2024-01-17 Nr. AB-1176-3-61-3-05121-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-179-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05121-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media News“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. V. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (SK-356, 2019) SPR-296 „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinus Sprendimą, įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis su skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos, kuriame nurodė, jog Publikacijoje nurodyti teiginiai pažeidžia jo garbę ir orumą ir privataus gyvenimo apsaugą, neteisėtai paskelbta advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija, padaryti visuomenės informavimo principų pažeidimai. Pareiškėjas prašė: 1) atlikti tyrimą ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą, ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; 3) teikti duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti kitas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 58 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 33 straipsnyje nurodytas priemones; 4) taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę. Atsakovas Sprendimu nusprendė pripažinti pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu ir atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl Publikacijoje paskelbtų asmens duomenų.

2.2. Nagrinėjamu atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje nurodytos civilinės atsakomybės už garbės ir orumo pažeidimą taikymo sąlygos, todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šioje teisės normoje pareiga įrodyti duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, bet ne tam asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti. Publikacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Diena Media News“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) apie pareiškėją paskelbė šiuos teiginius: „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys Nr. 1); „(duomenys neskelbtini)“ (Teiginys Nr. 2).

2.3. Dėl Teiginio Nr. 1 ir Teiginio Nr. 2 dalies „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas vertino, jog tai yra paskelbtos žinios, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių paskelbtų žinių atitiktį tikrovei, nepateikė. Dėl Teiginio Nr. 1 pažymėtina, kad tokios kaip „N. V. advokatų kontoros“ nėra ir tokia paskleista informacija neatitinka tikrovės. Nurodytam teiginiui paskleisti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo, jį paskleisdamas trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė įstatymo jam nustatytos pareigos įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, skleisdamas informaciją visuomenei, neiškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams (VIĮ 22 str. 8 d.).

2.4. Teiginio Nr. 2 dalimi „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota žinia, jog pareiškėjas, kaip buvęs valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas, galbūt darė įtaką bankroto procesui, o tai neatitinka tikrovės ir negali būti pripažinta sąžiningu informacijos skleidimu. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas paveikti bankroto procesą, todėl toks viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesys, kai apie asmenį yra paskleidžiama tikrovės neatitinkanti žinia, pažeidžianti jo reputaciją, peržengia saviraiškos laisvės ribas. Pareiškėjas nuo 2012 m. gruodžio 13 d. yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą bei dirba advokatu, todėl paskelbta žinia apie menamas pareiškėjo ir jo ankstesnės darbovietės sąsajas ir įtaką bankroto procesui neatitinka tikrovės.

2.5. Atsakovo vertinimas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Teiginyje Nr. 2 citavo teiginio autorių UAB „Timber construction group“ akcininką ir vadovą A. M., neatleidžia trečiojo suinteresuoto asmens nuo teisės aktuose jam nustatytų pareigų įsitikinti skleidžiamos informacijos pagrįstumu ir teisingumu, skleidžiant informaciją visuomenei neiškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams (VIĮ 22 str. 8 d.). Visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais (VIĮ 41 str. 2 d. 1 p., 22 str. 8 d. 1, 4 p.). Paskleisdamas ginčo teiginius, trečiasis suinteresuotas asmuo jų nepatikrino, neįsitikino jų tikrumu, todėl negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal CK 2.24 straipsnį.

2.6. Jis nėra viešas asmuo, apie kurį visuomenė turėtų didesnį interesą žinoti, todėl pareiškėjo asmens duomenys paskelbti neteisėtai, tuo pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pirmenybė turi būti teikiama pareiškėjo, kaip privataus asmens, garbės ir orumo gynimui, o ne trečiojo suinteresuoto asmens saviraiškos laisvei. Ginčo teiginiais viešai paskleidus apie pareiškėją tikrovės neatitinkančias žinias, buvo padaryta žala pareiškėjo dalykinei, profesinei reputacijai, ginčo teiginiai pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, jų paskelbimas neabejotinai suponavo neigiamas visuomenės nuostatas apie pareiškėją.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Jis neturi pagrindo vadovautis visomis taisyklėmis, kurios taikytinos nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo. Atsakovo kompetencija yra apibrėžta viešosios teisės normose, būtent pagrindinės taisyklės yra nustatytos VIĮ, kuriuo ir privalo vadovautis atsakovas, įgyvendindamas savo kompetenciją. Atsakovas, nagrinėdamas skundus ir nustatęs, kad ginčijamais teiginiais skelbiamos žinios, siekdamas įvertinti ar jos žemina asmens garbę ir orumą, visais atvejais vadovaujasi teismų praktikoje suformuluota faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą. Priešingai nei skunde pareiškėjas teigia, Sprendime nebuvo nustatyta visų faktinių aplinkybių visuma, todėl ir nebuvo konstatuotas pareiškėjo garbės bei orumo pažeidimas.

4.2. Teiginyje Nr. 1 skelbiamos informacijos tikslas – ne atskleisti tikslų advokatų kontoros pavadinimą (jis nėra pateiktas kabutėse), o informuoti apie tai, kad bankrutuojančiai įmonei atstovavo asmuo, galbūt susijęs su pareiškėju. Pareiškėjas neginčija Publikacijoje skelbiamos informacijos, jog bankrutuojančiai įmonei atstovavo asmuo, dirbantis kartu su pareiškėju bei neginčija fakto, kad jis dirba advokatų kontoroje. Pareiškėjas ginčija tik tai, kad tokios advokatų kontoros, kaip skelbiama minėtame teiginyje, nėra. Iš viešai prieinamų duomenų tinklalapyje www.advokatura.lt matyti, kad pareiškėjas yra partneris, advokatas profesinėje advokatų bendrijoje „Balticlaw P., V. ir partneriai“, taigi pareiškėjo darbovietės pavadinime akivaizdžiai matosi ir paties pareiškėjo pavardė. Tikslus advokatų kontoros pavadinimo nepaskelbimas laikytinas neesminiu informacijos netikslumu, kuris nekeičia Publikacijos turinio esmės ir nepanaikina pagrindinės skelbiamos informacijos, kad bankrutuojančiai įmonei atstovavo asmuo, dirbantis kartu su pareiškėju.

4.3. Atsakovas Sprendime deklaratyviai nekonstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, Publikacijoje pateikdamas citatos autorių, vienareikšmiškai yra atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės. Priešingai, Sprendime pabrėžta, kad VIĮ 54 straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo. Sisteminė VIĮ analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 80, 81 d., 44 str.). Atsakovas, remdamasis teismų praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 6 d. nutarimas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei Tapinas ir partneriai prieš Lietuvos Respubliką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-988/2001) Sprendime argumentuotai įvertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, cituodamas Teiginį Nr. 2, elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo teise. Atsakovas Sprendime išsamiai aptarė ir padarė pagrįstą išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo, skelbdamas T. M. komentarą, pareiškėjo atžvilgiu elgėsi sąžiningai bei nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją bei jo atžvilgiu pagrįstai pritaikė VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą redakcinės atsakomybės išimtį. Pagal šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju už informacijos paskelbimo teisėtumą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją, taigi konkrečiu atveju už paskelbtos informacijos teisėtumą atsako Publikacijoje cituojamas verslininkas A. M..

4.4. Pareiškėjas buvo laikomas viešuoju asmeniu dėl savo eitų pareigų, kurios minimos Publikacijoje, o pareiškėjo asmens duomenys skelbiami išimtinai tik minint jo sąsajas, galinčias turėti įtakos Publikacijoje aptariamos, galbūt neskaidrios bankroto administratorės veiklos atsiradimui. Pareiškėjas yra advokatas bei buvęs VĮ Turto bankas valdybos narys ir Teisės departamento direktorius. Pareiškėjas, kaip minėtas pareigas užėmęs asmuo, savo turėtą viešojo asmens statusą bei teisėtą ir pagrįstą visuomenės susidomėjimą jo asmeniu gali išlaikyti ir neapibrėžtą laiką. Draudžiant minėti pareiškėjo, kaip buvusio viešojo asmens buvusias pareigas, kartu su jo vardu ir pavarde, būtų nepagrįstai varžoma viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) teisė į saviraiškos laisvę informuoti visuomenę ją pagrįstai dominančiomis temomis. Be to, teisininko profesija yra ypač svarbi ir reikšminga teisinėje valstybėje, t. y. atlieka svarbų vaidmenį kuriant pasitikėjimą teisine sistema, todėl informacija apie šios srities atstovus pagrįstai domina visuomenę ir yra pripažintina viešojo intereso objektu.

4.5. Pareiškėjas ginčija tik Sprendimo dalį dėl garbės ir orumo pažeidimo nenustatymo ir pareiškėjo priskyrimo viešiesiems asmenims, dėl ko neteisėtai buvo skelbiami jo asmens duomenys. Skunde teismui neginčijama Sprendimo dalis dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo nenustatymo. Taigi, pareiškėjas palaiko ne visus savo reikštus reikalavimus skunde atsakovui, tačiau teismo prašo panaikinti visą Sprendimą. Akivaizdu, kad toks pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Diena Media News“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Publikacijoje žodžių junginys – N. V. advokatų kontora – nerašomas kabutėse, o tai reiškia, jog Publikacijos autorė nurodo ne tikslų kontoros vardą, o tik informaciją, kad bankroto administratorės R. V. administruojamai įmonei atstovavo advokatas (padėjėjas), dirbantis toje pačioje kontoroje kaip ir pareiškėjas, kuris yra R. V. sutuoktinis. Faktas, kad pareiškėjas minimoje kontoroje dirba, atitinka tikrovei, tai patvirtina viešai skelbiami www.advokatura.lt duomenys bei to neneigia pats pareiškėjas. Be to, kontoros pavadinimas yra „Advokatų profesinė bendrija Balticlaw P., V. ir partneriai“, tai patvirtina, kad pareiškėjas yra šios kontoros steigėjas. Taigi, ją galima vadinti taip pat ir pareiškėjo kontora. Net jeigu Publikacijos skaitytojai žodžių junginį – N. V. advokatų kontora – suprastų kaip tikslų kontoros pavadinimą, tai laikytina informacijos netikslumu, kuris nekeičia Publikacijos turinio esmės. Tokio pobūdžio informacijos netikslumas savo esme negali pažeminti pareiškėjo garbės ir orumo, nes tai neutralaus turinio teiginys, nurodantis pareiškėjo profesinę veiklą, kuri visuotinai pripažįstama kaip garbinga, o ne kaip nors neigiamai apibūdinantis pareiškėją.

6.2. Pareiškėjas nenurodo, kuri Teiginyje Nr. 2 pateikta informacija neatitinka tikrovei. Be to, tai yra ne UAB „Diena Media News“, o trečiojo asmens paskleista informacija. Publikacijos ištraukoje yra cituojamas A. M., kuris su žurnaliste dalijasi savo nuomone apie bankroto administratorės R. V. ir Turto banko veiksmų motyvus. Jo žodžiai pateikiami kabutėse, kas aiškiai rodo skaitytojui, jog tai yra pašnekovo citata.

6.3. Teismų praktikoje bankroto administratorius prilyginamas valstybės tarnautojui dėl jam suteiktų administracinių įgaliojimų. Bankroto administratoriaus giminystės, įskaitant santuokinius, ryšiai, taip pat sutuoktinio vardas pavardė negali būti laikomi privačia informacija, kai kalbama apie bankroto administratoriaus profesinę veiklą, kadangi įstatymu nustatyta daug ribojimų susijusiems asmenims. Pareiškėjas yra ne tik advokatas, tačiau ir bankroto administratorius, kurio vardas ir pavardė bei kiti duomenys skelbiami Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjo ir R. V. santuokos faktas, pareiškėjo vardas ir pavardė Publikacijoje atskleidžiami teisėtai, siekiant visuomenės informavimo tikslų. Publikacijoje nagrinėjamas galimas įstatymu draudžiamo interesų konflikto atvejis, į kurį pateko sutuoktiniai bankroto administratorė R. V. ir pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjo sutikimas skelbti jo vardą ir pavardę bei santuokos su R. V. faktą nereikalingas dėl egzistuojančio viešojo intereso, įvertinant tiek R. V., tiek pareiškėjo užimamas pareigas.

6.4. Nei Teiginyje Nr. 1, nei Teiginyje Nr. 2 nenustatyta tikrovės neatitinkančios informacijos, atitinkamai, negali būti nustatytas ir garbės bei orumo menkinimas. Pareiškėjo kritikuojamoje citatoje neteigiama, kad pareiškėjas, kaip R. V. sutuoktinis, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o tik identifikuojama buvusi sąsaja tarp VĮ Turto banko ir pareiškėjo bei keliama hipotezė, kodėl VĮ Turto bankas vienaip ar kitaip elgėsi Publikacijoje aprašomos įmonės bankroto procese. Taigi, giminystės ryšio tarp pareiškėjo ir R. V. konstatavimas, kuris yra tikrovei atitinkanti informacija, pareiškėjo garbės ir orumo nepažeidžia.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo N. V. skundą atmetė.

8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 21 d. Tarnybai pateikė skundą, kuriame nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Diena Media News“ Publikacijoje paskelbė informaciją, kuri pažeidžia pareiškėjo garbę ir orumą, teisę į privataus gyvenimo apsaugą, joje taip pat skelbiama draudžiama informacija, todėl prašė: 1) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją), už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; 3) teikti duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje ir ADTAĮ 33 straipsnyje nurodytas priemones; 4) taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą atsakomybę. Tarnybos inspektorius 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-356, 2019) SPR-296 „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pripažino pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu, atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl Publikacijoje paskelbtų asmens duomenų.

9. Teismas nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas VIĮ, kurio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pagal VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4 punktus, viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, privalo būti objektyvūs ir nešališki, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. VIĮ 2 straipsnio 36 punktas nustato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 84 p.). Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai.

10. Įvertinęs ginčo teiginius, teismas sutiko su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad nei Teiginiu Nr. 1, nei Teiginiu Nr. 2 neskelbiama apie jokią pareiškėjo neteisėtą, nesąžiningą veiklą ar negarbingą elgesį. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, kad, Publikacijoje nurodžius tikrovės neatitinkančias žinias, buvo padaryta žala pareiškėjo dalykinei, profesinei reputacijai, ginčo teiginiai pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, jų paskelbimas sudarė prielaidas visuomenėje sukurti neigiamą požiūrį į pareiškėją, netikrinant visuomenei pateikiamų faktų tikrumo. Teismas sutiko su atsakovu, kad šiuo atveju viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) Teiginyje Nr. 1 skelbiamos informacijos tikslas nebuvo atskleisti tikslų advokatų kontoros pavadinimą, o informuoti apie tai, kad bankrutuojančiai bendrovei atstovavo asmuo, galbūt susijęs su pareiškėju. Teismas pažymėjo, kad Teiginyje Nr. 1 žodžių junginys „N. V. advokatų kontoroje“ nėra išskirtas kabutėmis, kas rodo, jog minėtu žodžių junginiu nebuvo nurodytas pavadinimas. Remiantis viešai prieinamais duomenimis tinklapyje www.advokatura.lt, pareiškėjas yra partneris bei advokatas profesinėje advokatų bendrijoje „Balticlaw P., V. ir partneriai“, taigi iš esmės žinia apie tai, jog bankrutuojančiai bendrovei atstovavo asmuo, galbūt susijęs su pareiškėju, atitinka tikrovei. Teismas konstatavo, kad Sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog netikslus advokatų kontoros pavadinimo nurodymas Publikacijoje laikytinas neesminiu informacijos netikslumu, kuris nekeičia Publikacijos esmės, yra tikrovę atitinkanti informacija, neperžengia teisės skleisti informaciją ribų, taigi pareiškėjo garbės ir orumo nežemina.

11. Teismas pažymėjo, kad Teiginys Nr. 2 yra bankrutuojančios bendrovės akcininko ir vadovo A. M. komentaras, kuriuo nurodoma konstatuojamojo pobūdžio informacija. Minėto teiginio antroje dalyje, kurią išskiria ir pats pareiškėjas, kalbama ne apie pareiškėjo atliktus neteisėtus veiksmus, o apie pareiškėjo ir VĮ Turto banko buvusią sąsają, keliant prielaidas dėl šios valstybės įmonės atliktų veiksmų bankroto procese. Pareiškėjas neneigia, jog jis yra buvęs VĮ Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas. Informacija, kad pareiškėjas yra R. V. sutuoktinis, taip pat atitinka tikrovę, pareiškėjas jos neginčija. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nenustatė Teiginio Nr. 2 neatitikties tikrovei ir pareiškėjo dalykinės reputacijos žeminimo.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Publikacijos turinio matyti, jog ji buvo rengiama, remiantis bankrutuojančios bendrovės – UAB „Timber Construction Group“ akcininko ir vadovo A. M. pateiktomis aplinkybėmis ir jų vertinimu. Teiginys Nr. 2 pateikiamas kaip Publikacijoje cituojamo A. M. komentaras, kuriuo skelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija, t. y. žinia. Teiginys Nr. 2 yra išskirtas kabutėmis, Publikacijoje nurodoma citatos autoriaus vardas, pavardė bei atvaizdas. Objektyvių aplinkybių, leidžiančių A. M. vertinti kaip nepatikimą informacijos šaltinį, pareiškėjas nenurodė. Teiginys Nr. 2 yra išsakytas aiškaus šaltinio, kuris straipsnyje yra nurodytas. To pakanka pripažinti, kad viešosios informacijos rengėjas tinkamai nurodė informacijos šaltinį, nebuvo pagrindų juo nepasitikėti, todėl yra pagrindas aptartai ginčo informacijai, Teiginiui Nr. 2, taikyti VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą redakcinės atsakomybės išimtį.

13. Teismas nurodė, kad iš Publikacijos turinio matyti, jog pagrindinis jos paskelbimo tikslas buvo iškelti prielaidas dėl galbūt neskaidriai vykdomos bendrovės bankroto procedūros bei atskleisti galimas sąsajas, pateikiant pareiškėją kaip advokatą ir buvusį VĮ Turto banko valdybos narį bei Teisės departamento direktorių. Taigi, Publikacijoje minimos pareiškėjo eitos pareigos yra kriterijus, dėl kurio atsakovas pareiškėją priskyrė viešiesiems asmenims. Teismas vertino, kad pareiškėjo veikla skatina visuomenės susidomėjimą, o įtarimai dėl galimos sąsajos neskaidraus bankroto procedūros kontekste – ir viešąją diskusiją, atitinka viešąjį interesą.

14. Įvertinęs Publikacijos kontekstą bei Teiginių Nr. 1 ir Nr. 2 paskelbimo aplinkybes, teismas sprendė, kad Publikacijoje iš esmės keliamos dvejonės ir svarstoma apie galbūt neskaidrų bankroto procesą, taip pat aptariami kitų asmenų bei pareiškėjo tarpusavio ryšiai, siekiant identifikuoti galbūt neskaidrų bankroto procesą sukeliančias sąsajas. Iš Publikacijos turinio matyti, kad joje naudojami teiginiai nėra kategoriški. Pareiškėjas nėra kaltinamas, kad, kaip bankroto administratorės vyras, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o tik aptariama buvusi sąsaja su VĮ Turto banku ir keliama hipotezė, dėl ko VĮ Turto bankas vienaip ar kitaip elgėsi Publikacijoje aprašomos bendrovės bankroto procese. Teiginiuose Nr. 1 ar Nr. 2 nenustatyta tikrovei neatitinkančios informacijos. Įvertinęs bylos rašytinę medžiagą bei Publikacijos turinį, teismas sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo objektyvų faktinį pagrindą svarstyti apie galimas prielaidas, susijusias su bankrutuojančios bendrovės bankroto procesu. Teismas pažymėjo, kad skelbiamoje informacijoje buvo keliami klausimai dėl bankrutuojančios bendrovės bankroto proceso skaidrumo, objektyvumo, o tai neabejotinai tenkina viešąjį interesą. Teismas konstatavo, kad ginčijami Teiginiai Nr. 1 ir Nr. 2 turi objektyvų faktinį pagrindą, buvo reiškiami sąžiningai ir etiškai, o pareiškėjo argumentai, kad informacija skaitytojams buvo pateikta nesąžiningai, neturint objektyvaus faktinio pagrindo, atmestini.

15. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta faktų visuma, būtina asmens dalykinei reputacijai ginti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Publikacija buvo siekiama ne informuoti apie prielaidas dėl galbūt neskaidraus bankroto administratorių darbo, administruojant bankrutuojančią bendrovę, bet paskelbti tikrovės neatitinkančia informaciją, kuri akivaizdžiai menkina pareiškėjo garbę ir orumą bei jo dalykinę reputaciją. Spendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad, konstatavus Sprendimo teisėtumą, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos.

III. 16. Pareiškėjas N. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) panaikinus Sprendimą, įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 straipsnyje nustatyta, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką. Nuomonės turi būti reiškiamos etiškai. Etikos kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo. VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad Teiginyje Nr. 1 buvo suklysta nurodant neegzistuojančios advokatų kontoros – N. V. advokatų kontoros – pavadinimą ir tokiu būdu paskleista visuomenei klaidinga informacija. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad netikslus advokatų kontoros pavadinimo nurodymas Publikacijoje laikytinas neesminiu informacijos netikslumu ir nėra pripažintinas pažeidimu, prieštarauja aukščiau nurodytam reglamentavimui. Teismas sprendimu galbūt sukūrė pavojingą precedentą, kuriuo sudaro prielaidas žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tuo piktnaudžiauti, t. y. skelbti netikslią informaciją, prisidengiant, kad tariamai tai neesminė informacija. Taigi, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą.

17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėją pripažino viešu asmeniu ir tuo pagrindu pateisino jo asmens duomenų paskelbimą viešai. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad asmuo, kuris vien dėl to, kad verčiasi advokato ar nemokumo administratoriaus veikla savaime laikytinas viešu asmeniu. Tai, kad pareiškėjas prieš apytiksliai 10 metų buvo VĮ Turto banko valdybos narys ir ėjo Teisės departamento vadovo pareigas, nereiškia, jog jis iki šiol laikytinas viešu asmeniu. Praėjus apytiksliai 10 metų po to, kai pareiškėjas ėjo minėtas pareigas, jau praėjo vadinamasis „atšalimo laikotarpis“ ir pareiškėjas dėl eitų pareigų negali būti laikomas viešu asmeniu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad asmeniui, pavyzdžiui, nors ir vienerius metus padirbus teisėju, jis visam gyvenimui taptų viešu asmeniu VIĮ 74 straipsnio prasme. Taigi, teismas netinkamai taikė VĮĮ 74 straipsnį ir padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas laikytinas viešu asmeniu tiek dėl dabar užsiimamos veiklos, tiek dėl prieš apytiksliai 10 metų eitų pareigų, dėl kurių neva vis dar egzistuoja visuomenės susidomėjimas.

17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Teiginiu Nr. 2 pareiškėjas nebuvo kaltinamas padaręs neteisėtus veiksmus, nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teiginyje Nr. 2 nurodoma ne hipotezė, kaip VĮ Turto bankas galėjo pasielgti Publikacijoje aprašomos bendrovės bankroto procese, o kategoriškas teiginys, t. y. Teiginyje Nr. 2 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad VĮ Turto bankas neva atliko tam tikrus veiksmus tik dėl to, kad bankroto administratorės R. V. sutuoktinis (pareiškėjas) yra buvęs VĮ Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas. Iš Teiginyje Nr. 2 nurodytos informacijos galima teigti, kad pareiškėjas yra kaltinamas neteisėtai daręs įtaką VĮ Turto banko priimamiems sprendimams ar atliekamiems veiksmams, tačiau ši informacija yra klaidinanti, nes pareiškėjas nedarė ir negalėjo daryti jokios įtakos VĮ Turto banko priimtiems sprendimams Publikacijoje aprašomos bendrovės bankroto procese. Dėl to, šiuo teiginiu paskleidus apie pareiškėją tikrovės neatitinkančias žinias, buvo padaryta žala pareiškėjo dalykinei, profesinei reputacijai, ginčo teiginiai pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, jų paskelbimas neabejotinai suponavo neigiamas visuomenės nuostatas apie pareiškėją.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

19.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo paskelbdamas žodžių junginį „<...> N. V. advokatų kontoroje“ bei jo neskelbdamas kabutėse, nesiekė atskleisti tikslaus kontoros pavadinimo, o, naudodamasis redagavimo laisve, paskelbė turimų duomenų pagrindu suformuotą objektyviai pagrįstą teiginį apie advokato sąsajas su pareiškėju. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pagrįstai ir argumentuotai vertino, kad tai, jog Publikacijoje nenurodytas tikslus advokatų kontoros pavadinimas, laikytina neesminiu informacijos netikslumu, kuris nekeičia Publikacijos esmės bei nežemina pareiškėjo garbės ir orumo. Priešingas vertinimas būtų neproporcingas saviraiškos laisvės požiūriu ir apsunkintų informacijos pateikimą visuomenei.

19.2. Šios nagrinėjamos bylos dalykas nebuvo nustatyti, ar Teiginys Nr. 2 atitinka tikrovę, nes dėl ginčo teiginių atsakovas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu taikė VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą redakcinės atsakomybės netaikymo išimtį. Iš Publikacijos turinio yra akivaizdu, kad Teiginio Nr. 2 autorius yra ne viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas).

19.3. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose išsamiai aptarė pareiškėjo priskyrimo viešajam asmeniui aplinkybes. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nebeina VĮ Turto banko valdybos nario bei Teisės departamento direktoriaus pareigų, nereiškia, kad, joms pasibaigus, viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) viešojo intereso kontekste praranda teisę minėti pareiškėjo vardą ir pavardę, susietai su jo eitomis pareigomis. Be to, teismas sprendime neteigė, jog pareiškėjas visais atvejais ar esant bet kokioms aplinkybėms be išimčių laikomas viešuoju asmeniu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Publikacijoje skelbiami pareiškėjo asmens duomenys apėmė tik tiek, kiek tai išimtinai susiję su jo esamomis ir eitomis pareigomis, siekiant atskleisti esamas ir buvusias sąsajas galbūt neskaidraus bankroto procese bei šiuo atveju pareiškėjo interesai nėra viršesni už visuomenės interesą žinoti. Tiek atsakovas, tiek teismas pagrįstai ir argumentuotai pareiškėją Publikacijos kontekste prilygino viešajam asmeniui, priešingas vertinimas būtų neproporcingas saviraiškos laisvės požiūriu.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Diena Media News“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomų argumentų nenurodo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas atsakovo prašė: 1) atlikti tyrimą ir įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą, ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; 3) teikti duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje ir ADTAĮ 33 straipsnyje nurodytas priemones; 4) taikyti ANK numatytą atsakomybę. Atsakovas Sprendimu nusprendė pripažinti pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu ir atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl Publikacijoje paskelbtų asmens duomenų. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, paliko Sprendimą galioti.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą; 2) panaikinus Sprendimą, įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos. Nurodo, kad Teiginyje Nr. 1 buvo suklysta nurodant neegzistuojančios advokatų kontoros – N. V. advokatų kontoros – pavadinimą ir tokiu būdu paskleista visuomenei klaidinga informacija. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad netikslus advokatų kontoros pavadinimo nurodymas Publikacijoje laikytinas neesminiu informacijos netikslumu ir nėra pripažintinas pažeidimu, prieštarauja VIĮ 3 straipsnio 3 daliai, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, taip pat Etikos kodekso nurodomoms nuostatoms. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėją pripažino viešu asmeniu ir tuo pagrindu pateisino jo asmens duomenų paskelbimą viešai, taip pat nepagrįstai sprendė, jog Teiginiu Nr. 2 pareiškėjas nebuvo kaltinamas padaręs neteisėtus veiksmus.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad Teiginyje Nr. 1 „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskelbta netiksli informacija, kuri laikytina pažeidimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ji sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netikslus advokatų kontoros pavadinimo nurodymas Publikacijoje laikytinas neesminiu informacijos netikslumu. Pažymėtina, kad viešai prieinamuose šaltiniuose advokatų kontora, kurioje veiklą vykdo pareiškėjas, vadinama advokatų profesine bendrija „Balticlaw P., V. ir partneriai“ (Advokatų Tarybos 2015 m. sausio 8 d. sprendimas) (žr. pvz., (duomenys neskelbtini)). Taigi, šioje kontoroje vienas iš partnerių yra N. V., todėl teiginio dalies „N. V. advokatų kontoroje“ netikslumo nagrinėjamos bylos kontekste negalima laikyti esminiu, klaidinančiu visuomenę, atitinkamai pažeidžiančiu teisės aktų nuostatas.

26. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėją pripažino viešu asmeniu ir tuo pagrindu pateisino jo asmens duomenų paskelbimą viešai. Pastebėtina, kad tiek Teiginyje Nr. 1, tiek Teiginyje Nr. 2 „(duomenys neskelbtini)“ yra minimas pareiškėjas, kaip advokatų profesinės bendrijos narys – advokatas ir kaip buvęs Turto banko valdybos narys ir Teisės departamento vadovas. Šie duomenys savaime nėra nežinomi visuomenei: antai, jie pasiekiami interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini). Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktais vertinimais, jog iš Publikacijos turinio matyti, kad pagrindinis jos paskelbimo tikslas buvo iškelti prielaidas dėl galbūt neskaidriai vykdomos bendrovės bankroto procedūros bei atskleisti galimas sąsajas, pateikiant pareiškėją kaip advokatą ir buvusį VĮ Turto banko valdybos narį bei Teisės departamento direktorių. Taigi, Publikacijoje minimos pareiškėjo eitos pareigos yra kriterijus, dėl kurio atsakovas pareiškėją priskyrė viešiesiems asmenims. Vertintina, kad duomenys apie pareiškėją, kurie, kaip minėta, ir taip viešai pasiekiami, bankroto bylos kontekste galėjo kelti visuomenės susidomėjimą, o įtarimai dėl galimos sąsajos neskaidraus bankroto procedūros kontekste – ir viešąją diskusiją, atitinka viešąjį interesą. Pažymėtina, kad skelbiamoje informacijoje buvo keliami klausimai dėl bankrutuojančios bendrovės bankroto proceso skaidrumo, objektyvumo, o tai neabejotinai tenkina viešąjį interesą.

27. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Teiginiu Nr. 2 pareiškėjas nebuvo kaltinamas padaręs neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, iš Publikacijos turinio matyti, kad joje naudojami teiginiai nėra kategoriški. Pareiškėjas nėra kaltinamas, kad, kaip bankroto administratorės vyras, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o tik aptariama buvusi sąsaja su VĮ Turto banku ir keliama hipotezė, dėl ko VĮ Turto bankas (ne pareiškėjas!) vienaip ar kitaip elgėsi Publikacijoje aprašomos bendrovės bankroto procese. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo objektyvų faktinį pagrindą svarstyti apie galimas prielaidas, susijusias su bankrutuojančios bendrovės bankroto procesu, o Teiginiai Nr. 1 ir Nr. 2 turi objektyvų faktinį pagrindą, buvo reiškiami sąžiningai ir etiškai. Ypač pabrėžtina, kad Teiginiuose Nr. 1 ar Nr. 2 nenustatyta tikrovei neatitinkančios informacijos. Šiame kontekste paminėtina, kad Teiginį Nr. 2 pacitavo informacijos skleidėjas, o jį pateikė A. M.. Net jeigu Teiginys Nr. 2 neatitiktų tikrovės (to nėra nustatyta), viešosios informacijos skleidėjas už tai negali būti laikomas atsakingas, nes yra nurodytas informacijos šaltinis ir viešoji informacija buvo pateikta kaip komentaras (VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis