2023-03-15 Nr. AB-6255-3-61-3-01606-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-234-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01606-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MAXIMA LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. ATK2-36(/21) taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas)

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime nustatyta, jog Bendrovės darbuotoja parduotuvėje, esančioje Mosėdžio g. 2, Skuode (toliau – ir parduotuvė), pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, ir tuo pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, dėl to Bendrovei buvo skirta 360 Eur dydžio bauda. Pareiškėjas su Nutarimu nesutiko.

3. Teigė, kad pažeidimas padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, kurios pareiškėjas objektyviai negalėjo išvengti. Pareiškėjas neturėjo jokių ketinimų pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Sutiko su atsakovo argumentais dėl paminėto straipsnio formalios sudėties, tuo pačiu dėl pareiškėjui taikytinų griežtesnių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad alkoholinį gėrimą pirkęs Lietuvos policijos mokyklos kursantas yra labai aukštas, suaugęs, atletiško sudėjimo vyras, kurio išvaizda apsipirkimo metu leido daryti objektyvią išvadą, kad asmuo turėjo 20 metų. Nutarime nustatytiems pažeidimams didelę įtaką turėjo ir nuo pareiškėjo visiškai nepriklausančios aplinkybės – Covid-19 pandemijos pasekmės, kuomet veido kaukių dėvėjimas sudaro objektyvias kliūtis tinkamam asmenų amžiaus identifikavimui, kadangi didžioji veido dalis lieka uždengta ir pareiškėjo darbuotojai priversti įvertinti pirkėjų amžių ypač sudėtingomis sąlygomis.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad imasi didelių pastangų, siekdamas užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas imasi visų priemonių – tiek organizacinių, tiek teisinių, tiek administracinių ir techninių, kurių tikslas yra kuo efektyviau užtikrinti, kad nebūtų pažeisti minėto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiškėjo darbuotojai vykdo pirkėjo amžiaus patikrinimą tiek klientų aptarnavimo kasose, tiek klientų savitarnos kasose. Teigė, kad pareiškėjo kasose yra įrengta speciali programa, primenanti kasininkams įvykdyti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą. Taip pat Bendrovė sudarė adaptacijos programą, kuria parduotuvės naudojasi naujai įdarbintiems kasininkams. Be kita ko, pareiškėjas nuolat vykdo vidinius mokymus ir kasdieninį priminimą kasininkams apie Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi.

5. Pareiškėjas nurodė, kad padaryti pažeidimai turėtų būti traktuotini kaip mažareikšmiai ir mažai pavojingi, nes iš esmės pažeidimas nebuvo didelio masto, ir tikrai nepadarė jokios realios žalos valstybei ir visuomenei. Parduotuvėje pažeidimas padarytas pirmą kartą (nėra sisteminis). Pareiškėjas pripažįsta pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, ėmėsi ir imasi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau nesikartotų ateityje.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai nepanaikina padaryto Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 dalies ir 5 punktų nuostatose yra aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog Bendrovė ėmėsi didelių pastangų, siekdama užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi, neatleidžia jos nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo. Pareiškėjas už analogišką pažeidimą baustas 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. ATK2-86/20, kuris yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas.

9. Pareiškėjas pateikė Departamentui sąrašą priemonių, kurių ėmėsi ir planuoja imtis, kad Įstatymo pažeidimai nesikartotų. Taigi akivaizdu, kad turimos priemonės yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pakankamai efektyvios, nes pažeidimai padaromi vis kitose parduotuvėse. Taigi, pareiškėjo taikomos priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi ir būtina imtis papildomų priemonių.

10. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo darbuotojos padarytas pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Padarius tokį pažeidimą, įmonės, kaip ir jos darbuotojos kaltė yra suponuojama nenurodant konkrečios išraiškos. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

11. Atsakovo vertinimu, šioje situacijoje negalima pripažinti pažeidimą mažareikšmiu, nes tam nėra teisinio pagrindo. Teisės aktų pažeidimai galėtų būti pripažįstami mažareikšmiais, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinus visas su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes ir tik tais atvejais, kai ūkio subjektas atitinkamą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo mastas nėra didelis ir pažeidimas nėra sisteminis. Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims. Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ pažeidimai, nurodyti Įsakymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nepriskiriami prie pažeidimų, galinčių būti pripažintais mažareikšmiais ir mažai pavojingais.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vienas iš ekonominės sankcijos tikslų yra prevencinis. Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

13. Departamento teigimu, paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą padarė ne pirmą kartą, tai yra neigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Dėl to, kad pareiškėjas pripažino nusižengimą ir dėl jo gailėjosi, jam skirta 360,00 Eur bauda yra artima nustatytai minimaliai sankcijai.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MAXIMA LT“ skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduodami alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems nei 20 metų. 2021 m. vasario 10 d. 16 val. 26 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. 69/223 (LF NM 000000536246, pardavimo laikas kvite – 16 val. 26 min.) pardavėja G. V., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, Lietuvos policijos mokyklos kursantui V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, pardavė du 0,75 l talpos butelius alkoholinio gėrimo – putojančio vyno „Bosca Anniversary“ (alk. 7,5 proc. alk. tūrio, už 7,38 Eur).

16. Departamentas gavo pareiškėjo 2021 m. balandžio 1 d. rašytinį paaiškinimą Nr. SR-04-01, kuriame pareiškėja neneigė darbuotojos padaryto pažeidimo, tačiau prašė netaikyti atsakomybės, o nesant pagrindo – taikyti mažiausią ekonominę sankciją. Prašymą grindė tuo, kad pažeidimas padarytas dėl netyčinių žmogiškųjų klaidų, kurias iš esmės nulėmė objektyvios aplinkybės, atsiprašo dėl nurodytų pažeidimų, nurodo, jog niekada neturėjo ir neturi ketinimų pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, prašė Departamento atkreipti dėmesį, kad Įstatymo pažeidimą nulėmė objektyvios aplinkybės.

17. Departamentas, vadovaudamasis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos pateikta informacija, priėmė skundžiamą Nutarimą skirti Bendrovei už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo, draudžiančio parduoti alkoholį asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, pažeidimą. Įvertinęs, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjas bendradarbiavo, teikė informaciją Departamentui ir policijos pareigūnams, ir jog už analogišką pažeidimą Bendrovė bausta 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. ATK2-86/20, kuris yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas, konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą, draudžiantį Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų bei skyrė pareiškėjui 360 Eur baudą.

18. Teismas pažymėjo, kad iš Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto dispozicijos matyti, jog joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl pareiškėjo atsakomybei atsirasti užtenka, jog alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kada pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

19. Byloje neginčijamai įrodyta (pareiškėjas šių aplinkybių neginčija), kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo parduoti alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems nei 20 metų.

20. Teismas akcentavo, kad Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, jog Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas neparduoti alkoholinius gėrimus jaunesniems nei 20 metų asmenims būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatymo nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėjas, pasirinkdamas verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų pardavinėjami jaunesniems nei 20 metų asmenims, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti. Teismas pažymėjo, kad juridiniam asmeniui pagal Įstatymo nuostatas, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi. Todėl Įstatymo numatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik asmenims, sulaukusiems 20 metų, pareiškėjo pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų parduoti jaunesniems kaip 20 metų asmenims.

21. Pareiškėjo teigimu, jis ėmėsi didelių pastangų ir pateikė sąrašą priemonių, kurių ėmėsi, kad Įstatymo pažeidimai nesikartotų. Teismas sutiko, kad pareiškėjas imasi prevencinių priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, tačiau tai nepanaikina pareiškėjo atsakomybės tuo atveju, kai Įstatymo nuostatos pažeidžiamos. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, yra imperatyvaus pobūdžio. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, t. y. atsakomybei atsirasti užtenka, jog alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teismo vertinimu, teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Pareiškėjo atsakomybei kilti už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą reikšmės neturi, kaip (kokiu būdu) pareiškėjas (jo darbuotojas) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pareiškėjo valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nesulaukusį 20 metų, tuo labiau, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti dokumento, įrodančio asmens amžių, tačiau akivaizdu, jog pareiškėjo darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas aptariamo draudimo prasme ir lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

22. Pareiškėjo darbuotojai negali pasiremti vien subjektyviu vertinimu dėl alkoholinius gėrimus perkančio asmens amžiaus, kaip kad šiuo atveju bando pasiteisinti pareiškėjas teigdamas, jog perkančio asmens išvaizda apsipirkimo metu leido daryti objektyvią išvadą, kad asmuo turėjo 20 metų, o privalo pareikalauti pateikti asmens dokumentus, siekiant išvengti įstatymo pažeidimo. Be to, iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pirkėjas ir neatrodė senyvo amžiaus, t. y. kaip akivaizdžiai atitinkantis amžiaus cenzą.

23. Teismas pareiškėjo argumentus, kad jis atliko eilę veiksmų, siekdamas užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi (pareiškėjo darbuotojai vykdo pirkėjo amžiaus patikrinimą tiek klientų aptarnavimo kasose, tiek klientų savitarnos kasose; pareiškėjo kasose yra įrengta speciali programa, primenanti kasininkams įvykdyti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą; sudaryta adaptacijos programa, kuria pareiškėjo parduotuvės naudojasi naujai įdarbintiems kasininkams; pareiškėjas nuolat vykdo vidinius mokymus ir kasdieninį priminimą kasininkams) niekaip nepaneigia fakto, jog alkoholiniai gėrimai asmeniui, nesulaukusiam 20 metų, buvo parduoti.

24. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais teismas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ yra aiškiai įvardinti kriterijai Departamento alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės veiklos srities teisės aktų pažeidimams, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, ir šių pažeidimų vertinimo, pripažįstant juos mažareikšmiais. Pagal minėto įsakymo kriterijus pažeidimai, nurodyti Įsakymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nepriskiriami prie pažeidimų, galinčių būti pripažintais mažareikšmiais ir mažai pavojingais. Nepaisant to, kaip teigia pareiškėjas, kad šiuo pažeidimu nebuvo padaryta didelė žala ir jis padarytas pirmą kartą bei imtasi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau nesikartotų ateityje, Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims, o vienas iš ekonominės sankcijos tikslų yra prevencinis.

25. Teismas nurodė, kad Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo 289 eurų iki 868 eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 868 eurų iki 1 448 eurų bauda. Įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

26. Nagrinėjamu atveju Departamentas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau nustatė pareiškėją neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. pareiškėjas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą padarė ne pirmą kartą, todėl pareiškėjui Nutarimu paskyrė artimą nustatytai minimaliai sankcijai. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo įvykdytas socialiai jautresnės grupės – nepilnamečių asmenų – atžvilgiu, nėra duomenų, kad pareiškėjui skirta bauda taptų nepakeliama našta, pareiškėjui pritaikyta sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl jos panaikinti (mažinti) pagrindo nėra.

27. Teismas konstatavo, kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

III. 28. Pareiškėjas UAB „MAXIMA LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Nutarimą.

29. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-893-968/2021 pažymėjo, jog: (i) abejonės dėl pirkėjo amžiaus kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu; (ii) pareiškėjas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi teisę ir galimybę įrodyti, kad minėtos abejonės negalėjo atsirasti. Nuo Bendrovės ir jos darbuotojų nepriklausančių objektyvių aplinkybių visuma nesudarė pagrindo pareiškėjui suabejoti pirkėjo amžiumi. Aplinkybės nulėmė netyčinę žmogiškąją klaidą, kurios išvengti buvo labai sudėtinga. Alkoholinį gėrimą pirkęs asmuo buvo labai aukštas, suaugęs, atletiško sudėjimo vyras, kurio išvaizda (subrendusio žmogaus kūno sudėjimas) ir elgsena apsipirkimo metu leido daryti objektyvią išvadą, kad kursantas turėjo 20 metų.

30. Kursantą, kaip asmenį, turintį 20 metų, suvokė jau antra Bendrovės darbuotoja. Abiejose situacijose Bendrovės darbuotojoms nekilo abejonių dėl pirkėjo amžiaus neatitikimo Įstatymo reikalavimui. Be to, kursantą, kaip asmenį, turintį 20 metų suvokė ne tik dvi pareiškėjo darbuotojos, bet ir 12 kitų ūkio subjektų.

31. Pareiškėjas teigia, kad galiojant karantinui ir esant sudėtingai situacijai dėl Covid-19 viruso plitimo, pareiškėjas teikia prioritetą klientų ir darbuotojų saugumui, todėl siekiam maksimaliai išvengti situacijų, kai pirkėjai būtų be veido kaukių. Šiuo atveju kursanto, kaip suaugusio vyro, išvaizda ir elgesys nesudarė objektyvaus būtinumo prašyti pirkėjo nusiimti veido kaukę.

32. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į minėtas aplinkybes, kurios nulėmė pareiškėjo darbuotojos tvirtą subjektyvų suvokimą apie pirkėjo pilnametystę, darbuotoja šioje konkrečioje situacijoje vertindama pirkėjo jaunatvišką išvaizdą ir spęsdama būtinumą patikrinti pirkėjo amžių patvirtinantį dokumentą, iš esmės dėl objektyviu aplinkybių, nepriklausančiu nuo jos valios, padarė pažeidimą, kuris nepaisant formalios sudėties šioje konkrečioje situacijoje galėtu būti dekriminalizuotas.

33. Bendrovė imasi realių priemonių, siekdama užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas šiuo metu aktyviai svarsto galimybę tikrinti pirkėjų, įsigyjančių alkoholinius gėrimus, amžių techninių priemonių, kurios apimtų automatizuota pirkėjo asmens duomenų (gimimo datos) tvarkymą, pagalba. Bendrovė ketina įdiegti ir taikyti priemonę, kuri automatiškai apskaičiuotų pirkėjo amžių pagal darbuotojo įvestą gimimo datą ir pateiktų rezultatą, ar galima pirkėjui parduoti alkoholinius gėrimus. Tokios techninės priemonės taikymas reikšmingai sumažintų Bendrovės darbuotojų žmogiškųjų klaidų skaičių.

34. Pareiškėjo vertinimu, Nutarime nurodytiems pažeidimams didelę įtaką turėjo minėtos objektyvios aplinkybės, iš esmės nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, kurių negalėjo išvengti. Pažeidimas yra mažareikšmis, nes nebuvo padaryta jokia žala trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, situacija nesukėlė grėsmės visuomenei, nebuvo padaryta jokia žala valstybei ir valstybės finansų sistemai, pažeidimo mastas nedidelis (tik vienoje parduotuvėje), Bendrovė ir jos darbuotojos pripažino pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, ėmėsi ir imasi veiksmų, kad tokio pobūdžio situacijos daugiau ateityje nepasikartotų.

35. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

36. Atsakovas nurodo, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Taigi pareiškėjo darbuotojai negali pasiremti vien subjektyviu vertinimu dėl alkoholinius gėrimus perkančio asmens amžiaus, kaip, kad šiuo atveju bando pasiteisinti pareiškėjas, teigdamas, jog perkančio asmens išvaizda apsipirkimo metu leido daryti objektyvią išvadą, kad asmuo turėjo 20 metų, o privalo reikalauti pateikti asmens dokumentus, siekiant išvengti galimo įstatymo pažeidimo. Be to, iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pirkėjas ir neatrodė senyvo amžiaus. Aplinkybė, kad jau antra pareiškėjo darbuotoja suklydo dėl to paties pirkėjo amžiaus vertinimo kaip tik ir įrodo, kad Bendrovė nesiima visų būtinų ir pakankamų prevencinių priemonių, jog būtų išvengta Įstatymo pažeidimų, todėl negali būti atleistas nuo atsakomybės tuo atveju, kai Įstatymo nuostatos pažeidžiamos.

37. Atsakovas teigia, kad Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, neturintiems 20 metų, yra imperatyvaus pobūdžio. Iš šios normos dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, t. y. atsakomybei atsirasti užtenka, jog alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami, todėl nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto pažeidimo fakto neginčija. Pareiškėjo valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nesulaukusį 20 metų, tuo labiau, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti dokumento, įrodančio asmens amžių, tačiau pareiškėjo darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas aptariamo draudimo prasme ir lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo darbuotoja 2021 m. vasario 10 d. paaiškinime sutiko su pažeidimu, pripažino, jog ji nepatikrino pirkėjo asmens dokumento. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pirkėjas nuskenavo savitarnos kasoje du butelius putojančio alkoholinio gėrimo ir, atsisukęs į pardavėją, laukė, kol ji patvirtins aplinkybę, jog leidžiama alkoholį parduoti. Pardavėja iš esmės pirkėjo amžiaus nevertino, nepriėjo prie pirkėjo, nepaprašė asmens dokumento, o automatiškai patvirtino terminale alkoholio pardavimą.

38. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad pirkėją, kaip asmenį, turintį 20 metų, suvokė dar 12 juridinių asmenų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepanaikina pareiškėjo padaryto Įstatymo pažeidimo sudėties. Tai, kad kiti ūkio subjektai pažeidė Įstatymo reikalavimus, niekaip nesusiję su nagrinėjama byla ir negali būti vertinama kaip įrodymas, pateisinantis pareiškėjo padarytą pažeidimą. Ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais.

39. Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo argumentais, jog nepaisant to, kaip teigia pareiškėjas, kad šiuo pažeidimu nebuvo padaryta didelė žala bei imtasi veiksmų, jog tokio pobūdžio situacijos daugiau nesikartotų ateityje, tačiau Įstatymo tikslas - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims, o vienas iš ekonominės sankcijos tikslų yra prevencinis. Atsakovo vertinimu, pripažinti pažeidimą mažareikšmiu nėra teisinio pagrindo. Teisės aktų pažeidimai galėtų būti pripažįstami mažareikšmiais, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais įvertinus visas su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes ir tik tais atvejais, kai ūkio subjektas atitinkamą Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo mastas nėra didelis ir pažeidimas nėra sisteminis.

40. Departamento nuomone, paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjui pritaikyta sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl jos panaikinti (mažinti) pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagristais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. ATK2-36(/21), kuriuo pareiškėjui UAB „MAXIMA LT“ skirta 360 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

42. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo atsakomybei pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą atsirasti pakanka to, jog alkoholinis gėrimas buvo parduotas jaunesniam nei 20 metų asmeniui, o Bendrovės darbuotojų padarytas pažeidimas laikomas Bendrovės pažeidimu, pareiškėjo skundą atmetė.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus, Bendrovės padarytas pažeidimas yra mažareikšmis.

44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

47. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kiek tai susiję su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde, atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, kitus byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, detaliai išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis priėjo prie išvadų, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

49. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus (Įstatymo 18 str. 5 d.). Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

50. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 10 d. 16 val. 26 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. 69/223 (LF NM 000000536246, pardavimo laikas kvite – 16 val. 26 min.) pardavėja G. V., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, Lietuvos policijos mokyklos kursantui, gimusiam (duomenys neskelbtini), t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, pardavė du 0,75 l talpos butelius alkoholinio gėrimo – putojančio vyno „Bosca Anniversary“ (alk. 7,5 proc., už 7,38 Eur). Departamentas, nustatęs, kad Bendrovės pardavėja pardavė alkoholinių gėrimų jaunesniam nei 20 metų asmeniui, bei atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovė, kaip juridinis asmuo, sprendžiant dėl AKĮ nuostatų pažeidimo, atsako už jos darbuotojos padarytą pažeidimą, Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.

51. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo atsakomybei atsirasti užtenka, jog alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kada pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-893-968/2021, tačiau pareiškėjo nurodyta praktika yra susijusi su Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymu ir aiškinimu, o šioje byloje ginčas kilo dėl Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto normos taikymo. Taigi pareiškėjo nurodytosios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl remtis pareiškėjo nurodytoje nutartyje pateiktu aiškinimu šioje byloje nėra pagrindo.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog pardavėja G. V. 2021 m. vasario 10 d., parduodama alkoholinį gėrimą jaunesniam nei 20 metų asmeniui, jo asmens dokumento neprašė, nors, atsižvelgiant į jauną šio asmens amžių, pardavėjai turėjo kilti abejonių, kad šis asmuo yra jaunesnis nei 25 metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirkėjas atrodė vyresnis, buvo užsidėjęs kaukę, tačiau šie argumentai niekaip nepaneigia pardavėjos pareigos paprašyti asmens amžių liudijančio dokumento, juolab atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo su kauke ir vizualiai įvertinti jo amžių sudėtinga. Taigi šiuo atveju būtent Bendrovės darbuotojos nepakankamas rūpestingumas ir atidumas lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo.

54. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Bendrovė imasi didelių pastangų, siekdama užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi, neatleidžia jos nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo.

55. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo ir mažo pavojingumo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes, kaip minėta, aptariamos Įstatymo normos pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui konstatuoti pakanka Įstatymo normų dispozicijos draudimo nesilaikymo fakto nustatymo.

56. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei nekeičia jų teisinio vertinimo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtose bylose suformuota praktika šiam ginčui aktualiais klausimais

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MAXIMA LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė