Legislator Case Law & Legislation
08b231e3-fcd4-4e27-a43f-3b651d2c0e02 AI generated

08b231e3-fcd4-4e27-a43f-3b651d2c0e02 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 08b231e3-fcd4-4e27-a43f-3b651d2c0e02
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pakeisti M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu T. K., t. y. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civ. b. Nr. 2-16586-615/2015 dalis:1.1. iÅ¡dėstant 1.1 p. taip: „Nustatyti nepilnametės dukros M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)1.2. iÅ¡dėstant 1.9 p. taip: „A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) teiks 175 Eur sumÄ per mėnesį periodinių iÅ¡mokų iki dukros pilnametystės, jeigu iÅ¡laikymas nebus pratęstas įstatymuose nustatyta tvarka.

Legislator headnote

AI generated

08b231e3-fcd4-4e27-a43f-3b651d2c0e02 · Kauno apylinkės teismas: įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ iÅ¡ A. Ž., dėl dukros gyvenamosios vietos keitimo“;1.5. iÅ¡dėstant 1.6.1 p. taip: „Motina laisvai ir betarpiÅ¡kai gali bendrauti su dukra, pasiimdama jÄ susitikimams (jei motina gyvena Lietuvoje) kiekvienÄ darbo dienÄ po 3 valandas, nuo 17:30 val. iki 20:30 val. Kitas iÅ¡ tėvų jokiais tyčiniais veiksmais negali trukdyti tokiems susitikimams įvykti, kaip sutarta Å¡ioje sutartyje“;1.6. iÅ¡dėstant 1.6.2. p. taip: „Motina su dukra praleidžia du savaitgalius per mėnesį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-3348-955/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22869-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.;2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.1.18.6.; 3.2.6.1(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aurelijai PaÅ¡kevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės A. K. atstovei advokato padėjėjai AuÅ¡rai Bartninkienei, atsakovui T. K.,institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. K. (Ž.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovo T. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tėvų bendravimo tvarkos su vaiku bei prievolių iÅ¡laikyti vaikÄ pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka Kauno apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas ieÅ¡kovės A. K. (Ž.) patikslintas ieÅ¡kinys atsakovui T. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (el. b. 1 t., b. l. 21-26), kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o:1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje 2-16586-615/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.2. ir 1.3 punktus, juos iÅ¡dėstant taip: 1.2. „PrieÅ¡ keičiant dukros M. gyvenamÄ vietÄ (keičiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.) A.

Ž. (iki iÅ¡tuokos K.) įsipareigoja iÅ¡ anksto informuoti dukros tėvÄ T. K., dėl dukros gyvenamosios vietos keitimo, nurodyti tikslų bÅ«simos ir/ar esamos gyvenamosios vietos adresÄ bei kitus kontaktinius duomenis (telefonÄ )“;1.3. „PrieÅ¡ bet kurio iÅ¡ tėvų iÅ¡vykimÄ kartu su dukra M. K. į užsienio valstybę ilgesniam nei 15 dienų terminui, iÅ¡vykstantis su dukra tėvas įsipareigoja gauti pritarimÄ tokiai dukros kelionei iÅ¡ kito tėvo“. 2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje 2-16586-615/2015 dalį dėl dukros M.

K. ir tėvo T. K. bendravimo tvarkos ir jÄ pakeisti: - Motina įsipareigoja užtikrinti dukros M. K. bendravimÄ su tėvu per vaizdo ir garso transliacijÄ užtikrinančias programas, ne mažiau nei 6 val. per savaitę: pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 19 iki 20 valandos Norvegijos laiku; Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 19 iki 21 val. Norvegijos laiku. Tuo atveju, jei numatytas bendravimo laikas netinkamas, bendravimas perkeliamas į kitÄ iÅ¡ anksto Å¡alių suderintÄ laikÄ . - KartÄ per metus, ne mažiau 30 d., tėvo T.

K. praÅ¡ymu, motina užtikrins dukros M. parvežimÄ Ä¯ tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje bei apmokės dukros vykimo į LietuvÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė prašė papildyti ieÅ¡kinio reikalavimus, jog Å¡alys tėvo ir dukros bendravimo laikÄ , t. y. dukros kelionės pas tėvÄ datÄ , suderina teismo nuožiÅ«ra nustatytu terminu, bei Å¡alys teismo nuožiÅ«ra nustatytu terminu telekomunikacijų priemonėmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomÄ atvykimÄ , t. y. kelionės bilietų kopijas, apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, kurie užtikrins kiekvienos Å¡alies žinojimÄ , jog kelionės iÅ¡laidos tikrai apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks.

Ieškovės atstovė nurodė, jog tokie reikalavimai užtikrins abiejų šalių teisę tiksliai žinoti kada vyks vaiko ir tėvo bendravimas, be to, abiem šalims bus žinoma, jog yra užtikrintas vaiko atvykimas/išvykimas bendravimui su tėvu.Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu, šalių nepilnametės dukros M. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iš tėvo priteistas 175,00 Eur/mėn. išlaikymas, buvo nustatyta tėvo su dukra bendravimo tvarka.

Sumažėjus ieÅ¡kovės finansinėms galimybėms, ji kreipėsi į atsakovÄ , kad Å¡is padėtų iÅ¡laikyti dukrÄ , tačiau atsakovas teigė, kad jo teikiamas iÅ¡laikymas dukrai ir taip per didelis ir kaltino ieÅ¡kovę, kad jai reikia tik pinigų, o vaikas nerÅ«pi ir juo, neva ieÅ¡kovė, naudojasi kaip įrankiu. Be to, atsakovas neretai vėlavo mokėti iÅ¡laikymÄ dukrai, su dukra bendravo ne pagal nustatytÄ tvarkÄ , o tik jam patogiu metu. Atsakovei iÅ¡vykus paviešėti pas draugÄ Ä¯ NorvegijÄ ir atsiradus galimybei ten pradėti dirbti, dėl sunkios finansinės padėties ir gyvenimo sÄ lygų Lietuvoje, ji apsisprendė su dukra likti Norvegijoje.

Atsakovas tam kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo, trukdė ieÅ¡kovei su dukra iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. Atsakovas atsisakė duoti bet kokį (raÅ¡tiÅ¡kÄ ar žodinį) sutikimÄ dukrai iÅ¡vykti ir gyventi užsienyje, ir ieÅ¡kovės nuomone, jis taip naudojasi santuokos nutraukimo sutartyje įtvirtinta dalimi, jog ieÅ¡kovė įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo sutikimÄ dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei galimybės iÅ¡vykti į užsienį ilgesniam kaip 15 dienų terminui. Nurodytos sÄ lygos apsunkina ieÅ¡kovės ir jos dukros padėtį, leidžia atsakovui piktnaudžiauti savo padėtimi, bei pažeidžia konstitucinę ieÅ¡kovės ir jos dukros teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, galimybę laisvai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.

Atsakovas, susipažinęs su ieškovės patikslintu ieškiniu, teismui pateikė priešieškinį (el. b. 1 t., b. l. 77-90), kuriuo prašo:

1. Pakeisti M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu T. K., t. y. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civ. b. Nr. 2-16586-615/2015 dalis:1.1. iÅ¡dėstant 1.1 p. taip: „Nustatyti nepilnametės dukros M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)1.2. iÅ¡dėstant 1.9 p. taip: „A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) teiks 175 Eur sumÄ per mėnesį periodinių iÅ¡mokų iki dukros pilnametystės, jeigu iÅ¡laikymas nebus pratęstas įstatymuose nustatyta tvarka.

IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .“;1.3. iÅ¡dėstant 1.10 p. taip: „Nepilnametės dukros M. iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys T. K.. Pinigai iki kiekvieno mėnesio 15 d. už einamÄ jį mėnesį pervedami į T. K. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini)“;1.4. iÅ¡dėstant 1.2 p. taip: „PrieÅ¡ keičiant faktinę dukros M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ (keičiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.) kai toks pakeitimas iÅ¡ esmės apsunkintų dukros kasdienį bendravimÄ su motina, T.

K. įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ iÅ¡ A. Ž., dėl dukros gyvenamosios vietos keitimo“;1.5. iÅ¡dėstant 1.6.1 p. taip: „Motina laisvai ir betarpiÅ¡kai gali bendrauti su dukra, pasiimdama jÄ susitikimams (jei motina gyvena Lietuvoje) kiekvienÄ darbo dienÄ po 3 valandas, nuo 17:30 val. iki 20:30 val. Kitas iÅ¡ tėvų jokiais tyčiniais veiksmais negali trukdyti tokiems susitikimams įvykti, kaip sutarta Å¡ioje sutartyje“;1.6. iÅ¡dėstant 1.6.2. p. taip: „Motina su dukra praleidžia du savaitgalius per mėnesį.

Motinai negalint, iÅ¡ anksto praneÅ¡us ir suderinus su T. K., Å¡is susitikimas nustatomas kitu laiku (savaitgalis tai laikas nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.). A. Ž. pasirinktÄ savaitgalį ar kitÄ suderintÄ laikÄ ir paėmimo vietÄ suderina telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis su T. K. (ne su dukra)“;1.7. iÅ¡dėstant 1.6.3. p. taip: „M. K. iki 20 kalendorinių dienų per metus, iÅ¡ anksto suderinus laikÄ su T. K. (ne su dukra), atostogaus pas motinÄ â€œ;1.8. iÅ¡dėstant 1.6.4. p. taip:

„T. K. įsipareigoja sudaryti visas sÄ lygas motinai kasdien bendrauti su dukra telekomunikacijos priemonėmis: telefonu, elektroniniu paÅ¡tu ir Skype sistema“;1.9. iÅ¡dėstant 1.6.5. p. taip: „Svarbiausias metų Å¡ventes M. K. praleis: Motinos dienÄ - su mama, tėvo dienÄ - su tėvu; Kūčias poriniais metais dukra praleidžia su mama, Å v. Kalėdas - su tėvu, neporiniais metais - prieÅ¡ingai; porinius Naujuosius metus dukra sutinka su tėvu, pirmÄ jÄ Naujųjų menų dienÄ praleidžia su mama (jei Å¡i gyvena ar tuo metu bÅ«na Lietuvoje), neporinius metus - prieÅ¡ingai“.2.

Jei teismas netenkintų reikalavimo keisti M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu T. K., pakeisti T. K. bendravimo su M. K. tvarkÄ , t. y.: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civ. b. Nr. 2-16586-615/2015 dalis:2.1. iÅ¡dėstant 1.2 p. taip: „PrieÅ¡ keičiant faktinę dukros M. gyvenamÄ vietÄ (keičiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.), kai toks pasikeitimas iÅ¡ esmės apsunkintų Å¡ia sutartimi nustatytÄ dukros bendravimÄ su tėvu, A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) įsipareigoja iÅ¡ T.

K. gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ dėl dukros gyvenamosios vietos keitimo.“;2.2. iÅ¡dėstant 1.4 p. taip: „A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) įsipareigoja leisti dukrÄ M. K. į darželį (jo atitikmenį) Norvegijoje, kol dukra sulauks mokyklinio amžiaus. A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) dukrÄ iÅ¡ darželio paima asmeniÅ¡kai ir tik tuomet, kai ji negali paimti dukros dėl svarbių priežasčių, dukrÄ iki A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) grįžimo prižiÅ«ri vieno iÅ¡ tėvų arba abiejų susitarimu suderintas asmuo.“;2.3. iÅ¡dėstant 1.6.1 p. taip:

„Šioje sutartyje aptariamų dukters M. K. vykimų pas tėvÄ , į LietuvÄ ir atgal iÅ¡laidas apmoka A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.).“;2.4. iÅ¡dėstant 1.6.2 p. taip: „Iki kol M. K. pradės eiti į mokyklÄ , savaitę per mėnesį ji leis pas tėvÄ , Lietuvoje. Po Å¡eÅ¡ias savaites per kiekvienÄ vasarÄ (tiek iki kol M. K. pradės eiti į mokyklÄ , tiek jai lankant mokyklÄ ) dukra leis su tėvu Lietuvoje.“;2.5. iÅ¡dėstant 1.6.4 p. taip: „A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) įsipareigoja užtikrinti, kad dukra M.

K. su tėvu ir seneliais turėtų nuolatinį ryšį telekomunikacijų priemonėmis: telefonu, elektroniniu paÅ¡tu ir Skype sistema.“;2.6. iÅ¡dėstant 1.6.5 p. taip: „Svarbiausias metų Å¡ventes dukra M. praleis: Motinos dienÄ - su mama; tėvo dienÄ - su tėvu; Kūčias ir Å v. Kalėdas - kas antrais metais pas tėvÄ , Lietuvoje, skiriant tam po savaitę laiko; gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. - kas antrais metais pas tėvÄ , Lietuvoje, skiriant tam po savaitę laiko.“;2.7. papildyti 1.7 p., pradžioje įraÅ¡ant sakinį „Šalys užtikrins, kad dukra M.

K. bÅ«tų ugdoma papildomai, taip pat kad bÅ«tų mokoma kalbų.“.2.8. papildyti 1.8 p., pabaigoje įraÅ¡ant sakinį „A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) įsipareigoja užtikrinti, kad siekiant adaptuoti dukrÄ M. K. gyvenimui Norvegijoje, dukrai bus pritaikytas pereinamasis adaptavimo laikotarpis, laikantis vaiko teisių apsaugos institucijų rekomendacijų ir nurodymų.“.3. IÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovo naudai.Atsakovas teismui taip pat pateikė 2017 m. rugsėjo 21 d. prieÅ¡ieÅ¡kinio papildymÄ (el. b. 5 t., b. l. 121), kuriuo praÅ¡o, nenustačius dukros gyvenamosios vietos su tėvu, bendravimo tvarkoje numatyti, jog dukros M.

K. poreikiams skirtos lėšos už tas dienas, kurias dukra praleidžia nepertraukiamai su savo tėvu T. K. pagal galiojančiÄ nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , atitinkamai nėra pervedamos motinai A. K. ir yra iÅ¡skaitomos iÅ¡ siunčiamų lėšų vaiko iÅ¡laikymui. Už su tėvu praleistas dienas pagal nustatytÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , vaiko poreikiams skirtas lėšas motina perveda atitinkamai tėvui T. K. į jo sÄ skaitÄ iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog ieÅ¡kovė dukrÄ Ä¯ NorvegijÄ iÅ¡sivežė pažeisdama teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kenkia vaiko interesams.

IeÅ¡kovei dar gyvenant Lietuvoje, dėl jos įtempto darbo grafiko, atsakovas praktiÅ¡kai vienas auklėjo dukrÄ . IeÅ¡kovė slėpė savo planus iÅ¡vežti dukrÄ , nors ji ilgai tai planavo, net ir žinodama, kad atsakovas tam prieÅ¡tarauja. Nutraukė savo darbo santykius, bÅ«sto nuomos teisinius santykius ir visam laikui iÅ¡braukė dukrÄ iÅ¡ darželio. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė bando bet kokiomis priemonėmis, ignoruodama vaiko interesus, pasiekti, kad bÅ«tų ypač apribotos atsakovo galimybės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime.

Atsakovas prašė skubiai dukrÄ grÄ Å¾inti, siÅ«lė finansinę pagalbÄ nuomojantis bÅ«stÄ , siÅ«lė persikelti į savo bÅ«stÄ , taip pat siÅ«lė pagalbÄ ieÅ¡kantis darbo, tačiau ieÅ¡kovė visus pasiÅ«lymus ignoravo. IeÅ¡kovė, iÅ¡vežusi dukrÄ Ä¯ NorvegijÄ , daro psichologinę ir kitokiÄ Å¾alÄ vaikui, griauna dukros ryÅ¡ius su Lietuvoje likusiu tėvu, giminaičiais ir draugais, kenkia dukros ugdymui ir tobulėjimui. Po iÅ¡važiavimo į NorvegijÄ , ieÅ¡kovė atsakovui sudarė menkas galimybes bendrauti su vaiku – vos keletÄ minučių per dienÄ telefonu.

Be to, pokalbių metu ieškovė stovėdavo šalia dukros ir į ausį jai komentuodavo kaip kalbėti su atsakovu arba dažniausiai buvo gan garsiai įjungiami filmukai, automatiškai nukreipiantys vaiko dėmesį nuo pokalbio su tėvu. Atsakovas pažymi, kad ieškovė niekaip psichologiškai neparengė dukros išvykimui nuolat gyventi į užsienio valstybę, nebuvo jokio parengiamojo etapo, nedalyvavo nei vaiko teisių apsaugos specialistai, nei vaikų psichologai, galėję sušvelninti dukrai kilsiančius emocinius išgyvenimus.

Dukra buvo iÅ¡plėšta iÅ¡ savo namų aplinkos, kurioje ilgÄ laikÄ gyveno, taip darant neabejotinai neigiamÄ poveikį jos psichologinei bÅ«klei. IeÅ¡kovė pasielgė savanaudiÅ¡kai ir neatsakingai, vadovavosi iÅ¡imtinai savo asmeniniais, o ne vaiko interesais. Atsakovo teigimu, slapta, prieÅ¡ tėvo valiÄ iÅ¡veždama dukrÄ Ä¯ NorvegijÄ , ieÅ¡kovė kėsinasi nutraukti glaudžius dukros ir jos tėvo bei senelių Å¡eimos ryÅ¡ius. IeÅ¡kovė savo veiksmais taip pat kelia grėsmę sugriauti dukros ryÅ¡ius su draugais, nepaiso jos intereso lavintis, socializuotis, lankant darželį, bÅ«relius, sporto treniruotes, bendraujant savo Å¡alies kalba bendraamžių aplinkoje.

Atsakovo nuomone, jis gali sudaryti geresnes sÄ lygas vaikui gyventi, augti, tobulėti nei ieÅ¡kovė. Atsakovas save apibÅ«dina kaip dorÄ Å¾mogų, galintį rodyti ir rodantį gerÄ pavyzdį dukrai. Teigia, jog nuoÅ¡irdžiai rÅ«pinasi vaiko gerove, jo tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, auginimu. Atsakovo turtinė padėtis ir turimas bÅ«stas leidžia jam užtikrinti tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas vaikui. Jo darbo užmokestis gerokai virÅ¡ija Lietuvos Respublikos statistinį atlyginimo vidurkį, jis dirbo ir dirba respektabiliose ir finansiÅ¡kai stabiliose darbovietėse intelektualinį ir aukÅ¡tos kompetencijos reikalaujantį darbÄ .

Dukra gyventų viename iÅ¡ Å¡eimai priklausančių butų, turėtų atskirÄ erdvę, bÅ«tų kasdien rÅ«pestingai vežiojama į mokymo įstaigÄ , bÅ«relius, socializuotųsi savoje lietuviÅ¡koje aplinkoje, toliau augintų savo gyvÅ«nus, bÅ«tų prižiÅ«rima esant reikalui sau įprastos Å¡eimos gydytojos, lankytųsi pas senelius, maksimaliai ir betarpiÅ¡kai bendrautų su motina. Atsakovas savo prioritetiniu reikalavimu laiko dukros gyvenamosios vietos nustatymÄ su juo, tačiau teismui netenkinus minėto reikalavimo, jis reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ nustatyti taip, kad bÅ«tų tinkamai užtikrintos abiejų tėvų galimybės dalyvauti vaiko gyvenime.

Atsakovas pažymi, kad jo siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovės siÅ«lomas variantas, užtikrintų abiejų tėvų dalyvavimÄ vaiko gyvenime ir auklėjime, sudarytų atsakovui galimybes maksimaliai bendrauti su dukra. Yra susiformavę glaudÅ«s tėvo ir dukros santykiai, todėl turėtų bÅ«ti užtikrintinas maksimalus atsakovo bendravimas su dukra. Atsakovui pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė su jo reikalavimais nesutiko (el. b. 1 t., b. l. 134-139). Nurodė, kad atsakovas klaidina teismÄ ir siekia sukurti idealaus tėvo įvaizdį, nors realybė – visai kitokia.

Atsakovui dukra visai nerÅ«pi, jis ja naudojasi kaip įrankiu sprendžiant nesutarimus su ieÅ¡kove. Nors atsakovas ir tvirtina, kad motinai iÅ¡vežus dukrÄ , nutruks jos ryÅ¡ys su tėvu, tačiau iÅ¡ tiesų dukrai iÅ¡vykus į NorvegijÄ , atsakovo ir dukros bendravimas tapo intensyvesnis nei jai bÅ«nant Lietuvoje, jie beveik kasdien kalba vaizdo ir garso skambučių pagalba. Å alių dukra Norvegijoje gyvena geresnėmis sÄ lygomis, tęsiamas jos ugdymo procesas, ji yra daug ramesnė, sveikesnė. IeÅ¡kovė stengiasi užtikrinti ir skatinti nenutrÅ«kstamÄ dukros bendravimÄ ne tik su tėvu, bet ir su Lietuvoje likusiais artimais žmonėmis – seneliais, krikÅ¡to tėvais, pussesere, draugais.IeÅ¡kovė ir jos atstovė teismo posėdžiuose nurodė, jog ieÅ¡kovė su atsakovu nebegyvena nuo 2014 m. lapkričio mėnesio.

Atsakovas skiriantis sakė, jog dėl sutikimo, kad iÅ¡vykti su vaiku, nebus problemų, tačiau papraÅ¡ius sutikimo, atsakovas kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo, norėjo, kad vaikas gyventų Lietuvoje. Å iuo metu ieÅ¡kovė su dukra gyvena Norvegijoje, iÅ¡tekėjo už K. K.. Å iuo metu ieÅ¡kovė augina dar vienÄ dukrÄ , Norvegijoje gauna darbo užmokesčio dydžio motinystės paÅ¡alpÄ . Ä® NorvegijÄ iÅ¡vyko 2015 m. spalį, o jau sausio mėnesį dukra ėjo į darželį, kur jai buvo paskirta auklėtoja, kuri jÄ mokė, padėjo adaptuotis.

Mergaitė susirado draugų. Å iuo metu jau lanko mokyklÄ . Dukra vedama į įvairius bÅ«relius – plaukimo, jodinėjimo, čiuožimo. Turi Å¡eimos gydytojÄ , kasmet atliekama iÅ¡sami mergaitės sveikatos apžiÅ«ra. IeÅ¡kovės santykiai su atsakovu sudėtingi, stengiasi bendrauti tik tiek, kiek reikia dėl vaiko. IeÅ¡kovė Norvegijoje gauna 1 500 - 1 800 Eur mėnesinį atlyginimÄ . IÅ¡ viso jos Å¡eimos pajamos per mėnesį yra 3 400 Eur. IeÅ¡kovė grįžti gyventi į LietuvÄ neturi galimybės, nes Lietuvoje neturi bÅ«sto, darbo, be to, ir dukra iÅ¡sako norÄ gyventi Norvegijoje.

IeÅ¡kovė sutinka, kad dukra leistų su atsakovu pusė savo atostogų laiko, 3-5 kartus per savaitę bendrautų su tėvu telefonu, internetu. Dukros kelionių į LietuvÄ ir atgal į NorvegijÄ iÅ¡laidas turėtų dengti abu tėvai per pusę. IeÅ¡kovė norėtų, kad bendravimo laikÄ su dukra tėvas derintų kuo anksčiau, praneÅ¡tų bent prieÅ¡ 30 dienų, ieÅ¡kovė taip pat teismo prašė nustatyti ir kelionės iÅ¡laidų apmokėjimo terminÄ . Sutiktų jei ieÅ¡kovas ir pats atvyktų dukros pasiimti į NorvegijÄ .

Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės atstovė advokatės padėjėja Aušra Bartninkienė (el. b. 1 t., b. l.

20) teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai yra deklaratyvÅ«s, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove neatitinka vaiko interesų bei, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Nors atsakovas teigia, kad jo turimas bÅ«stas gali užtikrinti M. gyvenimo sÄ lygas, tačiau į bylÄ nepateikė jokių jo nuosavybę patvirtinančių įrodymų.

Nepateikė duomenų ir kad turi transporto priemonę. Atsakovo turtinė padėtis neaiÅ¡ki. Nors atsakovas deklaruoja, kad dirba trijose darbovietėse, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė teigia – kad vienoje, o ieÅ¡kovės žiniomis – atsakovo pajamos nestabilios. Atsakovas yra nemokus, nesugeba grÄ Å¾inti paskolos, gautos verslo finansavimui ir refinansavimui, jo atžvilgiu pradėtos dvi vykdomosios bylos. Duomenų apie faktiÅ¡kai gaunamas pajamas į sÄ skaitas ar grynuosius pinigus, atsakovas nepateikė.

RaÅ¡ytiniai įrodymai esantys byloje patvirtina, kad M. K. nuo pat gimimo gyvena su mama, tarp dukros ir mamos ypatingai artimas ir glaudus ryÅ¡ys. Mama niekada nepaliko dukros, jos visada gyveno kartu, mama slaugė dukrÄ ir jos ligų laikotarpiais. IÅ¡vykdama į užsienį ji nepaliko dukros kitų asmenų priežiÅ«rai, ja rÅ«pinasi. IeÅ¡kovė dirba, gauna nuolatines pajamas, kartu su K. K. nuomojasi bÅ«stÄ ir užtikrina tinkamas sÄ lygas dukrai gyventi. Mergaitė lankė darželį, nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. pradėjo lankyti mokyklÄ , užsiima popamokine veikla.

Mergaitė gerai jaučiasi, lengvai adaptavosi naujoje aplinkoje, jai puikiai sekasi mokytis norvegų kalbÄ , susirado naujų draugų, puikiai sutaria su kartu gyvenančiu K. K.. BÅ«tina įvertinti, kad ieÅ¡kovė susilaukė kÅ«dikio, ir seserys turi gyventi kartu ir iÅ¡skirti gali bÅ«ti tik esant ypatingoms aplinkybėms. Atstovė atkreipė dėmesį, jog aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių iÅ¡gyvenimų, gali padaryti tam tikrÄ socialinę, psichologinę žalÄ , dukrai butų padaryta nepataisoma žala, jei ji bÅ«tų atskirta nuo motinos, su kuria gyveno nuo gimimo.

IeÅ¡kovė – atsakinga motina, kuri stengiasi suteikti ir sukurti dukrai saugiÄ , tinkamÄ augti aplinkÄ , atsižvelgia į jos poreikius, ugdo dukrÄ atsakinga, gerbiančia tiek save, tiek ir kitus, savarankiÅ¡ka asmenybe. Atstovė taip pat atkreipė dėmesį, jog M. K. Å¡iuo metu Norvegijoje, Å¡alyje kurioje aukÅ¡tas pragyvenimo lygis, visose gyvenimo srityse taikomi ypatingai aukÅ¡ti standartai ir keliami ypatingi reikalavimai, tiek vaikų teisių apsaugai, tiek vaikų priežiÅ«rai. Didžiausia atsakomybė teikti tinkamÄ iÅ¡laikymÄ dukrai teko ieÅ¡kovei.

Kiekvienas protingas ir sÄ moningas žmogus, juo labiau mama besirÅ«pinanti dukra nori gyventi oriai, dirbti, gauti pajamas ir savo vaikui suteikti kuo geresnes tiek gyvenimo, tiek ugdymo sÄ lygas. Vis dėl to, Å¡iuo metu nei tėvo, nei motinos galimybės Lietuvoje to objektyviai neleidžia, todėl ieÅ¡kovė, iÅ¡naudojus visas galimybes, yra įsitikinusi, kad Å¡iuo metu bÅ«tini vaiko poreikiai, motinos pastangomis gali bÅ«ti užtikrinti tik Norvegijoje. Mama su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta iÅ¡vyko su dukra gyventi į užsienį negavusi raÅ¡tiÅ¡ko skyrium gyvenančio tėvo sutikimo, todėl pasikeitus situacijai, bÅ«tina numatyti bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų palanki abiem tėvams.

Turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos Å¡alių galimybės, įgyvendinant nustatomas bendravimo sÄ lygas, kurios turi bÅ«ti kiek įmanoma, paprastesnės, ekonomiÅ¡kesnės, aiÅ¡kesnės (suprantamos) ir realiai įvykdomos, nustatomos sÄ lygos turi bÅ«ti kiek įmanoma palankesnės vaikui, saugančios jo interesus. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė pasiÅ«lė iÅ¡samesnę bendravimo tvarkÄ nei nurodyta ieÅ¡kinyje (el. b. 2 t., b. l. 90-91). SiÅ«loma tvarka parengta atsižvelgiant į M. atostogų grafikÄ , užtikrinanti maksimalų tėvo ir dukros bendravimÄ .Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad yra sukÅ«ręs naujÄ Å¡eimÄ , taip pat augina sÅ«nų, kuris yra ir M. brolis.

Apie dukros gyvenimÄ informacijÄ gauna tik elektroniniu paÅ¡tu. Tėvai turi turėti galimybę bendrauti su vaikais. Bendravimas vyksta tik telefonu, vaikas iÅ¡ pokalbių atrodo laimingas, tačiau atsakovo nuomone, jis buvo pagrobtas. Skiriantis buvo gražiai susitarta dėl visko, tačiau ieÅ¡kovė nesilaiko susitartų sÄ lygų. Atsakovui nėra žinomos vaiko gyvenimo sÄ lygos, aplinka. Vaikas iki jo iÅ¡vykimo praktiÅ¡kai gyveno su tėvu, nes motina labai vėlai grįždavo iÅ¡ darbo. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti verslo plėtrai, tačiau jo nuomone, tai ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nedavė ieÅ¡kovei sutikimo iÅ¡vykti su vaiku į NorvegijÄ , nes suprato, kad tai ne atostogos, kad neketina grįžti į LietuvÄ . Pats į NorvegijÄ pas dukrÄ pasižiÅ«rėti kaip ji gyvena nevyko, nes mano, kad nebÅ«tų priimtas į ieÅ¡kovės namus. Atsakovas norėtų, jog mergaitė gyventų su juo Lietuvoje, mano, jog ji greitai adaptuotųsi. Atsakovo teigimu, jo sutuoktinė tam neprieÅ¡tarautų, prižiÅ«rėtų mergaitę. Atsakovas palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinį visa apimtimi. Teismo posėdžio metu apklausus nepilnametę M.

K., ji nurodė, jog darželyje Norvegijoje jai patinka, ji ten turi draugų. Auklėtoja iÅ¡mokė kalbėti norvegiÅ¡kai. Norvegijoj turi savo kambarį, daug žaislų. Nenorėtų grįžti į LietuvÄ ir į buvusį darželį. Tėvelį norėtų matyti dažniau, dažniau atskristi. Tėvai labai ginčijosi kai gyveno kartu, bet dabar nebesiginčija. Tėtis susituokė, mama turi K., norėtų, kad ir jie susituoktų. Gera bÅ«ti ir pas tėtį ir pas mamÄ . Darželyje daro pratybas, ruoÅ¡iasi mokyklai, pieÅ¡ia, dainuoja, Å¡oka.

Keliauja su darželiu. Norėtų per vasaros atostogas pabÅ«ti pas tėtį daugiau dienų, bendrauti su pusbroliu, pusseserėm, močiutėm, su E. daryti tėčiui valgyt.Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieÅ¡kovės draugas, planuoja tuoktis (sprendimo priėmimo momentu jau yra sutuoktinis). IeÅ¡kovė su dukra pas jį atvyko atostogauti, tačiau gavusi darbo pasiÅ«lymÄ , jį priėmė. Santykiai su ieÅ¡kovės dukra yra geri, jie daug laiko praleidžia kartu. KiekvienÄ savaitę važiuoja apsipirkti į Å vedijÄ , ten gyvena jo tėvai.

Jo mama yra darželio auklėtoja, tad daug žaidžia su M., atlikinėja įvairias užduotėles. Norvegijoj gyvena jau apie 6 metus, nuomoja butÄ . Å alia yra kelios vaikų žaidimų aikÅ¡telės. Darželyje auklėtojai labai geri, tačiau pas juos griežta tvarka, privalu perspėti kai pasiimi vaikÄ . Kas antrÄ sekmadienį važiuoja į lietuvių mokyklÄ . Mokykla yra už dviejų kilometrų nuo namų. Butas naujas, suremontuotas, du miegamieji, didelė svetainė su valgomuoju, langai į gamtÄ , duÅ¡as, kieme pievutė.

Laisvalaikiu visi kartu važiuoja prie ežero, į miÅ¡kÄ , bendrauja su lietuvių Å¡eimomis, važiuoja į vaikų kambarį. Mergaitė mėgsta važinėti su paspirtuku, dviračiu, o žiemÄ pramogauja su snieglente, pačiūžomis. Netoli namų yra žirgynas, tad ketina pagerėjus orams M. leisti jodinėti. Kvietė atsakovÄ atvykti į NorvegijÄ , kad pažiÅ«rėtų kaip dukra gyvena.Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieÅ¡kovės draugė, vieniÅ¡a mama. IeÅ¡kovės ir jos dukros santykiai visada buvo geri, vaiko ligos laikotarpiu, ji neidavo į darbÄ , kad prižiÅ«rėtų mergaitę.

Ä® NorvegijÄ ieÅ¡kovė važiavo atostogauti, o kai gavo darbÄ â€“ iÅ¡važiavo ten gyventi, kad pagerinti vaiko gyvenimo sÄ lygas. Bendrauja internetu. Jos žiniomis, darželyje Norvegijoje yra vandens kambarys, mergaitė turi draugų, kviečia į gimtadienį. Liudytojos teigimu, ieÅ¡kovei buvo sunku gyventi su atsakovu. Kol jie gyveno santuokoje, tai atsakovas nenorėjo, kad ji bendrautų su ieÅ¡kove, tačiau dabar bendrauja dažnai. Mergaitę iÅ¡ darželio pasiimdavo abu tėvai, taip pat ieÅ¡kovės mama.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktose iÅ¡vadose (el. b. 1 t., b. l. 73-74; 2 t., b. l. 157-159; 3 t., b. l. 78, 194-195) nurodė, jog Å¡alys į Kauno miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ nėra įraÅ¡yti, tačiau Å¡alys skyriui žinomos.

T. K. buvo kreipęsis dėl mažametės M. K. galimų vaiko teisių pažeidimų ir prevencinių priemonių reikalingumo, ieÅ¡kovei su dukra iÅ¡vykus gyventi į NorvegijÄ . Atsakovas taip pat buvo kreipęsis ir į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėtai į Norvegijos Karalystę iÅ¡vežtos dukros M. K. grÄ Å¾inimo į LietuvÄ pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu.

Skyriui pasikreipus į ieÅ¡kovę dėl dukters gyvenimo sÄ lygų, mergaitės mama informavo, kad su dukra Norvegijoje gyvena nuomojamame bute. Mergaitė turi atskirÄ kambarį. IeÅ¡kovės teigimu, dukra jaučiasi gerai. Lyginant mergaitės bÅ«senÄ Norvegijoje ir Lietuvoje, ji yra ramesnė, geriau miega, daugiau Å¡ypsosi, Å¡oka, vaidina, net žaisti viena pradėjo, ko anksčiau nebuvo. IeÅ¡kovės manymu, mergaitė jaučiasi saugi ir rami, vartoja vitaminus, valgo pilnavertį maistÄ , daug bÅ«na gryname ore.

Nusprendusi su vaiku likti Norvegijoje, ieÅ¡kovė kreipėsi su praÅ¡ymu į darželius, kad priimtų dukrÄ ir gavo atsakymÄ su patvirtinimu, kad dukra laukiama darželyje, kuris yra 10 min. kelio pėsčiomis nuo jų namų. Darželyje M. K. paskirta auklėtojos asistentė, kuri stebės jos bÅ«senÄ , adaptavimosi procesÄ , mokys kalbos ir teiks rekomendacijas mamai dėl jos adaptacijos ir raidos. Esant poreikiui, M. K. nukreips pas vaikų psichologÄ . Taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. sausio mėn. mergaitė pradės lankyti Osle lietuviÅ¡kÄ mokyklėlę, kurioje užsiėmimai vyksta sekmadieniais.

Esant blogam orui, dukra lankys baseinÄ , kai bus geras oras, ji vyks į jodinėjimo mokyklėlę. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad abu tėvai rÅ«pinasi savo dukterimi, siekia užtikrinti jos teises ir interesus, sudaryti reikiamas sÄ lygas visapusiÅ¡kai vystytis. Su abiem tėvais M. K. jaučiasi saugi, prie abiejų yra prisiriÅ¡usi. IÅ¡tyrus T. K. buities ir gyvenimo sÄ lygas buvo nustatyta, kad jos yra tinkamos vaikui gyventi, ilsėtis, žaisti ir laikytis higienos. M. K. gyvenamoji vieta su motina yra nustatyta teismo sprendimu, vaikui reikalingas pastovumas, jai netrukdoma bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, o atsakovui bendrauti su dukra, todėl manytina, jog nustatyti M.

K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu T. K., netikslinga. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. S. posėdžio metu nurodė, jog Å¡alių nepilnametės dukters M. K. gyvenamoji vieta ir toliau turėtų likti nustatyta su mama, kadangi nėra duomenų kad kažkas pasikeitė motinos gyvenamoje aplinkoje, kad pablogėjo vaiko auklėjimas ar motinos materialinė padėtis. Vaikas nori gyventi Norvegijoje. Skyriaus nuomone, vaiko bendravimas su tėvu turėtų bÅ«ti toks kaip nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, t. y. pusę mergaitės atostogų laiko bei bendravimas 3-5 kartus per savaitę telekomunikacijų priemonėmis, kadangi tai atitiktų vaiko poreikius.

Teismas konstatuoja: Patikslintas ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies. II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimoLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų; pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas iÅ¡sprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ ; į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus.Pasisakydamas dėl aptartų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pakeitimo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis).

Taikant Å¡ias nuostatas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Vienas iÅ¡ kriterijų keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugiÄ aplinkÄ , kuri sudarytų galimybes visapusiÅ¡kai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sÄ lygas, kurias gali suteikti kiekvienas iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesčių, problemų ir pan.

Ä®vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo ar motinos galimybės auklėti vaikÄ , teismas negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumÄ vaiko interesų požiÅ«riu ir tik tada daryti iÅ¡vadÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko iÅ¡sakytÄ norÄ gyventi su tėvu ar motina, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko prisiriÅ¡imÄ prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimÄ . Tai svarbi sÄ lyga, nes bÅ«tent prisiriÅ¡imo pagrindas (natÅ«ralus ar nulemtas netinkamo vieno iÅ¡ tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius.

Sprendžiant apie vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, su kuriuo iÅ¡ tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16586-615/2015, Å¡alys abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukė santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 7-10, 12).

Santuokoje Å¡alys susilaukė dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 11). Nutraukus Å¡alių santuokÄ , buvo patvirtinta Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria Å¡alys susitarė nustatyti jų nepilnametės dukros M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. Taip pat, sutarties 1.2 ir 1.3 punktais Å¡alys susitarė, kad prieÅ¡ keičiant faktinę dukros gyvenamÄ vietÄ (keičiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.), kai toks pasikeitimas iÅ¡ esmes apsunkintų dukros kasdieninį bendravimÄ su tėvu, motina įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ iÅ¡ tėvo dėl dukros gyvenamosios vietos keitimo, bei numatė, jog prieÅ¡ bet kurio iÅ¡ tėvų iÅ¡vykimÄ kartu su dukra M.

K. į užsienio valstybę ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui, iÅ¡vykstantis su dukra tėvas įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ pritarimÄ tokiai dukros kelionei iÅ¡ kito tėvo.IeÅ¡kovė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 ir 1.3 punktus, atsisakant reikalavimo gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ tėvo pritarimÄ dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei raÅ¡tiÅ¡ko vieno iÅ¡ tėvų pritarimo dukrai su kitu iÅ¡ tėvų vykstant į užsienio valstybę ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pakeisti M. K. gyvenamÄ ja vietÄ , nustatant jÄ su tėvu T. K., o ne su motina. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 11), nutraukus Å¡alių santuokÄ , liko gyventi su motina (el. b. 1 t., b. l. 7-10, 12). 2015 m. spalio 21 d. ieÅ¡kovė su dukra iÅ¡vyko atostogauti į NorvegijÄ pas draugÄ (Å¡iuo metu jau sutuoktinį) K. K.. IeÅ¡kovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl atsiradus galimybei pradėti dirbti Norvegijoje, ieÅ¡kovė apsisprendė likti su dukra gyventi Å¡ioje Å¡alyje, kur gyvena iki Å¡iol.

Atsakovas, nesutikdamas su motinos sprendimu iÅ¡vykti su dukra gyventi į NorvegijÄ , kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėto vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ Å¡alies bei vaiko teisių užtikrinimo kitoje valstybėje (el. b. 1 t., b. l. 51-53, 55, 106-112, 113-115; 2 t., b. l. 166; 3 t., b. l. 79-81). Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nepateikė dokumentų vertimo į norvegų kalbÄ , todėl dokumentai T.

K. praÅ¡ymu pagal Hagos konvencijÄ Norvegijos Karalystės centrinei institucijai nebuvo persiųsti (el. b. 2 t., b. l. 71-72). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, susisiekęs su ieÅ¡kove, pateikė T. K. atsakymÄ dėl jo praÅ¡ymo, kuriame nurodė, jog susisiekė su nepilnametės motina ir gavo visÄ informacijÄ apie mergaitės gyvenimo sÄ lygas, psichologinę ir emocinę bÅ«klę, jos poreikių užtikrinimÄ ir kt., bei visÄ gautÄ informacijÄ pateikė T. K. (el. b. 2 t., b. l. 169-170, 171-172).

Atsakovas taip pat kreipėsi ir į prokuratÅ«rÄ , praneÅ¡damas, jog M. K. motina dukros poreikiams skirtas lėšas leidžia iÅ¡skirtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti (el. b. 3 t., b. l. 85). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ra, susipažinusi su T. K. praneÅ¡imu, nenustatė jokių objektyvių, neginčijamų ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog bÅ«tų padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl 2016 m. liepos 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, nei kad motina atliko neteisėtus veiksmus savo dukters atžvilgiu, nei kad jos veiksmai peržengė nusikalstamai veikai bÅ«tinÄ pavojingumo laipsnį (el. b. 3 t., b. l. 120-124). Atsakovas, sužinojęs, jog motina iÅ¡sivežė vaikÄ Ä¯ užsienį be jo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, pateikė antstolei R. P. vykdyti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ civilinėje byloje Nr. 2-16586-615/2015. Atliekant vykdymo veiksmus, buvo nustatyta, jog A. K. (tuo metu Ž.) neužtikrino, kad Å¡alių dukra M.

K. nuolat gyventų Lietuvoje ir nepateikė antstolei raÅ¡tiÅ¡ko T. K. sutikimo dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl ieÅ¡kovei buvo paskirta bauda (el. b. 1 t., b. l. 91-98, 100-102; 2 t., b. l. 14-18) bei vykdomas baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas (el. b. 5 t., b. l. 124). Atsakovas, praÅ¡ydamas nustatyti Å¡alių nepilnametės dukros M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, tvirtina, jog gali sudaryti geresnes sÄ lygas vaikui gyventi, augti, tobulėti nei ieÅ¡kovė. Jo teigimu, visi vaiko interesai yra likę Lietuvoje ir ieÅ¡kovė iÅ¡siveždama vaikÄ , pasielgė savanaudiÅ¡kai ir neatsakingai, pažeisdama vaiko interesus.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat kėlė abejones dėl tinkamų vaiko gyvenimo, lavinimo ugdymo ir kitų sÄ lygų užtikrinimo Norvegijoje, nors iÅ¡ kai kurių Å¡alių susiraÅ¡inėjimų elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis buvo nustatyta, jog atsakovui tinka Norvegijoje užtikrinamos mergaitės buities sÄ lygos, ugdymo įstaigos kokybė, ieÅ¡kovės bei jos sutuoktinio Å¡alių dukrai skiriamas dėmesys bei lietuviÅ¡kos aplinkos suteikimas (el. b. 2 t., b. l. 119). Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovė su dukra į NorvegijÄ iÅ¡vyko 2015 m. spalio 21 d., o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ieÅ¡kovė pradėjo dirbti norvegų įmonėje (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 31-40; 3 t., b. l. 19).

Kartu su K. K. nuomojasi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (el. b. 2 t., b. l. 41-53). IeÅ¡kovei grynais pinigais mokamas vidutiniÅ¡kai (laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn.) 15 979,00 NOK (apie 1 702,00 Eur) atlyginimas (el. b. 2 t., b. l. 188-194; 3 t., b. l. 26-31). M. K. Norvegijoje lankė darželį, kuriame jai sekėsi labai gerai, turėjo daug įvairaus amžiaus draugų. Darželio vadovė I. B. jÄ apibÅ«dino kaip aktyviai dalyvaujančiÄ Ä¯vairioje veikloje, gerai besivadovaujančiÄ nurodymais kasdieniame gyvenime, natÅ«raliÄ bei maloniÄ visiems vaikams ir suaugusiems.

Vadovės teigimu, mergaitė mielai atlieka kasdienes užduotis, parodo, kad turi gerÄ vaizduotę, geba susikoncentruoti, daug supranta norvegiÅ¡kai ir mokosi labai greitai. Kasdieniame gyvenime yra pasitikinti, ryžtinga ir nepriklausoma, sprendžia problemas, yra gero bÅ«do (el. b. 2 t., b. l. 92-93). 2016 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovė sudarė sutartį dėl moksleivės M. K. ugdymo Oslo lituanistinėje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. 2 t., b. l. 55-56). 2016 m. gegužės 1 d. M. K. įteiktas diplomas už dalyvavimÄ 10-oje raiÅ¡kiojo skaitymo popietėje Osle Lietuvos Respublikos ambasadoje (el. b. 2 t., b. l. 136). 2016 m. gegužės 15 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informuota, jog Å¡alių dukrai M.

K. priskirta vieta (duomenys neskelbtini) mokykloje (el. b. 2 t., b. l. 133-135). 2016 m. rugpjūčio mėnesį M. K. pradėjo mokytis pirmoje klasėje (duomenys neskelbtini) mokykloje (el. b. 3 t., b. l. 20-25). Byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog mergaitė Norvegijoje aktyviai ir turiningai laikÄ leidžia tiek mokymosi, ugdymo įstaigose, tiek laisvalaikiu, turi draugų, puikiai sutaria su ieÅ¡kovės sutuoktiniu K. K. (el. b. 2 t., b. l. 57-63, 94-102). IeÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos Karalystėje sudarė santuokÄ su K.

K. (el. b. 5 t., b. l. 119), susilaukė vaiko (el. b. 5 t., b. l. 116-118). IeÅ¡kovės sutuoktinis taip pat gauna pastovias pajamas (el. b. 2 t., b. l. 105-113).K. K. teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (el. b. 2 t., b. l. 103-104) nurodė, jog po mokyklos baigimo iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į NorvegijÄ . Su tėvu E. K. Norvegijoje įkÅ«rė statybų bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kuri stato naujus, remontuoja senus namus, taip pat atlieka vidaus apdailos darbus. 2015 m. pavasarį susipažino su ieÅ¡kove, jų draugystė peraugo į Å¡iltus jausmus, pamilo vienas kitÄ .

Nuo pat bendravimo pradžios, jis daug dėmesio skyrė A. dukrai M., su kuria puikiai sutaria, daug laiko praleidžia visi kartu. Du savaitgalius per mėnesį su mergaite važiuoja į lietuvių mokyklėlę Osle, kur mergaitė susitinka su kitais lietuvių vaikais, vyksta pamokėlės lietuvių kalba, rengiamos Å¡ventės, susitikimai su Lietuvoje žinomais žmonėmis. Laisvalaikiu moko M. slidinėti, čiuožti, ketina leisti jodinėti į Å¡alia namų esantį žirgynÄ . Su mergaite mėgsta dėlioti įvairias dėliones, pieÅ¡ti, pasivaikščioti po miÅ¡kÄ , klausytis muzikos ir dainuoti karaoke, taip pat žiÅ«rėti filmus, skaityti, vaidinti.

IeÅ¡kovei atvykus su dukra į NorvegijÄ , nuo pat pirmų dienų su mergaite užsimezgė labai Å¡iltas ryÅ¡ys. KiekvienÄ vakarÄ grįžus po darbo, mergaitė pribėga apsikabinti ir pasakyti, kad pasiilgo per dienÄ , mielai pasakoja kaip jai praėjo diena, klausia patarimo ar pasiguodžia, jei kas buvo ne taip. M. labai jautrus ir nuoÅ¡irdus vaikas, mielai atsiveria, dažnai kartoja, kad ji Norvegijoje laiminga, nori ir toliau gyventi čia, o Lietuvoje tik atostogauti. Mergaitė be galo protinga ir žingeidi, domisi istorija, gamta, geografija.

Mergaitė kasdien džiaugiasi, kad iÅ¡moksta vis naujų norvegiÅ¡kų žodžių, darželyje turi draugų, gerai sutaria su vaikais. Mergaitės mama nuolat palaiko ryšį su darželio auklėtojomis, jis taip pat dažnai kalbasi su M. apie tai kaip ji jaučiasi, moko jÄ norvegų kalbos. GyvenamÄ jį bÅ«stÄ nuomoja kartu su A. Gyvenimo sÄ lygos tikrai geros, M. turi savo atskirÄ kambarį. Mielai prisideda prie iÅ¡laidų, perkant mergaitei rÅ«bus, avalynę, vitaminus ir pan. Norvegijos-Å vedijos pasienyje gyvena jo tėvai – D.

K. ir E. K.. Mama dirba auklėtoja darželyje. Norvegijoje turi ir nemažai draugų lietuvių, kurie augina darželinio-mokyklinio amžiaus vaikus. M. su jais gerai sutaria, vis praÅ¡o, kad susitiktume ir praleistume kuo daugiau laiko. Atsakovas savo reikalavimus dėl mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimo argumentuoja ir tuo, jog motina nesirÅ«pina dukros sveikata, Norvegijoje jai nėra užtikrinama tinkama medicininė priežiÅ«ra. Mergaitei atvykus į LietuvÄ , tėvas jÄ nuvedė pas Å¡eimos gydytojÄ , taip pat pas odontologÄ , kur mergaitei buvo suteiktos reikalingos medicininės paslaugos (el. b. 3 t., b. l. 144-148, 186-193).

Teismo vertinimu, tokie argumentai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė nesirÅ«pina dukros sveikata. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ klinikos, kurioje registruota M. K., Å¡eimos gydytoja I. V., teikdama informacijÄ apie mergaitės sveikatÄ , nurodė, jog vaiko sveikata rÅ«pinasi abu tėvai (el. b. 3 t., b. l. 144), kÄ patvirtina ir mergaitės sveikatos istorija (el. b. 5 t., b. l. 2-56). Motina rÅ«pinasi dukros sveikata ir gyvendama Norvegijoje. IeÅ¡kovės pateikti dokumentai patvirtina, jog paskutinį kartÄ , bylos duomenimis, mergaitės med. apžiÅ«ra buvo atlikta 2017 m. birželio mėnesį, atliktuose tyrimuose nieko neįprasto nepastebėta (el. b. 5 t., b. l. 110-112).

Mergaitė Norvegijoje taip pat lankosi ir pas odontologÄ (el. b. 5 t., b. l. 113-115). Taigi, byloje nėra duomenų, kad vaiko motina neužtikrina tinkamos bÅ«tinosios vaiko medicininės priežiÅ«ros, kad jos elgesys gali kelti tiesioginį pavojų vaiko sveikatai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įvertintina ir tai, jog atsakovas taip pat rÅ«pinosi savo dukra, teikė jai iÅ¡laikymÄ , nors ir nepastoviai, mokėjo už darželį Lietuvoje (el. b. 2 t., b. l. 7-8, 29; 3 t., b. l. 167), 2015 m. birželio mėnesį nupirko dviratį (el. b. 2 t., b. l. 13), leido laisvalaikį kartu su dukra (el. b. 2 t., b. l. 19-26).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovas T. K. nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi (el. b. 2 t., b. l. 132). Gyvena sutuoktinės E. K. kotedže, tačiau remontuoja tėvams priklausantį butÄ ir ketina persikelti gyventi į jį (el. b. l. 2 t., b. l. 11). 2016 m. birželio 2 d. atliekant buities, gyvenimo ir socialinių sÄ lygų patikrinimÄ , atsakovas su sutuoktine E. K. jau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 160-165). Nors atsakovas ir dirbo keliose darbovietėse (el. b. 2 t., b. l. 3-5), tačiau jo gaunamos pajamos yra nepastovios ir kintančio dydžio (el. b. 3 t., b. l. 55-56; 5 t., b. l. 91-101), kÄ pripažino ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, jog buvo susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas dukrai dėl jo nepastovių pajamų.

Be to, atsakovas turi ir skolinių įsipareigojimų, jo atžvilgiu antstolių kontorose vykdomi keli iÅ¡ieÅ¡kojimai (el. b. 3 t., b. l. 161-166; 5 t., b. l. 102-103; 106-107, 108). T. K. ir E. K. 2017 m. kovo 16 d. susilaukė sÅ«naus S. K. (el. b. 5 t., b. l. 123). Atsakovo sutuoktinė E. K. (buvusi P.) teismui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, jog puikiai sutaria su atsakovo dukra M. K., nekartÄ yra leidę laikÄ visi kartu. Teismui nustačius mergaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, ji pasirengusi priimti jÄ Ä¯ Å¡eimÄ , maksimaliai globoti ir rÅ«pintis, taip pat užtikrinti jos bendravimÄ su mama ir giminaičiais, jos gaunamas darbo užmokestis galėtų bÅ«ti naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti, tame tarpe ir M.

K. poreikiams (el. b. 2 t., b. l. 9-10, 11; 3 t., b. l. 57, 58-61).Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki, į Å¡alių tarpusavio konfliktÄ yra įtrauktas mažametis Å¡alių vaikas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, kad reikia iÅ¡naudoti visas galimybes ir paskirti tyrimÄ , kad pasisakytų specialistai, bei siekdamas, kad byloje daugiau nekiltų jokių abejonių, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paskyrė psichologinį tyrimÄ (ekspertizę) dėl M.

K. psichologinės bÅ«senos (el. b. 4 t., b. l. 15-18). Taigi, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , teismas įvertina įrodymų visetÄ , taip pat ir byloje pateikto ekspertizės akto iÅ¡vadas (el. b. l. 5 t., b. l. 61-75) bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktas iÅ¡vadas. Akivaizdu, jog tėvai sunkiai bendrauja vienas su kitu, ir nors stengiasi, dažnai bendrauja elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (el. laiÅ¡kais, žinutėmis - el. b. 2 t., b. l. 76-91, 119; 3 t., b. l. 125-130, 149-150, 152-156, 159-160; 5 t., b. l. 125-127), tačiau nepasitiki vienas kitu ir sunkiai randa kompromisus.

Tiek motinos, tiek tėvo bendravimo su dukra bÅ«dai teigiami, nėra jokių priežasčių abejoti tėvo arba motinos auklėjimo įgÅ«džiais, teismo psichologijos ekspertizės metu nenustatyta, jog tėvas ar motina darytų poveikį, formuojant dukros nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Mergaitė lengvai bendrauja tiek su tėvu ir jo sutuoktine E., tiek su motina ir jos sutuoktiniu K., jaučiasi saugiai ir ramiai, tiek su mama, tiek su tėvu. Vis dėlto, mergaitė iÅ¡sako norÄ gyventi Norvegijoje, teigiamai atsiliepia apie ten lankomÄ darželį, mokyklėlę, pasisako, jog ten daug geriau nei darželyje Lietuvoje.

Tačiau tuo pačiu iÅ¡sako norÄ gyventi su abiem tėvais, jog Norvegijoje gyventų ir tėtis su E. Atlikus teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, jog M. K., suvokdama, jog jos tėvai niekada kartu negyvens, iÅ¡sakė norÄ Å¡iuo metu gyventi su savo motina. Motina jai yra emociÅ¡kai reikÅ¡mingas prieraiÅ¡umo asmuo, su kuriuo susiformavęs saugus prieraiÅ¡umas ir savęs atskyrimÄ nuo motinos ji suvokia kaip emociÅ¡kai skausmingÄ . Nors ekspertų teigimu mergaitės santykis su tėvu yra kokybiÅ¡kai tapatus, tačiau jos pasirinkimui reikÅ¡mės turi susiklostę santykiai jos dabartinėje aplinkoje, prie to reikÅ¡mingai prisideda saugios aplinkos veiksnys.

Mergaitė savo nuomonę yra suformulavusi savarankiÅ¡kai, jÄ grindžia argumentuotai, aiÅ¡kiai, remdamasi asmeniniais interesais ir poreikiais (el. b. 5 t., b. l. 61-75).Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui nurodė, jog mergaitės gyvenamosios vietos keisti nėra pagrindo, duomenų, jog kažkas pasikeitė motinos gyvenamoje aplinkoje, kad pablogėjo vaiko auklėjimas ar motinos materialinė padėtis, nėra, pats vaikas nori gyventi Norvegijoje, todėl M. K. gyvenamoji vieta turėtų likti su motina.Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡skyrus atsakovo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , kad vaikui gyvenant su motina užsienio valstybėje nebus iÅ¡saugoti jo socialiniai ir kultÅ«riniai ryÅ¡iai.

Visi ieÅ¡kovės Å¡eimos nariai yra lietuviai, todėl Å¡eimoje kalbama lietuvių kalba, mergaitė lanko ir lietuviÅ¡kÄ mokyklėlę Osle. Kaip matyti iÅ¡ vaiko apklausos bei teismo ekspertizės akto, tėvas vaiko gyvenime užima tam tikrÄ vietÄ , jaučiasi su juo saugiai ir ramiai, iÅ¡sako norÄ dažniau atskristi pas jį, tačiau gyvena Norvegijoje su motina ir vaikui gyvenimas Å¡ioje Å¡alyje yra ypač svarbus. Vaikas moka ne tik lietuvių, bet ir norvegų kalbÄ , ja bendrauja su bendraamžiais.

Be to, vaikas mokosi mokykloje, apie jÄ atsiliepia teigiamai, iÅ¡sako nuomonę, jog ten kur kas geriau nei buvo darželyje Lietuvoje. Taigi, akivaizdu, kad vaiko identitetas, kultÅ«riniai ryÅ¡iai, iÅ¡silavinimas iÅ¡ esmės yra užtikrinami. Spręsdamas dėl vaiko socialinių ryÅ¡ių užtikrinimo, teismas atsižvelgia ir į vaiko amžių, kad jam yra 7 metai, ir vaikui Å¡iuo atveju svarbiausias asmuo yra motina, su kuria jis nuolat gyvena. Tai matyti ir iÅ¡ vaiko apklausos bei teismui pateikto ekspertizės akto.

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su motina (ieÅ¡kove), nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (atsakovu) neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams, kadangi vaikas bÅ«tų iÅ¡vežtas į LietuvÄ , nors Norvegijoje jau gyvena dvejus metus, lankė ten darželį, dabar jau lanko ir mokyklÄ , labai džiaugiasi mokykloje esamomis sÄ lygomis, yra užmezgęs artimus santykius su referentine bendraamžių mergaičių grupe.

Be to, mergaitė Norvegijoje ugdoma papildomai, lanko ir lietuviÅ¡kÄ mokyklėlę, moka norvegų kalbÄ ir pati argumentuotai iÅ¡sako aiÅ¡kų norÄ gyventi bÅ«tent Norvegijoje. Akivaizdu, jog M. K. visiÅ¡kai integravosi į bendruomenę, o atskyrus vaikÄ nuo motinos, su kuria iki Å¡iol jis gyvena, bÅ«tų pakeista vaiko aplinka, kurioje jis auga, bÅ«tų pažeistas vaiko ugdymo nuoseklumas ir iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeisti vaiko interesai.Teismas, vertindamas motinos galimybes auklėti vaikÄ , atsižvelgia į byloje surinktų įrodymų visetÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kovė augindama vaikÄ , tinkamai jį prižiÅ«ri ir auklėja, ieÅ¡kovės finansinė padėtis iÅ¡vykus gyventi į NorvegijÄ pagerėjo, jos sutuoktinis mergaite taip pat rÅ«pinasi, padeda jÄ auklėti, prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti, Å¡eimos gyvenamame bÅ«ste vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir kitos sÄ lygos, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimu su motina nustatytos M.

K. gyvenamosios vietos. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tik gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ tėvo sutikimÄ Konstatavus, jog nėra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytos M. K. gyvenamosios vietos su motina bei nustačius, jog Norvegijoje Å¡alių dukrai yra sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi, tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 ir 1.3 punktus, atsisakant reikalavimo gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ tėvo pritarimÄ dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei raÅ¡tiÅ¡ko vieno iÅ¡ tėvų pritarimo dukrai su kitu iÅ¡ tėvų vykstant į užsienio valstybę ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtÄ (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiÅ«ra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu bÅ«du nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo, tačiau tai turėtų daryti atsižvelgdami iÅ¡imtinai į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas kategoriÅ¡kai nesutiko su motinos sprendimu iÅ¡vykti kartu su dukra gyventi į NorvegijÄ , tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog toks sprendimas vaiko interesų nepažeidžia, todėl keistini teismo sprendimu patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių punktai, atsisakant įpareigojimo gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ tėvo sutikimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei galimybės iÅ¡vykti į užsienį.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimoSprendžiant klausimÄ dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ , prioritetu laikant vaiko interesus. Tai, kad vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, nepanaikina vaiko geriausių interesų prioriteto, nes kiekvienas vaikas turi teisę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos bei tobulėti.

Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje pasirengusia, asmenybe. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo Å¡alys gyvena atskirai, jau yra sukÅ«rę kitas Å¡eimas.

Teismo sprendimu Å¡alių dukros M. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau motinai su vaiku iÅ¡vykus gyventi į užsienį, atsirado bÅ«tinybė keisti teismo sprendimu patvirtintÄ tėvo ir dukros bendravimo tvarkÄ . IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadų, teismo psichologijos ekspertizės akto, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu, liudytojų parodymų, matyti, kad atsakovas nori bendrauti su dukra, mergaitė taip pat mielai bendrauja su tėvu, nori, kad jis dažniau jÄ lankytų ir kad ji pati galėtų ilgiau pas jį paatostogauti.

Mergaitė jaučiasi saugi tėvo naujoje Å¡eimoje, gerai sutaria su atsakovo sutuoktine E. K.. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo svarstyti minimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl keičiant bendravimo tvarkÄ nustatytina tokia bendravimo tvarka, jog tėvas su dukra galėtų bendrauti kiek įmanoma maksimaliai, tačiau įvertinant tÄ aplinkybę, kad atsakovė su vaiku gyvena užsienyje, o gyvenant skirtingose valstybėse (ieÅ¡kovei – Norvegijoje, atsakovui – Lietuvoje) tėvo bendravimas su vaiku tampa sudėtingesnis.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡ esmės nesutarimas tarp tėvų yra ne tiek dėl paties bendravimo, nes ieÅ¡kovė nekvestionuoja atsakovo teisės bendrauti su dukra ir įsipareigoja užtikrinti jos bendravimÄ Ä¯vairiomis telekomunikacijų priemonėmis ne mažiau kaip tris kartus per savaitę, taip pat sutinka, jog dukra su tėvu bendrautų tiesiogiai jai atvykus į LietuvÄ , o dėl bendravimo trukmės atostogų metu bei dėl apmokėjimo už vaiko keliones tarp skirtingų Å¡alių. Pažymėtina, jog teismas ginÄÄ turi spręsti, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų tarpusavio santykius, jų elgesį, gyvenamÄ jÄ vietÄ , materialines sÄ lygas, kitų Å¡eimos narių pažiÅ«ras bei santykius su vaiku.Teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus, abiejų Å¡alių pasiÅ«lytus bendravimo tvarkos pakeitimo variantus, mano kad nagrinėjamu atveju, tiek vaiko, tiek Å¡alių atžvilgiu, yra teisinga ir sÄ Å¾ininga nustatyti, kad kiekvienas iÅ¡ tėvų praleidžia su dukra po pusę visų M.

K. atostogų, kadangi tiesioginis bendravimas su vaiku iÅ¡ esmės įmanomas tik jos atostogų metu. Bendravimas savaitgaliais, įvertinant kelionės Norvegija-Lietuva-Norvegija trukmę, bei vaikui bÅ«tinÄ poilsį po savaitės intensyvaus mokymosi, o taip pat ir laikÄ pasiruoÅ¡ti kitos savaitės pamokoms, bÅ«tų netikslingas bei neatitiktų vaiko interesų. Mokyklinio amžiaus vaikas savaitgaliais turi teisę į poilsį ir vaiko vykimas ne atostogų metu į kitÄ valstybę pas skyrium gyvenantį vienÄ iÅ¡ tėvų neatitinka vaiko geriausių interesų.

Bendravimo tvarkos, kai kiekvienas iÅ¡ tėvų pakaitoms praleidžia su vaiku visas tam tikras atostogas (pavyzdžiui, tėvas rudens, motina žiemos ir pan.), nustatymas, taip pat neatitiktų vaiko interesų, nes jis ilgÄ laikÄ nematytų vieno iÅ¡ tėvų, t. y. arba motinos, arba tėvo. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje prioritetas teiktinas bÅ«tinybei užtikrinti darniÄ ir psichologiÅ¡kai saugiÄ vaiko raidÄ , siekiant netraumuoti vaiko ir nepaversti jo nuolatiniu keleiviu tarp skirtingų valstybių.

Tėvų nesutarimai neturėtų traumuoti vaiko ir kenkti jo psichologiniam saugumui. Mergaitei Å¡iuo metu 7 metai, o tokio amžiaus vaikui dar labai reikalinga abiejų tėvų globa, meilė ir rÅ«pestis. Teismo vertinimu, vaikui bÅ«nant su kiekvienu iÅ¡ tėvų (nepriklausomai nuo to, tai bÅ«tų atostogų laikotarpis, ar ne), turi bÅ«ti sudarytos galimybės netrukdomai pabendrauti su kitu tėvu, t. y. motina ar tėvu, todėl nustatytina, kad abi Å¡alys sudaro sÄ lygas ir leidžia vienas kitam bendrauti su dukra M.

K. ne rečiau kaip tris kartus per savaitę bet kuriomis prieinamomis ryÅ¡io priemonėmis (telefonu, Skype programa ir kt.), kai vaikas yra su vienu iÅ¡ tėvų. Vieno iÅ¡ tėvų bei dukters bendravimas telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), turėtų vykti pagal dukters ir vieno iÅ¡ tėvų poreikį, tokį bendravimÄ suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikas tuo metu yra, ir toks bendravimas neturėtų trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų bÅ«ti pageidaujamas paties vaiko.

Vis dėlto, teismas atkreipia Å¡alių dėmesį ir į tai, kad vaiko ar tėvų norai ne visada sutampa su vaiko interesais. Ä®statymas tėvus įpareigoja savo valdžiÄ naudoti iÅ¡imtinai vaiko interesams, todėl tiek bendraudami tarpusavyje, tiek bendraudami su vaiku abu tėvai turėtų kurti vaikui palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis. Tai reiÅ¡kia, kad tėvai bendraudami tarpusavyje, turėtų rodyti mandagaus bendravimo pavyzdį, pasitikėti vienas kitu, kai vaikas leidžia laikÄ su vienu iÅ¡ tėvų, kiekvienas turi skatinti vaikÄ bendrauti su kitu tėvu.

Pažymėtina, jog tokia bendravimo tvarka buvo nustatyta ir teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bendravimo tvarka yra nusistovėjusi, todėl teismas neturi pagrindų iÅ¡ esmės nusistovėjusios bendravimo tvarkos keisti.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o nustatyti, jog dukros vykimų pas tėvÄ Ä¯ LietuvÄ ir atgal iÅ¡laidas apmoka ieÅ¡kovė, o ieÅ¡kovė posėdžio metu nurodė, jog iÅ¡laidas turėtų dengti abu tėvai per pusę. Abiejų tėvų teisės bei pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl nustatytina, kad vaiko ir jį lydinčio asmens (motinos ar tėvo) kelionės iÅ¡laidas atostogų metu iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ ir iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ apmoka abu tėvai lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, nustatant, jog M.

K. kelionės iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ (pas tėvÄ ) iÅ¡laidas apmoka T. K., o kelionės iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ (pas motinÄ ) – A. K..Ä®vertinus tai, jog Å¡alims nepavyksta geranoriÅ¡kai bendrauti ir susitarti dėl klausimų, susijusių su jų dukra, bei siekiant sumažinti piktnaudžiavimo galimybę ir užkirsti keliÄ Å¡alių tarpusavio ginčams, kurie galėtų neigiamai įtakoti vaiko interesus, nustatytina prieÅ¡ kiek laiko Å¡alys viena kitÄ privalo informuoti apie ketinimÄ pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka bei pateikti viena kitai įrodymus apie numatomÄ atvykimÄ , t. y. kelionės bilietų kopijas.

Atsižvelgiant į tai, jog vaiko atostogų grafikas tėvams yra pateikiamas mokslo metų pradžioje bei į tai, jog skirtingu metų laiku gali bÅ«ti skirtingos sÄ lygos įsigyti kelionės bilietus (bilietų kainos, skrydžių kiekiai ir pan.), nustatytina, jog Å¡alys tėvo ir dukros bendravimo laikÄ , t. y. dukros kelionės pas tėvÄ datÄ , suderina ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų SMS praneÅ¡imu, ir/ar el. paÅ¡tu, ir/ar telefono skambučiu. Å alys taip pat ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų telekomunikacijų priemonėmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomÄ atvykimÄ , t. y. kelionės bilietų kopijas, apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, kurie užtikrins kiekvieno iÅ¡ tėvų bei jų dukros žinojimÄ , jog kelionės iÅ¡laidos tikrai apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks.Teismo vertinimu, tokia vaiko bendravimo su tėvu tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus ir užtikrina maksimalų dukros bendravimÄ su tėvu esamoje situacijoje.

Dėl lėšų vaiko iÅ¡laikymui, kai vaikas atostogauja su tėvuAtsakovas teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kinio papildymu (el. b. 5 t., b. l. 121) taip pat praÅ¡o bendravimo tvarkoje numatyti, jog dukros M. K. poreikiams skirtos lėšos už tas dienas, kurias dukra praleidžia nepertraukiamai su savo tėvu T. K. pagal galiojančiÄ nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , atitinkamai nėra pervedamos motinai A. K. ir yra iÅ¡kaitomos iÅ¡ siunčiamų lėšų vaiko iÅ¡laikymui. Už su tėvu praleistas dienas pagal nustatytÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , vaiko poreikiams skirtas lėšas motina perveda atitinkamai tėvui T.

K. į jo sÄ skaitÄ iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tėvų valdžios lygybės principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiÅ¡kia, kad tėvas ir motina turi visiÅ¡kai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iÅ¡ tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pažymėtina, jog tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tÄ , kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Be to, tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka ir didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).Teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, į tai, jog M. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos gyvena Norvegijoje, mergaitė su tėvu leidžia kur kas mažiau laiko nei su motina, bei į tai, kad išlaikymas dukrai iš tėvo yra išieškomas su antstolio pagalba, atsakovo prašymas netenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vaiko poreikiams mokamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarko motina, kuri tikėtina planuoja iÅ¡laidas, reikalingus pirkinius vaiko poreikiams tenkinti, todėl aplinkybė, kad vaikas tam tikrÄ atostogų laikÄ praleis su tėvu, pramogaus su juo, nesudaro pagrindo reikalauti iÅ¡laikymo už tÄ laikotarpį iÅ¡ motinos su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta ir kuriai ir taip tenka didžiausioji vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovė byloje patyrė 1 041,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis (el. b. 1 t., b. l.

6) bei 1 000,00 Eur už advokato padėjėjos AuÅ¡ros Bartninkienės teisinę pagalbÄ â€“ už ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ bei atstovavimÄ parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose (el. b. 5 t., b. l. 134-135). IeÅ¡kovės iÅ¡laidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iÅ¡ esmės laikytinos pagrįstomis.

Atsakovas byloje patyrė 207,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį (el. b. 1 t., b. l. 122) bei 176,78 Eur už ekspertizės atlikimÄ (el. b. 4 t., b. l. 128-129; 5 t., b. l. 77). Kitų bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė.Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies, modifikuojant Å¡alių praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ . Å eimos bylose tenkintų ir atmestų reikalavimų dalių nustatymas yra ypatingai sudėtingas ir neapibrėžtas, todėl teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus sprendžia, jog abiejų Å¡alių reikalavimai yra patenkinti po 50 proc.Atsižvelgiant į patenkintų ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 520,50 Eur (1 041,00 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 103,89 Eur (207,78 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidos, o atlikus prieÅ¡prieÅ¡inio vienarūšio reikalavimo įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinos 416,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, paskirsčius jas tarp Å¡alių, yra mažesnės už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmisTeismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė prašė skirti atsakovui baudÄ dėl bylos proceso vilkinimo pagal CPK 95 straipsnį.

Nurodė, jog byla teisiasi beveik du metus, buvo tenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo. Nors atsakovas teigia, jog yra silpnesnė Å¡alis, nes neturi atstovo, bet iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog jis pats nutraukė atstovavimo sutartį, be to, ir teismas ne kartÄ siÅ«lė atsakovui pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, todėl tai tėra atsakovo taktika. Atsakovas piktybiÅ¡kai vilkina bylos procesÄ teikdamas krÅ«vas praÅ¡ymų posėdžio metu, nors juos buvo galima iÅ¡spręsti ir prieÅ¡ posėdį, kadangi posėdis buvo paskirtas prieÅ¡ tris mėnesius.Atsakovas su ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymu nesutiko, nurodė, jog nežino vilkinimo apibrėžimo, naudojasi savo teise teikti praÅ¡ymus tol kol gali ir kol teismas juos priiminėja.

Atsakovo manymu, tai yra akivaizdus psichologinis spaudimas, nes jis tiesiog gina savo ir savo vaiko teises. Vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų yra asmens teisė kreiptis į teismÄ , kad Å¡is apgintų jo pažeistas tesies. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ â€œ. CK 1.138 straipsnyje nurodyta, kad „civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas <...>“, tačiau Å¡i asmens teisė, kaip ir visos kitos asmens teisės, turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du, kad be teisėto pagrindo nebÅ«tų pažeistos ar apribotos kitų asmenų teisės. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimÄ procesine teise kilti, tai yra Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminė žala. Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinę teisę.

Viena proceso Å¡alis privalo teisiÅ¡kai gerbti kitÄ Å¡alį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis Å¡alis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių rajono skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005).

Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu iÅ¡imtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). IeÅ¡kovės atstovės teigimu, atsakovas teikdamas įvairius praÅ¡ymus, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir taip vilkino bylos nagrinėjimÄ .

Teismas nesutinka su tokiais ieÅ¡kovės atstovės argumentais. Atsakovas byloje savo interesus atstovavo pats, ir nors teikė nemažai įvairių praÅ¡ymų, tačiau tai vertintina kaip įrodinėjimo priemonė bei naudojimasis proceso suteikiamomis teisėmis, juolab, kad dėl to bylos nagrinėjimas neužsitęsė, byla nebuvo vilkinama, atsakovo praÅ¡ymai netrukdė iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės. Byloje buvo paskirta teismo psichologijos ekspertizė ir byla buvo sustabdyta iki ekspertizės atlikimo, tačiau tai taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo siekis vilkinti bylos nagrinėjimÄ , kadangi ekspertizę teismas nutarė paskirti motyvuota nutartimi, siekdamas kuo iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos esmę, padedant specialistams.

Teismo vertinimu, atsakovo veiksmuose nenustatyta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡ymas skirti atsakovui baudÄ , atmestinas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo2016 m. spalio 28 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina M. K. ir T. K. bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog priimamu sprendimu iÅ¡sprendžiama ir tėvo bendravimo su dukra tvarka, laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, nusprendžia: IeÅ¡kovės A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Atsakovo T. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16586-615/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.2. ir 1.3. punktus, juos iÅ¡dėstant taip:„1.2. PrieÅ¡ keičiant dukros M. K. gyvenamÄ vietÄ (keičiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.) A.

K. įsipareigoja iÅ¡ anksto informuoti dukros tėvÄ T. K., dėl dukros gyvenamosios vietos keitimo, nurodyti tikslų bÅ«simos ir/ar esamos gyvenamosios vietos adresÄ bei kitus kontaktinius duomenis (telefonÄ ).1.3. PrieÅ¡ bet kurio iÅ¡ tėvų iÅ¡vykimÄ kartu su dukra M. K. į užsienio valstybę ilgesniam nei 15 dienų terminui, iÅ¡vykstantis su dukra tėvas įsipareigoja gauti pritarimÄ tokiai dukros kelionei iÅ¡ kito tėvo.“Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16586-615/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.6. punktÄ dėl dukros M.

K., gim. (duomenys neskelbtini), ir tėvo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos ir nustatyti jų bendravimÄ tokia tvarka:1.             Šalims nesusitarus kitaip, abu tėvai, t. y. T. K. ir A. K. su dukra M. K. praleidžia po pusę visų vaiko atostogų laiko.2. Å alys tėvo ir dukros bendravimo laikÄ , t. y. dukros kelionės pas tėvÄ datÄ , suderina ne vėliau kaip prieÅ¡ 30 dienų SMS praneÅ¡imu, ir/ar el. paÅ¡tu, ir/ar telefono skambučiu.3. M. K. ir jÄ lydinčio asmens kelionės iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ (pas tėvÄ ) iÅ¡laidas apmoka T.

K., o kelionės iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ (pas motinÄ ) – A. K..

4. Å alys ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų telekomunikacijų priemonėmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomÄ atvykimÄ , t. y. kelionės bilietų kopijas, apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, kurie užtikrins kiekvienos Å¡alies žinojimÄ , jog kelionės iÅ¡laidos tikrai apmokėtos ir kelionė tikrai įvyks.5. Abi Å¡alys, t. y. A. K. ir T. K. sudaro sÄ lygas ir leidžia vienas kitam bendrauti su dukra M. K. ne rečiau kaip tris kartus per savaitę bet kuriomis prieinamomis ryÅ¡io priemonėmis, kai vaikas yra su vienu iÅ¡ tėvų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 416,61 Eur (keturių Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos eurų 61 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atmesti ieÅ¡kovės atstovės advokato padėjėjos AuÅ¡ros Bartninkienės praÅ¡ymÄ skirti atsakovui T. K. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-3348-955/2017 2016 m. spalio 28 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Kristina Imbrasienė