08b1bef6-b330-4666-b720-e07d0d1bb055 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-706-464/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02667-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viginto ViÅ¡inskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje uždaroji akcinės bendrovė „Agrovet“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Kretingalės mėsa“ 2016-12-12 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, ir 2017-06-08 jį patikslinusi prašė pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės AB SEB banko 2010-06-11 sudarytÄ laidavimo sutartį Nr. 04/10030, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2010-06-11 sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/10031, kuria užtikrino trečiojo asmens UAB „Agrovet“ 7 269 592,37 Eur dydžio įsipareigojimo pagal 2001-09-13 kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/02 vykdymÄ . UAB „Agrovet“ suteiktÄ kreditÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2014-12-15. Atsižvelgiant į tai, kad RUAB „Agrovet“ įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui nebepakako atsakovės naudai įkeisto turto vertės, ji ėmėsi veiksmų mažinant verslo rizikÄ .

Atsakovė įspėjo neatidėsianti UAB „Agrovet“ kredito grÄ Å¾inimo terminų, jeigu trečiojo asmens UAB „Agrovet“ prekybos partneriai nesuteiks papildomų garantijų. Todėl ieÅ¡kovė sudarė laidavimo sutartį dėl atsakovės ekonominio spaudimo ir dėl susidėjusių aplinkybių ieÅ¡kovei labai nepalankiomis sÄ lygomis (CK 1.91 str. 1 d.). IeÅ¡kovei nesutikus pasiraÅ¡yti laidavimo sutarties bÅ«tų buvus sutrikdyta UAB „Agrovet“ veikla, mokumas, dėl ko grėsė neigiami ekonominiai padariniai ir pačiai ieÅ¡kovei.

Teigė, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybių keisti ar modifikuoti stipresnės Å¡alies parengtos laidavimo sutarties sÄ lygų turinio, dėl ko buvo apribojamos jos kaip laiduotojos teisės. Atsakovė pasiekė, kad ekonomiÅ¡kai silpnesnė ir nuo atsakovės veiksmų priklausanti Å¡alis (ieÅ¡kovė) be atlygio laiduotų už UAB „Agrovet“ įsipareigojimus atsakovei, sumažindama atsakovės turimÄ skolinimo rizikÄ ir padidindama galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Agrovet“ galimybes.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad laidavimo sutarties sudarymo metu ji neturėjo pakankamai turto UAB „Agrovet“ prievolės (7 269 592,37 Eur) įvykdymui, jos nuosavas kapitalas buvo 8,5 karto mažesnis nei laidavimu užtikrinta suma. Å iuo atveju laidavimo sutartis sudaryta nepaisant apribojimų esančių kitose kreditavimo sutartyse, ieÅ¡kovės įstatuose taip pažeidžiant ne tik ieÅ¡kovės valdymo organų kompetencijÄ , tačiau ir prieÅ¡taraujant juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 str. 1 d., įstatų 4.32 p. 10 pp., 4.33 p.), todėl laidavimo sutartis sudaryta neteisėtai.

4. Taip pat nurodė, kad atsakovė laiku nesikreipė dėl prievolės įvykdymo ir tuo prisidėjo prie jos neįvykdymo ir nuostolių padidėjimo. Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ laiduotojo atsakomybės mažinimui (CK 6.259 str.). Atsakovės turėti ketinimai ir atlikti veiksmai, priverčiant ekonomiÅ¡kai silpnesnę ir nuo atsakovės priklausomÄ ieÅ¡kovę sudaryti laidavimo sutartį, taip pat leidžia ginčo sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieÅ¡taraujančiÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2017-07-24 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovė yra pelno siekiantis asmuo, vykdantis Å«kinę – komercinę veiklÄ , nepriklausomai nuo fakto ar įmonės yra susijusios per jų akcininkus, sprendė, kad ieÅ¡kovė buvo ekonomiÅ¡kai suinteresuota sudaryti laidavimo sandorį, nes nuo trečiojo asmens finansinio pajėgumo vystyti verslÄ priklausytų ir ieÅ¡kovės verslo sėkmė, t. y. ginčijamu sandoriu, UAB „Agrovet“ buvo pratęstas kredito grÄ Å¾inimo terminas ir pagerintos kreditavimo sutarties sÄ lygos, kas atitiko ir ieÅ¡kovės interesus.

PrieÅ¡ingu atveju, jei ieÅ¡kovė laiduotų už visiÅ¡kai su jos veikla nesusijusį asmenį ir prisiimtų ekonomiÅ¡kai nepateisinamÄ kreditavimo sutarties neįvykdymo rizikÄ , laidavimo sandorio sudarymas bÅ«tų nelogiÅ¡kas, neatitiktų verslo esmės ir verslo praktikos. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė suprato sudaromo sandorio sÄ lygas, turėjo pasirinkimÄ laiduoti už trečiÄ jį asmenį ar ne, be to, bÅ«dama verslininke, savo rizika (CK 6.256 str.) ir laisva valia apsisprendė sudaryti su atsakove laidavimo sutartį.

Todėl nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės atžvilgiu atsakovė panaudojo ekonominį ar kitokio pobÅ«džio spaudimÄ . Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę ir vertė jÄ sudaryti laidavimo sutartį. Be to, laidavimas yra įprastas versle sandoris, todėl atmetė ir ieÅ¡kovės argumentÄ , kad Å¡iuo atveju ji buvo silpnesne sandorio Å¡alimi.

7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8, 39 dalis ir kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2014), sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos vertinti ieÅ¡kovės finansinės padėties, nes ieÅ¡kovė nebuvo atsakovės klientė. Finansinės paslaugos buvo suteiktos trečiajam asmeniui, o ieÅ¡kovė tik užtikrino jo prievolių įvykdymÄ .

8. Atsižvelgiant į tai, kad po kreditavimo sutarties sudarymo trečiojo asmens finansinė padėtis nebuvo stabili, atsakovė galėjo turėti pagrįstų abejonių dėl trečiojo asmens finansinių pajėgumų vykdyti sutartį. Taigi tokioje situacijoje reikalavimÄ papildomai užtikrinti prievolę, tenkinant papildomÄ trečiojo asmens praÅ¡ymÄ pratęsti kredito sutartį, teismas laikė logiÅ¡ku, proporcingu ir nelaikytinu piktnaudžiavimu banko teise, numatyta Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 4 punkte.

9. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė sudarė vėlesnius laidavimo sutarties pakeitimus ne tik įstatų, bet ir vienintelio akcininko sprendimo pagrindu, leido teismui pripažinti, kad tokį sandorį ieÅ¡kovė patvirtino (CK 1.79 str. 1 d.). Todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad sudarant laidavimo sutartį nebuvo gautas ieÅ¡kovės akcininkų pritarimas Å¡iam sandoriui, kuris yra bÅ«tinas pagal įmonės įstatų 4.32 punkto 10 papunktį ir 4.33 punktÄ , neįrodo, kad sandoris negalioja CK 1.82 str. pagrindu. Teismas raÅ¡ytinio pritarimo sandorio sudarymo metu nebuvimÄ pripažino formaliu, be to, įmonės akcininkai Å¡io sandorio ir neginčijo.

10. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės elgesys – sandorio ginčijimas po Å¡eÅ¡erių metų nuo jo sudarymo, kai atsakovė pradėjo reikalauti skolos, iki tol jokių pretenzijų dėl sudaryto sandorio nereiÅ¡kus, pasiraÅ¡ant ginčijamo sandorio pakeitimus, neatitinka sÄ Å¾iningumo kriterijų ir įrodo reikalavimų nepagrįstumÄ .

11. IeÅ¡kovės teiginius, kad sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, teismas taip pat pripažino deklaratyviais ir neįrodytais. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė UAB „Kretingalės mėsa“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-07-24 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; paskirti teismo ekspertizę; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; pripažinti trečiojo asmens UAB „Agrovet“ atstovo A.

G. dalyvavimÄ bÅ«tinu. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės bylai reikÅ¡mingus dokumentus, susijusius su laidavimo sutarties sudarymu, neužtikrino nagrinėjamai bylai svarbių įrodymų iÅ¡tyrimo, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas neatsižvelgė, kad Å¡ie dokumentai galėtų atskleisti atvejus, kuomet atsakovė turi teisę reikalauti laidavimo kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, kadangi laidavimo sutarties sudarymas bÅ«tent su ieÅ¡kove neatitiko atsakovės vidinių taisyklių nuostatų, buvo perteklinis. 12.2.

Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas ekspertizės, kurios metu bÅ«tų pateikta iÅ¡vada, ar UAB „Agrovet“ laidavimo sutarties sudarymo metu buvo pajėgi visiÅ¡kai užtikrinti kreditavimo sutarties pagrindu kilusius savo įsipareigojimus, neatsižvelgė į jos reikÅ¡mę ir svarbÄ nagrinėjamai bylai. 12.3. Remdamasi tais pačiais teiginiais ir aplinkybėmis, nurodomais ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė aplinkybių ir argumentų, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad ji laidavimo sutartį privalėjo sudaryti dėl atsakovės ekonominio spaudimo ir buvo priversta sandorį sudaryti dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ypač nenaudingomis sÄ lygomis. 12.4.

Atsakovė, turėdama žymiai stipresnę derybinę galiÄ , kontroliavo tiek laidavimo sutarties sudarymÄ , tiek Å¡ios sutarties pakeitimus. Per visÄ laikotarpį nuo laidavimo sandorio sudarymo trečiasis asmuo buvo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus atsakovei kreditavimo sutarties pagrindu, todėl ieÅ¡kovė ginčijo nenaudingomis sÄ lygomis sudarytÄ laidavimo sutartį tik tuomet, kai įsitikino, kad atsakovė nesiekia bendradarbiauti. 12.5. Kreditavimo sutarties pakeitimai, sudaryti prieÅ¡ ir po laidavimo sutarties sudarymo, neleidžia konstatuoti, kad laidavimas Å¡iuo atveju nebuvo perteklinė prievolių užtikrinimo priemonė, kadangi prieÅ¡ laidavimo sutarties sudarymÄ UAB „Agrovet“ finansinė padėtis buvo geresnė, nei kreditavimo sutarties sudarymo metu, ji buvo stabili, įmonė turėjo turto savo finansinių įsipareigojimų užtikrinimui.

Kreditavimo sutartyje buvo atlikta daug pakeitimų, todėl kiekvienÄ kartÄ atsakovė galėjo ir turėjo įvertinti, ar jų klientė UAB „Agrovet“ yra pakankamai moki, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. 12.6. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kodėl laidavimo sutartis buvo bÅ«tina ir privalėjo bÅ«ti sudaryta bÅ«tent su ieÅ¡kove. Laiduotoju negali bÅ«ti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, tačiau tik finansiÅ¡kai pajėgus įvykdyti kreditoriaus neįvykdytus reikalavimus.

Atsakovė, atsižvelgdama į savo, kaip finansinės institucijos pareigas vykdyti veiklÄ stabiliai, patikimai, efektyviai (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 1 str. 1 d.), turėjo vertinti ieÅ¡kovės galimybes įvykdyti atsakovės įsipareigojimus.

13. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais: 13.1. IeÅ¡kovės praÅ¡ymai iÅ¡ atsakovės iÅ¡reikalauti įrodymus buvo atmesti, kadangi jie buvo reiÅ¡kiami jau pasibaigus pasirengimui nagrinėti bylÄ , be to, ieÅ¡kovė nenurodė, kokius konkrečius dokumentus ji siekia gauti. 13.2. PraÅ¡ymas pirmosios instancijos teisme dėl ekspertizės byloje paskyrimo buvo atmestas teismui nustačius, kad byloje yra pakankamai įrodymų visapusiÅ¡kam bylos įvertinimui, todėl jos skyrimas buvo netikslingas. 13.3.

Ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad savo valia ji sudarė laidavimo sutartį ir 9 jos pakeitimus. Be to, pati UAB „Agrovet“ neginčija kreditavimo sutarties nuostatos dėl ieškovės laidavimo. 13.4. Aplinkybė, kad ieškovė laidavimo sutarties sudarymo metu neturėjo pakankamai turto visai UAB „Agrovet“ prievolei įvykdyti, dar nereiškia, kad ieškovės laidavimas iš karto tampa negaliojančiu. 13.5. Laidavimo sutarties sudarymu buvo suinteresuota būtent skolininkė UAB „Agrovet“, tačiau ne atsakovė.

Jeigu ieÅ¡kovė, kaip su skolininke UAB „Agrovet“ susijęs asmuo, pasirašė jai tariamai nenaudingÄ laidavimo sutartį, tai ne dėl atsakovės veiksmų, o galimai ekonominio spaudimo iÅ¡ skolininkės.

14. Trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡reikalaudamas iÅ¡ atsakovės bylai reikÅ¡mingų dokumentų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrė visų bylai iÅ¡nagrinėti ir teisėtam bei pagrįstam sprendimui priimti reikalingų raÅ¡ytinių įrodymų, todėl liko neiÅ¡aiÅ¡kinti tikrieji atsakovės motyvai dėl reikalavimo sudaryti laidavimo sutartį.

Taip pat pritaria argumentui, kad byloje teismas, neskirdamas ekspertizės, neatsižvelgė į jos reikÅ¡mę ir svarbÄ Å¡iai bylai. 14.2. Laidavimo sutarties sudarymas buvo perteklinis, kadangi jos sudarymo metu UAB „Agrovet“ finansinė bÅ«klė buvo netgi geresnė, nei kreditavimo sutarties sudarymo metu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir A. G. dalyvavimo byloje pripažinimo bÅ«tinu 15.

Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso bÅ«tinumÄ (CPK 322 str.).

16. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , pasisakoma, kad nors įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau toks sprendimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Galutinį sprendimÄ dėl to priima teismas, o byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija apeliantės praÅ¡ymo motyvų, kad tik teismo posėdyje iÅ¡klausius UAB „Agrovet“ generalinį direktorių A. G. ir ekspertinę iÅ¡vadÄ parengusiÄ auditorę L. R., galėtų bÅ«ti įvertinta, ar apeliantė buvo finansiÅ¡kai pajėgi prisiimti iÅ¡ kreditavimo sutarties kylančius įsipareigojimus ginčo sandoriu ir Å¡io sandorio sudarymo bÅ«tinumas, nevertina kaip susiklosčiusios iÅ¡imtinės situacijos, lemiančios bÅ«tinumÄ skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas yra išdėstę apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į jį), jų argumentai bei motyvai reikšmingais teisingam bylos išnagrinėjimui klausimais bus įvertinti pirmosios instancijos teisme surinktų įrodymų kontekste. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias naujas, jame nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisme galėtų paaiškinti A. G., be to, bet kuriuo atveju jis kaip trečiojo asmens vadovas galėjo dalyvauti ir teikti paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).

Auditorės pozicija taip pat yra iÅ¡dėstyta į bylÄ pateiktoje ekspertinėje iÅ¡vadoje. Taigi, byloje pakanka įrodymų priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui. Dėl ekspertizės skyrimo 18. Apeliantė taip pat praÅ¡o paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti:

1) ar laidavimo sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo turėjo pakankamai turto tam, kad būtų užtikrinti kreditavimo sutarties pagrindu prisiimti įsipareigojimai atsakovei;

2) ar pagrįstai atsakovė reikalavo sudaryti laidavimo sutartį;

3) ar sandoris sudarytas akivaizdžiai apeliantei nenaudingomis sÄ lygomis. Tačiau pastarieji du klausimai yra teisės klausimai ir dėl to yra teismo, o ne ekspertinio tyrimo kompetencijos objektas. Tuo tarpu asmens, už kurį laiduojama, turimo turto kreditavimo sutarčiai įvykdyti pakankamumas nėra laidavimo sutarties sudarymo ir / ar galiojimo sÄ lyga. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios aplinkybės taip pat nėra susijusios su ginčo laidavimo sutarties sudarymo dėl ekonominio spaudimo ir apeliantei susiklosčiusių sunkių aplinkybių ir / ar sutarties nepalankių sÄ lygų faktų nustatinėjimu.

Todėl teisėjų kolegija netenkina ir Å¡io praÅ¡ymo. Dėl dokumentų, susijusių su laidavimo sutarties sudarymu, iÅ¡reikalavimo 19. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės bylai reikÅ¡mingus, susijusius su laidavimo sutarties sudarymu, dokumentus užkirto keliÄ iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kadangi apeliantės praÅ¡ymas stokoja apibrėžtumo (konkretumo).

Be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikta pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, leidžiančių vertinti bylos aplinkybes ir priimti pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Apeliantė iÅ¡ esmės ir nepagrindžia reikalaujamų dokumentų sÄ sajumo su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Taigi ir Å¡is praÅ¡ymas netenkinamas. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sudarius jÄ dėl ekonominio spaudimo 20. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos Å¡alies valios trÅ«kumo pagrindai, inter alia (be kita ko) nustatyta, kad dėl ekonominio spaudimo sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sÄ lygų visumai:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).

21. Nors kredito sutartis yra jos Å¡alių suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau kiekviena sutarties Å¡alių turi atskirÄ tikslÄ : kredito gavėjas siekia gauti kreditÄ , kad jį panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo kredito davėjo, turtinius interesus, o kredito davėjas siekia suteikti kreditÄ ir (paprastai) gauti atlyginimÄ už kredito suteikimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo prašė sudaryti kreditavimo sutarties pakeitimÄ , t. y. pratęsti kredito grÄ Å¾inimo atidėjimo terminÄ kuo palankesnėmis sÄ lygomis. Laidavimo sutartimi trečiojo asmens naudai buvo pratęstas apyvartinio kredito limito terminas vieneriems metams bei pradelstų įsipareigojimų mokėjimas perkeltas į sutarties termino pabaigÄ , t. y. sudarytas kreditavimo sutarties pakeitimas ir Å¡ių aplinkybių apeliantė neginčija. Taigi akivaizdu, kad juo pratęstas kredito grÄ Å¾inimo atidėjimo terminas ir pagerintos kitos kreditavimo sÄ lygos.

22. Ekonominis spaudimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymais, kuriuos Å¡iuo atveju privalėjo pateikti apeliantė (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pasiÅ«lymu sudaryti laidavimo sutartį, kaip papildomÄ garantijÄ , atliko draudžiamus įstatymais veiksmus, darė neteisėtÄ poveikį, kuris lėmė, kad apeliantė prieÅ¡ savo valiÄ ir sau nenaudingomis sÄ lygomis sudarė laidavimo sutartį. Apeliantė nenurodė, kad jai nesutikus sudaryti laidavimo sutarties bÅ«tų buvus sutrikdyta trečiojo asmens veikla, mokumas, dėl ko grėsė neigiami ekonominiai padariniai ir pačiai apeliantei.

Todėl manytina, kad apeliantė neabejotinai turėjo ekonominį suinteresuotumÄ , o kitokia savo pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Apeliantė taip pat nepateikė ir konkrečių įrodymų, kad atsakovė, panaudodama ekonominį spaudimÄ ar kaip nors kitaip, reikalavo iÅ¡imtinai apeliantės laidavimo ir dėl Å¡ios priežasties ji neturėjusi veiksmų pasirinkimo laisvės. PrieÅ¡ingai, ir ieÅ¡kinyje nurodyta, kad papildomų garantijų buvo praÅ¡oma iÅ¡ trečiojo asmens partnerių, taigi, nebÅ«tinai apeliantės. Nenustatyta, kad apeliantė negalėjo laisva valia apsispręsti, ar prisiimti rizikÄ , kylančiÄ iÅ¡ laidavimo sutarties, ar tokios rizikos neprisiimti.

23. Pažymėtina, kad teisėti iÅ¡ kreditavimo sutarties kylantys reikalavimai bei Å¡ioje sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai negali bÅ«ti pripažįstami ekonominiu spaudimu ir / ar kaip atsakovės nesÄ Å¾iningas veikimas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ekonominiu spaudimu nelaikomas ir teisėtas reikalavimas vykdyti atitinkamai laidavimo sutartį, nes atsakovė turi tokiÄ reikalavimo teisę, kurios neneigia ir pati apeliantė. Pažymėtina, kad sutarties vykdymo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami atsižvelgiant į sutarties Å¡alių teisėtus interesus, juos derinant laikantis proporcingumo principo.

Nagrinėjamoje byloje Å¡is principas įgyvendintas kreditavimo sutarties pakeitimu, atitinkamai sudarant laidavimo sutartį, kuria trečiasis asmuo galimai siekė užtikrinti mažesnę suteikto kredito grÄ Å¾inimo / verslo rizikÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl ekonominio spaudimo, t. y. esant valios trÅ«kumui. Dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sudarius jÄ dėl susidėjusių aplinkybių labai nenaudingomis sÄ lygomis 24.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad taip pat gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis tik esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) susidėjus nepriklausomoms nuo kitos sandorio Å¡alies aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį aiÅ¡kiai nenaudingomis sÄ lygomis;

2) kitai sandorio Å¡aliai žinant apie Å¡ias aplinkybes bei jomis pasinaudojant, primetant kitai sandorio Å¡aliai savo valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2009-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009).

25. Apeliantė savo skunde aiÅ¡kiai nenaudingomis sÄ lygomis nurodo tokias aplinkybes: pirma, laidavimo sutarties sudarymo metu apeliantės nuosavas kapitalas buvo 8,5 kartų mažesnis nei laidavimu užtikrinta suma, dėl ko apeliantė nebÅ«tų galėjusi visa apimtimi įvykdyti trečiojo asmens įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį ir užtikrinti jos įvykdymÄ ; antra, apeliantei nebuvo naudinga sudaryti laidavimo sutartį, juo labiau, kai ji, apeliantės vertinimu, buvo perteklinė, užtikrinant kreditavimo sutartį; trečia, laidavimo sutartis buvo neatlygintinė. Be to, apeliantė nurodo, kad ji buvo silpnesnioji ginčo sandorio Å¡alis – atsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai pateikus laidavimo sutarties tekstÄ , jis negalėjo bÅ«ti sÄ Å¾iningų ir lygiateisių derybų objektas. Tokie apeliantės argumentai taipmpat neteikia jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad jais remiantis bÅ«tų galima pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia.

26. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nenurodo, kokios konkrečios ginčijamos sutarties nuostatos yra jai nenaudingos, o iÅ¡ esmės įrodinėja pačios laidavimo sutarties, kaip sandorio, sudarymo fakto jai nenaudingumÄ . Todėl vien jau dėl to apeliantės teiginiai, susiję su derybų dėl laidavimo sutarties teksto negalimumu, nėra reikÅ¡mingi. Å iame kontekste, kalbant apie sutarčių sÄ lygų vertinimÄ , paminėtina, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodoma ne į Å¡iaip nenaudingas sÄ lygas, o į labai nenaudingas.

Taigi, sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik konstatavus itin reikÅ¡mingÄ sÄ lygų nenaudingumÄ , o ne vien dėl to, kad jos nebuvo naudingos. Todėl taip pat nepagrįstas ir toks apeliantės skundo argumentas, kad ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia vien dėl jos neatlygintinumo, juo labiau kai nei laidavimo sutarčių atlygintinumÄ nustato įstatymas, nei tai paprastai taikoma verslo praktikoje. Be to, net ir konstatavus labai nenaudingas sandorio sÄ lygas, kaip minėta, asmuo dar turėtų įrodyti, kad jis buvo priverstas sudaryti tokį sandorį dėl jam susidėjusių aplinkybių, o ne sÄ moningai pats norėjo jį sudaryti tokiomis sÄ lygomis, t. y. turi įrodyti savo valios trÅ«kumÄ .

Nagrinėjamu atveju valios trÅ«kumÄ aiÅ¡kiai paneigia pačios apeliantės elgesys po darbar ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantė ne vienÄ , o net devynis kartus pasirašė laidavimo sutarties pakeitimus.

27. Aplinkybė, kad apeliantė neturėjo pakankamai turto laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų visa apimtimi įvykdymui, savaime nepatvirtina / nepaneigia nei kad laidavimo sutarties sÄ lygos buvo nenaudingos apeliantei, nei kad apskritai sutarties sudarymo bÅ«tinumÄ lėmė jai susidėjusios aplinkybės. Aplinkybė, ar apeliantė turėjo turto daugiau / mažiau nei reikalinga užtikrinti kreditÄ gavusio asmens įsipareigojimų įvykdymÄ , nelemia didesnės negu prisiimtos pagal laidavimo sutartį jos įsipareigojimų apimties. Todėl aptariama aplinkybė dėl apeliantės turimo turto per mažos apimties galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip rodanti nepakankamÄ laidavimo sutarties naudingumÄ bÅ«tent atsakovei, o ne jos nenaudingumÄ apeliantei.

28. Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta reikšmingais ginčo išsprendimui apeliantės skundo argumentų, susijusių su atsakovės pareigos įvertinti apeliantės galimybes įvykdyti finansinius reikalavimusm, (ne)buvimu. Kaip pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime ir pirmosios instancijos teismas, laiduotojai, laiduodami už kredito gavėjo prievoles, nelaikytini finansinių paslaugų gavėjais (nėra finansų įstaigos klientai arba tarpusavyje susijusi klientų grupė), todėl šiuo atveju netaikytinas Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje numatytas reikalavimas finansų įstaigai prieš sudarant sutartį įvertinti kliento galimybes vykdyti finansinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014).

29. Apeliantė skunde taip pat nurodo tai, kad ginčijama sutartis, jos įsitikinimu, buvusi perteklinė ir nereikalinga, nes dėl trečiojo asmens finansinės padėties stabilumo ir turimo turto, įkeisto turto vertės, kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimas jau buvo pakankamas, taigi atsakovė neturėjusi ekonominio pagrindo reikalauti ginčijamo sandorio sudarymo. Tačiau ir tokie teiginiai nepripažintini pagrįstais jau vien dėl to, jų prierštaringumo ktiems apeliantės teiginiams, t. y. kad be kreditavimo sutarties pakeitimo, nesudarius laidavimo sutarties, galėjo sutrikti trečiojo asmens veikla ir mokumas.

30. Nenustačius, kad apeliantė laidavimo sutartį sudarė dėl ekonominio spaudimo ar dėl susidėjusių aplinkybių buvo priversta sudaryti sandorį labai nenaudingomis sÄ lygomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tokių sandorio negaliojimo pagrindų nebuvimÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 31. Atmetus apeliantės UAB „Kretingalės mėsa“ apeliacinį skundÄ , jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingų Å¡alių nepriteisiamos (CPK 93 str.).

32. Atsakovė AB SEB bankas 2018-04-20 pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau iÅ¡ Å¡io praÅ¡ymo bei su juo pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad praÅ¡ymas į bylÄ pateiktas per klaidÄ , kadangi jame nurodoma, kad jis teikiamas Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-2406-560/2017, nurodytos ir kitos ginčo Å¡alys. Kitų duomenų apie atsakovės ir / ar trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme byloje nepateikta.

33. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-12-18 nutartimi apeliantei UAB ,,Kretingalės mėsa“ yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo, valstybei iÅ¡ apeliantės nepriteisiama. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Vigintas ViÅ¡inskis Egidijus Žironas