08b231e3-fcd4-4e27-a43f-3b651d2c0e02 · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedPakeisti M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tÄvu T. K., t. y. pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civ. b. Nr. 2-16586-615/2015 dalis:1.1. iÅ¡dÄstant 1.1 p. taip: âNustatyti nepilnametÄs dukros M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su tÄvu T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)1.2. iÅ¡dÄstant 1.9 p. taip: âA. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) teiks 175 Eur sumÄ per mÄnesį periodinių iÅ¡mokų iki dukros pilnametystÄs, jeigu iÅ¡laikymas nebus pratÄstas įstatymuose nustatyta tvarka.
Legislator headnote
AI generated08b231e3-fcd4-4e27-a43f-3b651d2c0e02 · Kauno apylinkÄs teismas: įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ iÅ¡ A. Ž., dÄl dukros gyvenamosios vietos keitimoâ;1.5. iÅ¡dÄstant 1.6.1 p. taip: âMotina laisvai ir betarpiÅ¡kai gali bendrauti su dukra, pasiimdama jÄ susitikimams (jei motina gyvena Lietuvoje) kiekvienÄ darbo dienÄ po 3 valandas, nuo 17:30 val. iki 20:30 val. Kitas iÅ¡ tÄvų jokiais tyÄiniais veiksmais negali trukdyti tokiems susitikimams įvykti, kaip sutarta Å¡ioje sutartyjeâ;1.6. iÅ¡dÄstant 1.6.2. p. taip: âMotina su dukra praleidžia du savaitgalius per mÄnesį.
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2-3348-955/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22869-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.;2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.1.18.6.; 3.2.6.1(S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apylinkÄs teismo teisÄja Kristina ImbrasienÄ,sekretoriaujant Aurelijai PaÅ¡keviÄienei,dalyvaujant ieÅ¡kovÄs A. K. atstovei advokato padÄjÄjai AuÅ¡rai Bartninkienei, atsakovui T. K.,institucijos teikianÄios iÅ¡vadÄ byloje Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D.
S.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs A. K. (Ž.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui T. K. dÄl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei pagal atsakovo T. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. K. dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tÄvu, tÄvų bendravimo tvarkos su vaiku bei prievolių iÅ¡laikyti vaikÄ pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatÄ:
I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka Kauno apylinkÄs teisme 2015 m. lapkriÄio 23 d. buvo priimtas ieÅ¡kovÄs A. K. (Ž.) patikslintas ieÅ¡kinys atsakovui T. K. dÄl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (el. b. 1 t., b. l. 21-26), kuriuo ieÅ¡kovÄ praÅ¡o:1. Pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinÄje byloje 2-16586-615/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.2. ir 1.3 punktus, juos iÅ¡dÄstant taip: 1.2. âPrieÅ¡ keiÄiant dukros M. gyvenamÄ vietÄ (keiÄiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.) A.
Ž. (iki iÅ¡tuokos K.) įsipareigoja iÅ¡ anksto informuoti dukros tÄvÄ T. K., dÄl dukros gyvenamosios vietos keitimo, nurodyti tikslų bÅ«simos ir/ar esamos gyvenamosios vietos adresÄ bei kitus kontaktinius duomenis (telefonÄ )â;1.3. âPrieÅ¡ bet kurio iÅ¡ tÄvų iÅ¡vykimÄ kartu su dukra M. K. į užsienio valstybÄ ilgesniam nei 15 dienų terminui, iÅ¡vykstantis su dukra tÄvas įsipareigoja gauti pritarimÄ tokiai dukros kelionei iÅ¡ kito tÄvoâ. 2. Pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinÄje byloje 2-16586-615/2015 dalį dÄl dukros M.
K. ir tÄvo T. K. bendravimo tvarkos ir jÄ pakeisti: - Motina įsipareigoja užtikrinti dukros M. K. bendravimÄ su tÄvu per vaizdo ir garso transliacijÄ užtikrinanÄias programas, ne mažiau nei 6 val. per savaitÄ: pirmadieniais ir treÄiadieniais nuo 19 iki 20 valandos Norvegijos laiku; Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 19 iki 21 val. Norvegijos laiku. Tuo atveju, jei numatytas bendravimo laikas netinkamas, bendravimas perkeliamas į kitÄ iÅ¡ anksto Å¡alių suderintÄ laikÄ . - KartÄ per metus, ne mažiau 30 d., tÄvo T.
K. praÅ¡ymu, motina užtikrins dukros M. parvežimÄ Ä¯ tÄvo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje bei apmokÄs dukros vykimo į LietuvÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡laidas.Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄs atstovÄ praÅ¡Ä papildyti ieÅ¡kinio reikalavimus, jog Å¡alys tÄvo ir dukros bendravimo laikÄ , t. y. dukros kelionÄs pas tÄvÄ datÄ , suderina teismo nuožiÅ«ra nustatytu terminu, bei Å¡alys teismo nuožiÅ«ra nustatytu terminu telekomunikacijų priemonÄmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomÄ atvykimÄ , t. y. kelionÄs bilietų kopijas, apmokÄjimÄ patvirtinanÄius dokumentus, kurie užtikrins kiekvienos Å¡alies žinojimÄ , jog kelionÄs iÅ¡laidos tikrai apmokÄtos ir kelionÄ tikrai įvyks.
IeÅ¡kovÄs atstovÄ nurodÄ, jog tokie reikalavimai užtikrins abiejų Å¡alių teisÄ tiksliai žinoti kada vyks vaiko ir tÄvo bendravimas, be to, abiem Å¡alims bus žinoma, jog yra užtikrintas vaiko atvykimas/iÅ¡vykimas bendravimui su tÄvu.IeÅ¡kovÄ patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu santuoka tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu, Å¡alių nepilnametÄs dukros M. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, iÅ¡ tÄvo priteistas 175,00 Eur/mÄn. iÅ¡laikymas, buvo nustatyta tÄvo su dukra bendravimo tvarka.
SumažÄjus ieÅ¡kovÄs finansinÄms galimybÄms, ji kreipÄsi į atsakovÄ , kad Å¡is padÄtų iÅ¡laikyti dukrÄ , taÄiau atsakovas teigÄ, kad jo teikiamas iÅ¡laikymas dukrai ir taip per didelis ir kaltino ieÅ¡kovÄ, kad jai reikia tik pinigų, o vaikas nerÅ«pi ir juo, neva ieÅ¡kovÄ, naudojasi kaip įrankiu. Be to, atsakovas neretai vÄlavo mokÄti iÅ¡laikymÄ dukrai, su dukra bendravo ne pagal nustatytÄ tvarkÄ , o tik jam patogiu metu. Atsakovei iÅ¡vykus pavieÅ¡Äti pas draugÄ Ä¯ NorvegijÄ ir atsiradus galimybei ten pradÄti dirbti, dÄl sunkios finansinÄs padÄties ir gyvenimo sÄ lygų Lietuvoje, ji apsisprendÄ su dukra likti Norvegijoje.
Atsakovas tam kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo, trukdÄ ieÅ¡kovei su dukra iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. Atsakovas atsisakÄ duoti bet kokį (raÅ¡tiÅ¡kÄ ar žodinį) sutikimÄ dukrai iÅ¡vykti ir gyventi užsienyje, ir ieÅ¡kovÄs nuomone, jis taip naudojasi santuokos nutraukimo sutartyje įtvirtinta dalimi, jog ieÅ¡kovÄ Ä¯sipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo sutikimÄ dÄl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei galimybÄs iÅ¡vykti į užsienį ilgesniam kaip 15 dienų terminui. Nurodytos sÄ lygos apsunkina ieÅ¡kovÄs ir jos dukros padÄtį, leidžia atsakovui piktnaudžiauti savo padÄtimi, bei pažeidžia konstitucinÄ ieÅ¡kovÄs ir jos dukros teisÄ laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, galimybÄ laisvai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.
Atsakovas, susipažinÄs su ieÅ¡kovÄs patikslintu ieÅ¡kiniu, teismui pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (el. b. 1 t., b. l. 77-90), kuriuo praÅ¡o:
1. Pakeisti M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tÄvu T. K., t. y. pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civ. b. Nr. 2-16586-615/2015 dalis:1.1. iÅ¡dÄstant 1.1 p. taip: âNustatyti nepilnametÄs dukros M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su tÄvu T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)1.2. iÅ¡dÄstant 1.9 p. taip: âA. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) teiks 175 Eur sumÄ per mÄnesį periodinių iÅ¡mokų iki dukros pilnametystÄs, jeigu iÅ¡laikymas nebus pratÄstas įstatymuose nustatyta tvarka.
IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet VyriausybÄs nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .â;1.3. iÅ¡dÄstant 1.10 p. taip: âNepilnametÄs dukros M. iÅ¡laikymui skirtas lÄÅ¡as uzufrukto teisÄmis tvarkys T. K.. Pinigai iki kiekvieno mÄnesio 15 d. už einamÄ jį mÄnesį pervedami į T. K. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ banke Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini)â;1.4. iÅ¡dÄstant 1.2 p. taip: âPrieÅ¡ keiÄiant faktinÄ dukros M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ (keiÄiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.) kai toks pakeitimas iÅ¡ esmÄs apsunkintų dukros kasdienį bendravimÄ su motina, T.
K. įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ iÅ¡ A. Ž., dÄl dukros gyvenamosios vietos keitimoâ;1.5. iÅ¡dÄstant 1.6.1 p. taip: âMotina laisvai ir betarpiÅ¡kai gali bendrauti su dukra, pasiimdama jÄ susitikimams (jei motina gyvena Lietuvoje) kiekvienÄ darbo dienÄ po 3 valandas, nuo 17:30 val. iki 20:30 val. Kitas iÅ¡ tÄvų jokiais tyÄiniais veiksmais negali trukdyti tokiems susitikimams įvykti, kaip sutarta Å¡ioje sutartyjeâ;1.6. iÅ¡dÄstant 1.6.2. p. taip: âMotina su dukra praleidžia du savaitgalius per mÄnesį.
Motinai negalint, iÅ¡ anksto praneÅ¡us ir suderinus su T. K., Å¡is susitikimas nustatomas kitu laiku (savaitgalis tai laikas nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.). A. Ž. pasirinktÄ savaitgalį ar kitÄ suderintÄ laikÄ ir paÄmimo vietÄ suderina telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonÄmis su T. K. (ne su dukra)â;1.7. iÅ¡dÄstant 1.6.3. p. taip: âM. K. iki 20 kalendorinių dienų per metus, iÅ¡ anksto suderinus laikÄ su T. K. (ne su dukra), atostogaus pas motinÄ â;1.8. iÅ¡dÄstant 1.6.4. p. taip:
âT. K. įsipareigoja sudaryti visas sÄ lygas motinai kasdien bendrauti su dukra telekomunikacijos priemonÄmis: telefonu, elektroniniu paÅ¡tu ir Skype sistemaâ;1.9. iÅ¡dÄstant 1.6.5. p. taip: âSvarbiausias metų Å¡ventes M. K. praleis: Motinos dienÄ - su mama, tÄvo dienÄ - su tÄvu; KÅ«Äias poriniais metais dukra praleidžia su mama, Å v. KalÄdas - su tÄvu, neporiniais metais - prieÅ¡ingai; porinius Naujuosius metus dukra sutinka su tÄvu, pirmÄ jÄ Naujųjų menų dienÄ praleidžia su mama (jei Å¡i gyvena ar tuo metu bÅ«na Lietuvoje), neporinius metus - prieÅ¡ingaiâ.2.
Jei teismas netenkintų reikalavimo keisti M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tÄvu T. K., pakeisti T. K. bendravimo su M. K. tvarkÄ , t. y.: pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civ. b. Nr. 2-16586-615/2015 dalis:2.1. iÅ¡dÄstant 1.2 p. taip: âPrieÅ¡ keiÄiant faktinÄ dukros M. gyvenamÄ vietÄ (keiÄiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.), kai toks pasikeitimas iÅ¡ esmÄs apsunkintų Å¡ia sutartimi nustatytÄ dukros bendravimÄ su tÄvu, A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) įsipareigoja iÅ¡ T.
K. gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ dÄl dukros gyvenamosios vietos keitimo.â;2.2. iÅ¡dÄstant 1.4 p. taip: âA. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) įsipareigoja leisti dukrÄ M. K. į darželį (jo atitikmenį) Norvegijoje, kol dukra sulauks mokyklinio amžiaus. A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) dukrÄ iÅ¡ darželio paima asmeniÅ¡kai ir tik tuomet, kai ji negali paimti dukros dÄl svarbių priežasÄių, dukrÄ iki A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) grįžimo prižiÅ«ri vieno iÅ¡ tÄvų arba abiejų susitarimu suderintas asmuo.â;2.3. iÅ¡dÄstant 1.6.1 p. taip:
âÅ ioje sutartyje aptariamų dukters M. K. vykimų pas tÄvÄ , į LietuvÄ ir atgal iÅ¡laidas apmoka A. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.).â;2.4. iÅ¡dÄstant 1.6.2 p. taip: âIki kol M. K. pradÄs eiti į mokyklÄ , savaitÄ per mÄnesį ji leis pas tÄvÄ , Lietuvoje. Po Å¡eÅ¡ias savaites per kiekvienÄ vasarÄ (tiek iki kol M. K. pradÄs eiti į mokyklÄ , tiek jai lankant mokyklÄ ) dukra leis su tÄvu Lietuvoje.â;2.5. iÅ¡dÄstant 1.6.4 p. taip: âA. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) įsipareigoja užtikrinti, kad dukra M.
K. su tÄvu ir seneliais turÄtų nuolatinį ryšį telekomunikacijų priemonÄmis: telefonu, elektroniniu paÅ¡tu ir Skype sistema.â;2.6. iÅ¡dÄstant 1.6.5 p. taip: âSvarbiausias metų Å¡ventes dukra M. praleis: Motinos dienÄ - su mama; tÄvo dienÄ - su tÄvu; KÅ«Äias ir Å v. KalÄdas - kas antrais metais pas tÄvÄ , Lietuvoje, skiriant tam po savaitÄ laiko; gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. - kas antrais metais pas tÄvÄ , Lietuvoje, skiriant tam po savaitÄ laiko.â;2.7. papildyti 1.7 p., pradžioje įraÅ¡ant sakinį âÅ alys užtikrins, kad dukra M.
K. bÅ«tų ugdoma papildomai, taip pat kad bÅ«tų mokoma kalbų.â.2.8. papildyti 1.8 p., pabaigoje įraÅ¡ant sakinį âA. Ž. (iki iÅ¡tuokos - K.) įsipareigoja užtikrinti, kad siekiant adaptuoti dukrÄ M. K. gyvenimui Norvegijoje, dukrai bus pritaikytas pereinamasis adaptavimo laikotarpis, laikantis vaiko teisių apsaugos institucijų rekomendacijų ir nurodymų.â.3. IÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas atsakovo naudai.Atsakovas teismui taip pat pateikÄ 2017 m. rugsÄjo 21 d. prieÅ¡ieÅ¡kinio papildymÄ (el. b. 5 t., b. l. 121), kuriuo praÅ¡o, nenustaÄius dukros gyvenamosios vietos su tÄvu, bendravimo tvarkoje numatyti, jog dukros M.
K. poreikiams skirtos lÄÅ¡os už tas dienas, kurias dukra praleidžia nepertraukiamai su savo tÄvu T. K. pagal galiojanÄiÄ nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , atitinkamai nÄra pervedamos motinai A. K. ir yra iÅ¡skaitomos iÅ¡ siunÄiamų lÄšų vaiko iÅ¡laikymui. Už su tÄvu praleistas dienas pagal nustatytÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , vaiko poreikiams skirtas lÄÅ¡as motina perveda atitinkamai tÄvui T. K. į jo sÄ skaitÄ iki einamojo mÄnesio paskutinÄs dienos. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ dukrÄ Ä¯ NorvegijÄ iÅ¡siveÅ¾Ä pažeisdama teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kenkia vaiko interesams.
IeÅ¡kovei dar gyvenant Lietuvoje, dÄl jos įtempto darbo grafiko, atsakovas praktiÅ¡kai vienas auklÄjo dukrÄ . IeÅ¡kovÄ slÄpÄ savo planus iÅ¡vežti dukrÄ , nors ji ilgai tai planavo, net ir žinodama, kad atsakovas tam prieÅ¡tarauja. NutraukÄ savo darbo santykius, bÅ«sto nuomos teisinius santykius ir visam laikui iÅ¡braukÄ dukrÄ iÅ¡ darželio. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovÄ bando bet kokiomis priemonÄmis, ignoruodama vaiko interesus, pasiekti, kad bÅ«tų ypaÄ apribotos atsakovo galimybÄs bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklÄjime.
Atsakovas praÅ¡Ä skubiai dukrÄ grÄ Å¾inti, siÅ«lÄ finansinÄ pagalbÄ nuomojantis bÅ«stÄ , siÅ«lÄ persikelti į savo bÅ«stÄ , taip pat siÅ«lÄ pagalbÄ ieÅ¡kantis darbo, taÄiau ieÅ¡kovÄ visus pasiÅ«lymus ignoravo. IeÅ¡kovÄ, iÅ¡vežusi dukrÄ Ä¯ NorvegijÄ , daro psichologinÄ ir kitokiÄ Å¾alÄ vaikui, griauna dukros ryÅ¡ius su Lietuvoje likusiu tÄvu, giminaiÄiais ir draugais, kenkia dukros ugdymui ir tobulÄjimui. Po iÅ¡važiavimo į NorvegijÄ , ieÅ¡kovÄ atsakovui sudarÄ menkas galimybes bendrauti su vaiku â vos keletÄ minuÄių per dienÄ telefonu.
Be to, pokalbių metu ieÅ¡kovÄ stovÄdavo Å¡alia dukros ir į ausį jai komentuodavo kaip kalbÄti su atsakovu arba dažniausiai buvo gan garsiai įjungiami filmukai, automatiÅ¡kai nukreipiantys vaiko dÄmesį nuo pokalbio su tÄvu. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovÄ niekaip psichologiÅ¡kai neparengÄ dukros iÅ¡vykimui nuolat gyventi į užsienio valstybÄ, nebuvo jokio parengiamojo etapo, nedalyvavo nei vaiko teisių apsaugos specialistai, nei vaikų psichologai, galÄjÄ suÅ¡velninti dukrai kilsianÄius emocinius iÅ¡gyvenimus.
Dukra buvo iÅ¡plÄÅ¡ta iÅ¡ savo namų aplinkos, kurioje ilgÄ laikÄ gyveno, taip darant neabejotinai neigiamÄ poveikį jos psichologinei bÅ«klei. IeÅ¡kovÄ pasielgÄ savanaudiÅ¡kai ir neatsakingai, vadovavosi iÅ¡imtinai savo asmeniniais, o ne vaiko interesais. Atsakovo teigimu, slapta, prieÅ¡ tÄvo valiÄ iÅ¡veždama dukrÄ Ä¯ NorvegijÄ , ieÅ¡kovÄ kÄsinasi nutraukti glaudžius dukros ir jos tÄvo bei senelių Å¡eimos ryÅ¡ius. IeÅ¡kovÄ savo veiksmais taip pat kelia grÄsmÄ sugriauti dukros ryÅ¡ius su draugais, nepaiso jos intereso lavintis, socializuotis, lankant darželį, bÅ«relius, sporto treniruotes, bendraujant savo Å¡alies kalba bendraamžių aplinkoje.
Atsakovo nuomone, jis gali sudaryti geresnes sÄ lygas vaikui gyventi, augti, tobulÄti nei ieÅ¡kovÄ. Atsakovas save apibÅ«dina kaip dorÄ Å¾mogų, galintį rodyti ir rodantį gerÄ pavyzdį dukrai. Teigia, jog nuoÅ¡irdžiai rÅ«pinasi vaiko gerove, jo tinkamu auklÄjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, auginimu. Atsakovo turtinÄ padÄtis ir turimas bÅ«stas leidžia jam užtikrinti tinkamas gyvenimo, auklÄjimo ir vystymosi sÄ lygas vaikui. Jo darbo užmokestis gerokai virÅ¡ija Lietuvos Respublikos statistinį atlyginimo vidurkį, jis dirbo ir dirba respektabiliose ir finansiÅ¡kai stabiliose darbovietÄse intelektualinį ir aukÅ¡tos kompetencijos reikalaujantį darbÄ .
Dukra gyventų viename iÅ¡ Å¡eimai priklausanÄių butų, turÄtų atskirÄ erdvÄ, bÅ«tų kasdien rÅ«pestingai vežiojama į mokymo įstaigÄ , bÅ«relius, socializuotųsi savoje lietuviÅ¡koje aplinkoje, toliau augintų savo gyvÅ«nus, bÅ«tų prižiÅ«rima esant reikalui sau įprastos Å¡eimos gydytojos, lankytųsi pas senelius, maksimaliai ir betarpiÅ¡kai bendrautų su motina. Atsakovas savo prioritetiniu reikalavimu laiko dukros gyvenamosios vietos nustatymÄ su juo, taÄiau teismui netenkinus minÄto reikalavimo, jis reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ nustatyti taip, kad bÅ«tų tinkamai užtikrintos abiejų tÄvų galimybÄs dalyvauti vaiko gyvenime.
Atsakovas pažymi, kad jo siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovÄs siÅ«lomas variantas, užtikrintų abiejų tÄvų dalyvavimÄ vaiko gyvenime ir auklÄjime, sudarytų atsakovui galimybes maksimaliai bendrauti su dukra. Yra susiformavÄ glaudÅ«s tÄvo ir dukros santykiai, todÄl turÄtų bÅ«ti užtikrintinas maksimalus atsakovo bendravimas su dukra. Atsakovui pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovÄ su jo reikalavimais nesutiko (el. b. 1 t., b. l. 134-139). NurodÄ, kad atsakovas klaidina teismÄ ir siekia sukurti idealaus tÄvo įvaizdį, nors realybÄ â visai kitokia.
Atsakovui dukra visai nerÅ«pi, jis ja naudojasi kaip įrankiu sprendžiant nesutarimus su ieÅ¡kove. Nors atsakovas ir tvirtina, kad motinai iÅ¡vežus dukrÄ , nutruks jos ryÅ¡ys su tÄvu, taÄiau iÅ¡ tiesų dukrai iÅ¡vykus į NorvegijÄ , atsakovo ir dukros bendravimas tapo intensyvesnis nei jai bÅ«nant Lietuvoje, jie beveik kasdien kalba vaizdo ir garso skambuÄių pagalba. Å alių dukra Norvegijoje gyvena geresnÄmis sÄ lygomis, tÄsiamas jos ugdymo procesas, ji yra daug ramesnÄ, sveikesnÄ. IeÅ¡kovÄ stengiasi užtikrinti ir skatinti nenutrÅ«kstamÄ dukros bendravimÄ ne tik su tÄvu, bet ir su Lietuvoje likusiais artimais žmonÄmis â seneliais, krikÅ¡to tÄvais, pussesere, draugais.IeÅ¡kovÄ ir jos atstovÄ teismo posÄdžiuose nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ su atsakovu nebegyvena nuo 2014 m. lapkriÄio mÄnesio.
Atsakovas skiriantis sakÄ, jog dÄl sutikimo, kad iÅ¡vykti su vaiku, nebus problemų, taÄiau papraÅ¡ius sutikimo, atsakovas kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo, norÄjo, kad vaikas gyventų Lietuvoje. Å iuo metu ieÅ¡kovÄ su dukra gyvena Norvegijoje, iÅ¡tekÄjo už K. K.. Å iuo metu ieÅ¡kovÄ augina dar vienÄ dukrÄ , Norvegijoje gauna darbo užmokesÄio dydžio motinystÄs paÅ¡alpÄ . Ä® NorvegijÄ iÅ¡vyko 2015 m. spalį, o jau sausio mÄnesį dukra Äjo į darželį, kur jai buvo paskirta auklÄtoja, kuri jÄ mokÄ, padÄjo adaptuotis.
MergaitÄ susirado draugų. Å iuo metu jau lanko mokyklÄ . Dukra vedama į įvairius bÅ«relius â plaukimo, jodinÄjimo, Äiuožimo. Turi Å¡eimos gydytojÄ , kasmet atliekama iÅ¡sami mergaitÄs sveikatos apžiÅ«ra. IeÅ¡kovÄs santykiai su atsakovu sudÄtingi, stengiasi bendrauti tik tiek, kiek reikia dÄl vaiko. IeÅ¡kovÄ Norvegijoje gauna 1 500 - 1 800 Eur mÄnesinį atlyginimÄ . IÅ¡ viso jos Å¡eimos pajamos per mÄnesį yra 3 400 Eur. IeÅ¡kovÄ grįžti gyventi į LietuvÄ neturi galimybÄs, nes Lietuvoje neturi bÅ«sto, darbo, be to, ir dukra iÅ¡sako norÄ gyventi Norvegijoje.
IeÅ¡kovÄ sutinka, kad dukra leistų su atsakovu pusÄ savo atostogų laiko, 3-5 kartus per savaitÄ bendrautų su tÄvu telefonu, internetu. Dukros kelionių į LietuvÄ ir atgal į NorvegijÄ iÅ¡laidas turÄtų dengti abu tÄvai per pusÄ. IeÅ¡kovÄ norÄtų, kad bendravimo laikÄ su dukra tÄvas derintų kuo anksÄiau, praneÅ¡tų bent prieÅ¡ 30 dienų, ieÅ¡kovÄ taip pat teismo praÅ¡Ä nustatyti ir kelionÄs iÅ¡laidų apmokÄjimo terminÄ . Sutiktų jei ieÅ¡kovas ir pats atvyktų dukros pasiimti į NorvegijÄ .
PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovÄs atstovÄ advokatÄs padÄjÄja AuÅ¡ra BartninkienÄ (el. b. 1 t., b. l.
20) teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai yra deklaratyvÅ«s, atsakovas bylos nagrinÄjimo metu nepateikÄ jokių įrodymų, kurie leistų sprÄsti, jog dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove neatitinka vaiko interesų bei, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Nors atsakovas teigia, kad jo turimas bÅ«stas gali užtikrinti M. gyvenimo sÄ lygas, taÄiau į bylÄ nepateikÄ jokių jo nuosavybÄ patvirtinanÄių įrodymų.
NepateikÄ duomenų ir kad turi transporto priemonÄ. Atsakovo turtinÄ padÄtis neaiÅ¡ki. Nors atsakovas deklaruoja, kad dirba trijose darbovietÄse, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistÄ teigia â kad vienoje, o ieÅ¡kovÄs žiniomis â atsakovo pajamos nestabilios. Atsakovas yra nemokus, nesugeba grÄ Å¾inti paskolos, gautos verslo finansavimui ir refinansavimui, jo atžvilgiu pradÄtos dvi vykdomosios bylos. Duomenų apie faktiÅ¡kai gaunamas pajamas į sÄ skaitas ar grynuosius pinigus, atsakovas nepateikÄ.
RaÅ¡ytiniai įrodymai esantys byloje patvirtina, kad M. K. nuo pat gimimo gyvena su mama, tarp dukros ir mamos ypatingai artimas ir glaudus ryÅ¡ys. Mama niekada nepaliko dukros, jos visada gyveno kartu, mama slaugÄ dukrÄ ir jos ligų laikotarpiais. IÅ¡vykdama į užsienį ji nepaliko dukros kitų asmenų priežiÅ«rai, ja rÅ«pinasi. IeÅ¡kovÄ dirba, gauna nuolatines pajamas, kartu su K. K. nuomojasi bÅ«stÄ ir užtikrina tinkamas sÄ lygas dukrai gyventi. MergaitÄ lankÄ darželį, nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio 18 d. pradÄjo lankyti mokyklÄ , užsiima popamokine veikla.
MergaitÄ gerai jauÄiasi, lengvai adaptavosi naujoje aplinkoje, jai puikiai sekasi mokytis norvegų kalbÄ , susirado naujų draugų, puikiai sutaria su kartu gyvenanÄiu K. K.. BÅ«tina įvertinti, kad ieÅ¡kovÄ susilaukÄ kÅ«dikio, ir seserys turi gyventi kartu ir iÅ¡skirti gali bÅ«ti tik esant ypatingoms aplinkybÄms. AtstovÄ atkreipÄ dÄmesį, jog aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių iÅ¡gyvenimų, gali padaryti tam tikrÄ socialinÄ, psichologinÄ Å¾alÄ , dukrai butų padaryta nepataisoma žala, jei ji bÅ«tų atskirta nuo motinos, su kuria gyveno nuo gimimo.
IeÅ¡kovÄ â atsakinga motina, kuri stengiasi suteikti ir sukurti dukrai saugiÄ , tinkamÄ augti aplinkÄ , atsižvelgia į jos poreikius, ugdo dukrÄ atsakinga, gerbianÄia tiek save, tiek ir kitus, savarankiÅ¡ka asmenybe. AtstovÄ taip pat atkreipÄ dÄmesį, jog M. K. Å¡iuo metu Norvegijoje, Å¡alyje kurioje aukÅ¡tas pragyvenimo lygis, visose gyvenimo srityse taikomi ypatingai aukÅ¡ti standartai ir keliami ypatingi reikalavimai, tiek vaikų teisių apsaugai, tiek vaikų priežiÅ«rai. Didžiausia atsakomybÄ teikti tinkamÄ iÅ¡laikymÄ dukrai teko ieÅ¡kovei.
Kiekvienas protingas ir sÄ moningas žmogus, juo labiau mama besirÅ«pinanti dukra nori gyventi oriai, dirbti, gauti pajamas ir savo vaikui suteikti kuo geresnes tiek gyvenimo, tiek ugdymo sÄ lygas. Vis dÄl to, Å¡iuo metu nei tÄvo, nei motinos galimybÄs Lietuvoje to objektyviai neleidžia, todÄl ieÅ¡kovÄ, iÅ¡naudojus visas galimybes, yra įsitikinusi, kad Å¡iuo metu bÅ«tini vaiko poreikiai, motinos pastangomis gali bÅ«ti užtikrinti tik Norvegijoje. Mama su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta iÅ¡vyko su dukra gyventi į užsienį negavusi raÅ¡tiÅ¡ko skyrium gyvenanÄio tÄvo sutikimo, todÄl pasikeitus situacijai, bÅ«tina numatyti bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų palanki abiem tÄvams.
Turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos Å¡alių galimybÄs, įgyvendinant nustatomas bendravimo sÄ lygas, kurios turi bÅ«ti kiek įmanoma, paprastesnÄs, ekonomiÅ¡kesnÄs, aiÅ¡kesnÄs (suprantamos) ir realiai įvykdomos, nustatomos sÄ lygos turi bÅ«ti kiek įmanoma palankesnÄs vaikui, sauganÄios jo interesus. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovÄ pasiÅ«lÄ iÅ¡samesnÄ bendravimo tvarkÄ nei nurodyta ieÅ¡kinyje (el. b. 2 t., b. l. 90-91). SiÅ«loma tvarka parengta atsižvelgiant į M. atostogų grafikÄ , užtikrinanti maksimalų tÄvo ir dukros bendravimÄ .Atsakovas teismo posÄdžių metu nurodÄ, kad yra sukÅ«rÄs naujÄ Å¡eimÄ , taip pat augina sÅ«nų, kuris yra ir M. brolis.
Apie dukros gyvenimÄ informacijÄ gauna tik elektroniniu paÅ¡tu. TÄvai turi turÄti galimybÄ bendrauti su vaikais. Bendravimas vyksta tik telefonu, vaikas iÅ¡ pokalbių atrodo laimingas, taÄiau atsakovo nuomone, jis buvo pagrobtas. Skiriantis buvo gražiai susitarta dÄl visko, taÄiau ieÅ¡kovÄ nesilaiko susitartų sÄ lygų. Atsakovui nÄra žinomos vaiko gyvenimo sÄ lygos, aplinka. Vaikas iki jo iÅ¡vykimo praktiÅ¡kai gyveno su tÄvu, nes motina labai vÄlai grįždavo iÅ¡ darbo. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie buvo prisiimti verslo plÄtrai, taÄiau jo nuomone, tai ne Å¡ios bylos nagrinÄjimo dalykas.
NedavÄ ieÅ¡kovei sutikimo iÅ¡vykti su vaiku į NorvegijÄ , nes suprato, kad tai ne atostogos, kad neketina grįžti į LietuvÄ . Pats į NorvegijÄ pas dukrÄ pasižiÅ«rÄti kaip ji gyvena nevyko, nes mano, kad nebÅ«tų priimtas į ieÅ¡kovÄs namus. Atsakovas norÄtų, jog mergaitÄ gyventų su juo Lietuvoje, mano, jog ji greitai adaptuotųsi. Atsakovo teigimu, jo sutuoktinÄ tam neprieÅ¡tarautų, prižiÅ«rÄtų mergaitÄ. Atsakovas palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinį visa apimtimi. Teismo posÄdžio metu apklausus nepilnametÄ M.
K., ji nurodÄ, jog darželyje Norvegijoje jai patinka, ji ten turi draugų. AuklÄtoja iÅ¡mokÄ kalbÄti norvegiÅ¡kai. Norvegijoj turi savo kambarį, daug žaislų. NenorÄtų grįžti į LietuvÄ ir į buvusį darželį. TÄvelį norÄtų matyti dažniau, dažniau atskristi. TÄvai labai ginÄijosi kai gyveno kartu, bet dabar nebesiginÄija. TÄtis susituokÄ, mama turi K., norÄtų, kad ir jie susituoktų. Gera bÅ«ti ir pas tÄtį ir pas mamÄ . Darželyje daro pratybas, ruoÅ¡iasi mokyklai, pieÅ¡ia, dainuoja, Å¡oka.
Keliauja su darželiu. NorÄtų per vasaros atostogas pabÅ«ti pas tÄtį daugiau dienų, bendrauti su pusbroliu, pusseserÄm, moÄiutÄm, su E. daryti tÄÄiui valgyt.Liudytojas K. K. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad yra ieÅ¡kovÄs draugas, planuoja tuoktis (sprendimo priÄmimo momentu jau yra sutuoktinis). IeÅ¡kovÄ su dukra pas jį atvyko atostogauti, taÄiau gavusi darbo pasiÅ«lymÄ , jį priÄmÄ. Santykiai su ieÅ¡kovÄs dukra yra geri, jie daug laiko praleidžia kartu. KiekvienÄ savaitÄ važiuoja apsipirkti į Å vedijÄ , ten gyvena jo tÄvai.
Jo mama yra darželio auklÄtoja, tad daug žaidžia su M., atlikinÄja įvairias užduotÄles. Norvegijoj gyvena jau apie 6 metus, nuomoja butÄ . Å alia yra kelios vaikų žaidimų aikÅ¡telÄs. Darželyje auklÄtojai labai geri, taÄiau pas juos griežta tvarka, privalu perspÄti kai pasiimi vaikÄ . Kas antrÄ sekmadienį važiuoja į lietuvių mokyklÄ . Mokykla yra už dviejų kilometrų nuo namų. Butas naujas, suremontuotas, du miegamieji, didelÄ svetainÄ su valgomuoju, langai į gamtÄ , duÅ¡as, kieme pievutÄ.
Laisvalaikiu visi kartu važiuoja prie ežero, į miÅ¡kÄ , bendrauja su lietuvių Å¡eimomis, važiuoja į vaikų kambarį. MergaitÄ mÄgsta važinÄti su paspirtuku, dviraÄiu, o žiemÄ pramogauja su snieglente, paÄiūžomis. Netoli namų yra žirgynas, tad ketina pagerÄjus orams M. leisti jodinÄti. KvietÄ atsakovÄ atvykti į NorvegijÄ , kad pažiÅ«rÄtų kaip dukra gyvena.Liudytoja S. S. teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog yra ieÅ¡kovÄs draugÄ, vieniÅ¡a mama. IeÅ¡kovÄs ir jos dukros santykiai visada buvo geri, vaiko ligos laikotarpiu, ji neidavo į darbÄ , kad prižiÅ«rÄtų mergaitÄ.
Ä® NorvegijÄ ieÅ¡kovÄ važiavo atostogauti, o kai gavo darbÄ â iÅ¡važiavo ten gyventi, kad pagerinti vaiko gyvenimo sÄ lygas. Bendrauja internetu. Jos žiniomis, darželyje Norvegijoje yra vandens kambarys, mergaitÄ turi draugų, kvieÄia į gimtadienį. Liudytojos teigimu, ieÅ¡kovei buvo sunku gyventi su atsakovu. Kol jie gyveno santuokoje, tai atsakovas nenorÄjo, kad ji bendrautų su ieÅ¡kove, taÄiau dabar bendrauja dažnai. MergaitÄ iÅ¡ darželio pasiimdavo abu tÄvai, taip pat ieÅ¡kovÄs mama.IÅ¡vadÄ teikianti institucija Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktose iÅ¡vadose (el. b. 1 t., b. l. 73-74; 2 t., b. l. 157-159; 3 t., b. l. 78, 194-195) nurodÄ, jog Å¡alys į Kauno miesto socialinÄs rizikos Å¡eimų, auginanÄių vaikus, apskaitÄ nÄra įraÅ¡yti, taÄiau Å¡alys skyriui žinomos.
T. K. buvo kreipÄsis dÄl mažametÄs M. K. galimų vaiko teisių pažeidimų ir prevencinių priemonių reikalingumo, ieÅ¡kovei su dukra iÅ¡vykus gyventi į NorvegijÄ . Atsakovas taip pat buvo kreipÄsis ir į ValstybinÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos dÄl neteisÄtai į Norvegijos KaralystÄ iÅ¡vežtos dukros M. K. grÄ Å¾inimo į LietuvÄ pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dÄl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu.
Skyriui pasikreipus į ieÅ¡kovÄ dÄl dukters gyvenimo sÄ lygų, mergaitÄs mama informavo, kad su dukra Norvegijoje gyvena nuomojamame bute. MergaitÄ turi atskirÄ kambarį. IeÅ¡kovÄs teigimu, dukra jauÄiasi gerai. Lyginant mergaitÄs bÅ«senÄ Norvegijoje ir Lietuvoje, ji yra ramesnÄ, geriau miega, daugiau Å¡ypsosi, Å¡oka, vaidina, net žaisti viena pradÄjo, ko anksÄiau nebuvo. IeÅ¡kovÄs manymu, mergaitÄ jauÄiasi saugi ir rami, vartoja vitaminus, valgo pilnavertį maistÄ , daug bÅ«na gryname ore.
Nusprendusi su vaiku likti Norvegijoje, ieÅ¡kovÄ kreipÄsi su praÅ¡ymu į darželius, kad priimtų dukrÄ ir gavo atsakymÄ su patvirtinimu, kad dukra laukiama darželyje, kuris yra 10 min. kelio pÄsÄiomis nuo jų namų. Darželyje M. K. paskirta auklÄtojos asistentÄ, kuri stebÄs jos bÅ«senÄ , adaptavimosi procesÄ , mokys kalbos ir teiks rekomendacijas mamai dÄl jos adaptacijos ir raidos. Esant poreikiui, M. K. nukreips pas vaikų psichologÄ . Taip pat ieÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2016 m. sausio mÄn. mergaitÄ pradÄs lankyti Osle lietuviÅ¡kÄ mokyklÄlÄ, kurioje užsiÄmimai vyksta sekmadieniais.
Esant blogam orui, dukra lankys baseinÄ , kai bus geras oras, ji vyks į jodinÄjimo mokyklÄlÄ. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad abu tÄvai rÅ«pinasi savo dukterimi, siekia užtikrinti jos teises ir interesus, sudaryti reikiamas sÄ lygas visapusiÅ¡kai vystytis. Su abiem tÄvais M. K. jauÄiasi saugi, prie abiejų yra prisiriÅ¡usi. IÅ¡tyrus T. K. buities ir gyvenimo sÄ lygas buvo nustatyta, kad jos yra tinkamos vaikui gyventi, ilsÄtis, žaisti ir laikytis higienos. M. K. gyvenamoji vieta su motina yra nustatyta teismo sprendimu, vaikui reikalingas pastovumas, jai netrukdoma bendrauti su skyrium gyvenanÄiu tÄvu, o atsakovui bendrauti su dukra, todÄl manytina, jog nustatyti M.
K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tÄvu T. K., netikslinga. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovÄ D. S. posÄdžio metu nurodÄ, jog Å¡alių nepilnametÄs dukters M. K. gyvenamoji vieta ir toliau turÄtų likti nustatyta su mama, kadangi nÄra duomenų kad kažkas pasikeitÄ motinos gyvenamoje aplinkoje, kad pablogÄjo vaiko auklÄjimas ar motinos materialinÄ padÄtis. Vaikas nori gyventi Norvegijoje. Skyriaus nuomone, vaiko bendravimas su tÄvu turÄtų bÅ«ti toks kaip nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonÄmis, t. y. pusÄ mergaitÄs atostogų laiko bei bendravimas 3-5 kartus per savaitÄ telekomunikacijų priemonÄmis, kadangi tai atitiktų vaiko poreikius.
Teismas konstatuoja: Patikslintas ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies. II. Nustatytos bylos aplinkybÄs ir jų teisinis įvertinimas DÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimoLietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad kai tÄvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tÄvų susitarimu; jei kyla tÄvų ginÄas dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tÄvų; pasikeitus aplinkybÄms ar vienam iÅ¡ tÄvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tÄvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginÄÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas iÅ¡sprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ ; į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinÄdamas ginÄus dÄl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus.Pasisakydamas dÄl aptartų teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodÄs, kad sprendžiant ginÄÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pakeitimo, negalima teikti privilegijų tÄvui ar motinai dÄl lyties, rasÄs, kalbos, tautybÄs, kilmÄs, socialinÄs padÄties, tikÄjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis).
Taikant Å¡ias nuostatas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ginÄo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinÄs vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, sprÄsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tÄvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimÄ dÄl nepilnameÄio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tÄvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisÄs normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, taip pat tÄvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybÄ sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tÄvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko ir tÄvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.
Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Vienas iÅ¡ kriterijų keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje â kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugiÄ aplinkÄ , kuri sudarytų galimybes visapusiÅ¡kai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sÄ lygas, kurias gali suteikti kiekvienas iÅ¡ skyrium gyvenanÄių tÄvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybÄ turÄti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galÄtų bÅ«ti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesÄių, problemų ir pan.
Ä®vertindamas byloje surinktus įrodymus dÄl tÄvo ar motinos galimybÄs auklÄti vaikÄ , teismas negali remtis vienu faktu, bet turi įvertinti jų visumÄ vaiko interesų požiÅ«riu ir tik tada daryti iÅ¡vadÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vertindamas vaiko iÅ¡sakytÄ norÄ gyventi su tÄvu ar motina, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko prisiriÅ¡imÄ prie kiekvieno iÅ¡ tÄvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimÄ . Tai svarbi sÄ lyga, nes bÅ«tent prisiriÅ¡imo pagrindas (natÅ«ralus ar nulemtas netinkamo vieno iÅ¡ tÄvų elgesio ar nuomonÄs) nulemia vaiko ir tÄvo ar motinos tarpusavio santykius.
Sprendžiant apie vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tÄvų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, su kuriuo iÅ¡ tÄvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iÅ¡ tÄvų vaikas gyvena bylos nagrinÄjimo metu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. rugsÄjo 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-24/2010).Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. liepos 2 d. Kauno apylinkÄs teismo sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-16586-615/2015, Å¡alys abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukÄ santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 7-10, 12).
Santuokoje Å¡alys susilaukÄ dukters M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 11). Nutraukus Å¡alių santuokÄ , buvo patvirtinta Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria Å¡alys susitarÄ nustatyti jų nepilnametÄs dukros M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. Taip pat, sutarties 1.2 ir 1.3 punktais Å¡alys susitarÄ, kad prieÅ¡ keiÄiant faktinÄ dukros gyvenamÄ vietÄ (keiÄiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.), kai toks pasikeitimas iÅ¡ esmes apsunkintų dukros kasdieninį bendravimÄ su tÄvu, motina įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ iÅ¡ tÄvo dÄl dukros gyvenamosios vietos keitimo, bei numatÄ, jog prieÅ¡ bet kurio iÅ¡ tÄvų iÅ¡vykimÄ kartu su dukra M.
K. į užsienio valstybÄ ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui, iÅ¡vykstantis su dukra tÄvas įsipareigoja gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ pritarimÄ tokiai dukros kelionei iÅ¡ kito tÄvo.IeÅ¡kovÄ teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 ir 1.3 punktus, atsisakant reikalavimo gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ tÄvo pritarimÄ dÄl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei raÅ¡tiÅ¡ko vieno iÅ¡ tÄvų pritarimo dukrai su kitu iÅ¡ tÄvų vykstant į užsienio valstybÄ ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui.
Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo pakeisti M. K. gyvenamÄ ja vietÄ , nustatant jÄ su tÄvu T. K., o ne su motina. Bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovÄs ir atsakovo dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 11), nutraukus Å¡alių santuokÄ , liko gyventi su motina (el. b. 1 t., b. l. 7-10, 12). 2015 m. spalio 21 d. ieÅ¡kovÄ su dukra iÅ¡vyko atostogauti į NorvegijÄ pas draugÄ (Å¡iuo metu jau sutuoktinį) K. K.. IeÅ¡kovÄs finansinÄ padÄtis buvo sunki, todÄl atsiradus galimybei pradÄti dirbti Norvegijoje, ieÅ¡kovÄ apsisprendÄ likti su dukra gyventi Å¡ioje Å¡alyje, kur gyvena iki Å¡iol.
Atsakovas, nesutikdamas su motinos sprendimu iÅ¡vykti su dukra gyventi į NorvegijÄ , kreipÄsi į Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ bei ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos dÄl neteisÄto vaiko iÅ¡vežimo iÅ¡ Å¡alies bei vaiko teisių užtikrinimo kitoje valstybÄje (el. b. 1 t., b. l. 51-53, 55, 106-112, 113-115; 2 t., b. l. 166; 3 t., b. l. 79-81). Atsakovas ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nepateikÄ dokumentų vertimo į norvegų kalbÄ , todÄl dokumentai T.
K. praÅ¡ymu pagal Hagos konvencijÄ Norvegijos KaralystÄs centrinei institucijai nebuvo persiųsti (el. b. 2 t., b. l. 71-72). Kauno miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, susisiekÄs su ieÅ¡kove, pateikÄ T. K. atsakymÄ dÄl jo praÅ¡ymo, kuriame nurodÄ, jog susisiekÄ su nepilnametÄs motina ir gavo visÄ informacijÄ apie mergaitÄs gyvenimo sÄ lygas, psichologinÄ ir emocinÄ bÅ«klÄ, jos poreikių užtikrinimÄ ir kt., bei visÄ gautÄ informacijÄ pateikÄ T. K. (el. b. 2 t., b. l. 169-170, 171-172).
Atsakovas taip pat kreipÄsi ir į prokuratÅ«rÄ , praneÅ¡damas, jog M. K. motina dukros poreikiams skirtas lÄÅ¡as leidžia iÅ¡skirtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti (el. b. 3 t., b. l. 85). Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkÄs prokuratÅ«ra, susipažinusi su T. K. praneÅ¡imu, nenustatÄ jokių objektyvių, neginÄijamų ir pagrįstų duomenų, leidžianÄių teigti, jog bÅ«tų padaryta veikų, turinÄių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todÄl 2016 m. liepos 28 d. nutarimu atsisakÄ pradÄti ikiteisminį tyrimÄ .
NurodÄ, jog nagrinÄjamu atveju nenustatyta, nei kad motina atliko neteisÄtus veiksmus savo dukters atžvilgiu, nei kad jos veiksmai peržengÄ nusikalstamai veikai bÅ«tinÄ pavojingumo laipsnį (el. b. 3 t., b. l. 120-124). Atsakovas, sužinojÄs, jog motina iÅ¡siveÅ¾Ä vaikÄ Ä¯ užsienį be jo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, pateikÄ antstolei R. P. vykdyti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ civilinÄje byloje Nr. 2-16586-615/2015. Atliekant vykdymo veiksmus, buvo nustatyta, jog A. K. (tuo metu Ž.) neužtikrino, kad Å¡alių dukra M.
K. nuolat gyventų Lietuvoje ir nepateikÄ antstolei raÅ¡tiÅ¡ko T. K. sutikimo dÄl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, todÄl ieÅ¡kovei buvo paskirta bauda (el. b. 1 t., b. l. 91-98, 100-102; 2 t., b. l. 14-18) bei vykdomas baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas (el. b. 5 t., b. l. 124). Atsakovas, praÅ¡ydamas nustatyti Å¡alių nepilnametÄs dukros M. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tÄvu, tvirtina, jog gali sudaryti geresnes sÄ lygas vaikui gyventi, augti, tobulÄti nei ieÅ¡kovÄ. Jo teigimu, visi vaiko interesai yra likÄ Lietuvoje ir ieÅ¡kovÄ iÅ¡siveždama vaikÄ , pasielgÄ savanaudiÅ¡kai ir neatsakingai, pažeisdama vaiko interesus.
Atsakovas bylos nagrinÄjimo metu taip pat kÄlÄ abejones dÄl tinkamų vaiko gyvenimo, lavinimo ugdymo ir kitų sÄ lygų užtikrinimo Norvegijoje, nors iÅ¡ kai kurių Å¡alių susiraÅ¡inÄjimų elektroninÄmis ryÅ¡io priemonÄmis buvo nustatyta, jog atsakovui tinka Norvegijoje užtikrinamos mergaitÄs buities sÄ lygos, ugdymo įstaigos kokybÄ, ieÅ¡kovÄs bei jos sutuoktinio Å¡alių dukrai skiriamas dÄmesys bei lietuviÅ¡kos aplinkos suteikimas (el. b. 2 t., b. l. 119). Kaip nustatyta iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, ieÅ¡kovÄ su dukra į NorvegijÄ iÅ¡vyko 2015 m. spalio 21 d., o nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. ieÅ¡kovÄ pradÄjo dirbti norvegų įmonÄje (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 31-40; 3 t., b. l. 19).
Kartu su K. K. nuomojasi gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (el. b. 2 t., b. l. 41-53). IeÅ¡kovei grynais pinigais mokamas vidutiniÅ¡kai (laikotarpiu nuo 2015 m. lapkriÄio mÄn. iki 2016 m. gegužÄs mÄn.) 15 979,00 NOK (apie 1 702,00 Eur) atlyginimas (el. b. 2 t., b. l. 188-194; 3 t., b. l. 26-31). M. K. Norvegijoje lankÄ darželį, kuriame jai sekÄsi labai gerai, turÄjo daug įvairaus amžiaus draugų. Darželio vadovÄ I. B. jÄ apibÅ«dino kaip aktyviai dalyvaujanÄiÄ Ä¯vairioje veikloje, gerai besivadovaujanÄiÄ nurodymais kasdieniame gyvenime, natÅ«raliÄ bei maloniÄ visiems vaikams ir suaugusiems.
VadovÄs teigimu, mergaitÄ mielai atlieka kasdienes užduotis, parodo, kad turi gerÄ vaizduotÄ, geba susikoncentruoti, daug supranta norvegiÅ¡kai ir mokosi labai greitai. Kasdieniame gyvenime yra pasitikinti, ryžtinga ir nepriklausoma, sprendžia problemas, yra gero bÅ«do (el. b. 2 t., b. l. 92-93). 2016 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovÄ sudarÄ sutartį dÄl moksleivÄs M. K. ugdymo Oslo lituanistinÄje mokykloje â(duomenys neskelbtini)â (el. b. 2 t., b. l. 55-56). 2016 m. gegužÄs 1 d. M. K. įteiktas diplomas už dalyvavimÄ 10-oje raiÅ¡kiojo skaitymo popietÄje Osle Lietuvos Respublikos ambasadoje (el. b. 2 t., b. l. 136). 2016 m. gegužÄs 15 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovÄ informuota, jog Å¡alių dukrai M.
K. priskirta vieta (duomenys neskelbtini) mokykloje (el. b. 2 t., b. l. 133-135). 2016 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį M. K. pradÄjo mokytis pirmoje klasÄje (duomenys neskelbtini) mokykloje (el. b. 3 t., b. l. 20-25). Byloje esanÄios nuotraukos patvirtina, jog mergaitÄ Norvegijoje aktyviai ir turiningai laikÄ leidžia tiek mokymosi, ugdymo įstaigose, tiek laisvalaikiu, turi draugų, puikiai sutaria su ieÅ¡kovÄs sutuoktiniu K. K. (el. b. 2 t., b. l. 57-63, 94-102). IeÅ¡kovÄ 2017 m. rugpjÅ«Äio 4 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos KaralystÄje sudarÄ santuokÄ su K.
K. (el. b. 5 t., b. l. 119), susilaukÄ vaiko (el. b. 5 t., b. l. 116-118). IeÅ¡kovÄs sutuoktinis taip pat gauna pastovias pajamas (el. b. 2 t., b. l. 105-113).K. K. teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (el. b. 2 t., b. l. 103-104) nurodÄ, jog po mokyklos baigimo iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į NorvegijÄ . Su tÄvu E. K. Norvegijoje įkÅ«rÄ statybų bendrovÄ â(duomenys neskelbtini)â, kuri stato naujus, remontuoja senus namus, taip pat atlieka vidaus apdailos darbus. 2015 m. pavasarį susipažino su ieÅ¡kove, jų draugystÄ peraugo į Å¡iltus jausmus, pamilo vienas kitÄ .
Nuo pat bendravimo pradžios, jis daug dÄmesio skyrÄ A. dukrai M., su kuria puikiai sutaria, daug laiko praleidžia visi kartu. Du savaitgalius per mÄnesį su mergaite važiuoja į lietuvių mokyklÄlÄ Osle, kur mergaitÄ susitinka su kitais lietuvių vaikais, vyksta pamokÄlÄs lietuvių kalba, rengiamos Å¡ventÄs, susitikimai su Lietuvoje žinomais žmonÄmis. Laisvalaikiu moko M. slidinÄti, Äiuožti, ketina leisti jodinÄti į Å¡alia namų esantį žirgynÄ . Su mergaite mÄgsta dÄlioti įvairias dÄliones, pieÅ¡ti, pasivaikÅ¡Äioti po miÅ¡kÄ , klausytis muzikos ir dainuoti karaoke, taip pat žiÅ«rÄti filmus, skaityti, vaidinti.
IeÅ¡kovei atvykus su dukra į NorvegijÄ , nuo pat pirmų dienų su mergaite užsimezgÄ labai Å¡iltas ryÅ¡ys. KiekvienÄ vakarÄ grįžus po darbo, mergaitÄ pribÄga apsikabinti ir pasakyti, kad pasiilgo per dienÄ , mielai pasakoja kaip jai praÄjo diena, klausia patarimo ar pasiguodžia, jei kas buvo ne taip. M. labai jautrus ir nuoÅ¡irdus vaikas, mielai atsiveria, dažnai kartoja, kad ji Norvegijoje laiminga, nori ir toliau gyventi Äia, o Lietuvoje tik atostogauti. MergaitÄ be galo protinga ir žingeidi, domisi istorija, gamta, geografija.
MergaitÄ kasdien džiaugiasi, kad iÅ¡moksta vis naujų norvegiÅ¡kų žodžių, darželyje turi draugų, gerai sutaria su vaikais. MergaitÄs mama nuolat palaiko ryšį su darželio auklÄtojomis, jis taip pat dažnai kalbasi su M. apie tai kaip ji jauÄiasi, moko jÄ norvegų kalbos. GyvenamÄ jį bÅ«stÄ nuomoja kartu su A. Gyvenimo sÄ lygos tikrai geros, M. turi savo atskirÄ kambarį. Mielai prisideda prie iÅ¡laidų, perkant mergaitei rÅ«bus, avalynÄ, vitaminus ir pan. Norvegijos-Å vedijos pasienyje gyvena jo tÄvai â D.
K. ir E. K.. Mama dirba auklÄtoja darželyje. Norvegijoje turi ir nemažai draugų lietuvių, kurie augina darželinio-mokyklinio amžiaus vaikus. M. su jais gerai sutaria, vis praÅ¡o, kad susitiktume ir praleistume kuo daugiau laiko. Atsakovas savo reikalavimus dÄl mergaitÄs gyvenamosios vietos pakeitimo argumentuoja ir tuo, jog motina nesirÅ«pina dukros sveikata, Norvegijoje jai nÄra užtikrinama tinkama medicininÄ priežiÅ«ra. Mergaitei atvykus į LietuvÄ , tÄvas jÄ nuvedÄ pas Å¡eimos gydytojÄ , taip pat pas odontologÄ , kur mergaitei buvo suteiktos reikalingos medicininÄs paslaugos (el. b. 3 t., b. l. 144-148, 186-193).
Teismo vertinimu, tokie argumentai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovÄ nesirÅ«pina dukros sveikata. VšĮ â(duomenys neskelbtini)â klinikos, kurioje registruota M. K., Å¡eimos gydytoja I. V., teikdama informacijÄ apie mergaitÄs sveikatÄ , nurodÄ, jog vaiko sveikata rÅ«pinasi abu tÄvai (el. b. 3 t., b. l. 144), kÄ patvirtina ir mergaitÄs sveikatos istorija (el. b. 5 t., b. l. 2-56). Motina rÅ«pinasi dukros sveikata ir gyvendama Norvegijoje. IeÅ¡kovÄs pateikti dokumentai patvirtina, jog paskutinį kartÄ , bylos duomenimis, mergaitÄs med. apžiÅ«ra buvo atlikta 2017 m. birželio mÄnesį, atliktuose tyrimuose nieko neįprasto nepastebÄta (el. b. 5 t., b. l. 110-112).
MergaitÄ Norvegijoje taip pat lankosi ir pas odontologÄ (el. b. 5 t., b. l. 113-115). Taigi, byloje nÄra duomenų, kad vaiko motina neužtikrina tinkamos bÅ«tinosios vaiko medicininÄs priežiÅ«ros, kad jos elgesys gali kelti tiesioginį pavojų vaiko sveikatai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).Sprendžiant dÄl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įvertintina ir tai, jog atsakovas taip pat rÅ«pinosi savo dukra, teikÄ jai iÅ¡laikymÄ , nors ir nepastoviai, mokÄjo už darželį Lietuvoje (el. b. 2 t., b. l. 7-8, 29; 3 t., b. l. 167), 2015 m. birželio mÄnesį nupirko dviratį (el. b. 2 t., b. l. 13), leido laisvalaikį kartu su dukra (el. b. 2 t., b. l. 19-26).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovas T. K. nekilnojamojo turto, registruoto savo vardu, neturi (el. b. 2 t., b. l. 132). Gyvena sutuoktinÄs E. K. kotedže, taÄiau remontuoja tÄvams priklausantį butÄ ir ketina persikelti gyventi į jį (el. b. l. 2 t., b. l. 11). 2016 m. birželio 2 d. atliekant buities, gyvenimo ir socialinių sÄ lygų patikrinimÄ , atsakovas su sutuoktine E. K. jau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 160-165). Nors atsakovas ir dirbo keliose darbovietÄse (el. b. 2 t., b. l. 3-5), taÄiau jo gaunamos pajamos yra nepastovios ir kintanÄio dydžio (el. b. 3 t., b. l. 55-56; 5 t., b. l. 91-101), kÄ pripažino ir pats atsakovas bylos nagrinÄjimo metu, nurodydamas, jog buvo susidarÄs iÅ¡laikymo įsiskolinimas dukrai dÄl jo nepastovių pajamų.
Be to, atsakovas turi ir skolinių įsipareigojimų, jo atžvilgiu antstolių kontorose vykdomi keli iÅ¡ieÅ¡kojimai (el. b. 3 t., b. l. 161-166; 5 t., b. l. 102-103; 106-107, 108). T. K. ir E. K. 2017 m. kovo 16 d. susilaukÄ sÅ«naus S. K. (el. b. 5 t., b. l. 123). Atsakovo sutuoktinÄ E. K. (buvusi P.) teismui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, jog puikiai sutaria su atsakovo dukra M. K., nekartÄ yra leidÄ laikÄ visi kartu. Teismui nustaÄius mergaitÄs gyvenamÄ jÄ vietÄ su tÄvu, ji pasirengusi priimti jÄ Ä¯ Å¡eimÄ , maksimaliai globoti ir rÅ«pintis, taip pat užtikrinti jos bendravimÄ su mama ir giminaiÄiais, jos gaunamas darbo užmokestis galÄtų bÅ«ti naudojamas Å¡eimos poreikiams tenkinti, tame tarpe ir M.
K. poreikiams (el. b. 2 t., b. l. 9-10, 11; 3 t., b. l. 57, 58-61).Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Å¡alių santykiai konfliktiÅ¡ki, į Å¡alių tarpusavio konfliktÄ yra įtrauktas mažametis Å¡alių vaikas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonÄ, kad reikia iÅ¡naudoti visas galimybes ir paskirti tyrimÄ , kad pasisakytų specialistai, bei siekdamas, kad byloje daugiau nekiltų jokių abejonių, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paskyrÄ psichologinį tyrimÄ (ekspertizÄ) dÄl M.
K. psichologinÄs bÅ«senos (el. b. 4 t., b. l. 15-18). Taigi, sprÄsdamas vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , teismas įvertina įrodymų visetÄ , taip pat ir byloje pateikto ekspertizÄs akto iÅ¡vadas (el. b. l. 5 t., b. l. 61-75) bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktas iÅ¡vadas. Akivaizdu, jog tÄvai sunkiai bendrauja vienas su kitu, ir nors stengiasi, dažnai bendrauja elektroninio ryÅ¡io priemonÄmis (el. laiÅ¡kais, žinutÄmis - el. b. 2 t., b. l. 76-91, 119; 3 t., b. l. 125-130, 149-150, 152-156, 159-160; 5 t., b. l. 125-127), taÄiau nepasitiki vienas kitu ir sunkiai randa kompromisus.
Tiek motinos, tiek tÄvo bendravimo su dukra bÅ«dai teigiami, nÄra jokių priežasÄių abejoti tÄvo arba motinos auklÄjimo įgÅ«džiais, teismo psichologijos ekspertizÄs metu nenustatyta, jog tÄvas ar motina darytų poveikį, formuojant dukros nuomonÄ dÄl gyvenamosios vietos nustatymo. MergaitÄ lengvai bendrauja tiek su tÄvu ir jo sutuoktine E., tiek su motina ir jos sutuoktiniu K., jauÄiasi saugiai ir ramiai, tiek su mama, tiek su tÄvu. Vis dÄlto, mergaitÄ iÅ¡sako norÄ gyventi Norvegijoje, teigiamai atsiliepia apie ten lankomÄ darželį, mokyklÄlÄ, pasisako, jog ten daug geriau nei darželyje Lietuvoje.
TaÄiau tuo paÄiu iÅ¡sako norÄ gyventi su abiem tÄvais, jog Norvegijoje gyventų ir tÄtis su E. Atlikus teismo psichologijos ekspertizÄ, nustatyta, jog M. K., suvokdama, jog jos tÄvai niekada kartu negyvens, iÅ¡sakÄ norÄ Å¡iuo metu gyventi su savo motina. Motina jai yra emociÅ¡kai reikÅ¡mingas prieraiÅ¡umo asmuo, su kuriuo susiformavÄs saugus prieraiÅ¡umas ir savÄs atskyrimÄ nuo motinos ji suvokia kaip emociÅ¡kai skausmingÄ . Nors ekspertų teigimu mergaitÄs santykis su tÄvu yra kokybiÅ¡kai tapatus, taÄiau jos pasirinkimui reikÅ¡mÄs turi susiklostÄ santykiai jos dabartinÄje aplinkoje, prie to reikÅ¡mingai prisideda saugios aplinkos veiksnys.
MergaitÄ savo nuomonÄ yra suformulavusi savarankiÅ¡kai, jÄ grindžia argumentuotai, aiÅ¡kiai, remdamasi asmeniniais interesais ir poreikiais (el. b. 5 t., b. l. 61-75).Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui nurodÄ, jog mergaitÄs gyvenamosios vietos keisti nÄra pagrindo, duomenų, jog kažkas pasikeitÄ motinos gyvenamoje aplinkoje, kad pablogÄjo vaiko auklÄjimas ar motinos materialinÄ padÄtis, nÄra, pats vaikas nori gyventi Norvegijoje, todÄl M. K. gyvenamoji vieta turÄtų likti su motina.Teismas pažymi, kad byloje nÄra jokių duomenų, iÅ¡skyrus atsakovo iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , kad vaikui gyvenant su motina užsienio valstybÄje nebus iÅ¡saugoti jo socialiniai ir kultÅ«riniai ryÅ¡iai.
Visi ieÅ¡kovÄs Å¡eimos nariai yra lietuviai, todÄl Å¡eimoje kalbama lietuvių kalba, mergaitÄ lanko ir lietuviÅ¡kÄ mokyklÄlÄ Osle. Kaip matyti iÅ¡ vaiko apklausos bei teismo ekspertizÄs akto, tÄvas vaiko gyvenime užima tam tikrÄ vietÄ , jauÄiasi su juo saugiai ir ramiai, iÅ¡sako norÄ dažniau atskristi pas jį, taÄiau gyvena Norvegijoje su motina ir vaikui gyvenimas Å¡ioje Å¡alyje yra ypaÄ svarbus. Vaikas moka ne tik lietuvių, bet ir norvegų kalbÄ , ja bendrauja su bendraamžiais.
Be to, vaikas mokosi mokykloje, apie jÄ atsiliepia teigiamai, iÅ¡sako nuomonÄ, jog ten kur kas geriau nei buvo darželyje Lietuvoje. Taigi, akivaizdu, kad vaiko identitetas, kultÅ«riniai ryÅ¡iai, iÅ¡silavinimas iÅ¡ esmÄs yra užtikrinami. SprÄsdamas dÄl vaiko socialinių ryÅ¡ių užtikrinimo, teismas atsižvelgia ir į vaiko amžių, kad jam yra 7 metai, ir vaikui Å¡iuo atveju svarbiausias asmuo yra motina, su kuria jis nuolat gyvena. Tai matyti ir iÅ¡ vaiko apklausos bei teismui pateikto ekspertizÄs akto.
Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su motina (ieÅ¡kove), nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tÄvu (atsakovu) neabejotinai turÄtų neigiamos įtakos vaiko interesams, kadangi vaikas bÅ«tų iÅ¡vežtas į LietuvÄ , nors Norvegijoje jau gyvena dvejus metus, lankÄ ten darželį, dabar jau lanko ir mokyklÄ , labai džiaugiasi mokykloje esamomis sÄ lygomis, yra užmezgÄs artimus santykius su referentine bendraamžių mergaiÄių grupe.
Be to, mergaitÄ Norvegijoje ugdoma papildomai, lanko ir lietuviÅ¡kÄ mokyklÄlÄ, moka norvegų kalbÄ ir pati argumentuotai iÅ¡sako aiÅ¡kų norÄ gyventi bÅ«tent Norvegijoje. Akivaizdu, jog M. K. visiÅ¡kai integravosi į bendruomenÄ, o atskyrus vaikÄ nuo motinos, su kuria iki Å¡iol jis gyvena, bÅ«tų pakeista vaiko aplinka, kurioje jis auga, bÅ«tų pažeistas vaiko ugdymo nuoseklumas ir iÅ¡ esmÄs bÅ«tų pažeisti vaiko interesai.Teismas, vertindamas motinos galimybes auklÄti vaikÄ , atsižvelgia į byloje surinktų įrodymų visetÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kovÄ augindama vaikÄ , tinkamai jį prižiÅ«ri ir auklÄja, ieÅ¡kovÄs finansinÄ padÄtis iÅ¡vykus gyventi į NorvegijÄ pagerÄjo, jos sutuoktinis mergaite taip pat rÅ«pinasi, padeda jÄ auklÄti, prižiÅ«rÄti ir iÅ¡laikyti, Å¡eimos gyvenamame bÅ«ste vaikui užtikrinamos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir kitos sÄ lygos, todÄl nÄra pagrindo keisti teismo sprendimu su motina nustatytos M.
K. gyvenamosios vietos. DÄl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tik gavus raÅ¡tiÅ¡kÄ tÄvo sutikimÄ Konstatavus, jog nÄra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytos M. K. gyvenamosios vietos su motina bei nustaÄius, jog Norvegijoje Å¡alių dukrai yra sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi, tenkinamas ieÅ¡kovÄs reikalavimas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 ir 1.3 punktus, atsisakant reikalavimo gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ tÄvo pritarimÄ dÄl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei raÅ¡tiÅ¡ko vieno iÅ¡ tÄvų pritarimo dukrai su kitu iÅ¡ tÄvų vykstant į užsienio valstybÄ ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui.
CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidÄjo įtvirtinta principinÄ nuostata, kad tÄvų teisÄs ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklÄjimÄ ir priežiÅ«rÄ tÄvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimÄ susituokusiems, ar nesusituokusiems tÄvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojanÄia ar tÄvams gyvenant skyrium. TÄvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtÄ (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dÄl kasdienių su vaiko priežiÅ«ra susijusių klausimų, taÄiau jam jokiu bÅ«du nÄra priskiriama vienasmenÄ tÄvų valdžia.
TÄvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias paÄias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklÄjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tÄvai atskirti; apribota tÄvų valdžia). Vienas esminių tÄvų valdžios elementų â teisÄ nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios teisÄs įgyvendinimas glaudžiai susijÄs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinÄs, socialinÄs, psichologinÄs aplinkos nustatymu.
Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tÄvų, tÄvai turÄtų kartu sprÄsti dÄl esminio vaiko nuolatinÄs gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo, taÄiau tai turÄtų daryti atsižvelgdami iÅ¡imtinai į vaiko interesus. NagrinÄjamu atveju, nors atsakovas kategoriÅ¡kai nesutiko su motinos sprendimu iÅ¡vykti kartu su dukra gyventi į NorvegijÄ , taÄiau bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, jog toks sprendimas vaiko interesų nepažeidžia, todÄl keistini teismo sprendimu patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių punktai, atsisakant įpareigojimo gauti raÅ¡tiÅ¡kÄ tÄvo sutikimÄ dÄl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei galimybÄs iÅ¡vykti į užsienį.
DÄl bendravimo su nepilnameÄiu vaiku tvarkos pakeitimoSprendžiant klausimÄ dÄl skyrium gyvenanÄio tÄvo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi sudaryti galimybÄ skyrium gyvenanÄiam tÄvui maksimaliai dalyvauti auklÄjant vaikÄ , prioritetu laikant vaiko interesus. Tai, kad vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugÄ asmenys, nepanaikina vaiko geriausių interesų prioriteto, nes kiekvienas vaikas turi teisÄ augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos bei tobulÄti.
Vaiko auklÄjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padÄti vaikui tapti subrendusia, savarankiÅ¡kai gyventi visuomenÄje pasirengusia, asmenybe. Teismas nustato skyrium gyvenanÄio tÄvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybÄ skyrium gyvenanÄiam tÄvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklÄjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad ginÄo Å¡alys gyvena atskirai, jau yra sukÅ«rÄ kitas Å¡eimas.
Teismo sprendimu Å¡alių dukros M. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, taÄiau motinai su vaiku iÅ¡vykus gyventi į užsienį, atsirado bÅ«tinybÄ keisti teismo sprendimu patvirtintÄ tÄvo ir dukros bendravimo tvarkÄ . IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadų, teismo psichologijos ekspertizÄs akto, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismo posÄdžių metu, liudytojų parodymų, matyti, kad atsakovas nori bendrauti su dukra, mergaitÄ taip pat mielai bendrauja su tÄvu, nori, kad jis dažniau jÄ lankytų ir kad ji pati galÄtų ilgiau pas jį paatostogauti.
MergaitÄ jauÄiasi saugi tÄvo naujoje Å¡eimoje, gerai sutaria su atsakovo sutuoktine E. K.. Esant nurodytoms aplinkybÄms, nÄra pagrindo svarstyti minimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todÄl keiÄiant bendravimo tvarkÄ nustatytina tokia bendravimo tvarka, jog tÄvas su dukra galÄtų bendrauti kiek įmanoma maksimaliai, taÄiau įvertinant tÄ aplinkybÄ, kad atsakovÄ su vaiku gyvena užsienyje, o gyvenant skirtingose valstybÄse (ieÅ¡kovei â Norvegijoje, atsakovui â Lietuvoje) tÄvo bendravimas su vaiku tampa sudÄtingesnis.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad iÅ¡ esmÄs nesutarimas tarp tÄvų yra ne tiek dÄl paties bendravimo, nes ieÅ¡kovÄ nekvestionuoja atsakovo teisÄs bendrauti su dukra ir įsipareigoja užtikrinti jos bendravimÄ Ä¯vairiomis telekomunikacijų priemonÄmis ne mažiau kaip tris kartus per savaitÄ, taip pat sutinka, jog dukra su tÄvu bendrautų tiesiogiai jai atvykus į LietuvÄ , o dÄl bendravimo trukmÄs atostogų metu bei dÄl apmokÄjimo už vaiko keliones tarp skirtingų Å¡alių. PažymÄtina, jog teismas ginÄÄ turi sprÄsti, vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tÄvų tarpusavio santykius, jų elgesį, gyvenamÄ jÄ vietÄ , materialines sÄ lygas, kitų Å¡eimos narių pažiÅ«ras bei santykius su vaiku.Teismas iÅ¡nagrinÄjÄs Å¡alių nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus, abiejų Å¡alių pasiÅ«lytus bendravimo tvarkos pakeitimo variantus, mano kad nagrinÄjamu atveju, tiek vaiko, tiek Å¡alių atžvilgiu, yra teisinga ir sÄ Å¾ininga nustatyti, kad kiekvienas iÅ¡ tÄvų praleidžia su dukra po pusÄ visų M.
K. atostogų, kadangi tiesioginis bendravimas su vaiku iÅ¡ esmÄs įmanomas tik jos atostogų metu. Bendravimas savaitgaliais, įvertinant kelionÄs Norvegija-Lietuva-Norvegija trukmÄ, bei vaikui bÅ«tinÄ poilsį po savaitÄs intensyvaus mokymosi, o taip pat ir laikÄ pasiruoÅ¡ti kitos savaitÄs pamokoms, bÅ«tų netikslingas bei neatitiktų vaiko interesų. Mokyklinio amžiaus vaikas savaitgaliais turi teisÄ Ä¯ poilsį ir vaiko vykimas ne atostogų metu į kitÄ valstybÄ pas skyrium gyvenantį vienÄ iÅ¡ tÄvų neatitinka vaiko geriausių interesų.
Bendravimo tvarkos, kai kiekvienas iÅ¡ tÄvų pakaitoms praleidžia su vaiku visas tam tikras atostogas (pavyzdžiui, tÄvas rudens, motina žiemos ir pan.), nustatymas, taip pat neatitiktų vaiko interesų, nes jis ilgÄ laikÄ nematytų vieno iÅ¡ tÄvų, t. y. arba motinos, arba tÄvo. PažymÄtina, kad Å¡ioje byloje prioritetas teiktinas bÅ«tinybei užtikrinti darniÄ ir psichologiÅ¡kai saugiÄ vaiko raidÄ , siekiant netraumuoti vaiko ir nepaversti jo nuolatiniu keleiviu tarp skirtingų valstybių.
TÄvų nesutarimai neturÄtų traumuoti vaiko ir kenkti jo psichologiniam saugumui. Mergaitei Å¡iuo metu 7 metai, o tokio amžiaus vaikui dar labai reikalinga abiejų tÄvų globa, meilÄ ir rÅ«pestis. Teismo vertinimu, vaikui bÅ«nant su kiekvienu iÅ¡ tÄvų (nepriklausomai nuo to, tai bÅ«tų atostogų laikotarpis, ar ne), turi bÅ«ti sudarytos galimybÄs netrukdomai pabendrauti su kitu tÄvu, t. y. motina ar tÄvu, todÄl nustatytina, kad abi Å¡alys sudaro sÄ lygas ir leidžia vienas kitam bendrauti su dukra M.
K. ne reÄiau kaip tris kartus per savaitÄ bet kuriomis prieinamomis ryÅ¡io priemonÄmis (telefonu, Skype programa ir kt.), kai vaikas yra su vienu iÅ¡ tÄvų. Vieno iÅ¡ tÄvų bei dukters bendravimas telekomunikacijų priemonÄmis (internetu, telefonu), turÄtų vykti pagal dukters ir vieno iÅ¡ tÄvų poreikį, tokį bendravimÄ suderinus su kitu tÄvu, kurio žinioje vaikas tuo metu yra, ir toks bendravimas neturÄtų trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkÄs ir turÄtų bÅ«ti pageidaujamas paties vaiko.
Vis dÄlto, teismas atkreipia Å¡alių dÄmesį ir į tai, kad vaiko ar tÄvų norai ne visada sutampa su vaiko interesais. Ä®statymas tÄvus įpareigoja savo valdžiÄ naudoti iÅ¡imtinai vaiko interesams, todÄl tiek bendraudami tarpusavyje, tiek bendraudami su vaiku abu tÄvai turÄtų kurti vaikui palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis. Tai reiÅ¡kia, kad tÄvai bendraudami tarpusavyje, turÄtų rodyti mandagaus bendravimo pavyzdį, pasitikÄti vienas kitu, kai vaikas leidžia laikÄ su vienu iÅ¡ tÄvų, kiekvienas turi skatinti vaikÄ bendrauti su kitu tÄvu.
PažymÄtina, jog tokia bendravimo tvarka buvo nustatyta ir teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonÄmis, bendravimo tvarka yra nusistovÄjusi, todÄl teismas neturi pagrindų iÅ¡ esmÄs nusistovÄjusios bendravimo tvarkos keisti.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o nustatyti, jog dukros vykimų pas tÄvÄ Ä¯ LietuvÄ ir atgal iÅ¡laidas apmoka ieÅ¡kovÄ, o ieÅ¡kovÄ posÄdžio metu nurodÄ, jog iÅ¡laidas turÄtų dengti abu tÄvai per pusÄ. Abiejų tÄvų teisÄs bei pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, todÄl nustatytina, kad vaiko ir jį lydinÄio asmens (motinos ar tÄvo) kelionÄs iÅ¡laidas atostogų metu iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ ir iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ apmoka abu tÄvai lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, nustatant, jog M.
K. kelionÄs iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ (pas tÄvÄ ) iÅ¡laidas apmoka T. K., o kelionÄs iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ (pas motinÄ ) â A. K..Ä®vertinus tai, jog Å¡alims nepavyksta geranoriÅ¡kai bendrauti ir susitarti dÄl klausimų, susijusių su jų dukra, bei siekiant sumažinti piktnaudžiavimo galimybÄ ir užkirsti keliÄ Å¡alių tarpusavio ginÄams, kurie galÄtų neigiamai įtakoti vaiko interesus, nustatytina prieÅ¡ kiek laiko Å¡alys viena kitÄ privalo informuoti apie ketinimÄ pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka bei pateikti viena kitai įrodymus apie numatomÄ atvykimÄ , t. y. kelionÄs bilietų kopijas.
Atsižvelgiant į tai, jog vaiko atostogų grafikas tÄvams yra pateikiamas mokslo metų pradžioje bei į tai, jog skirtingu metų laiku gali bÅ«ti skirtingos sÄ lygos įsigyti kelionÄs bilietus (bilietų kainos, skrydžių kiekiai ir pan.), nustatytina, jog Å¡alys tÄvo ir dukros bendravimo laikÄ , t. y. dukros kelionÄs pas tÄvÄ datÄ , suderina ne vÄliau kaip prieÅ¡ 30 dienų SMS praneÅ¡imu, ir/ar el. paÅ¡tu, ir/ar telefono skambuÄiu. Å alys taip pat ne vÄliau kaip prieÅ¡ 15 dienų telekomunikacijų priemonÄmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomÄ atvykimÄ , t. y. kelionÄs bilietų kopijas, apmokÄjimÄ patvirtinanÄius dokumentus, kurie užtikrins kiekvieno iÅ¡ tÄvų bei jų dukros žinojimÄ , jog kelionÄs iÅ¡laidos tikrai apmokÄtos ir kelionÄ tikrai įvyks.Teismo vertinimu, tokia vaiko bendravimo su tÄvu tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus ir užtikrina maksimalų dukros bendravimÄ su tÄvu esamoje situacijoje.
DÄl lÄšų vaiko iÅ¡laikymui, kai vaikas atostogauja su tÄvuAtsakovas teismui pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kinio papildymu (el. b. 5 t., b. l. 121) taip pat praÅ¡o bendravimo tvarkoje numatyti, jog dukros M. K. poreikiams skirtos lÄÅ¡os už tas dienas, kurias dukra praleidžia nepertraukiamai su savo tÄvu T. K. pagal galiojanÄiÄ nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , atitinkamai nÄra pervedamos motinai A. K. ir yra iÅ¡kaitomos iÅ¡ siunÄiamų lÄšų vaiko iÅ¡laikymui. Už su tÄvu praleistas dienas pagal nustatytÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , vaiko poreikiams skirtas lÄÅ¡as motina perveda atitinkamai tÄvui T.
K. į jo sÄ skaitÄ iki einamojo mÄnesio paskutinÄs dienos. Pagal kasacinio teismo praktikÄ tÄvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnameÄius vaikus turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ tÄvų valdžios lygybÄs principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad tÄvo ir motinos teisÄs ir pareigos savo vaikams yra lygios. TÄvų valdžios lygybÄs principas nereiÅ¡kia, kad tÄvas ir motina turi visiÅ¡kai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkreÄios tÄvų teisÄs ir pareigos vaikui priklauso nuo konkreÄių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iÅ¡ tÄvų nustatyta nepilnameÄio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iÅ¡ tÄvų turtinÄ padÄtis ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-286/2004;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). PažymÄtina, jog tÄvų valdžios turÄtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnÄ kasdienÄs vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tÄ , kurios nereikÄtų pasunkinti papildomais suvaržymais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Be to, tam tÄvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka ir didžiausioji iÅ¡laidų naÅ¡ta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-154/2011).Teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, į tai, jog M. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos gyvena Norvegijoje, mergaitÄ su tÄvu leidžia kur kas mažiau laiko nei su motina, bei į tai, kad iÅ¡laikymas dukrai iÅ¡ tÄvo yra iÅ¡ieÅ¡komas su antstolio pagalba, atsakovo praÅ¡ymas netenkinamas.
Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, jog vaiko poreikiams mokamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise tvarko motina, kuri tikÄtina planuoja iÅ¡laidas, reikalingus pirkinius vaiko poreikiams tenkinti, todÄl aplinkybÄ, kad vaikas tam tikrÄ atostogų laikÄ praleis su tÄvu, pramogaus su juo, nesudaro pagrindo reikalauti iÅ¡laikymo už tÄ laikotarpį iÅ¡ motinos su kuria nustatyta nuolatinÄ vaiko gyvenamoji vieta ir kuriai ir taip tenka didžiausioji vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡ta. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidųIÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovÄ byloje patyrÄ 1 041,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis (el. b. 1 t., b. l.
6) bei 1 000,00 Eur už advokato padÄjÄjos AuÅ¡ros BartninkienÄs teisinÄ pagalbÄ â už ieÅ¡kinio ir atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ bei atstovavimÄ parengiamuosiuose ir teismo posÄdžiuose (el. b. 5 t., b. l. 134-135). IeÅ¡kovÄs iÅ¡laidos advokato padÄjÄjos pagalbai apmokÄti nevirÅ¡ija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todÄl iÅ¡ esmÄs laikytinos pagrįstomis.
Atsakovas byloje patyrÄ 207,78 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį (el. b. 1 t., b. l. 122) bei 176,78 Eur už ekspertizÄs atlikimÄ (el. b. 4 t., b. l. 128-129; 5 t., b. l. 77). Kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidas patvirtinanÄių dokumentų atsakovas nepateikÄ.Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovo reikalavimai tenkinti iÅ¡ dalies, modifikuojant Å¡alių praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ . Å eimos bylose tenkintų ir atmestų reikalavimų dalių nustatymas yra ypatingai sudÄtingas ir neapibrÄžtas, todÄl teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus sprendžia, jog abiejų Å¡alių reikalavimai yra patenkinti po 50 proc.Atsižvelgiant į patenkintų ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 520,50 Eur (1 041,00 Eur x 50 proc.) bylinÄjimosi iÅ¡laidos, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovÄs â 103,89 Eur (207,78 Eur x 50 proc.) bylinÄjimosi iÅ¡laidos, o atlikus prieÅ¡prieÅ¡inio vienarūšio reikalavimo įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovÄs naudai priteistinos 416,61 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, paskirsÄius jas tarp Å¡alių, yra mažesnÄs už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todÄl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsÄjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). DÄl piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmisTeismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄs atstovÄ praÅ¡Ä skirti atsakovui baudÄ dÄl bylos proceso vilkinimo pagal CPK 95 straipsnį.
NurodÄ, jog byla teisiasi beveik du metus, buvo tenkintas atsakovo praÅ¡ymas dÄl ekspertizÄs skyrimo. Nors atsakovas teigia, jog yra silpnesnÄ Å¡alis, nes neturi atstovo, bet iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog jis pats nutraukÄ atstovavimo sutartį, be to, ir teismas ne kartÄ siÅ«lÄ atsakovui pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, todÄl tai tÄra atsakovo taktika. Atsakovas piktybiÅ¡kai vilkina bylos procesÄ teikdamas krÅ«vas praÅ¡ymų posÄdžio metu, nors juos buvo galima iÅ¡sprÄsti ir prieÅ¡ posÄdį, kadangi posÄdis buvo paskirtas prieÅ¡ tris mÄnesius.Atsakovas su ieÅ¡kovÄs atstovÄs praÅ¡ymu nesutiko, nurodÄ, jog nežino vilkinimo apibrÄžimo, naudojasi savo teise teikti praÅ¡ymus tol kol gali ir kol teismas juos priiminÄja.
Atsakovo manymu, tai yra akivaizdus psichologinis spaudimas, nes jis tiesiog gina savo ir savo vaiko teises. Vienas iÅ¡ pagrindinių teisinÄs valstybÄs principų yra asmens teisÄ kreiptis į teismÄ , kad Å¡is apgintų jo pažeistas tesies. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad âasmuo, kurio konstitucinÄs teisÄs ir laisvÄs pažeidžiamos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ â. CK 1.138 straipsnyje nurodyta, kad âcivilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas <...>â, taÄiau Å¡i asmens teisÄ, kaip ir visos kitos asmens teisÄs, turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du, kad be teisÄto pagrindo nebÅ«tų pažeistos ar apribotos kitų asmenų teisÄs. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos įstatyme numatytoms pasekmÄms už piktnaudžiavimÄ procesine teise kilti, tai yra Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis atvejais laikytini Å¡alies veiksmai naudojantis tokiomis teisÄmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sÄ moningai sukeliama kitai proceso Å¡aliai esminÄ Å¾ala. Vienos Å¡alies procesinių teisių įgyvendinimu negali bÅ«ti pateisinamas kitos Å¡alies teisių suvaržymas ir jos padÄties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokiÄ procesinÄ teisÄ.
Viena proceso Å¡alis privalo teisiÅ¡kai gerbti kitÄ Å¡alį, jos teisÄtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinÄmis teisÄmis Å¡alis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelÄmis, neproporcingomis priemonÄmis, daranÄiomis nuostolių kitai Å¡aliai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinÄje byloje UAB ,,Oruvaâ ir Koâ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių rajono skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005).
Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad įstatyme nustatytos teisÄs įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu iÅ¡imtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-224/2005, 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-94/2010). IeÅ¡kovÄs atstovÄs teigimu, atsakovas teikdamas įvairius praÅ¡ymus, piktnaudžiavo savo procesinÄmis teisÄmis ir taip vilkino bylos nagrinÄjimÄ .
Teismas nesutinka su tokiais ieÅ¡kovÄs atstovÄs argumentais. Atsakovas byloje savo interesus atstovavo pats, ir nors teikÄ nemažai įvairių praÅ¡ymų, taÄiau tai vertintina kaip įrodinÄjimo priemonÄ bei naudojimasis proceso suteikiamomis teisÄmis, juolab, kad dÄl to bylos nagrinÄjimas neužsitÄsÄ, byla nebuvo vilkinama, atsakovo praÅ¡ymai netrukdÄ iÅ¡nagrinÄti bylos iÅ¡ esmÄs. Byloje buvo paskirta teismo psichologijos ekspertizÄ ir byla buvo sustabdyta iki ekspertizÄs atlikimo, taÄiau tai taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo siekis vilkinti bylos nagrinÄjimÄ , kadangi ekspertizÄ teismas nutarÄ paskirti motyvuota nutartimi, siekdamas kuo iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos esmÄ, padedant specialistams.
Teismo vertinimu, atsakovo veiksmuose nenustatyta piktnaudžiavimo procesinÄmis teisÄmis požymių, todÄl ieÅ¡kovÄs atstovÄs praÅ¡ymas skirti atsakovui baudÄ , atmestinas. DÄl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo2016 m. spalio 28 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonÄs, kuriomis nustatyta laikina M. K. ir T. K. bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog priimamu sprendimu iÅ¡sprendžiama ir tÄvo bendravimo su dukra tvarka, laikinosios apsaugos priemonÄs, sprendimui įsiteisÄjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, nusprendžia: IeÅ¡kovÄs A. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Atsakovo T. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-16586-615/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.2. ir 1.3. punktus, juos iÅ¡dÄstant taip:â1.2. PrieÅ¡ keiÄiant dukros M. K. gyvenamÄ vietÄ (keiÄiant nuomojamÄ bÅ«stÄ , perkant bÅ«stÄ ir pan.) A.
K. įsipareigoja iÅ¡ anksto informuoti dukros tÄvÄ T. K., dÄl dukros gyvenamosios vietos keitimo, nurodyti tikslų bÅ«simos ir/ar esamos gyvenamosios vietos adresÄ bei kitus kontaktinius duomenis (telefonÄ ).1.3. PrieÅ¡ bet kurio iÅ¡ tÄvų iÅ¡vykimÄ kartu su dukra M. K. į užsienio valstybÄ ilgesniam nei 15 dienų terminui, iÅ¡vykstantis su dukra tÄvas įsipareigoja gauti pritarimÄ tokiai dukros kelionei iÅ¡ kito tÄvo.âPakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-16586-615/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.6. punktÄ dÄl dukros M.
K., gim. (duomenys neskelbtini), ir tÄvo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos ir nustatyti jų bendravimÄ tokia tvarka:1.             Šalims nesusitarus kitaip, abu tÄvai, t. y. T. K. ir A. K. su dukra M. K. praleidžia po pusÄ visų vaiko atostogų laiko.2. Å alys tÄvo ir dukros bendravimo laikÄ , t. y. dukros kelionÄs pas tÄvÄ datÄ , suderina ne vÄliau kaip prieÅ¡ 30 dienų SMS praneÅ¡imu, ir/ar el. paÅ¡tu, ir/ar telefono skambuÄiu.3. M. K. ir jÄ lydinÄio asmens kelionÄs iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ (pas tÄvÄ ) iÅ¡laidas apmoka T.
K., o kelionÄs iÅ¡ Lietuvos į NorvegijÄ (pas motinÄ ) â A. K..
4. Å alys ne vÄliau kaip prieÅ¡ 15 dienų telekomunikacijų priemonÄmis viena kitai pateikia įrodymus apie numatomÄ atvykimÄ , t. y. kelionÄs bilietų kopijas, apmokÄjimÄ patvirtinanÄius dokumentus, kurie užtikrins kiekvienos Å¡alies žinojimÄ , jog kelionÄs iÅ¡laidos tikrai apmokÄtos ir kelionÄ tikrai įvyks.5. Abi Å¡alys, t. y. A. K. ir T. K. sudaro sÄ lygas ir leidžia vienas kitam bendrauti su dukra M. K. ne reÄiau kaip tris kartus per savaitÄ bet kuriomis prieinamomis ryÅ¡io priemonÄmis, kai vaikas yra su vienu iÅ¡ tÄvų.
Priteisti iÅ¡ atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 416,61 Eur (keturių Å¡imtų Å¡eÅ¡iolikos eurų 61 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atmesti ieÅ¡kovÄs atstovÄs advokato padÄjÄjos AuÅ¡ros BartninkienÄs praÅ¡ymÄ skirti atsakovui T. K. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis. Sprendimui įsiteisÄjus, panaikinti civilinÄje byloje Nr. e2-3348-955/2017 2016 m. spalio 28 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismÄ . TeisÄja                                                                                                                    Kristina ImbrasienÄ