Legislator Case Law & Legislation
08b36940-38af-475d-880a-97ff344aa7eb AI generated

08b36940-38af-475d-880a-97ff344aa7eb · Kauno apygardos teismas

Case Number 08b36940-38af-475d-880a-97ff344aa7eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo. Teisėjas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teisme pateiktas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

Legislator headnote

AI generated

08b36940-38af-475d-880a-97ff344aa7eb · Kauno apygardos teismas: Teismas nurodė, jog apeliantu byloje gali bÅ«ti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba), todėl Tarnyba buvo įpareigota pateikti patikslintÄ skundÄ patikslinant apeliantÄ . Nustatytu terminu 2018 m. lapkričio 13 d. lydraščiu Tarnyba pateikė analogiÅ¡kÄ 2018 m. spalio 31 d. atskirÄ jį skundÄ , kuriame apeliantas liko nepatikslintas. Teismas laikė, jog Tarnyba nepaÅ¡alino nurodytų trÅ«kumų. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 8.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-212-896/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17848-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.2; 3.5.1. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams E. G. ir R.

Š. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo. Teisėjas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teisme pateiktas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovu nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau jis nėra laikomas savarankiÅ¡ku juridiniu asmeniu, neturi juridinio asmens teisių ir negali bÅ«ti Å¡alimi civiliniame procese (CK 2.53 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovu byloje gali bÅ«ti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba), todėl Tarnyba įpareigotina pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį patikslinant ieÅ¡kovÄ . 3. 2018 m. spalio 31 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties.

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos terminÄ paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus. Teismas nurodė, kad skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties padavė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau jis nėra laikomas savarankiÅ¡ku juridiniu asmeniu, neturi juridinio asmens teisių ir negali bÅ«ti Å¡alimi civiliniame procese (CK 2.53 straipsnio 2 dalis).

Apeliantu byloje gali bÅ«ti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba), todėl Tarnyba įpareigotina pateikti patikslintÄ skundÄ patikslinant apeliantÄ . 5. 2018 m. lapkričio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė patikslintÄ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirÄ jį skundÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

7. Teismas nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria ieÅ¡kiniui buvo nustatyti trÅ«kumai. SkundÄ dėl 2018 m. spalio 26 d. nutarties padavė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, tačiau jis nėra laikomas savarankiÅ¡ku juridiniu asmeniu, neturi juridinio asmens teisių ir negali bÅ«ti Å¡alimi civiliniame procese (CK 2.53 straipsnio 2 dalis).

Teismas nurodė, jog apeliantu byloje gali bÅ«ti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba), todėl Tarnyba buvo įpareigota pateikti patikslintÄ skundÄ patikslinant apeliantÄ . Nustatytu terminu 2018 m. lapkričio 13 d. lydraščiu Tarnyba pateikė analogiÅ¡kÄ 2018 m. spalio 31 d. atskirÄ jį skundÄ , kuriame apeliantas liko nepatikslintas. Teismas laikė, jog Tarnyba nepaÅ¡alino nurodytų trÅ«kumų. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 8.

Atskiruoju skundu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį, laikyti, kad Kauno miesto skyriaus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateiktas ieškinys dėl atsakovės R. Š. neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo E. G., vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, išlaikymo priteisimo yra paduotas tinkamai ir Kauno miesto skyrius yra tinkama šalis būti ieškovu civilinėje byloje Nr. e2-28899-584/2018.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimis net 2 kartus įpareigojo Å¡alinti procesinio dokumento trÅ«kumus ir taip nepagrįstai suvaržė Tarnybos teisę į apeliacijÄ . 8.2. 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 6 d. ir lapkričio 19 d. nutartyse nurodyta 2015 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1606-343/2015, kaip pagrindas nepriimti atskirojo, yra visiÅ¡kai nesusijusi su Å¡ia konkrečia situacija, skiriasi ratio desidendi, nes 2015 metais vaiko teisių apsaugos sistema nebuvo centralizuota.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi nuo 2018 m. liepos 1 d. dėl struktÅ«rinių pertvarkymų Tarnyba tapo centrine valstybės vaiko teisių apsaugos institucija. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A1 -119 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktÅ«ros patvirtinimo“ TarnybÄ sudaro 12 teritorinių skyrių (10 pagal apskritis ir 2 pagal didžiuosius miestus) (toliau - teritoriniai skyriai), o savivaldybių administracinių vaiko teisių skyriai tapo Tarnybos teritoriniais padaliniais savivaldybėse (nuo 4 iki 7 Tarnybos teritorinių padalinių kiekvienoje savivaldybėje).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 293 patvirtinta naujų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų (toliau - Nuostatai) redakcijos 9 p. yra nurodyta, kad Tarnybos veiklos tikslas - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimÄ , gynimÄ ir apsaugÄ bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Todėl siekdama Nuostatų 9 p. nustatyto veiklos tikslo, Tarnyba pati ar per savo struktÅ«rinius padalinius Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises, teisėtus interesus teisme, dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui iÅ¡vadÄ , atstovauja vaiko interesams.

Todėl, vadovaujantis minėtais įsakymais, Kauno miesto skyrius užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir geriausiems interesams jam priskirtoje savivaldybėje. Be to, Kauno miesto skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. BV-45 (toliau - Kauno miesto skyriaus nuostatai), 7.9. p. yra nurodyta, kad Kauno miesto skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka Å¡ias funkcijas: kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (pareiÅ¡kimu) dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rÅ«pybos) nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinimo.

Kauno miesto skyrius turi visas teises ir įgaliojimus teikti ieškinį Tarnybos vardu. Tarnybos sutinka su teismu, kad Kauno miesto skyrius nėra laikomas savarankišku juridiniu asmeniu, todėl atitinkamai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateiktam ieškinyje yra nurodytas Tarnybos, veikiančios kaip biudžetinė įstaiga, kodas. Teisėjas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus yra tinkama šalis.

11. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 26 d., 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyse nustatė terminÄ paÅ¡alinti procesinių dokumentų – ieÅ¡kinio ir atskirojo skundo trÅ«kumus, t. y. ieÅ¡kinyje ir atskirajame skunde ieÅ¡kovu/apeliantu nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), o ne Tarnybos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris neturi juridinio asmens teisių ir negali bÅ«ti Å¡alimi civiliniame procese. 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirÄ jį skundÄ laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo paÅ¡alinti atskirojo skundo trÅ«kumai – nenurodytas tinkamas ieÅ¡kovas/apeliantas.

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 straipsnio 1 dalis), o Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius yra struktūrinis juridinio asmens – Tarnybos padalinys, kuris nėra juridinis asmuo, neturi juridinį asmenį identifikuojančio kodo. Aplinkybę, jog Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius yra struktūrinis Tarnybos padalinys, patvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 26 d.

įsakymu Nr. A1 -119 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos struktÅ«ros patvirtinimo“ patvirtinta Tarnybos struktÅ«ra, kuriÄ sudaro 12 teritorinių skyrių (10 pagal apskritis ir 2 pagal didžiuosius miestus) (toliau - teritoriniai skyriai). Taigi, Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip struktÅ«rinis Tarnybos padalinys, turi teisę teikti teismui ieÅ¡kinius, tačiau proceso Å¡alimi laikytina Tarnyba. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba buvo įpareigota pateikti patikslintÄ skundÄ patikslinant apelianto duomenis – apeliantu nurodyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas atskirasis skundas, kuriame apeliantu nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ir jo buveinė, o juridinio asmens kodas nurodytas Tarnybos.

13. Procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje. Teismas, nustatęs, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnis). Procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ . Pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sÄ skaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento suraÅ¡ymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra praÅ¡oma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti Å¡io straipsnio 2 dalį.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo kriterijus, kurie subsidiariai (papildomai) taikomi Lietuvos teismų praktikoje. Pripažįstama, kad:

a) bet kokie formalÅ«s procesiniai reikalavimai ieÅ¡kiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismÄ esmės, b) formaliais reikalavimais ieÅ¡kiniui turi bÅ«ti siekiama teisėto tikslo ir c) jais turi bÅ«ti užtikrintas proporcingumas tarp formalių ieÅ¡kinio reikalavimų, taikomų įgyvendinant teisę kreiptis į teismÄ , ir siekiamo tikslo. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo teisinis reguliavimas gali bÅ«ti pripažintas nesuderinamas su Konvencija, jei formalÅ«s ieÅ¡kinio reikalavimai suvaržo pareiÅ¡kėjo teisę kreiptis į teismÄ . Dėl to svarbu, kad teismas, taikydamas asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ , nesielgtų pernelyg formaliai ir atsižvelgtų į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš pateikto procesinio dokumento yra aišku, jog ieškovas yra Tarnyba, kuri ieškinį padavė per savo struktūrinį padalinį - Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad procesiniame dokumente ieškovu nurodytas Tarnybos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo yra nurodyti formalūs procesinio dokumento trūkumai.

16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų ir procesinio dokumento priėmimo klausimas grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Tomas Romeika