje kalbama apie nuosavybės atsiradimÄ iÅ¡ sujungimo turto į vienÄ .

Taigi, reikia nustatyti, kas buvo apjungiamo turto savininkais iki jo apjungimo. Teisiniu požiÅ«riu itin svarbi yra ta aplinkybė, kad pagal 1929-02-08 Alytaus notaro M. M. sudarytÄ rejestrÄ Nr. 175, apdovanotajam B. N. nuosavybė į tėvo padovanotus žemės sklypus, esančius Alytaus II kolonijoje ir Dugnų gatvėje, perėjo ne nuo dovanojimo momento, t. y. ne nuo 1929-02-08 d., kai buvo suraÅ¡ytas rejestras, bet tik po tėvo A. N. mirties, t.y. nuo 1940-04-06, kas akivaizdžiai matyti iÅ¡ rejestre įraÅ¡ytos sÄ lygos:

„padovanotÄ Å¡iuo aktu turtÄ B. N. gaus valdyti ir naudotis po dovanotojo A. N. mirties, nes iki savo mirčiai dovanotojas pats valdys ir naudosis Å¡iuo turtu"(b. l. 33, 34). Vadinasi, A. N., atsineÅ¡dama savo dalį į N. Å¡eimÄ , apjungė savo turtÄ ne su jos sutuoktiniui B. N. priklausančiu turtu (žemės sklypais), kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, bet su jo tėvui, jos uoÅ¡viui A. N. priklausančiu turtu - žemės sklypais, esančiais Alytaus II kolonijoje ir Dugnų gatvėje, Alytuje. Darant tokiÄ iÅ¡vadÄ dėl naujo turto vieneto sukÅ«rimo bÅ«tina įvertinti, kad kaip jau minėta, Civilinis Napoleono kodeksas nekilnojamuoju turtu laikė ne tik pastatus ir žemę, bet ir kilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra nedalomai sujungtas su Å«kiu, t.y. gyvulius, pasėlius, avilius su bitėmis, žemės Å«kio padargus, sėklÄ , visus įrankius ir kt. (Napoleono kodekso 517 str.-526 str.).

Taigi, savo lėšas panaudodama statiniams A. N. žemės sklype statyti ir Å«kiui kurti, A. N. tokiu bÅ«du visÄ savo turtÄ apjungė su savo uoÅ¡vio A. N. turėtais žemės sklypais Alytaus II kolonijoje ir Dugnų gatvėje, Alytuje. To pasekoje buvo sukurtas naujas turto vienetas - didelis Å«kis su pastatais, gyvuliais, žemės Å«kio padargais ir kt.Taip pat svarbu įvertinti, kas po turto sujungimo pagal tuometinius įstatymus buvo laikomas naujai sukurto turto vieneto savininku. Pagal Napoleono kodekso 565-577 straipsnių nuostatas, jei dviejų savininkų atskiri daiktai sujungiami į vienÄ , tai nustatant, kam turi priklausyti naujas, pasidariusis iÅ¡ sujungtųjų daiktas, reikia vadovautis gamtinio teisingumo principu.

Tai reiÅ¡kia, kad jei daiktai sujungti taip, kad jų negalima atskirti, bet vienas jų sudaro svarbesnę naujo daikto dalį, tai to svarbesnio daikto savininkui priklauso visas daiktas, su prievole atlyginti antrajam sujungto daikto vertę. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp A. N. ir jos uoÅ¡vio A. N. niekada nekilo ginčas, kuris gi iÅ¡ jų yra naujai sukurto Å«kio savininkas - Å¡eima gyveno draugiÅ¡kai, A. N. nepretendavo į šį Å«kį ir buvo savo sÅ«naus bei marčios karÅ¡inamas, o svarbiausias tikslas Å¡eimoje buvo ne nusistatyti priklausančias kiekvienam turto dalis, bet atvirkščiai - sukurti ir plėsti bendrÄ Å«kį, juo labiau, kad Å¡io Å«kio kÅ«rimu labiausiai rÅ«pinosi A.

N. ir B. N., nes A. N. dėl sveikatos bÅ«klės ir senyvo amžiaus prie to Å«kio kÅ«rimo jau negalėjo prisidėti. Dabartiniu metu nėra galimybės nustatyti, kuris iÅ¡ savininkų - A. N., turėjęs nuosavybėje žemės sklypus, ar A. N., įdėjusi savo turtÄ Ä¯ Å¡ių sklypų pagerinimÄ , t.y. į jų įdirbimÄ , pastatų statybÄ , tolimesnę Å«kinę veiklÄ , gyvulių auginimÄ Ä¯nešė didesnę dalį į Å«kio kÅ«rimÄ . Todėl vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais laikytina, kad abiejų savininkų įneÅ¡tos į Å«kio kÅ«rimÄ turto dalys yra lygios, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, dėl to nuo 1929 m. niekada nebuvo jokių ginčų, ir bÅ«tent to siekė ir norėjo tiek abiejų sutuoktinių tėvai, tiek patys sutuoktiniai A. ir B.

N., iÅ¡ ko seka iÅ¡vada, kad ir A. N. ir A. N. valdė po 1/2 dalį sukurto Å«kio. Taigi, kaip minėta, juridiniais ginčo valdų savininkais po 1929 m., dėl įvykusio turto apjungimo tapo ne B. N. ir A. N., kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, bet A. N. ir A. N., kiekvienas savo valdyme turėdamas po ½ nuosavybės dalį į Å«kį.A. N. mirė 1940-04-06 d. ( b.l.80) ir nuo Å¡io momento pagal rejestrÄ Nr. 175 (b. l. 33, 34) dovanotieji žemės sklypai, esantys Alytaus II kolonijoje ir Dugnų gatvėje, kaip turtas perėjo B.

N. nuosavybėn. Tačiau, kaip minėta, dar iki Å¡io momento asmeninė A. N. nuosavybė į žemės sklypus buvo transformavusis į bendrÄ nuosavybę su A. N. dėl turto apjungimo – sukurtas Å«kis, t.y. žemės sklypai nedalomai apjungti su A. N. turtu ir per 11 metų laikotarpį jau buvo tapę atskiru nedalomu Å«kiu su jame esančiais, pastatais, gyvuliais, žemės Å«kio padargais ir kt. IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad B. N. po savo tėvo mirties pagal 1929-02-08 rejestrÄ (dovanojimo aktÄ ) nuosavybę į žemę įgijo ne kaip į atskirÄ turtÄ , bet kaip į nedalomai apjungtÄ su A.

N. turtu, taip kartu su ja tapdamas jau sukurto ūkio bendraturčiu. Vadinasi, po savo tėvo A. N. mirties 1940 m. jis įgijo tiek teisių, kiek mirties momentu teisių turėjo jo tėvas – nuosavybę į ½ dalį ūkio (žemės sklypus kartu su pastatais, gyvuliais, derliumi, žemės ūkio padargais ir kt.). Kitos ½ dalies savininkė buvo jo sutuoktinė A. N..Kadangi ūkio įgijimo faktas įvyko iki 1940-07-22, kuomet Lietuva įstojo į TSRS sudėtį ir žemė tapo nacionalizuota, reikia įvertinti, kaip laikotarpiu nuo 1940-04-06 (A.

N. mirties data) iki nacionalizavimo momento turtinius santykius įstatymas reguliavo tarp sutuoktinių. Susituokusiųjų turtiniai santykiai nuo 1922 metų buvusioje Suvalkų gubernijoje, į kurios reguliavimo sritį pateko tuometinis Alytus, buvo reguliuojami ne Napoleono kodekso, bet specialaus įstatymo - „Civilinių įstatymų pakeitimas ir papildymas", priimtas 1922m. balandžio 22d. ir paskelbtas Vyriausybės žinių 85 numeryje. Jis numatė, kad tarp sutuoktinių turtiniai santykiai, jeigu jie nebuvo nustatyti sutartimi, tvarkomi taip:

„susituokusių turtas yra atskiram kiekvieno valdyme, atskirai kiekvieno nuosavybė, dėl kurios kiekvienas jų, nepriklausomai nuo antro susituokusių, turi teises darytis visokias civilinės teisės nustatytas sutartis“. Taigi, pagal tokį teisinį reglamentavimÄ tiek A. N., tiek B. N., kiekvienas savo dispozicijoje turėjo po ½ dalį nuosavybės į turtÄ ir šį turtÄ valdė iki žemės nacionalizacijos. Todėl, atsižvelgiant į faktinių bei teisinių aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo Z.

J. praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad motina A. N., (mirusi 1995-04-07) ir B. N. (miręs 1941-06-24 d.) iki žemės nacionalizacijos bendrai valdė 13,7585 ha žemės sklypÄ , esantį Alytaus II kolonijoje bei 0,38 ha žemės sklypÄ , esantį Dugnų (dabar Lelijų) gatvėje, Alytaus mieste yra pagrįstas ir teisėtas. PareiÅ¡kėjas Z. J. yra A. N. teisių perėmėjas (b.l. 29, 30) ir fakto nustatymas teisme jam sukuria teisines pasekmes. Dėl termino atnaujinimoTaip pat pagrįstas pareiÅ¡kėjo Z.

J. praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl jo motinos A. N., iki žemės nacionalizacijos bendrosios nuosavybė teise turėtos žemės Alytaus mieste. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatė terminÄ praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ paduoti iki 2001-12-31 d., Å io termino pareiÅ¡kėjo motina A. N. nepraleido, nes dar 1991-10-29 su praÅ¡ymu kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybÄ atstatyti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (b. l. 32).

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. numatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad A. N. 2007-05-31 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 11-Ž-1273 bei 2007-05-31 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 11-1867 jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Tiek įsakymas, tiek sprendimas pripažinti neteisėtais, nes 2006-07-05 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas, įtakojęs sprendimų priėmimÄ , 2010-11-18 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikinti (b.l. 49-51).

Å is teismo sprendimas įsiteisėjo 2010-12-03 d. ir nuo tada pareiÅ¡kėjas Z. J., kaip įstatyminis paveldėtojas, neteko teisės pretenduoti į jo motinai A. N. atstatytas nuosavybės teises į ginčo žemę. Todėl pareiÅ¡kėjui, norint motinos vardu atkurti nuosavybės teises į jos turėtÄ Å¾emę, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo reikia pateikti įrodymus, kad jo motina Å¡iÄ Å¾emę valdė iki žemės nacionalizacijos. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. 4 d. numato, kad piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

PareiÅ¡kėjas Z. J. dėl nuosavybės teisių patvirtinančių dokumentų gavimo, t.y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatyto į teismÄ kreipėsi 2010-12-15 (b.l. 20), t.y. per 12 dienų terminÄ po to, kuomet Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikinti 2007-05-31 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymas Nr. 11-Ž-1273 bei 2007-05-31 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. 11-1867, kuriais A. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę Alytaus mieste. Iki Å¡ie Alytaus apskrities virÅ¡ininko priimti aktai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikinti, Z.

J. vieÅ¡ame registre įregistravęs nuosavybės teises į grÄ Å¾intÄ motinos žemę, buvo laikomas teisėtu žemės savininku ir rÅ«pintis jokiais kitais dokumentais, nustatančiais jo nuosavybę į žemę, neturėjo pagrindo. Kaip tik dėl to iki Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiÅ¡kėjas Z. J. neturėjo pareigos ir galimybės ieÅ¡koti papildomų nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų. Å ios objektyvios ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios priežastys sudaro pagrindÄ terminui atnaujinti, todėl terminas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo jam yra atnaujintinas.

             Kaip minėta, kad Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003-01-31 sprendimu Nr.-11-1030, 2003-11-27 sprendimu Nr.11-1193, 2003-01-31 įsakymo Nr.11-197 dalimi, 2003-11-27 įsakymu Nr.11-261-ž, A. N. pagal teismo sprendimu nustatytÄ juridinį faktÄ jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, tačiau LR generalinio prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ iniciatyva, teismo sprendimas buvo panaikintas. Pastebėtina, kad Å¡i civilinė byla užvesta kitu pagrindu, nei pirmoji, o bÅ«tent, pirmuoju atveju byla iÅ¡nagrinėta ir nustatytas juridinis faktas, kad A.

N. paveldėjo žemės sklypus po savo vyro B. N. žūties, kas akivaizdžiai negalėjo bÅ«ti laiko atžvilgiu, nes žemės nacionalizavimas įvyko anksčiau nei žuvo B. N.. Å i civilinė byla yra užvesta ir iÅ¡nagrinėta kitu pagrindu - nustatyta, kad žemės nacionalizavimo momentu sklypus bendrojoje nuosavybėje valdė A. N. ir B. N. kartu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270str.nusprendžia:             PareiÅ¡kimÄ tenkinti.             Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A.

N. (mirusi 1995-04-07) ir B. N. (žuvęs 1941-06-24) iki žemės nacionalizavimo momento bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 13,7585 ha žemės sklypÄ , esantį Alytaus II kolonijoje ir 0,38 ha žemės sklypÄ , esantį Dugnų (dabar Lelijų) gatvėje, Alytaus mieste.              PareiÅ¡kėjui Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl jo motinos A. N., mirusios 1995-04-07, iki žemės nacionalizacijos turėtos žemės Alytaus mieste.             Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Z.

J. 18 Lt (aÅ¡tuoniolika litų) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.             Dėl sprendimo per 30d. gali bÅ«ti duodamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Snaigė Juknevičienė