08b57279-e358-40fa-9dd0-c3d77cf1caaa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-7042-189/2015                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-00952-2015-7                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės,             rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J.

J. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos), n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6) praÅ¡ydamas:              1) Atnaujinti terminÄ skundui paduoti;             2) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2015-01-13 sprendimÄ Nr. 1D-374(11);             3) Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.             Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginÄÄ kelia dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas, priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.             Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l.

20) argumentais nesutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimais.              Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Byla nutrauktina dalyje, kitoje dalyje skundas atmestinas.             Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Ministerijos 1994-12-06 IÅ¡vada Nr. 12771 nuo 1994-11-14 iki neterminuotai buvo paskirta 338,67 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l. 15).PareiÅ¡kėjas su 2014-11-14 praÅ¡ymu kreipėsi į MinisterijÄ dėl sumažintos pensijos kompensavimo už visÄ laikotarpį (b. l. 16).

Ministerija 2015-01-13 sprendimu Nr. 1D-374(11) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b. l. 17).             PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su gautu atsakymu, su skundu kreipėsi į teismÄ . Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareiÅ¡kėjui priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminÄ .

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylÄ dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (administracinė byla Nr. A-444-2232/2013) taip pat konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.Nustatyta, kad sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas buvo mokama nuo 2010 metų sausio mėnesio.

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjams valstybinės pensijos yra iÅ¡mokamos sekantį mėnesį. Vadinasi, pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, perskaičiuota pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 2010 metų sausio mėnesį pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010 metų vasario mėnesį. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2015-02-04, t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismÄ terminÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti praleistÄ trejų metų skundo padavimo teismui terminÄ , tačiau nemano, kad šį terminÄ yra praleidęs, nes jis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, o ne nuo pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.

Taip pat pažymėjo, kad bÅ«damas lojalus savo valstybės pilietis buvo įsitikinęs, kad Seimas priima KonstitucijÄ atitinkančius įstatymus. Tuo tarpu gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ suprato, kad tai daroma dėl susiklosčiusios krizinės situacijos ir tokia padėtis bus laikinai. Be to, buvo įsitikinęs, kad įstatymai, kuriais sumažintos pensijos, atitinka KonstitucijÄ . Minėtais argumentais prašė atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Kitų nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių kreiptis dėl savo teisių pažeidimo, pareiÅ¡kėjas nepateikė.Pagal ABTÄ® 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ , jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti skundÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situacijÄ .

Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS 822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA 858-62/2011).

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindÄ atnaujinti skundo teismui padavimo terminÄ , darytina iÅ¡vada, kad svarbių ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ , nenustatyta. Pažymėtina, kad nuo 2013-11-07 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktikÄ , kad savo teises valstybinių pensijų gavėjai turėjo ginti per trejus metus nuo pirmosios sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos.

Pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta dar 2010 m. vasario mėnesį, todėl į teismÄ jis turėjo kreiptis iki 2013 metų vasario mėnesio. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė tik 2015-02-04, t. y. praleidęs nustatytÄ trejų metų terminÄ . Argumentai, kad apie savo teisių pažeidimÄ jis sužinojo tik po to, kai buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, prieÅ¡tarauja nuosekliai administracinių teismų praktikai, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad terminas pareikÅ¡ti reikalavimui priteisti pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos nepriemokÄ buvo praleistas ne dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio teisinio neaiÅ¡kumo ir neapibrėžtumo, bet dėl subjektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios priklausiusių priežasčių. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ ir įvertinus tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2015-02-04, praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ jokių individualių termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių nenurodė, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ skundo padavimo terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. susidariusios nepriemokos pareikÅ¡ti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 101 str. 7 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad nuo 2012-01-01 pareiÅ¡kėjui paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį yra ribojama, tačiau esant skirtingam teisiniam pagrindui.             Pagal 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1821 nuostatas Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas 2012 metams.

PareiÅ¡kėjas apie jo teises galbÅ«t pažeidžiančius veiksmus laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ , iÅ¡mokėtÄ už 2012 m. sausio mėn. Taigi, pareiÅ¡kėjas, į teismÄ dėl 2012-01-01 – 2013-12-31 laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipdamasi 2015-02-04 trejų metų termino minėtam reikalavimui pareikÅ¡ti nepraleido.             Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.             Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.             Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad Å¡is įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.             Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Taigi, Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2012-12-31, neprieÅ¡taravo Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2013-12-31, neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iÅ¡ valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių iÅ¡mokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokiÄ , nei kitų socialinių iÅ¡mokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), Å¡ių pensijų prigimtį ir pobÅ«dį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.             Taigi Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinÄ jį įstatymÄ , galioja iki 2013-12-31, neprieÅ¡taravo Konstitucijai, o pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu (2012-2013 metais) buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios pripažintos neprieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti susidariusios valstybinės pensijos nepriemokÄ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Ministerijos 2015-01-13 sprendimÄ Nr. 1D-374(11).             Bylos medžiaga nustatyta, kad Ministerija, ginčijamame sprendime atsakė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, todėl Ministerija neturėjo pagrindo nevykdyti įstatymo ir iÅ¡mokėti susidariusios pensijos nepriemokos.

Pažymėtina, kad Ministerija, apskaičiuodama pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos dydį ginčijamu laikotarpiu, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Taigi Ministerija Å¡iuo atveju veikė pagal kompetencijÄ teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas iki 2013-12-31 neprieÅ¡taravo Konstitucijai, pareiÅ¡kėjo valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 15 str. galėjo bÅ«ti perskaičiuojama.

Atsižvelgiant į tai, Ministerijos 2015-01-13 sprendimas Nr. 1D-374(11), kuriuo atsisakyta iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos nepriemokÄ , taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 7 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ė:              Netenkinti pareiÅ¡kėjo J.

J. praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ skundui paduoti dėl laikotarpyje nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sumažintos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos priteisimo.             Administracinės bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjo J. J. skundo reikalavimo priteisti sumažintÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 gruodžio mėn. nutraukti.             Kitoje dalyje skundÄ atmesti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                 Bronius Januška                                                                                            Irena Paulauskienės                                                                                                                                  Jūra Marija Strumskienė