08b2995c-fb9a-485e-b5b6-a0aeef99e5d5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1850-933/2020 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00495-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.4.4.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-731-604/2020 pagal ieÅ¡kovės T.

S. ieÅ¡kinį atsakovui V. S. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo bei atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei T. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T. S. ieÅ¡kiniu prašė terminuotai vieneriems metams apriboti atsakovo V. S. valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus E. S. atžvilgiu bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grįstas žemiau nurodytais argumentais: 1.1.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka, Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka. Su atsakovu santykiai konfliktiÅ¡ki. Atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu. Atsakovas sistemingai pažeidžia teismo nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , jÄ interpretuoja savo nuožiÅ«ra ir savo naudai.

Dėl tokio atsakovo elgesio nepilnametis vaikas laiku negrįžta namo, nespėja pasiruoÅ¡ti kitos dienos mokyklos užsiėmimams, neina laiku miegoti. Atsakovas daro psichologinę žalÄ nepilnamečiui sÅ«nui, bando nuteikti sÅ«nų prieÅ¡ ieÅ¡kovę, baugina, gÄ sdina vaikÄ . Grįžęs po buvimo su atsakovu vaikas bÅ«na sutrikęs, iÅ¡sigandęs. 1.2. Atsakovas grÄ Å¾indamas sÅ«nų po bendravimo su juo, konfliktuoja, bÅ«na agresyvus ir nevengia agresyviai ir amoraliai elgtis vaiko akivaizdoje.

Atsakovas negeba atriboti savo ambicijų nuo vaiko interesų, nesuvokia, kad vaikas negali bÅ«ti įtraukiamas į jų tarpusavio santykius ir konfliktus bei, kad atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka buvo nustatyta tam, jog atsakovas galėtų bendrauti su sÅ«numi, palaikyti su juo ryšį, dalyvauti sÅ«naus gyvenime kaip tėvas, dorai jį auklėti, rodyti jam teigiamÄ pavyzdį ir ugdyti sÅ«nų doru piliečiu, o ne naudotis juo tam, kad kerÅ¡ytų ieÅ¡kovei ir keltų konfliktus. Vaikas atsakovui yra įrankis, kuriuo atsakovas siekia manipuliuoti ieÅ¡kove.

Toks atsakovo, kaip tėvo, elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu nepriimtinas ir smerktinas. Atsakovas raÅ¡o vaikui ieÅ¡kovę žeminančias žinutes, kuriose vartojami necenzÅ«riniai žodžiai, gÄ sdina vaikÄ ir sako, kad kažkas vaikÄ iÅ¡ atsakovo nori atimti, atskirti. Atsakovas psichologiÅ¡kai gÄ sdina ir baugina ieÅ¡kovę, vis nurodydamas, kad atims vaikÄ . 1.3. Atsakovas 2019-05-08, t. y. trečiadienį, pasiėmė nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir turėjo grÄ Å¾inti jį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ 20 val., tačiau nustatytu laiku sÅ«naus į gyvenamÄ jÄ vietÄ negrÄ Å¾ino.

Atsakovas 2019-05-09 darbe nepasirodė, 2019-05-09 nepilnametis sÅ«nus neatvestas į mokyklÄ . Nepilnametį vaikÄ pavyko rasti tik 2019-05-09 prieÅ¡ vidurnaktį. Dėl Å¡io įvykio atsakovui suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo sutrikdytas įprastas vaiko dienos, ugdymo ir poilsio režimas, grįžęs namo vaikas buvo iÅ¡sigandęs. Atsakovas 2019-05-18, t. y. penktadienį, pasiėmęs sÅ«nų savaitgaliui, po savaitgalio sekmadienį ir vėl laiku negrÄ Å¾ino vaiko namo.

Dėl to pirmadienį 2019-05-20 jis ir vėl be pateisinamų priežasčių nenuvestas į mokyklÄ . Atsakovas naudojasi ta aplinkybe, kad teismo 2017-01-24 sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka. 1.4. IeÅ¡kovė neprieÅ¡taravo atsakovo bendravimui su vaiku ir atsakovui nekliudė bendrauti, tačiau nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atsakovas naudojasi piktnaudžiaudamas ir pažeisdamas vaiko teises ir interesus. Atsakovas bendrauja su vaiku tik savo nuožiÅ«ra, neatsižvelgdamas į vaiko interesus ir poreikius.

Paklausus vaiko, kur jis su atsakovu buvo 2019-05-20, vaikas pasakė, kad buvo pas atsakovo draugÄ ir ten dėjo plytas. Vaiko mokymosi lygis ir pasiekimai suprastėjo. SÅ«nus lanko psichologo konsultacijas, kadangi ieÅ¡kovei nepavyksta jo prakalbinti, sÅ«nus vis labiau užsisklendžia. Atsakovo elgesys ir provokuojami konfliktai daro neigiamÄ poveikį vaiko psichikai, psichologinei bÅ«senai ir bendravimo galimybėms. Atsakovas elgiasi egoistiÅ¡kai, kadangi savo ambicijas ir nuoskaudas, susijusias su Å¡alių santuoka, reiÅ¡kia nepilnamečio vaiko akivaizdoje.

2. Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių bent vienÄ aplinkybę apriboti tėvų valdžiÄ . IeÅ¡kovė nenurodė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo žiaurų elgesį su vaiku ar nesirÅ«pinimÄ vaiku. Nepateikiami įrodymai, patvirtinantys atsakovo amoralų elgesį, kuriuo jis daro žalingÄ Ä¯takÄ Å¡alių vaikui. IeÅ¡kovė tik deklaratyviai reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ atsakovo siekiu tinkamai vykdyti tėvo pareigas vaiko atžvilgiu.

3. Atsakovas V. S. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei T. S., kuriame prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu nustatytÄ V. S. ir nepilnamečio vaiko E. S. bendravimo tvarkÄ ir nustatyti Å¡iÄ jo ir nepilnamečio vaiko E. S. bendravimo tvarkÄ :

i) įvertinus nepilnamečio vaiko E. S. amžių, V. S. kiekvienÄ dienÄ , bet ne rečiau kaip tris kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip po 2 val. per dienÄ , gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. S. tiesiogiai arba telefonu ir/ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (VIBER, SKYPE programos ir pan.); ii) V. S., įspėjęs T. S. prieÅ¡ 3 dienas, kiekvieno mėnesio porinių savaičių penktadieniais iki 19 val. gali kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. iÅ¡vykti iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.

Tuo atveju, jeigu V. S. neturės objektyvios galimybės tai padaryti (dirbs, sirgs ir pan.), tai jis, įspėjęs T. S. apie tai prieÅ¡ 3 dienas, gali sekantį (artimiausiÄ ) penktadienį iki 19 val. kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. iÅ¡vykti iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaikÄ Ä¯ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį iki 17 val.; iii) atostogų laikotarpiu V. S. kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. gali iÅ¡vykti iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir kartu vykti į V.

S. gyvenamÄ jÄ ar kitÄ vietÄ , apie atostogų laikÄ ir trukmę įspėjant vaiko motinÄ T. S. prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu V. S. atostogos nesutaps su nepilnamečio vaiko E. S. ugdymo, mokymo (Å¡vietimo) įstaigos atostogomis, V. S. turi užtikrinti vaiko mokyklos ar kitos ugdymo bei Å¡vietimo įstaigos lankymÄ Å¡iuo laikotarpiu; iv) nepilnametis vaikas E. S. pusę savo mokymosi ar kitos ugdymo bei Å¡vietimo įstaigos atostogų gali praleisti su tėvu, t. y. V. S.;

v) V. S., įspėjęs T. S. prieÅ¡ 5 kalendorines dienas, kartu su nepilnamečiu vaiku E. S. iÅ¡vykti iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir privalo pristatyti vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val. Å¡iomis Å¡ių Å¡venčių dienomis: Naujųjų metų sausio 1 dienÄ ; Å v. Velykų antrÄ jÄ dienÄ ir Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ , t. y. gruodžio 25 d., dienÄ ; vi) esant Å¡alių susitarimui, V. S. gali su nepilnamečiu vaiku E. S. bendrauti ir kitokia negu numatyta bendravimo su vaiku tvarka; vii) visais atvejais po bendravimo su vaiku V.

S. pristato ir perduoda vaikÄ E. S. tiesiogiai vaiko motinai T. S.; viii) bendravimo metu V. S. privalo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta forma (raÅ¡tu, elektroniniu paÅ¡tu ir/ar kita aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta forma) informuoti T. S. apie bet kokias reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios paaiÅ¡kėja ir kurios tiesiogiai susijusios su nepilnamečiu vaiku V. S.; ix) tiek bendravimo metu, tiek po jo V. S. tiesiogiai dalyvauja savo nepilnamečio vaiko E. S. auklėjime, taip pat tiesiogiai rÅ«pinasi jo sveikata, Å¡vietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei visokeriopai užtikrina vaiko teisę turėti Å¡eimos bei kitus su jų asmenybe susijusius ryÅ¡ius ir asmeninį gyvenimÄ , asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sÄ lygas, nuosavybę, teisę į mokslÄ , teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves;

x) V. S. įsipareigoja nepiktnaudžiauti tėvų valdžia savo nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu. Priešieškinį grindė žemiau nurodytais argumentais: 3.1. Atsakovas su ieškove susilaukė sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Nuo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos iš esmės pasikeitė aplinkybės – ieškovė piktnaudžiauja motinos valdžia, taip pat sudaro įvairias kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku.

Atsakovo ir ieÅ¡kovės santykiai įtempti, todėl, siekiant ateityje užkirsti keliÄ ginčams, taip pat siekiant tarpusavio teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu aiÅ¡kumo, teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarka keistina. 3.2. PaaiÅ¡kino, jog kai vaiko negrÄ Å¾ino, jį buvo nuvežęs į poliklinikÄ , o gydytojo kabinete iÅ¡jungė telefonÄ . Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) poliklinikÄ . Apie tai informavo ieÅ¡kovę, bet ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, todėl atsakovas vaikÄ paliko pas draugus.

KitÄ kartÄ , kai su atsakovu nebuvo įmanoma susisiekti, ieÅ¡kovė vaikÄ pasiėmė iÅ¡ vakaro pati. VaikÄ grÄ Å¾indavo laiku, kol neprasidėjo ginčai su ieÅ¡kovės mama. VaikÄ Ä¯ darbÄ atvežė, nes atvežus vaikÄ ieÅ¡kovės namie nebuvo. TelefonÄ iÅ¡jungia ne vaikas, o ieÅ¡kovė. PaskyrÄ socialiniame tinkle Facebook paprašė sukurti vaikas, bet ieÅ¡kovė neleido naudotis. IeÅ¡kovė nesutinka leisti bendrauti su vaiku, nuvežti papramogauti ne pagal grafikÄ . Vaikui netinkamų žinučių nerašė, jas rašė ieÅ¡kovei. 3.3.

IeÅ¡kovė nesilaikė bendravimo tvarkos, todėl atsakovas kreipėsi į antstolius. Savo pareigos auklėti vaikÄ nevengia. IeÅ¡kovė turi derintis, kad atsakovas neturėtų vaiko palikti svetimiems žmonėms.

4. IeÅ¡kovė prašė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. AtsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį grindė žemiau nurodytais argumentais: 4.1. Å alių ginčų ir konfliktų priežastis yra ne atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, o atsakovo piktnaudžiavimas tėvo valdžia sÅ«naus atžvilgiu. Tik bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas neturės teigiamos įtakos atsakovo netinkamam elgesiui sÅ«naus atžvilgiu bei Å¡alių konfliktų iÅ¡sprendimui. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus, vaiko interesai bus dar labiau pažeisti, bus paskata kilti dar didesniems Å¡alių ginčams. 4.2.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio 2 punkte nurodyta bendravimo sÄ lyga sukuria prielaidas naujiems Å¡alių ginčams ir atsakovo piktnaudžiavimo tėvo valdžia atvejams. Bendravimo tvarka įprastai nustatoma ir įforminama raÅ¡tu tam, kad tiek vaikas, tiek jo tėvai turėtų realiÄ galimybę planuoti veiklÄ kartu su vaiku bei savo laisvÄ laikÄ , kad vaiko gyvenime bÅ«tų užtikrintas stabilumas ir bendravimo su abiem tėvais nuoseklumas ir pastovumas. Atsakovo nurodyta sÄ lyga, numatanti, kad dėl objektyvios priežasties negalėdamas pasimatyti su vaiku mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, jis turi teisę pasimatyti su sÅ«numi artimiausiÄ savaitgalį, apie tai įspėjęs ieÅ¡kovę, sukuria prielaidas naujiems Å¡alių ginčams.

SÄ lygoje pateiktas objektyvios priežasties terminas, tačiau nepateiktas baigtinis tokių priežasčių sÄ raÅ¡as. Atsakovas, negalėdamas pasimatyti su sÅ«numi numatytÄ savaitgalį, automatiÅ¡kai, nederindamas to nei su pačiu vaiku, nei su ieÅ¡kove, o tik informuodamas ieÅ¡kovę, bendrauja su vaiku artimiausiÄ savaitgalį. Tokia sÄ lyga ne tik apriboja vaiko ir ieÅ¡kovės galimybę planuoti kitų savaitgalių laikÄ , iÅ¡vykas ir kt., bet ir suteikia atsakovui teisę piktnaudžiauti. Prielaidas naujiems ginčams sukuria atsakovo pateiktos sÄ lygų formuluotės, numatančios, kad atsakovas vaikÄ pasiima ir grÄ Å¾ina iki tam tikros valandos. 4.3.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos bendravimo tvarkos 3 punktas ydingas, kadangi sukuria prielaidas atsakovui nenuvesti vaiko į mokyklÄ . Bendravimas su vaiku atostogų metu įprastai nustatomas tam, kad skyrium gyvenantis vienas iÅ¡ tėvų turėtų galimybę vaiko atostogų metu nepertraukiamai praleisti su vaiku tam tikrÄ ilgesnį laikÄ bei prižiÅ«rėti vaikÄ jo atostogų metu. Vaikų mokslo metų ir vasaros atostogos kasmet yra beveik tuo pačiu metu, o jo tėvai turi galimybę pasirinkti ir suderinti savo atostogų laikÄ .

BÅ«tent tėvai turėtų derinti savo atostogų laikÄ prie vaiko mokslo metų arba vasaros atostogų, o ne atvirkščiai. 4.4. Netinkamai suformuluota ir 4 sÄ lyga. VasarÄ abi Å¡alys dirba, o atsakovo įprastoje veikloje vasarÄ bÅ«na didžiausias darbymetis, todėl ieÅ¡kovė įsitikinusi, kad atsakovas neturės realios galimybės iÅ¡ karto pasiimti vaikÄ pusei vasaros atostogų 1,5 mėn. 5 punkte numatyta bendravimo tvarkos sÄ lyga Å¡venčių dienomis taip pat sukuria prielaidas Å¡alių ginčams ir praktiniams nepatogumams, kadangi vaikas bÅ«tų priverstas kas antrÄ kiekvienos Å¡ventės dienÄ važinėti į skirtingas vietas.

Tokia sÄ lyga taip pat neužtikrintų vaikui stabilumo. Nepagrįsta 7 punkto sÄ lyga nustatanti, kad visais atvejais po bendravimo su vaiku atsakovas pristato ir perduoda vaikÄ tiesiogiai ieÅ¡kovei. Atsakovui bÅ«tų sukurta prielaida laiku negrÄ Å¾inti vaiko namo arba ieÅ¡kovė bÅ«tų priversta ieÅ¡koti kito, galimai prasčiau apmokamo, darbo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-08-14 sprendimu atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, o ieÅ¡kovės T.

S. ieškinį tenkino visiškai:

i) laikinai apribojo atsakovo V. S. tėvo valdžiÄ nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu; ii) pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu nustatytÄ V. S. bendravimo su vaiku E. S. tvarkÄ , papildant Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimo rezoliucinę dalį nuostata, jog V. S. grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir perduodÄ jį kartu su vaiku gyvenantiems suaugusiems Å¡eimos nariams; iii) priteisė iÅ¡ atsakovo V. S. ieÅ¡kovei T. S. 190 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybės naudai 100 Eur žyminio mokesčio ir 18,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų; iv) atsakovui V.

S. rekomendavo lankyti tėvystės įgÅ«džių ugdymo užsiėmimus. 5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-424/2017 T. S. ir V. S. nepilnamečio sÅ«naus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. S. bei nustatyta tokia tėvo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka: 5.1.1. V. S. su sÅ«numi bendrauja kas antrÄ savaitgalį pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 20 val.

Apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpÄ ja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios; 5.1.2. V. S. su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ trečiadienį pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grÄ Å¾indamas jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20 val. Apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpÄ ja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios; 5.1.3.

V. S. praleidžia su sÅ«numi ne mažiau kaip pusę visų sÅ«naus atostogų (pirmÄ jÄ vaiko atostogų dalį). Pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 18 val. iÅ¡ vakaro prieÅ¡ prasidedant vaiko atostogoms ir grÄ Å¾ina jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę tėvui priklausančių praleisti su vaiku atostogų dienÄ 20 val. Apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V. S. trumpÄ ja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ mėnesį iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios; 5.1.4.

V. S. su sÅ«numi bendrauja kiekvienai metais per Tėvo dienÄ , per V. S. gimimo dienÄ (rugsėjo 25 d.). Poriniais metais V. S. su sÅ«numi bendrauja per vaiko gimimo dienÄ , pirmÄ jÄ katalikiÅ¡kų ir valstybinių Å¡venčių dienÄ , o neporiniais metais – antrÄ jÄ katalikiÅ¡kų ir valstybinių Å¡venčių dienÄ , jeigu tai ne darbo dienos. V. S. pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grÄ Å¾ina jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos 20 val. Apie negalėjimÄ bendrauti su vaiku nustatytu laiku, V.

S. trumpÄ ja žinute informuoja T. S. ne vėliau kaip prieÅ¡ tris dienas iki numatyto bendravimo su vaiku laiko pradžios. 5.2. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ pažeidė ne vienÄ kartÄ , nustatytu laiku vaiko motinai negrÄ Å¾indavo, motinai bÅ«nant darbe kartu su ieÅ¡kove ir vaiku gyvenantiems Å¡eimos nariams vaiko neatiduodavo, nors pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ vaikas privalo bÅ«ti grÄ Å¾inamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ių aplinkybių neneigė ir pats atsakovas.

T. S. 2019-05-09 kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ nurodydama, kad 2019-05-08 po 17 val. V. S. pasiėmė sÅ«nų ir jo negrÄ Å¾ino iki 20 val. Su V. S. vaiko motinai ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams susisiekti nepavyko. Paskambinusi į ugdymo įstaigÄ , T. S. sužinojo, kad vaikas nedalyvavo pamokose. T. S. kreipėsi į policijÄ . Dėl Å¡io fakto Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019-05-09 pradėjo ikiteisminį tyrimÄ ir paskelbė vaiko paieÅ¡kÄ .

Mažamečio buvimo vieta buvo nustatyta policijos pareigÅ«nams apklausus vaiko tėvÄ . 2019-05-09 mažametis buvo rastas trečiųjų asmenų namuose (duomenys neskelbtini), kur vaikas buvo atvežtas tėvo. Vaikas buvo paimtas ir grÄ Å¾intas motinai. Atsakovui suraÅ¡ytas administracinių nusižengimų protokolas dėl to, kad atsakovas keletÄ dienų negrÄ Å¾ino sÅ«naus motinai. 5.3. Apylinkės teismas nustatė, kad po bylos iÅ¡kėlimo teisme, nustačius laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , padėtis atsakovo elgesyje su vaiko motina ir vaiku nepasikeitė – tęsėsi konfliktai su vaiko motina ir ieÅ¡kovės giminaičiais vaiko akivaizdoje, atsakovas nuolat raÅ¡o vaikui netinkamo pobÅ«džio trumpÄ sias mobiliojo ryÅ¡io žinutes, kuriose neigiamai atsiliepia apie ieÅ¡kovę, komentuoja ieÅ¡kovės asmeninio gyvenimo detales.

Toks atsakovo elgesys, kai vaikas tėvo įtraukiamas į konfliktus, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindÄ . Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieÅ¡kovės teiginius, kad tokiu bÅ«du bendraudamas su vaiku ir jo giminaičiais atsakovas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia. Byloje pateiktų duomenų bei įrodymų atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo, savo įrodymų neteikė. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi norÄ rÅ«pintis vaiku ir nori bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi, o padėtis gali pasikeisti.

Apylinkės teismas sprendė, jog nustatytas pagrindas laikinam tėvo valdžios apribojimui į vaikÄ E. S. Tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas tik tada, kai iÅ¡nyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, todėl laikino tėvo valdžios apribojimo termino nenustatė. 5.4. Tarp Å¡alių kildavo ginčai grÄ Å¾inant vaikÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl yra pagrindas papildyti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimo rezoliucinę dalį, siekiant iÅ¡vengti ginčų tarp Å¡alių.

IeÅ¡kovė (vaiko motina) dirba besikeičiančiu grafiku ir ne visada bÅ«na namuose kai grÄ Å¾inamas vaikas, todėl vaikas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas kartu gyvenantiems suaugusiems Å¡eimoms nariams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Atsakovas V. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-14 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsakovas nurodė, kad: 6.1. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 3.180 straipsnio 1 dalį.

Konfliktinė situacija dėl bendravimo tvarkos egzistuoja iÅ¡skirtinai tarp Å¡alių, o bÅ«tent: dėl nepilnamečio vaiko grÄ Å¾inimo į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ po bendravimo su atsakovu, dėl trukdymo atsakovui tinkamai įgyvendinti savo, kaip vaiko tėvo, pareigas ir teises Å¡alių vaiko atžvilgiu. Tai, kad nuo atsakovo nuslepiamos svarbios su vaiko gyvenimu susijusios aplinkybės, nurodomos melagingos istorijos, kad vaiko tėvas nesužinotų apie vaiko krikÅ¡tÄ ir pan., įrodo, jog Å¡alių ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl atsakovo galimybių dalyvauti vaiko gyvenime ir bendravime su vaiku.

Tarp atsakovo ir vaiko yra Å¡iltas emocinis ryÅ¡ys, vaikas noriai bendrauja su tėvu. Tai, kad vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bendrauti su abiem tėvais nurodyta ir 2020-01-25 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e. Ä®rodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad atsakovas piktnaudžiavo tėvo valdžia, nėra. Atsakovas teikia iÅ¡laikymÄ vaikui, jį auklėja, kiek ieÅ¡kovė leidžia – dalyvauja vaiko gyvenime. Vertindamas atsakovo elgesį teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje surinktais įrodymais ir jų visumos nevertino pagal prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principÄ .

Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo veiksmai kokiu nors bÅ«du prieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams. Vaikui nenustatytas grėsmės lygis. Tėvų valdžios ribojimas gali bÅ«ti nustatomas tuomet, kai yra tėvų kaltė. Nors bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas ir nurodė, kad atsakovo veiksmai, kuomet nepilnametis mato ir tėvo yra įtraukiamas į konfliktus, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindÄ , tačiau atsakovo neteisėtų (patvirtinančių kaltę) veiksmų nenurodė.

Abi Å¡alys vaiko akivaizdoje sprendžia konfliktÄ dėl bendravimo tvarkos, tačiau tai nėra pagrindas apriboti tėvo valdžiÄ . Apribojus tėvo valdžiÄ kartu ribojamos bendravimo galimybės su vaiku. Tokia priemonė sukeltų prieÅ¡ingÄ poveikį – santykiai taptų Å¡altesni, emocinį ryšį bÅ«tų sunku palaikyti. Taikyti tėvo valdžios apribojimÄ vien siekiant patenkinti ieÅ¡kovės siekį, kad atsakovas iÅ¡moktų bendrauti su vaiku ir užtikrinti tokio bendravimo kontrolę, įteisinti jau esamÄ atsakovo, kaip tėvo, teisės dalyvauti vaiko auklėjime suvaržymÄ negalima. 6.2.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų kokiu nors bÅ«du pakenkęs vaiko interesams, juo nesirÅ«pinęs, neteikęs iÅ¡laikymo, pakenkęs vaiko emocinei ar fizinei bÅ«klei, jog atsakovas veda netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , turi priklausomybių, elgėsi amoraliai vaiko akivaizdoje. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Å alčininkų rajono 2019-06-28 iÅ¡vadoje Nr. 3SD-2531 ir 2019-09-18 papildomoje iÅ¡vadoje Nr. 3SD-3639 nurodyta, kad:

i) tėvas su sÅ«numi bendrauja labai Å¡iltai, pastebimas labai artimas tarpusavio ryÅ¡ys, geranoriÅ¡ki, ramÅ«s santykiai tarp vaiko ir tėvo; tarp Å¡alių yra pastovÅ«s konfliktai dėl bendravimo su vaiku, o tiksliau dėl vaiko perdavimo giminaičiams po bendravimo tais atvejais, kai vaiko motina yra ne vaiko gyvenamojoje vietoje (darbe ir pan.); ii) nėra atsakovo tėvo valdžios ribojimo sÄ lygų, tačiau siekiant iÅ¡vengti konfliktų ateityje bÅ«tina koreguoti bendravimo su vaiku tvarkÄ . Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo veiksmai, kuomet jis įtraukia vaikÄ Ä¯ konfliktus, kenkia vaiko interesams, tačiau atsakovo veiksmai iÅ¡ esmės vertinti tik pagal SMS (angl. short message service (trumpinys – SMS), liet. trumpųjų mobiliojo ryÅ¡ių žinučių paslauga) žinutes, taip pat analizuojant Å¡alių tarpusavio santykius, konfliktines situacijas dėl bendravimo tvarkos su vaiku tinkamo vykdymo.

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų SMS žinučių turinio akivaizdu, kad bendravimas buvo abipusis, t. y. buvo dialogas, tačiau ieÅ¡kovė pateikė tik atsakovo siųstus tekstus. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Å¡alių vaikas skaitė žinutes ir jos padarė neigiamÄ poveikį vaikui. Nuolatiniai konfliktai su ieÅ¡kove ir jos artimaisiais giminaičiais (ieÅ¡kovės motina) vyksta dėl abiejų pusių atliekamų veiksmų, tiek dėl atsakovo veiksmų, tačiau teismas selektyviai vertino tik ieÅ¡kovės motinos S. M. paaiÅ¡kinimus ir ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Å alčininkų rajono 2019-06-28 iÅ¡vadoje Nr. 3SD-2531 ir 2019-09-18 papildomoje iÅ¡vadoje Nr. 3SD-3639 nurodytais duomenimis apie atsakovo santykius su vaiku ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tikrÄ jÄ padėtį dėl Å¡alių konfliktų priežasčių ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų, kontekste. 6.3.

Teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡klausyti vaiko nuomonės. Å alių vaikas gimęs (duomenys neskelbtini), taigi yra 10 metų amžiaus. Byloje duomenų, kad vaikas negebėtų reikÅ¡ti savo nuomonės ar formuluoti savo pažiÅ«rų, nėra. Atsakovo atstovas 2020-06-03 vykusio teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ apklausti vaikÄ , tačiau tarp Å¡alių nesant ginčo dėl to, kad tarp atsakovo ir sÅ«naus yra Å¡ilti ir artimi santykiai, teismas tokio praÅ¡ymo nesprendė. Å alių nepilnamečio vaiko nuomonė turėjo bÅ«ti iÅ¡klausyta, tačiau teismas nei tiesiogiai, nei per atstovÄ vaiko neiÅ¡klausė.

Teismas nesudarė galimybių vaikui bÅ«ti iÅ¡klausytam, nevertino vaiko nuomonės kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsakovo ir vaiko bendravimo, tarpusavio ryÅ¡io. 6.4. Teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su Å¡alių tarpusavio ginčų (konfliktų) priežastimis. Ginčai dėl Bendravimo tvarkos tarp Å¡alių ir yra esminiai. Ginčai vyksta tarp Å¡alių, o ne dėl atsakovo, kaip tėvo, pareigų galimo netinkamo vykdymo. IeÅ¡kovės atstovė nurodė įstatyme nenumatytÄ pagrindÄ â€“ atsakovo tėvo valdžios apribojimÄ prevenciniais tikslais, tačiau CK 3.180 straipsnis numato baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tarp Å¡alių kilę konfliktai dėl vaiko pristatymo į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tuomet, kai ieÅ¡kovės nėra namuose ir kai vaikas perduodamas ieÅ¡kovės artimiesiems giminaičiams. Å alys konfliktuodavo dėl vaiko grÄ Å¾inimo su ieÅ¡kovės artimaisiais tik tuomet, kai pačios ieÅ¡kovės nėra namuose (dirba pamaininį darbÄ ). Teismas nesiaiÅ¡kino priežasčių, dėl kurių tais atvejais, kai ieÅ¡kovės nėra namuose ir vaikas paliekamas kitų asmenų priežiÅ«rai, to laiko negalėtų praleisti kartu su tėvu.

Teismas nesiaiškino tikrosios šalių konfliktų priežasties, galimų sprendimo būdų, dėl to šalių nesutarimai dėl esamos situacijos taip ir liko neišspręsti.

7. IeÅ¡kovė T. S. atsiliepime į atsakovo V. S. apeliacinį skundÄ prašė atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė: 7.1. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė norinti, kad atsakovas iÅ¡moktų su vaiku tinkamai bendrauti, buvo paaiÅ¡kinta, kÄ tai reiÅ¡kia, t. y. ieÅ¡kovė pageidauja, jog atsakovas „normaliai bendrautų su vaiku“. Normalus atsakovo elgesys ir bendravimas su vaiku yra tuomet, kai atsakovas nepiktnaudžiauja tėvo valdžia, pasiėmęs vaikÄ nedingsta be žinios parai, nemanipuliuoja vaiku, neraÅ¡o vaikui nepadoraus turinio žinučių, neįžeidinėja ir nežemina vaiko akivaizdoje vaiko motinos ir kitų vaiko Å¡eimos narių, neraÅ¡o vaikui apie mamos asmeninio gyvenimo detales, neįtraukia vaiko į konfliktus.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol žala vaikui bus padaryta. Viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurios ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį, buvo siekis apsaugoti vaikÄ tiek nuo esamos, tiek nuo bÅ«simos žalos, kuriÄ vaikui daro atsakovas. Po 2019-05-08 ir 2019-05-09, 2019-05-19 ir 2019-05-20 įvykių, kuomet atsakovas bent 2 kartus pasiėmęs sÅ«nų dingo be žinios mažiausiai parai, sudaręs tokiÄ situacijÄ , kad su juo niekas negalėtų susisiekti, atsakovas ir toliau reiÅ¡kė ieÅ¡kovei grasinimus, kad dar ne kartÄ kartos tokius poelgius.

Atsakovas grÄ sinimus buvo įvykdęs bent 2 kartus, jam už tai buvo taikyta administracinė atsakomybė. Atsakovo grasinimai realÅ«s, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , siekdama užkardyti tokį atsakovo elgesį. Dingęs su vaiku atsakovas be pateisinamų priežasčių nenuvedė vaiko į mokyklÄ , vaikas nenakvojo namie, buvo sutrikdytas vaiko įprastas dienos režimas. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina piktnaudžiavimÄ tėvo valdžia. 7.2. IeÅ¡kovė teikė teismui sÅ«naus pirmosios Komunijos nuotraukas, kurios patvirtina, kad atsakovas ne tik žinojo apie Å¡ventę, bet ir joje dalyvavo.

Atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovė atsakovui kliudo bendrauti su sÅ«numi ir dalyvauti jo gyvenime, neatitinka tikrovės. Atsakovo nurodytos aplinkybės nepateisina netinkamo jo elgesio su vaiku, kuris pasireiÅ¡kia manipuliavimu, vaiko naudojimu savo poreikiams ginčuose su ieÅ¡kove, necenzÅ«rinių ir amoralių dalykų vaikui sakymo ir raÅ¡ymo žinutėse. Tarp Å¡alių nekyla konfliktų dėl vaiko grÄ Å¾inimo į nepilnamečio gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas savaip interpretuoja teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Atsakovo netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu nepateisinamas. 7.3. SÅ«nus neatsisako tėvo, tačiau ieÅ¡kovė siekia terminuotai apriboti atsakovo valdžiÄ sÅ«naus atžvilgiu tam, kad atsakovas nustotų piktnaudžiauti savo valdžia vaiko atžvilgiu, pakeistų savo elgesį ir tuomet galėtų tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo teises ir pareigas, daryti vaikui teigiamÄ Ä¯takÄ . Vaikas pats dar nesuvokia, kokiÄ Ä¯takÄ ir žalÄ daro atsakovas netinkamu elgesiu, todėl vaiko teises ir interesus gina ieÅ¡kovė.

Buvo praÅ¡oma taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatyti atsakovo bendravimÄ su vaiku per vaiko teisių specialistus ar psichologus. Tokių susitikimų metu atsakovas su vaiku elgėsi pavyzdingai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad bendraudamas su vaiku be tarpininkų atsakovas elgiasi prieÅ¡ingai. 7.4. Atsakovas siekia susidariusiÄ situacijÄ supaprastinti iki absurdiÅ¡ko lygio, kuomet atrodytų, jog, jeigu atsakovas nenaudojo prieÅ¡ vaikÄ fizinio smurto, o iÅ¡laikymas vaikui mokamas, kitas atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu laikytinas tinkamu.

Ä®rodymai turi bÅ«ti vertinami prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos kontekste. Ä®rodymai patvirtina, kad atsakovas vaiko akivaizdoje elgiasi agresyviai, konfliktuoja su vaiko Å¡eimos nariais ir kitais asmenimis vaikui matant ir girdint, vaiko akivaizdoje vartoja necenzÅ«rinius žodžius, asmeniÅ¡kai vaikui nuolat ir sistemingai raÅ¡o žinutes, kuriose taip pat vartoja necenzÅ«rinius žodžius, įžeidinėja, žemina vaiko akyse motinÄ ir kitus Å¡eimos narius, baugina vaikÄ . Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo byloje buvo pasyvus, tačiau ir tarnybos atstovas 2020-08-05 posėdžio metu pabrėžė poreikį atsakovui imtis priemonių ir spręsti savo emocines/psichologines problemas, susijusias su pykčio ir agresijos valdymu.

Teismas sprendime įvardijo atsakovo veiksmus, kurie laikytini piktnaudžiavimu tėvo valdžia, sudarančius pagrindÄ tėvo valdžios laikinam ribojimui. Aplinkybę, kad atsakovo elgesys neigiamai veikia nepilnametį sÅ«nų, patvirtino ieÅ¡kovės ir liudytojos paaiÅ¡kinimai. Tai, kad apribojus tėvo valdžiÄ kartu yra ribojamos bendravimo galimybės su vaiku, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo. Aplinkybė, kada bus panaikintas tėvo valdžios ribojimas priklauso tik nuo paties atsakovo.

Atsakovui neuždrausta bendrauti su vaiku, todėl atsakovas turi galimybę palaikyti su vaiku santykius ir emocinį ryšį. 7.5. Laikinas tėvo valdžios ribojimas gali bÅ«ti taikomas siekiant apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, taigi nebÅ«tina nustatyti, kad vaikui jau padaryta žala. Atvejai, kuomet vaikas įtraukiamas į konfliktus, psichologiÅ¡kai neigiamai veikia nepilnametį. IeÅ¡kovė siekė, kad vaikui nebÅ«tų padaryta žymiai didesnė žala. Nepateikta argumentų, kokiÄ konkrečiÄ Ä¯rodinėjimÄ reguliuojančiÄ CPK normÄ teismas bÅ«tų pažeidęs. Nors tokiose bylose ir privaloma tarnybos iÅ¡vada, tačiau ji teismui neturi iÅ¡ anksto įrodomosios galios.

Tarnybos iÅ¡vada formali. PasyviÄ tarnybos pozicijÄ pastebėjo ir teismas, kuomet tarnybos atstovas nesugebėjo įvertinti situacijos nepilnamečio vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. 7.6. Per visÄ bylos nagrinėjimÄ atsakovas nė karto nei žodžiu, nei raÅ¡tu neiÅ¡sakė prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų žinučių. Atsakovas neginčijo pateiktų žinučių ekrano nuotraukų. Vaikas naudojasi telefonu ir juo bendrauja su atsakovu. Vaikas skaityti moka, todėl nebuvo kliūčių perskaityti atsakovo žinutes.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis sÅ«nui žinučių nesiuntė, ar kad žinutės buvo siųstos ieÅ¡kovei, o ne vaikui. Atsakovas patvirtino 2019 m. gegužės mėn. įvykius. Teismas iÅ¡tyrė visus byloje esančius įrodymus. Å alių parodymai patvirtino, kad bÅ«tent atsakovas yra visų konfliktų iniciatorius. Nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė kliudytų atsakovui bendrauti su vaiku. 7.7. Pareiga apklausti nepilnametį vaikÄ neabsoliuti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko interesus.

Teismas pagrįstai atsisakė apklausti vaikÄ , kadangi tai prieÅ¡tarautų vaiko interesams ir sukeltų diskomfortÄ . Tokios pozicijos laikėsi ir tarnybos atstovė, kuri prieÅ¡taravo vaiko apklausai. Atsakovas nepateikia argumentų, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti vaiko apklausa teisme ir dėl kokių priežasčių apklausa bÅ«tina. Atsakovo teiginių deklaratyvumÄ patvirtina tai, jog teigdamas, kad buvo bÅ«tina iÅ¡klausyti sÅ«nų, atsakovas nepraÅ¡o nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, apklausti teisme vaikÄ ar pan. 7.8.

Å alių konfliktų priežastys nepateisina atsakovo netinkamo elgesio sÅ«naus atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo teisme metu, bandant rasti taikų kompromisÄ , ieÅ¡kovė, siekdama parodyti gerÄ valiÄ , 2020-02-14 iÅ¡leido sÅ«nų pas atsakovÄ visam savaitgaliui, tačiau jis ir vėl be pateisinamų priežasčių sÅ«naus namo negrÄ Å¾ino suderintu laiku (sÅ«nus namo grįžo tik 2020-02-20). Å alių ginčų esmė yra ne bendravimo su sÅ«numi tvarka ir kiekis. Kad ir kiek laiko ieÅ¡kovė leistų atsakovui praleisti su sÅ«numi, atsakovas vis tiek randa priežasčių sukelti naujÄ konfliktÄ , žeminti ieÅ¡kovę.

Šalių konfliktų priežastis neturi reikšmės sprendžiamam ginčui – konfliktų priežastis nėra pagrindas atsakovui piktnaudžiauti tėvo valdžia. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, priimto 2020-08-14, kuriuo buvo atmestas atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-24 sprendimu patvirtintos atsakovo V. S. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi E. S. tvarkos pakeitimo ir tenkintas ieÅ¡kovės T. S. ieÅ¡kinys dėl terminuoto tėvo (atsakovo V. S.) valdžios apribojimo sÅ«naus E. S. atžvilgiu. Dėl faktinių bylos aplinkybių 11. IÅ¡ į bylÄ pateikto įsiteisėjusio Trakų rajono apylinkės teismo 2017-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-424/2017 nustatyta, kad (el. b. t. 1, b. l. 13–22): 11.1.

šalys (ieškovė ir atsakovė) susituokė (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S.; 11.2. šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 11.3. nepilnamečio E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina T. S.; 11.4. iš tėvo V. S. priteistas 200 Eur periodinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui nuo 2016-01-11 iki vaiko pilnametystės; 11.5. nustatyta V. S. bendravimo su vaiku E. S. tvarka.

12. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės taip pat nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1111-604/2019 V. S. buvo pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) bei ANK 80 straipsnio 1 dalyje (kliudymas vaikui mokytis).

Aptartame nutarime nurodyta, kad 2019-05-19 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), V. S. pagal teismo sprendimÄ paėmė sÅ«nų E. S. bei turėjo vaikÄ parvežti namo iki 2019-05-19 20.00 val., tačiau vaiko negrÄ Å¾ino, nes vaikÄ pasitikti išėjo močiutė S. M. (T. S. motina), 2019-05-20 tėvas vaiko nepristatė į mokyklÄ ; V. S. nepanaudojo tėvo valdžios vaiko interesams bei kliudė vaikui mokytis. Dėl atsakovo V. S. apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo 13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatÄ .

Pasak apelianto, atsakovas nepiktnaudžiauja tėvo valdžia sÅ«naus atžvilgiu, todėl poreikio apriboti tėvų valdžiÄ nebuvo. Taip pat teigė, jog apylinkės teismas nenurodė atsakovo neteisėtų veiksmų, o vien tai, kad Å¡alys vaiko akivaizdoje sprendžia konfliktÄ dėl Bendravimo tvarkos nėra pagrindas apriboti tėvo valdžiÄ .

14. Tėvų valdžia nepilnamečiams vaikams suprantama kaip teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Visgi, tėvų valdžia vaikams – neabsoliuti ir tam tikrais, įstatyme numatytais, atvejais gali bÅ«ti apribota. Tėvų valdžia vaikams gali bÅ«ti apribota arba laikinai arba neterminuotai (nuolatinis tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Ginčo atveju aktualus terminuotos (laikinos) tėvų valdžios nepilnamečiams apribojimo atvejo teisinis reguliavimas bei tokio teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimas bei taikymas.

15. Ä®statyme numatyta, kad tėvų valdžios apribojimas galimas tik CK III knygos (3.1– 3.2792 straipsniai) atvejais. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais, teismas gali priimti sprendimÄ dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. CK 3.180 straipsnio 1 dalies gramatinė formuluotė rodo, kad aptariamo straipsnio nuostatos taikytinos ir laikino tėvų valdžios apribojimo atveju.

16. Kasacinio teismo išaiškinta, jog:

i) CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sÄ lygos, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinės:

a) vengia atlikti savo pareigas vaikams;

b) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

c) žiauriai elgiasi su vaiku;

d) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

e) nesirÅ«pina vaikais; ii) bent vienos iÅ¡ CK 3.180 straipsnyje nustatytų sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ ; iii) kadangi tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai gali bÅ«ti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl turi bÅ«ti atsižvelgiama į tėvų kaltės pobÅ«dį; iv) vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai;

v) neterminuota tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog vienas iÅ¡ tėvų daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų; vi) tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamÄ jÄ , taip pat prevencinę funkcijÄ ; vii) laikinas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta; viii) priimdamas sprendimÄ tėvams tėvų valdžiÄ riboti laikinai teismas turi nustatyti, kad yra galimybės tėvams pakeisti savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ ; ix) žala neturi bÅ«ti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

17. IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad atsakovo, kaip tėvo, valdžios apribojimo nepilnamečiam sÅ«nui pagrindas buvo nustatytas netinkamas tėvo (atsakovo) elgesys, t. y. toks elgesys, kai vaikas mato ir tėvo yra įtraukiamas į konfliktus. Apylinkės teismas expressis verbis nurodė, kad toks atsakovo elgesys vertintinas kaip viena iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardintų sÄ lygų – piktnaudžiavimas tėvo valdžia. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bet koks kliudymas antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant laikomasi piktnaudžiavimu tėvų valdžia (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, nutarties 35 punktÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, nutarties 13 punktÄ ). Teisėjų kolegijos vertinimu, teisine prasme piktnaudžiavimas teise gali bÅ«ti suprantamas kaip nesÄ Å¾iningas savo teisės įgyvendinimas, turimų teisių panaudojimas prieÅ¡ingai turimos teisės paskirčiai.

18. IÅ¡ atsakovo gynybinės pozicijos byloje matyti, kad jis neginčija aplinkybės, jog jo santykiai su buvusia sutuoktine bei sÅ«naus motina konfliktiÅ¡ki, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, jog Å¡alių konfliktų sprendimas nepilnamečio akivaizdoje dėl bendravimo tvarkos negali bÅ«ti pagrindu apriboti tėvo valdžiÄ . Su tokia atsakovo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Viena iÅ¡ aplinkybių, kuriÄ teismas nors ir laikinai apribodamas tėvų valdžiÄ turi vertinti, – konkrečių tėvo veiksmų nuoseklumÄ /sistemingumÄ .

19. IÅ¡ Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2019-06-28 iÅ¡vados turinio matyti (el. b. t. 1, b. l. 78–86), kad atsakovas su ieÅ¡kove dėl bendravimo su vaiku nesutaria dar nuo 2014-12-18 (VTAS 2014-12-18 buvo gautas atsakovo praÅ¡ymas sudaryti matymosi su sÅ«numi grafikÄ ). Bylos duomenys pagrindžia, kad Å¡alys konfliktus sprendžia ir pasitelkdamos policijos (ir prokuratÅ«ros) įstaigÄ (el. b. t. 1, b. l. 46, 59–67).

Ä® bylÄ taip pat pateiktos trumpųjų mobiliojo ryÅ¡io žinučių kopijos (el. b. t. 1, b. l. 7–9, 47–57, 116–117, 172–182; t. 2, b. l. 30–32). Trumpųjų mobiliojo ryÅ¡io žinučių kopijų turinyje užfiksuoti asmeninio pobÅ«džio tekstai, susiję su atsakovo ir sÅ«naus bendravimo gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis. Viena vertus, žinučių tekstai rodo, kad atsakovas nori bendrauti su vaiku, klausinėja apie vaiko gyvenimÄ , siekia su nepilnamečiu bendrauti tiek susiraÅ¡inėdamas, tiek susiskambindamas, tiek pasiimdamas vaikÄ realiam bendravimui.

Kita vertus, žinučių tekstai taip pat rodo, kad atsakovas nevengia plėtoti temų, susijusių su asmeniniu bei intymiu ieškovės gyvenimu, nevengia necenzūrinių ar įžeidžiančio pobūdžio žodžių ar išsireiškimų ieškovei ar artimai ieškovės aplinkai, taip pat kitiems asmenims (vyrams), nevengia moralizuoti ieškovės, jos gyvenimo būdo. Vienų žinučių tekstas rodo, kad jos tiesiogiai adresuotos sūnui, iš kitų žinučių turinio matyti, kad jos adresuojamos ieškovei.

Visgi, į bylÄ pateiktos žinutės, kurios raÅ¡ytos 2017–2020 metais, rodo atsakovo sistemingÄ siekį, vienaip ar kitaip interpretuojant gyvenimiÅ¡kus įvykius, įvykusius tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, nepilnamečio vaiko akivaizdoje (sÄ monėje) sumenkinti ieÅ¡kovę ir jos artimÄ aplinkÄ . Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė kokių nors aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečio vaiko įtraukimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ir atsakovės konfliktus. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas nepatenkintas esama padėtimi dėl skyrybų, dėl konkrečios bendravimo tvarkos, ar tai, kad pristačius vaikÄ Ä¯ vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nepilnametį pasitinka ne motina, o kitas artimas giminaitis (senelė) nereiÅ¡kia, kad atsakovas turi teisę savavaliÅ¡kai spręsti dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo savo įsivaizduojamu bÅ«du.

Pažymėtina, jog ir įstatymas numato, kad ne tik tėvai, bet ir kiti artimieji giminaičiai turi teisę bendrauti su vaikais (CK 3.172 straipsnis, CK 3.176 straipsnis). Tuo atveju, jeigu apeliantui netinka įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu arba kyla bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo sunkumų (problemų), atsakovas turėtų iÅ¡kilusias problemas spręsti teisinėmis priemonėmis (pvz., inicijuoti bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo procesÄ ; spręsti problemas pasitelkiant derybas arba mediacijÄ ir pan.,), o ne siekti suformuoti neigiamÄ vaiko nuomonę apie motinÄ ar kitus asmenis.

20. Teismas taip pat pastebi, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1111-604/2019 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimu prieÅ¡ingai vaiko interesams bei kliudymu vaikui mokytis. Tokia aplinkybė taip pat rodo, kad atsakovas linkęs veikti prieÅ¡ingai vaiko interesais. Kliudymas vaikui mokytis, o taip pat bÅ«ti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kai tai priklauso pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , nesant tam objektyvių priežasčių, taip pat pažeidžia vaiko teises.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog teismas nepakankamai vertino situacijÄ per prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio dalis), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetinis vaiko teisių interesų principas kaip tik analizuojamos bylos kontekste pasireiÅ¡kia tuo, kad atsakovas asmeninio pobÅ«džio nuoskaudų ir konfliktų nespręstų su ieÅ¡kove per vaikÄ . Prioritetas turi bÅ«ti teikiamas konstruktyviam vaiko ir tėvo bendravimui, o ne neigiamos atmosferos bei įtampos kÅ«rimui tarp vaiko ir kitų vaiko Å¡eimos narių, bauginimo, įžeidinėjimo ar kitokiai neigiamai atmosferai.

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga pagrindžia, jog atsakovas sistemingai bando sukurti vaiko prieÅ¡iÅ¡kumÄ motinai ir su motina susijusiems asmenims: nuolat vaikui raÅ¡o tokias žinutes, kurios savo turiniu iÅ¡ esmės skirtos suaugusiam asmeniui, nurodo pakankamai intymias suaugusiųjų pasaulio realijas, akcentuoja ne vaiko pasiekimus ar nuopelnus, vaikui aktualius dalykus, tačiau savo asmenines ambicijas, pyktį dėl nenusisekusių santykių. Atsakovas itin akcentuoja aplinkybę, jog buvo trukdyta dalyvauti krikÅ¡tynose ar pirmojoje sÅ«naus Komunijoje, tačiau, viena vertus, byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovas visgi dalyvavo sÅ«naus Komunijos Å¡ventėje (el. b. t. 1, b. l. 113–116), kita vertus, neįtikinima, jog tuo atveju, jeigu atsakovo ir vaiko santykiai Å¡ilti ir grįsti meile bei pasitikėjimu, nepilnametis vaikas bendraujant su atsakovu nebÅ«tų prasitaręs apie pirmosios Komunijos Å¡ventę anksčiau.

22. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas nukrypo nuo CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo. PrieÅ¡ingai, skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad buvo individualizuotos reikÅ¡mingos spręsti ginčui faktinės aplinkybės bei tinkamai taikytos bei aiÅ¡kintos teisės normos, nurodant konkrečius tėvo valdžios apribojimo teisinius pagrindus (piktnaudžiavimas tėvo valdžia). Atsakovo veiksmai piktnaudžiaujant savo valdžia sÅ«naus atžvilgiu buvo nuolatiniai (tęsėsi ilga laikÄ ) bei sistemingo pobÅ«džio, pasireiÅ¡kę aktyviais veiksmais (nevežant vaiko į mokyklÄ , konfliktuojant vaiko akivaizdoje bei raÅ¡ant neigiamo emocinio krÅ«vio trumpÄ sias mobiliojo ryÅ¡io žinutes, siekiant suformuoti neigiamÄ ar tendencingÄ nuomonę apie ieÅ¡kovę ir ieÅ¡kovės aplinkÄ ).

Piktnaudžiavimas tėvo valdžia ir yra kalti atsakovo veiksmai vertinant situacijÄ tėvų valdžios apribojimo kontekste. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas ir nenustatė atsakovo elgesį pateisinančių aplinkybių.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai iÅ¡plėtotos kasacinio teismo praktikoje: faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020, nutarties 62–63 punktai).

24. Atsakovas nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų kokiu nors bÅ«du pakenkęs vaiko interesams, vaiku nesirÅ«pinęs, neteikęs iÅ¡laikymo, pakenkęs vaiko emocinei ar fizinei bÅ«klei. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, VTAS 2020-06-10 papildomoje iÅ¡vadoje pažymėjo, kad atsakovas, siųsdamas nederamo teksto žinutes bei keldamas konfliktus, gali sukelti sÅ«nui neigiamų iÅ¡gyvenimų (el. b. t. 2, b. l. 29). Ä®siteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-10-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.-1111-604/2019 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl tėvo valdžios nepanaudojimu arba panaudojimu prieÅ¡ingai vaiko interesams bei kliudymu vaikui mokytis (pastebėtina, kad atsakovas buvo nubaustas bÅ«tent dėl to, kad netinkamai vykdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ ), kas reiÅ¡kia, kad buvo pakenkta vaiko interesams.

Galiausiai, nepaisant to, ar kokia nors institucija iki bylos nagrinėjimo buvo pripažinusi vaiko teisių pažeidimÄ , vaiko teisų pažeidimas visuomet gali bÅ«ti konstatuotas ir teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog atsakovui nenustatytos priklausomybės, nereiÅ¡kia, kad atsakovui negali bÅ«ti apribota tėvo valdžia. Pasisakant dėl amoralaus atsakovo elgesio pažymėtina, jog amoralaus elgesio kategorija teisės aktuose neapibrėžta, taigi nustatoma kiekvienu individualiu atveju.

Paprastai teismų praktikoje laikoma, kad barniai, įžeidžiantis elgesys, necenzÅ«riniai žodžiai, veiksmai, keliantys baimę ar įtampÄ vaikui laikomi amoraliais (žr. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-14 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-207-533/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, necenzÅ«rinių žodžių naudojimas trumposiose mobiliojo ryÅ¡io žinutėse, skirtose vaikui, konfliktinis elgesys tiek su ieÅ¡kove, tiek su ieÅ¡kovės artima aplinka, nuolatinis įtampos vaikui kėlimas atitinka amoralaus elgesio vertinimÄ .

Atsakovas teigia, kad iÅ¡ pateiktų žinučių turinio akivaizdu, kad bendravimas buvo abipusis, t. y. buvo dialogas, tačiau ieÅ¡kovė pateikė tik atsakovo siųstus tekstus. Teismas, pasisakydamas dėl tokių atsakovo teiginių, pastebi, jog žinutės pakankamai informatyvios ir kartais į atsakovo žinutes buvo atsakoma, todėl matyti ir dialogas. Kita vertus, dalis žinučių yra paraÅ¡ytos monologo forma. Taip pat akcentuotina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), todėl atsakovas, viso teisminio proceso metu bÅ«damas atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), turėjo galimybę pateikti ir kitas trumpÄ sias mobiliojo ryÅ¡io žinutes, kurios atskleistų vykusį dialogÄ .

Atsakovas, norėdamas paneigti ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, turi teisę pateikti kontrargumentus ir įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes. Visgi, atsakovas tokia procesine teise nepasinaudojo, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvių kliūčių, kurios teisminio proceso metu bÅ«tų sutrukdžiusios pateikti trumpųjų mobiliojo ryÅ¡io žinučių kopijas, pagrindžiančias dialogÄ . Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo teiginiais, jog įrodymai buvo vertinti selektyviai.

Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡klausytas ir atsakovas, jis teikė procesinius dokumentus bei įrodymus, tačiau vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas palaikė ne atsakovo, tačiau ieÅ¡kovės pozicijÄ , nereiÅ¡kia, kad įrodymų vertinimas buvo selektyvus. Kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

25. Nors atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo VTAS 2019-06-28 išvadoje Nr. 3SD-2531 ir 2019-09-18 papildomoje išvadoje Nr. 3SD-3639 (el. b. t. 1, b. l. 78–86, 133–134) nurodyta informacija), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aptartuose dokumentuose užfiksuota ne vien atsakovui palanki informacija. Aptartose VTAS išvadose nurodoma, kad atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl vaiko tėvo valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams bei kliudymu vaikui mokytis.

Byloje yra ir VTAS 2020-06-10 išvada (el. b. t. 2, b. l. 29), kurioje nurodoma, kad atsakovas nederamai elgiasi siųsdamas negatyvaus pobūdžio žinutes vaikui. Selektyvus išvados teiginių akcentavimas nepateisina atsakovo netinkamų veiksmų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumo. Atsakovas nurodė, kad teismas nesiaiškino realios padėties dėl šalių konfliktų priežasčių ieškovės pareikštų reikalavimų kontekste, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tikrosios konflikto priežastys yra subjektyvaus (asmeninio) pobūdžio aplinkybės, esančios tarp atsakovo ir ieškovės, kurios negrindžiamos teise.

Galiausiai, konfliktiÅ¡kus santykius teismas gali sureguliuoti tik teisinėmis priemonėmis, tačiau emocinių santykių atkÅ«rimas be pačių Å¡alių valios pastangų negalimas. NeiÅ¡spręsti ieÅ¡kovės ir atsakovo asmeninio pobÅ«džio konfliktai neturėtų reflektuoti atsakovo elgesyje bei bendravime su vaiku. Atsakovo bendravimas su vaiku gali vykti ir neakcentuojant bei nesureikÅ¡minant vaikui konfliktų tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. Teismas sutinka, kad tikrasis ginčas iÅ¡ esmės vyksta ne dėl nepilnamečio vaiko geriausių interesų, ar vieno iÅ¡ tėvų teisių pažeidimo, netinkamai vykdant bendravimo su vaiku tvarkÄ , o tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo asmeninių ambicijų, tačiau atsakovo netinkamas elgesys pasireiÅ¡kia tuo, kad vaikas nuolat ir sistemingai yra įtraukiamas į emociÅ¡kai sudėtingÄ suaugusių tėvų konfliktÄ , nors tai nedera su geriausiais vaiko poreikiais.

Kolegija sutinka su atsakovu, kad CK tiesiogiai nenumato tėvo valdžios apribojimo prevenciniais tikslais, tačiau Å¡ioje nutartyje cituotoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tėvo valdžios apribojimas gali atlikti auklėjamÄ jÄ arba prevencinę funkcijÄ , siekiant iÅ¡vengti bÅ«simos žalos. Akivaizdu, jog toks atsakovo elgesio modelis, kai nepilnametis yra įtraukiamas į tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo kylančius konfliktus, netinkamas ir netoleruotinas, todėl turėtų bÅ«ti nutrauktas. Bylos duomenys duoda pagrindÄ teigti, kad atsakovas, nesiimant priemonių, nelinkęs keisti netinkamo elgesio modelio savo vaiko atžvilgiu, todėl turi bÅ«ti imamasi teisinių instrumentų (priemonių) situacijai sureguliuoti.

Vienas iÅ¡ teisinių instrumentų – tėvo valdžios apribojimas sÅ«naus atžvilgiu, kuris, kolegijos vertimu, aptariamu atveju atlieka tiek auklėjamÄ jÄ funkcijÄ (atsakovas skatinamas pasirinkti asmeninių konfliktų sprendimų modelį neįtraukiant vaiko nei tiesiogiai, nei netiesiogiai į konfliktų sprendimÄ ), tiek prevencinę funkcijÄ â€“ užkertamas kelias sistemingam vaiko teisių pažeidimui ateityje (galimo dažnesnio nenuvedimo į mokyklÄ , neigiamų žinučių ar emocijų eskalavimo).

Visgi, kadangi bylos duomenys rodo, kad atsakovo ir vaiko santykis nėra pažeistas (vaikas su tėvu bendrauti neatsisako, bendrauja noriai), todėl bÅ«tent ir taikytinas laikinas tėvo valdžios vaiko atžvilgiu apribojimas. Auklėjamoji ir prevencinė tėvo valdžios funkcijÄ turėtų paskatinti atsakovÄ rinktis kitokį, vaiko atžvilgiu labiau tinkamÄ , asmeninių konfliktų sprendimo su ieÅ¡kove modelį. Pastebėtina, jog tėvo valdžia apribota konkrečiu teisiniu pagrindu, numatytu CK 3.180 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas tėvo valdžia), kuriam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Vien tai, kad aptariamu atveju tėvo valdžios apribojimas atlieka ir papildomas funkcijas nereiÅ¡kia, kad tėvo valdžia apribota be teisinio pagrindo. Ne siekis perauklėti atsakovÄ , o atsakovo piktnaudžiavimas tėvo valdžia nepilnamečiui buvo esminis CK 3.180 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindas, individualizuojant faktines Å¡ios bylos aplinkybes.

26. Galiausiai, atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡klausyti vaiko nuomonės. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Aptarta CK 3.177 straipsnio nuostata dar kartÄ detalizuota CK 3.164 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ ir priimant sprendimÄ Ä¯ jo norus turi bÅ«ti atsižvelgta, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta (CPK 4 straipsnis), kad įstatyme nustatyta ,,neįmanomumo“ apklausti vaikÄ per teismo posėdį sÄ lyga turėtų bÅ«ti suprantama ne tik kaip objektyvus vaiko negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje (pvz., dėl ligos), tačiau ir kaip negalėjimas dalyvauti dėl to, kad gali bÅ«ti pažeisti jo interesai; atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (vaiko jautrumÄ , galimÄ apklausos žalÄ jo psichinei bÅ«klei, įtakÄ neigiamų jausmų (baimės, nerimo, nesaugumo) formavimuisi ir kt.), apklausti vaikÄ teismo posėdyje gali bÅ«ti nerekomenduojama ar netikslinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas klausimÄ dėl vaiko apklausos buvo pareiÅ¡kęs 2020-06-03 teismo posėdžio metu (teismo posėdžio 2020-06-03 garso įraÅ¡o takelis, garso įraÅ¡o takelio 00:03:20 – 00:05:50 min.). Perklausius 2020-06-03 teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä nustatyta, kad tokiam praÅ¡ymui nepritarė VTAS atstovė (nurodė, kad vaikas per daug sutrikęs dėl valstybės institucijų kiÅ¡imosi į Å¡eimos santykius). Apylinkės teismo teisėjas Å¡alių prašė detalizuoti, kokius konkrečius klausimus Å¡alys norėtų užduoti vaikui, kÄ konkrečiai Å¡alys norėtų per vaiko apklausÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau Å¡alys nusprendė, kad esant VTAS iÅ¡vadai ir nesant ginčo dėl to, kad vaiko santykiai su atsakovu Å¡ilti ir vaikas neatsisako bendrauti su tėvu, pats atsakovo atstovas nurodė, kad praÅ¡ymas apklausti vaikÄ netikslingas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, visų pirma, pats atsakovas atsisakė vaiko apklausos. Kita vertus, sutiktina su VTAS atstovės iÅ¡vada, kad vaiko apklausa aptariamos bylos atveju netikslinga. IÅ¡ esmės ginčo byloje nebuvo, kad vaikas nenorėtų su tėvu bendrauti, ar tėvo Å¡alintųsi. Aptariamu atveju vaiko nuomonė (pozicija) dėl bendravimo su tėvu aiÅ¡ki, tÄ rodo tiek teismui pateiktos VTAS iÅ¡vados, tiek VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) medicininių dokumentų 2020-01-25 iÅ¡raÅ¡as (el. b. t. 2, b. l. 23–24), kuriame nurodyta, kad nepilnametis iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bendrauti su abiem tėvais, tačiau nori turėti ir asmeninį laikÄ .

Pastebėtina ir tai, kad VTAS atstovai visgi nepilnametį vaikÄ buvo apklausę tiesiogiai, klausinėjo apie laikÄ su atsakovu (apklausos metu pasiklausus apie tėvÄ nepilnametis nieko neatsakė); be to, iÅ¡vadoje nurodyta, kad VTAS specialistai yra tiesiogiai stebėję ir atsakovo bei nepilnamečio bendravimÄ (bendravimo tvarkos pažeidimų nenustatyta) (el. b. t. 1, b. l. 78–86, iÅ¡vados 7–8 puslapiai). Tokia aplinkybė reiÅ¡kia, kad visgi vaikas, nors ir netiesiogiai teisme, valstybės institucijų buvo iÅ¡klausytas ir vaiko nuomonė byloje žinoma.

Teisinis reguliavimas leidžia vaiko nuomonę išklausyti (susižinoti) ir netiesiogiai (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011).

27. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais bei argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinio pagrindo nei keisti, nei naikinti nėra. Dėl procesinės bylos baigties 28. Į esminius atsakovo apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o kiti (likę) apelianto (atsakovo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (subjektyvios įžvalgos ir individualios gyvenimiškos aplinkybės apie tai, kodėl tarp ieškovės bei ieškovei artimų žmonių (pvz., ieškovės motinos S. M.) ir atsakovo susiklostė konfliktiški santykiai) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesÄ 30. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl apelianto, vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), patirtos iÅ¡laidos (advokato pagalbai apmokėti, žyminiam mokesčiui) inicijavus apeliacinį procesÄ neatlyginamos.

31. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka protingumo kriterijų, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus