08ae2ca1-53f8-449b-b097-582a0db2f39b · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr.1A-378-197/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00133-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14, 1.2.14.4.1, 1.2.14.4.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui R. M.,nukentėjusiojo A.

S. atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Adolfui Remeikiui, Sergejui PelÅ¡ui (Sergej PelÅ¡),nuteistiesiems D. S., A. V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. D. (A. D.), D. S. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 ir 3 dalis ir nuteistas:– pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 181 straipsnio 3 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė 3 (trejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nebendrauti su A. S. ir be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų.A.

D. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalis ir nuteistas:– pagal BK 181 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; – pagal BK 181 straipsnio 3 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nebendrauti su A.

S. ir be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų.A. V. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nebendrauti su A. S. ir be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų.IÅ¡ nuteistojo D. S. priteista 2 171,86 Eur turtinės žalos, 289,62 Eur neturtinės žalos ir 579,14 Eur už atstovavimo iÅ¡laidas nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L.

M..Iš nuteistojo D. S. priteista 1 289,62 Eur turtinės žalos, 289,62 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S..Iš nuteistųjų D. S., A. D. ir A. V. priteista po 96,54 Eur už atstovavimo išlaidas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S..Iš nuteistojo A. D. priteista 2 316,96 Eur turtinės žalos, 289 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S..Iš nuteistųjų D. S., A. D. ir A. V. solidariai priteista 3 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A.

S.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. C. (W. C.), dėl kurio byla nutraukta jam mirus, 2010 m. balandžio 8 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), pagal iÅ¡ankstinį planÄ panaudodamas psichinę prievartÄ , neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai V. C. naudai vertė A. S. perduoti 15 000 Lt už tai, kad neva dėl pastarojo kaltės V. C. buvo sulaikytas, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ ir tokiu bÅ«du įbauginęs, privertė A.

S. pasiraÅ¡yti V. C. naudai 15 000 Lt vertės paprastÄ jį vekselį.A. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 15 d., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Iki“, A. S. automobilyje sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ ir neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė perduoti 10 000 Lt už tai, kad A. S. neva pardavė narkotines medžiagas A. D. draugei.D. S., A. D. ir A. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su V. C., dėl kurio byla nutraukta jam mirus, prievartavo didelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje įviliojo A.

S. į V. C. vairuojamÄ automobilį, kur A. D., kaltindamas nukentėjusįjį narkotinių medžiagų pardavimu ir suduodamas ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į galvos sritį, vertė perduoti 35 000 Lt, po ko visi nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini), kur į automobilį įsėdo A. V., kuris trenkė kumščiu A. S. į veidÄ , padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ apatinės lÅ«pos raudonyje su antro virÅ¡utinio danties kairės pusės vainiko lūžimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko D.

S. atvežė tuščius vekselių blankus, A. D. privertė A. S. pasiraÅ¡yti V. C. vardu paprastÄ jį vekselį 35 000 Lt sumai, kurį A. S. pasirašė 2010 m. rugpjūčio 28 d. data, po ko A. D. privertė pasiraÅ¡yti antrÄ vekselį 35 000 Lt sumai 2010 m. liepos 28 d. data, tokiu bÅ«du prievartavo didelės 70 000 Lt vertės turtÄ .Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų įvykdytų 2010 m. balandžio 8 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d., tačiau nesutinka su priteista neturtine žala.

Mano, kad teismas neproporcingai daug priteisė neturtinės žalos nukentėjusiajam A. S.. Specialisto iÅ¡vadoje G 3787/10(01) konstatuota, jog nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y. sumuÅ¡ta apatinė lÅ«pa su antro virÅ¡utinio danties kairės pusės vainiko lūžimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad ne jis padarė tuos sužalojimus, kadangi tuo metu prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto. Be to, A. S. pats vykdė žymiai sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , t. y. versliÅ¡kai prekiavo narkotinėmis medžiagomis.Apeliantas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeisti ir nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Nuteistasis A.

V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis turi būti panaikintas, nes priimtas šališko teismo, kadangi grubiai iškreipti liudytojų ir kitų kaltinamųjų parodymai, kiti įrodymai. Teismas nebandė jų analizuoti, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas.Nuteistasis analizuoja nukentėjusiojo A. S. asmenybę ir jo parodymus ir teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose yra daug prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti.

Atkreipia dėmesį, kad minėtas nukentėjusysis duodamas parodymus teisme juos skaitė ir taip buvo pažeistas BPK 281 straipsnis. Vėliau padedant advokatui, jis išmoko savo parodymus atmintinai. Taip pat, analizuoja ir V. C. parodymus, teigdamas, kad jie prieštaringi, nenuoseklūs ir nesutampa su nukentėjusiojo ir kitų kaltinamųjų (A. D., D. S. ir jo) apie įvykusius įvykius. V. C. parodymus paneigia ir jo sūnus D. C.. Iš bylos matyti, kad minėto asmens parodymų taip pat nebuvo galimybės patikrinti teisme, nes jis mirė.

Pažymi, kad teismas nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų V. C. parodymuose, todėl jie vertintini kritiÅ¡kai.Teigia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes teisėjas sÄ moningai iÅ¡kraipė ir savo prasimanymais „papildė“ liudytojo D. C., nuteistųjų A. D., D. S., V. C. parodymus, bandydamas „bet kokia kaina“ pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors iÅ¡ jų parodymų matyti, kad jie tokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nedavė. Teigia, kad liudytojų V. R., A. G., M.

B. parodymai susiję su pirmuoju bylos epizodu ir jie niekaip neįrodo jo kaltės, o nukentėjusiojo A. S. ir V. C. parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, nes jie vartojo narkotines medžiagas, todėl tiksliai neprisimena įvykių, detalių, fantazuoja. Tokių asmenų, kurie turi polinkį svaigintis, parodymai yra prieÅ¡taringi ir nesutampa su kitų asmenų duotais parodymais, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikÄ negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (LAT nutartis Nr. 2K-15/2006).

Be to, teismas visus įrodymus vertino nesilaikydamas pagrindinio baudžiamosios teisės principo – „in dubio pro reo“ – visi neaiÅ¡kumai ir prieÅ¡taravimai byloje vertinami kaltinamojo naudai. Nuteistojo manymu buvo netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas dėl prieÅ¡taringų nukentėjusiojo parodymų. Klaidingai nurodytos esminės kaltinimo aplinkybės – įvykio vieta – nenustatytas asmuo, kurio veiksmai per klaidÄ priskirti jam. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atkreiptas dėmesys į D.

C. parodymus ir jie nebuvo tikrinami. Teigia, kad parodymuose buvo daug painiavos, todėl pareigÅ«nai pieÅ¡tuku įraÅ¡ydavo „paaiÅ¡kinimus“ „kas yra kas“ (t. 1, b. l. 77-80). Dėl Å¡ios priežasties advokatas prašė grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, jog Å¡ie įraÅ¡ai neįtakotų teismo, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik atmetė šį praÅ¡ymÄ , bet ir „papildė“ apklausas savo prasimanymais.Nesutinka ir su prokuroro 2012 m. birželio 14 d. priimtu nutarimu dėl A.

S.. Mano, kad teismas kaip tik nukentėjusiajam turėjo inicijuotai baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimÄ , nes bÅ«tent jis davė kaltinamiesiems 700 Lt narkotikų įgijimui. Nors teismas dėl to priėmė nutartį D. S. ir A. D. atžvilgiu.Apeliantas praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2010 m. gegužės 15 d. neprievartavo turto. Kadangi jo kaltė grindžiama nukentėjusiojo ir mirusio V. C. parodymais, todėl jis juos analizuoja.

Teigia, kad iÅ¡ tokių jų (V. C. ir A. S.) parodymų negalima padaryti neginčijamos iÅ¡vados, jog tai jis dalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ cituojamų parodymų matyti, kad parodymai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir tarpusavyje nesutampa. Atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad minėti asmenys piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu, o pagal LAT praktikÄ tokiais parodymais, kurie duoti tokių asmenų ir nesutampa su kitų asmenų duotais parodymais, negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (LAT nutartis Nr. 2K-15/2006).

Pirmosios instancijos teismas V. C. parodymus sutrumpino, netiksliai ir tendencingai citavo, o patikrinti jo parodymų teisme nebuvo galimybės, nes jis mirė.Nuteistojo manymu buvo netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, nes ikiteisminio tyrimo tyrėjai nesugebėjo pašalinti esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymų. Teigia, kad tyrėjai buvo suklaidinti nukentėjusiojo, todėl jie suklaidino ir V. C., kuris dėl to, jog vartojo alkoholį ir narkotikus, visur pasirašė, tačiau vėliau savo parodymuose pradėjo painiotis.

Ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir prokuroras neiÅ¡aiÅ¡kino dėl kokių priežasčių keičiasi parodymai ir atsiranda prieÅ¡taravimai, o tik protokoluose įraÅ¡o „paaiÅ¡kinimus“ „kas yra kas“ (t. 1, b. l. 77-79). Advokatas prašė grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, kad Å¡ie įraÅ¡ai bÅ«tų panaikinti, bet teismas praÅ¡ymÄ atmetė ir ne tik vadovavosi Å¡iais „paaiÅ¡kinimais“, bet ir „papildė“ apklausas savo prasimanymais.Mano, kad nukentėjusiajam nepagrįstai priteista tokia didelė neturtinė žala.

Pažymi, kad nuo jo veiksmų A. S. stipriai nenukentėjo, nes nepadarė jokių kÅ«no sužalojimų. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl sumuÅ¡tos apatinės lÅ«pos su antro virÅ¡utinio danties kairės pusės vainiko lūžimo, o tai padarė kitas asmuo. Be to, nukentėjusysis versliÅ¡kai prekiavo narkotikais, t. y. pats vykdė žymiai pavojingesnę nusikalstamÄ veikÄ .Nuteistasis praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jį iÅ¡teisinti dėl 2010 m. gegužės 15 d. epizodo, o nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos – atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji D. S., A. V. ir nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas – atmesti. Nuteistųjų A. V., A. D. ir D. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų kaltė, jų tyčia, nusikalstamų veikų kvalifikacija D.

S. pagal BK 181 straipsnio 1 ir 3 dalis, A. D. – BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalis, A. V. – BK 181 straipsnio 3 dalį yra teisinga. Tačiau netinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams priteistos turtinės, neturtinės žalos ir su atstovavimo iÅ¡laidomis susijusius klausimus (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o kaltininkams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Apeliantų nurodytos aplinkybės nėra tos, kuriomis remiantis nustatinėjami teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai. Apeliantai teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja tik su jiems nepalankių įrodymų vertinimu. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (LAT nutartys Nr. 2K-230/2009, Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-195/2010, Nr. 2K-550/2010, Nr. 2K-401/2012, Nr. 2K-425/2012, Nr. 2K-67-746/2015).Å ioje baudžiamojoje byloje D.

S. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 ir 3 dalis, A. D. – BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalis, A. V. – BK 181 straipsnio 3 dalį. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais dėl padarytų nusikalstamų veikų nesutinka tik nuteistieji A. D. ir A. V.. Jie pripažįsta įvykio metu buvę nusikaltimo vietoje ir pateikia savo įvykių versijÄ , kuria neigia kokiais nors savo veiksmais padarę nusikalstamas veikas. Nuteistasis A. D. teigia nedalyvavęs ir 2010 m. gegužės 15 d. nusikaltimo padaryme.Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieÅ¡ nukentėjusį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

O Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalys iÅ¡siskiria tuo, jog vienu atveju asmuo prievartaudamas turtÄ panaudojo fizinį smurtÄ , atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtÄ arba kitokiu bÅ«du padarė jam didelės žalos, o kitu prievartavo didelės vertės turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba prievartavo turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitÄ asmenį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ (grasindamas), ir nori taip veikti.

Nusikaltimo sudėtis yra formali, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimÄ Å¡iuo nusikaltimu gali bÅ«ti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiÅ¡kiami reikalavimai. Klausimas, ar kaltininkas turėjo teisinį pagrindÄ reikÅ¡ti turtines pretenzijas, sprendžiamas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnyje nustatytus civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus.

Kaip matyti, nukentėjusysis A. S. 2010 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad be įvykusių įvykių 2010 m. kovo pabaigoje, kuomet buvo pasiraÅ¡ytas 15 000 Lt vekselis ir perduoti pinigai V. C., dar 2010 m. gegužės viduryje apie 15 d. jam paskambino nepažįstamas asmuo ir paprašė gauti narkotinių medžiagų. Su juo susitiko (duomenys neskelbtini) prie „Iki“ parduotuvės. Å is žmogus stambaus kÅ«no sudėjimo, apie 40 m. amžiaus, trumpų Å¡viesių plaukų, kuris A.

S. sumušė, nes tas pardavinėja narkotines medžiagas, ir pareikalavo 10 000 Lt. Per pora dienų, apie 2010 m. gegužės 17 d. perdavė 8 000 Lt per D. (D. S.). Taip pat jis nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 28 d. V. C. paprašė atvežti pora gramų amfetamino prie C. instituto, (duomenys neskelbtini). Atvykęs įsėdo į V. C. taksi automobilį. Po poros minučių į automobilį, ant galinės sodinės, įsėdo dar vienas žmogus, t. y. tas pats asmuo, kuris grasino ir liepė jam perduoti 8 000 Lt.

Tas vyras pagrasino, kad jis daugiau nepardavinėtų narkotinių medžiagų, ėmė mušti, t. y. sudavė apie 10 smūgių, ir pareikalavo sumokėti 35 000 Lt. Vėliau jį nuvežė prie (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Čia į automobilį įlipo dar vienas nepažįstamas žmogus: stabus, tamsių plaukų. Jis irgi pareiškė, kad turi sumokėti jam 35 000 Lt už tai, kad pardaviau jo pažįstamai narkotinių medžiagų. Jis pasirašė du vekselius po 35 000 Lt atgaline data, kadangi buvo mušamas (t. 1, b. l. 1-2).

Apklausus nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šis iš esmės patvirtino, kad 2010 m. gegužės viduryje, apie 15 d., jam paskambino nepažįstamas asmuo ir paprašė gauti pora gramų amfetamino, kuris prisistatė nuo D. (D. S.) ir jam pažįstamos merginos. Su vyriškiu susitiko (duomenys neskelbtini), prie „Iki“ parduotuvės esančioje aikštelėje. Tas vyriškis stambaus kūno sudėjimo, apie 40 m., trumpų šviesių plaukų, kalbėjo lietuviškai. Minėtas vyriškis atsisėdo į A.

S. automobilį „Nissan Sunny“, ant priekinės keleivio sėdynės, ir pradėjo jį muÅ¡ti sakydamas, jog muÅ¡a už tai, kad jo pažįstamai pardavė narkotines medžiagas. Pabėgęs iÅ¡ automobilio iÅ¡ karto paskambino D. S., paaiÅ¡kino įvykusiÄ situacijÄ ir paprašė pagalbos jį užtariant. D. S. su V. C. atvažiavo į vietÄ . Vyras vis dar sėdėjo jo automobilyje. Suprato, kad D. S. ir V. C. pažįsta tÄ vyrÄ , bet jo vardo neminėjo. Tas vyras pasakė, kad privalau jam sumokėti 10 000 Lt už tai, kad neva jo draugei pardaviau narkotikų.

D. S. nusiderėjo iki 8 000 Lt. Pasipriešinti bijojo, o paklausus D. S., kas būtų jeigu neduotų pinigų, tai šis atsakė, jog būtų blogai. Per pora dienų, apie 2010 m. gegužės 17 d. per D. (D. S.) perdavė 8 000 Lt P. prie „Rimi“ parduotuvės, apie 12 val. Taip pat parodė ir apie 2010 m. rugsėjo 28 d. įvykius. Nukentėjusysis teigė, kad turėjo pasirašyti du vekselius 2010 m. rugpjūčio 28 d. ir 2010 m. liepos 28 d. Nuridi atvažiavęs susitikti su V. C. prie C. instituto, (duomenys neskelbtini), apie 22-23 val.

Jam įsėdus į V. C. taksi automobilį po kažkiek laiko įlipo tas pats vyras, kuris prieÅ¡ tai jį mušė ir reikalavo 8 000 Lt, ir pradėjo grasinti, kad daugiau nepardavinėtų narkotinių medžiagų, bei pradėjo muÅ¡ti į galvos sritį. Sudavė apie 10 smÅ«gių kumščių, todėl atsirado mėlynės paakiuose. Tas pats asmuo pareikalavo sumokėti 35 000 Lt iÅ¡raÅ¡ant V. C. vardu vekselį. Po kažkiek laiko V. C. ir minėtas vyras jį nuvežė prie (duomenys neskelbtini), kur į automobilį įlipo dar vienas nepažįstamas asmuo: stabus, tamsių plaukų, apie 40 m., kuris jam trenkė į veidÄ ir iÅ¡mušė priekinį dantį.

Vyras, kuriam sumokėjo 8 000 Lt, padavė vekselį ir jis savo ranka įrašė 35 000 Lt ir 2010 m. rugpjūčio 28 d. datÄ , po to lyg tas pats vyras liepė paraÅ¡yti atbuline data dar vienÄ vekselį, t. y. 2010 m. liepos 28 d. Jis pasirašė vekselius, nes bijojo tolimesnio smurto. Kai pasirašė vekselius tas vyras, kuris iÅ¡mušė dantį iÅ¡lipo, o kitas ir V. C. nuvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76-79, t. 6, b. l. 46-48).Nuteistasis A. V. nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas BPK 281 straipsnis, nes buvo leista nukentėjusiajam skaityti savo parodymus.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad nukentėjusysis buvo apklaustas nepažeidžiant BPK normų, nes jis neskaitė, o pats pasakojo apie įvykius. Iš šių protokolų matyti, kad būtent teismas pagarsino (skaitė) A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Minėtas nuketėjusysis juos patvirtindavo, patikslindavo tam tikras detales, atsakydavo į užduotus klausimus po perskaitytų apklausos protokolų. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK normų taip perskaitydamas nukentėjusiojo parodymų, nes BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti minėto nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau A. S. nepažinojo nei A. D. ir A. V., todėl neturėjo tikslo juos apkalbėti. Be to, nukentėjusysis A. S. asmens parodymų atpažinti protokoluose atpažino bÅ«tent A. D. ir A. V. (t. 1, b. l. 113-120). IÅ¡ paties nuteistojo A. D. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jis A. S. nepažinojo, o pažinojo D. S. ir V. C., kurie atvažiuodavo pas jį į servisÄ tvarkyti savo automobilių.

Pripažino, kad su nuketėjusiuoju buvo susitikęs du kartus, t. y. vienÄ kartÄ prie parduotuvės „Mandarinas“, o kitÄ (duomenys neskelbtini). BÅ«tent D. S. ir V. C. veždami jį namo pasakė, kad reikia susitikti su „ačkariku“, kuris pardavinėja narkotikus, jis nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo, o tik stovėjo toliau. Tuo metu su juo kalbėjosi D. S. ir V. C., tačiau negali pasakyti apie kÄ , nes negirdėjo. Ä® antrÄ susitikimÄ vykęs, nes to prašė V. C., kadangi nukentėjusysis narkotikus pardavinėjo V.

C. sÅ«nui. Kai atvyko į vietÄ , ten automobilyje jau sėdėjo nukentėjusysis, V. C. ir jo sÅ«nus. Ä®sėdo į automobilį, tada A. S. ant automobilio grindų iÅ¡metė narkotikus ir jie pradėjo stumdytis, nes jis norėjo iÅ¡lipti per tÄ pusę, kur jis sėdėjo. Pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam, bet nestipriai, tada į automobilį įlipo nepažįstamas žmogus, kuris įlipo (duomenys neskelbtini) g. ir trenkė nukentėjusiajam taip, kad pasirodė kraujas. Å is asmuo atvyko su pilkos spalvos automobiliu, po to visi važiavo link (duomenys neskelbtini).

Ten matė kaip nukentėjusysis pasirašė kažkokius du dokumentus, nes vienas buvo blogai surašytas, ir tik vėliau sužinojo, jog ten buvo vekselis 35 000 Lt sumai (t. 6, b. l. 170-173, 179). Ikiteisminio tyrimo metu A. D. teigė, kad tikslios datos neprisimena, bet tai buvo 2010 m. kuomet jau buvo šilta, kadangi buvo sugedęs jo automobilis, paprašė D. S. ir V. C. parvežti iki prekybos centro „Mandarinas“. Privažiavus prie parduotuvės pamatė grupelę jaunuolių, tarp kurių buvo liesas vaikinas su akinukais.

Ä® jį parodė V. C. ir pasakė, jog jis parduoda narkotikus (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Paprašė, kad prieitų prie vaikino, uždėti rankÄ ant peties ir pakartyti, perspėti, kad jeigu dar pardavinės narkotikus bus blogai arba gaus. Jis padarė viskÄ ko buvo papraÅ¡ytas, o po to nuėjo namo. D. S. ir V. C. pasakė, kad toliau iÅ¡siaiÅ¡kins patys. TÄ pačiÄ dienÄ , jam kažkuris iÅ¡ jų paskambino ir jie susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) namo esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Susitikus jam padavė 1 500 Lt ir pasakė, jog čia jam už priėjimÄ prie vaikino ir pabuvimÄ su jais.

KitÄ dienÄ tuos pinigus pasiėmė D. S.. Dėl antrojo įvykio teigė, jog galimai įtarime nurodytų laiku pas jį į garaÅ¾Ä atvažiavo V. C., kuris paprašė vėl pagÄ sdinti tÄ vaikinÄ , kuris prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Jis sutiko. V. C. pasakė, jog jis su sÅ«numi važiuos susitikti su nukentėjusiuoju, ten jis turintis įsėsti į automobilį ir jį pagÄ sdinti, kadangi jau buvo įspėtas dėl prekiavimo narkotikais. V. C. nurodė susitikimo vietÄ , t. y. automobilių stovėjimo aikÅ¡telė netoli upės, netoli Seimo, ir laikÄ , apie 23.30 val.

A. D. patvirtino žinÄ s tÄ vietÄ ir atvyks sutartu laiku. Iki sutartos vietos jį pavežė draugas ir kai ėjo link aikÅ¡telės pamatė V. C. taksi automobilį, kuriame kažkas sėdėjo. Ä®sėdęs į automobilį kalbėjo rusiÅ¡kai, apie tai kÄ jau buvo sutaręs su V. C.. Vaikinas pradėjo stumdytis, nes norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, dėl to ir jis jį pradėjo stumdyti, gali bÅ«ti, kad ir sudavė kelis smÅ«gius į kÅ«nÄ , bet į veidÄ tikrai netrenkė. Tuo metu atsidarė kitos automobilio durys ir į automobilį įsėdo dar vienas nepažįstamas vyras apie 30-35 m., 185-190 cm Å«gio, stambaus kÅ«no sudėjimo, kuris iÅ¡ karto smogė vaikinui į veidÄ .

Po Å¡io smÅ«gio vaikinui pradėjo bėgti kraujas. Ä®sėdęs vyras pradėjo ant jo Å¡aukti, jog liepęs jam neprekiauti narkotikais, o jis neklausantis. Po to liepė važiuoti iÅ¡ tos aikÅ¡telės ir vėl lyg tai sudavė slystantį smÅ«gį per galvÄ . Visi jie nuvažiavo iki automobilių aikÅ¡telės (duomenys neskelbtini) Kažkuriuo metu vaikinas pradėjo siÅ«lyti pinigus, atidavė 3-4 polietileninius maiÅ¡elius su milteliais. Nukentėjusysis sakė, kad turi 10 000 Lt, kad gali juos atvežti, bet daugiau gali duoti tik pasiraÅ¡ydamas.

Po to kažkas padavė vekselio lapÄ , bet vaikinas jame užrašė blogÄ datÄ , tada jam davė dar vienÄ ir liepė perraÅ¡yti. Vaikinas abu popieriaus lapus rašė automobilyje, tačiau nei kas pasakė perraÅ¡yti, ar kokiÄ sumÄ Ä¯raÅ¡yti ir kada atiduoti neatsimena. Pripažįsta, kad tuo metu į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs ir D. S., tačiau jie parÅ«kė ir Å¡is iÅ¡važiavo. Vėliau nukentėjusįjį parvežė iki automobilio, o jį V. C. parvežė namo. Dar važiuojant namo V.

C. kažkas skambino ir sakė, jog tai to vaikino „stogas“. Pokalbis buvo trumpas ir baigėsi tuo, jog V. C. liepė „atÅ¡okti“ ir padėjo ragelį (t. 3, b. l. 86-88). Nuteistasis A. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. S. prašė jo pagalbos surasti narkotikų pardavėjÄ ir jį pagÄ sdinti, tačiau jis tuo metu negalėjo jam padėti, o privažiavo tik vakare prie J. c., kur jau buvo V. C., D. S., A. D., nepažįstamas vyriÅ¡kis ir nukentėjusysis A. S.. Automobilyje sėdėjo A.

D. ir A. S.. Jis į automobilį nesėdo, bet matė, jog A. S. sumuÅ¡tas. Teigia, kad nežino kas padavė vekselius, bet matė, kaip A. D. padavė kažkokius lapus A. S.. Pripažino, kad anksčiau nepažinojo nukentėjusiojo (t. 6, b. l. 180-181). Taigi tokie nuteistųjų A. D. ir A. V. parodymai iÅ¡ dalies patvirtina ir nukentėjusiojo A. S. parodymus, jog nukentėjusysis su A. D. buvo susitikęs du kartus, o su A. V. vienÄ kart, bei sutampa, kai kurios jų nurodomų susitikimų aplinkybės, tokios kaip A.

D. susitikimas prie parduotuvės ir (duomenys neskelbtini), smÅ«gių sudavimas, vekselių pasiraÅ¡ymas, o A. V. atvykimas į (duomenys neskelbtini) ir jo patvirtinimas apie A. S. sumuÅ¡imÄ ir vekselių pasiraÅ¡ymÄ .Teisėjų kolegija įvertina ir tai, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie prieÅ¡ jį panaudotÄ smurtÄ ir vertimÄ perduoti pinigus tiek vienu ir kitu atveju patvirtino dar ir nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. S.. Ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, jog jos sÅ«nus (A.

S.) pavasarį grįžo namo du kartus sumuÅ¡tas ir paprašė duoti pinigų, kuriuos turi atiduoti banditams. Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ savo sÄ skaitos banke „Snoras“ nuėmė 8 000 Lt ir padavė A. S.. <...> Apie 2010 m. rugpjūčio 27 d. namo grįžo purvinas ir su iÅ¡muÅ¡tu dantimi. Paklausus kas nutiko A. S. pasakė, jog jį sumušė storas vyras (t. 1, b. l. 152-153, t. 6, b. l. 48-49). Tiksli data kada buvo suduoti A. S. smÅ«giai patvirtino 2010 m. spalio 11 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 3787/10 (01), kurioje konstatuota, jog A.

S. padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos raudonyje su antrojo viršutinio danties kairėje pusėje vainiko lūžimu galimai įvyko 2010 m. rugsėjo 28 d. (t. 1 b. l. 36-37). Liudytoja L. M. taip pat patvirtino, jog jos anūkui 2010 m. rudenį buvo išmuštas dantis (t. 6, b. l. 49). Minėtas aplinkybes be šių įrodymų patvirtina V. C. ir jo sūnaus D. C. parodymai. V. C. buvo apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo. Šių apklausų metu iš esmės davė analogiškus parodymus, kad jis ir D.

S. buvo sugalvoję iÅ¡ A. S. iÅ¡reikalauti pinigų, apie tai papasakojo A. – S.(A. D.), kuris taip pat klausė ar gali užsidirbti iÅ¡ nukentėjusiojo. Nurodė, kad buvo ir toks atvejis, kai pats A. D. skambino nukentėjusiajam ir prašė, jog Å¡is jam atvežtų pora gramų amfetamino į (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais „Iki“ parduotuvę, prie „Medžiotojų“ restorano. Po 15-20 min D. S. paskambino A. S. ir paprašė pagalbos, nes ant jo „užvažiavo“ vyrukai ir jis nežino kÄ daryti.

Jis kartu su D. S. važiavo į vietÄ ir apsimetė derinantys reikalus su vyrais. A. S. pasakė, kad viskÄ suderino, bet Å¡is turintis susimokėti nusikalstamo pasaulio atstovams. Vėliau D. S. pasiÅ«lė ir vėl iÅ¡ nukentėjusiojo paimti vekselį ir susitarė, kad jis važiuotu pirkti narkotinių medžiagų iÅ¡ A. S. ir netyčia privažiuotų A. (A. D.), kuris įliptų į jo taksi automobilį ir pasakytų, jog Å¡is ir vėl prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Tada nukentėjusysis skambintų D.

S. ir Å¡is atvažiuotų kaip gelbėtojas, o S. (A. D.) sakytų, jog tikėjo juo kaip garantu, todėl dabar nori, kad nukentėjusysis pasiraÅ¡ytų vekselį. Tačiau realybėje išėjo kitaip, t. y. A. D. įlipęs į automobilį A. S. sudavė 4-5 smÅ«gius į krÅ«tinę ir pilvÄ , bei pareikalavo mokėti. Nukentėjusysis jo prašė, kad paskambintų D. S.. Jis paskambino ir pasakė, kad jų bendras pažįstamas vėl turi problemų. D. S. privažiavo po 5 min., kurio nurodymu visi nuvažiavo prie Moksleivių rÅ«mų.

Ten iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo 10 000 Eur, pagal tos dienos kursÄ tai buvo 35 000 Lt. Nukentėjusysis sakė, kad gali iÅ¡ karto duoti 10 000 Lt, bet jam nurodė surinkti visus pinigus ir perduoti jam arba D. S.. Teigia, kad buvo du vekseliai, kuriuos paruošė D. S., o pasirašė A. S. (t. 2, b. l. 173-176, 178-183). Tai, jog A. V. buvo automobilyje V. C. patvirtino 2012 m. balandžio 24 d. akistatos su A. V. metu (t. 3, b. l. 143-145) bei pagal nuotraukÄ atpažino A. V., kaip asmenį, kuris įsėdo į jo automobilį 2010 m. rugpjūčio 28 d., prie „S.“ ir A.

S. (t. 2, b. l. 189-193). Liudytojas D. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiavo su tėvu jo taksi automobiliu į miestÄ apie 23 val. Nuvažiavo prie Pedagoginio tilto, esančios aikÅ¡telės prieÅ¡ „Statoil“ degalinę, prie upės. Po 10 min. privažiavo „Nissan“ automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vaikinas apie 185 cm, liekno kÅ«no sudėjimo, su akiniais ir įsėdo į jų automobilį. Po trumpo laiko į automobilį dar įsėdo ir tėvo pažįstamas A. (A. D.), kuris dirba autoservise Å¡altkalviu.

Tarp to vaikino ir A. D. prasidėjo pasistumdymai, girdėjo kaip A. D. kelis kartus trenkė tam vaikinui. Po labai trumpo laiko įsėdo dar vienas vaikinas ir buvo pasakyta važiuoti į kitÄ vietÄ . Tėvas nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę už J. l. c., (duomenys neskelbtini). Sustojus automobiliui girdėjo kaip kalbėjo apie vekselio pasiraÅ¡ymÄ . Jie iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie automobilio kapoto, ten pamatė, jog nukentėjusiajam per lÅ«pÄ bėga kraujas. Po to jie vėl susėdo į automobilį ir vaikinas automobilyje kažkÄ pasiraÅ¡inėjo.

Papildomos apklausos metu nurodė, kad trečiojo vyro negalėtų atpažinti, bet minėtas vyras buvo įsėdęs į jų automobilį, tuo metu girdėjo smÅ«gius bei dalyvavo pasiraÅ¡ant vekselį (t. 2, b. l. 22-25). Teisme minėtas liudytojas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino. Be to, nurodė, kad iÅ¡ pradžių automobilyje buvo jis, jo tėvas ir nukentėjusysis, vėliau įlipo A. D. ir tik po to kitas vyras. Gale buvę vyrai vartojo smurtÄ , tačiau jis jų nestabdė, nes bijojo (t. 6, b. l. 146-147).

IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad jis nors ir tiksliai neįvardija antrojo asmens, kuris vartojo smurtÄ prieÅ¡ A. S., bet pilnai patvirtina V. C. ir A. S. parodymus apie vykusius įvykius. Visa tai paneigia nuteistojo A. V. iÅ¡keltÄ versijÄ , jog V. C., D. C. ir A. S. parodymai vienas kitam prieÅ¡tarauja. Be to, įvertinus aukščiau aptartus asmenų parodymus ir kitų byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. D. dalyvavo dviejose atskirose nusikalstamose veikose, t. y. 2010 m. gegužės 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 22 val., o A.

V. vienoje – 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 22 val., o nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iÅ¡keltos versijos, jog jie nedalyvavo darant nusikalstamas veikas, paneigiamos.Nuteistasis A. D. tiek 2010 m. gegužės 15 d., tiek rugsėjo 28 d. veikė tiesiogine tyčia, nes jis minėtais abiem atvejais dalyvavo ir suvokė, kad verčia A. S. įvykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ (2010 m. gegužės 15 d. perduoti 10 000 Lt, o 2010 m. rugsėjo 28 d. privertė pasiraÅ¡yti du vekselius po 35 000 Lt V.

C. vardu) panaudodamas smurtÄ abejuose epizoduose ir norėjo taip veikti. Nuteistasis A. V. taip pat veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo nėra susiklostę jokie civiliniai teisiniai santykiai, todėl neturėdamas teisėto pagrindo ir panaudodamas smurtÄ reikalavo pasiraÅ¡yti vekselius vien tik už tai, jog A. S. prekiauja narkotinėmis medžiagomis ir norėjo taip veikti. Kaip jau buvo minėta anksčiau BK 181 straipsnio 3 dalies iÅ¡skiriamasis požymis yra didelė prievartaujamo turto vertė.

Taigi, didelės vertės turto prievartavimas yra tada, kai kaltininkas verčia nukentėjusįjį suteikti turtinę naudÄ , kurios piniginės sumos iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ija 250 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ sprendžiant apie didelės vertės turto prievartavimÄ , bÅ«tina atsižvelgti tiek į objektyviai iÅ¡reikÅ¡tos turtinės pretenzijos dydį, tiek į kaltininko siekį gauti didelę turtinę naudÄ tikrumÄ . IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 22 val., iÅ¡ A.

S. buvo neteisėtai reikalaujama ir panaudojant smurtÄ dėl ko buvo priverstas pasiraÅ¡yti du vekselius po 35 000 Lt. Vienas buvo iÅ¡raÅ¡ytas 2010 m. liepos 28 d., o kitas 2010 m. rugpjūčio 28 d. (t. 2, b. l. 111-112, 126-133), o tai parodo, kad realiai buvo pasiraÅ¡yti vekseliai 70 000 Lt sumai. Kadangi Å¡i veika yra formali, tad ji laikoma baigta nuo to momento, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos. Nuteistasis A. V. nepagrįstai teigia, kad jo kaltė negali bÅ«ti grindžiama liudytojų V.

R., A. G., M. B. parodymais, nes jie susiję su pirmuoju bylos epizodu ir niekaip neįrodo jo kaltės. Liudytojai V. R., M. B., D. T. patvirtino, jog į juos buvo kreiptasi dėl 70 000 Lt išieškojimo iš A. S. ir jie atliko su tuo susijusius darbus (t. 1, b. l. 165, 167-171, t. 6, b. l. 88, 115-117). Nukentėjusieji A. S., I. S. ir L. M. taip pat patvirtino, jog gavo pranešimus ir dėl 70 000 Lt sumos vekselių apmokėjimo (t. 6, b. l. 46-50). Visa tai įrodo, kad nuteistieji A. D. ir A. V. privertė pasirašyti 70 000 Lt sumai vekselius, o nuteistasis D.

S. ir V. C. siekė bÅ«tent tokiÄ pinigų sumÄ ir iÅ¡sireikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo A. S., kuri pagal tuo metu buvo žymiai didesnė nė 250 MGL. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančių įrodymų visuma padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės, todėl pagrįstai A. D. nuteisė pagal BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalis, o A. V. – BK 181 straipsnio 3 dalį. Nuteistieji A. D. ir A. V. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas jų kaltę grindė nukentėjusiojo A.

S. ir V. C. parodymais, nes Å¡ie asmenys tuo metu vartojo narkotines medžiagas bei davė nenuoseklius ir prieÅ¡taringus parodymus, todėl pagal LAT praktikÄ tokiais parodymais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (LAT nutartis Nr. 2K-15/2006). Nuteistųjų minimame LAT nutartyje yra nurodyta tai, jog polinkis svaigintis lakiosiomis medžiagomis, psichikos sutrikimai ir panaÅ¡Å«s duomenys apie parodymus duodantį asmenį yra svarbÅ«s faktoriai, į kuriuos bÅ«tina kreipti dėmesį vertinant asmens pateikiamos informacijos patikimumÄ .

Vieno asmens skirtingu metu pateikiamos informacijos prieÅ¡taringumas, Å¡ios informacijos nesutapimas su kitų asmenų apie tas pačias aplinkybes pateikiama informacija taip pat yra požymiai, mažinantys galimybes tokia informacija kaip įrodymu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Taigi formuojant teismų praktikÄ nebuvo uždrausta remtis tokių asmenų parodymais, tik atkreipiamas dėmesys, jog tokius parodymus reikia vertinti lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir Å¡iame sprendime aptartų įrodymų matyti, kad nuteistųjų A.

D. ir A. V. kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiojo A. S. ir V. C. parodymais, bet byloje esančių įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiųjų I. S., L. M., pačių nuteistųjų D. S., A. D. ir A. V., liudytojų D. C., V. R., M. B., D. T., A. G. parodymais, kratos protokolais, specialisto iÅ¡vada ir kitais teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Nuteistųjų A. D. ir A. V. manymu buvo netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas ir nepagrįstai atmestas advokato praÅ¡ymas grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose padaryti įraÅ¡ai bÅ«tų panaikinti.

Ä®statymo leidėjas numatė tik du atvejus kada perdavus baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯ teismÄ galimas jos perdavimas prokurorui, t. y. BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas (bylos parengimo nagrinėti teisme metu) ir BPK 303 straipsnio 6 dalis (priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį). Teismas vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu gali perduoti prokurorui tik tuomet, jeigu yra kaltinamojo akto trÅ«kumai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ negali bÅ«ti laikomos kliÅ«timis, neleidžiančiomis nagrinėti bylÄ teisme, ikiteisminio tyrimo neiÅ¡samumas ir kitokie bylos trÅ«kumai.

Kadangi nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes paÅ¡alinti arba bent neutralizuoti trÅ«kumus byloje. 2014 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje, prokurorui perskaičius kaltinamÄ jį aktÄ , kiekvienam iÅ¡ kaltinamųjų teisėja uždavė klausimÄ , ar jie suprato, kuo kaltinami ir ar prisipažįsta dėl kaltinimo. Visi kaltinamieji nurodė supratę, kuo kaltinami, bet kaltės nepripažino. Taigi kliūčių pradėti nagrinėti bylÄ dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų, trukdančių nagrinėti bylÄ teisme, neiÅ¡kilo.

Be to, nei kaltinamieji, nei jų gynėjai vėlesnių teismo posėdžių metu nenurodė jokių šio procesinio dokumento trūkumų. Šio posėdžio metu advokatas S. Pelšas dėl bylos perdavimo prokurorui kreipėsi ne dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, o dėl to, jog nėra duomenų kaip prokurorai reagavo į jo manymu nukentėjusiojo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi advokatas iš esmės nenurodė jokių kaltinamojo akto trūkumų. Kolegijos manymu BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai pažeisti nebuvo.

Aptartais argumentais paneigiamas nuteistųjų manymas, kad baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta prokurorui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. ir A. V. buvo nuteisti, todėl nebuvo pagrindo taikyti ir BPK 303 straipsnio 6 dalį. Kadangi nuteistieji A. D. ir A. V. praÅ¡o juos iÅ¡teisinti, teisėjų kolegija įvertina ir jiems paskirtas bausmes, nes skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Ä®statymas nė vienam iÅ¡ jų nesuteikia prioriteto.

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Paskirta bausmė yra veiksminga tada, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytus reikalavimus, bet ir į nusikaltusio asmenybę apibÅ«dinančius požymius, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, visuomenės intereso reikÅ¡mę vykdant teisingumÄ ir pan., nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir jų visumÄ .

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytÄ bausmės dydį, kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (LAT nutartis 2K-137/2013).Pirmosios instancijos teismas teisingai bausmes paskyrė nuteistiesiems A. D. ir A. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgė į BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bausmių nustatymo taisykles, jų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir A.

D. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalto bendrininkų grupe. A. D. padarė dvi sunkias nusikalstamas veikas bendrininkų grupe. Anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas, iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus, dirba, vedęs (t. 3, b. l. 106-113, t. 6, b. l. 36-40, 175). A. V. padarė vienÄ sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , praeityje vienÄ kart teistas, bet teistumas iÅ¡nykęs, ne kartÄ baustas administracine tvarka, rÅ«pinasi neįgalia motina, turi nepilnametį vaikÄ , dirba, teigiamai charakterizuojamas (t. 3, b. l. 183-194, t. 5, b. l. 85-88, t. 6, b. l. 176-178).

Pirmosios instancijos teismas visa tai įvertinęs skyrė nuteistiesiems pagrįstas ir ne per griežtas bausmes. Kaip matyti A. D. už nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, t. y. mažesnę nė sankcijoje numatytas vidurkis, nes įstatymo leidėjas numatė laisvės atėmimÄ iki 8 metų. Už BK 181 straipsnio 3 dalį abiems nuteistiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, t. y. bausmės minimumas, nes sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 10 metų.

Todėl nėra jokio pagrindo nuteistiesiems A. D. ir A. V. skirti Å¡velnesnes bausmes. Be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jiems bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju A. S. ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteitųjų priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Nuteistieji D. S. ir A. D. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nesutinka su jiems pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais dėl neturtinės žalos, o nuteistasis A.

V. iÅ¡ esmės ginčija savo nuteisimÄ , o tai apima ir civilinių ieÅ¡kinių priteisimÄ iÅ¡ jo ir kitų nuteistųjų. Tokie nuteistųjų praÅ¡ymai iÅ¡ dalies yra pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiesiems priteistos turtinės, neturtinės žalos ir su atstovavimo iÅ¡laidomis susijusius klausimus. IÅ¡ byloje esančių trijų civilinių ieÅ¡kinių matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. M. praÅ¡o priteisti 13 000 Lt (3 765,06 Eur) turtinės ir 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinės žalos bei proceso iÅ¡laidas – 2 000 Lt (579,24 Eur) už advokato darbo apmokėjimÄ .

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. S. praÅ¡o priteisti 9 000 Lt (2 606,58 Eur) turtinės ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos bei proceso iÅ¡laidas – 2 000 Lt (579,24 Eur) už advokato darbo apmokėjimÄ . Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. S. praÅ¡o priteisti 1 000 Eur ir 1 000 Lt (289,62 Eur) turtinę ir 110 500 Lt (32 003,01 Eur) neturtinę žalÄ (t. 5, b. l. 66-72).Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamÄ ja byla.

Pažymėtina, kad BPK nėra numatyta turtinės ir neturtinės žalos sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo, tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokiais atvejais vadovaujamasi civiliniu kodeksu bei LAT suformuota praktika. Taigi, turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų).

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas, kuris teigia, kad jÄ patyrė. Ä®rodinėjimo priemonės civiliniame procese yra Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų iÅ¡vados (CPK 177 straipsnis).Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad iÅ¡ nukentėjusiojo A.

S. buvo prievartaujamas turtas tris kartus, t. y. 2010 m. balandžio 8 d., apie 20 val., kai D. S. ir V. C., panaudojant psichinę prievartÄ , privertė pasiraÅ¡yti 15 000 Lt vekselį, 2010 m. gegužės 15 d., kai A. D., panaudojant smurtÄ , savo naudai vertė perduoti 10 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 28 d., 22 val., kai A. D., D. S., A. V. ir V. C., panaudojant smurtÄ , privertė pasiraÅ¡yti du vekselius, viso 70 000 Lt sumai. Taigi baudžiamojoje byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai turi pagrindÄ reikalauti iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų, kurie pripažinti kaltais, atlyginti jiems nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .Nuteistasis D.

S. ir V. C. pripažino, kad pirma A. S. V. C. perdavė 1 000 Lt, o po to dalyvaujant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams A. S., I. S. ir L. M. buvo perduota V. C. 14 000 Lt. Minėtus pinigus jie pasidalino. Tokius jų parodymus patvirtino ir nukentėjusieji. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. M. jau ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo banko iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog buvo iÅ¡imta 8 000 Lt ir 1 860 JAV dolerių, konvertuota 1 870 JAV dolerių į 5 022,13 Lt (t. 1, b. l. 141-149), ir taip įrodė, jog patyrė turtinę žalÄ 13 000 Lt.

Nukentėjusieji A. S. ir I. S. tokių banko iÅ¡rašų nepateikė, tačiau tai, jog A. S. mokėjo 1 000 Lt, o I. S. prisidėjo prie L. M. surinktų pinigų 1 000 Lt, patvirtino ir nuteistasis D. S. ir V. C.. Jie nurodė, kad bÅ«tent tÄ dienÄ gavo 14 000 Lt. Tačiau A. S. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta 1 000 Eur suma neva sumokėta už 15 000 Lt vekselį niekuo nepagrįsta ir neįrodyta. IÅ¡ paties nukentėjusiojo A. S. paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad jis nemini 1 000 Eur sumos. 2010 m. gegužės 3 d. paprastasis vekselis 10 500 Lt pasiraÅ¡ytas tik A.

S. (t. 1, b. l. 7). Nuteistasis D. S. ir V. C. duodami parodymus nurodė iÅ¡ A. S. gavę tik litus, o apie pinigų sumÄ gautÄ eurais nieko nemini. Nukentėjusiojo motina I. S. teigė, jog tuo metu A. S. mokėsi ir niekur nedirbo, todėl ji duodavo jam pinigų (t. 1, b. l. 152-153). Pažymėtina ir tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme I. S. ir L. M. nepatvirtino, jog tuo laikotarpiu A. S. bÅ«tų davusios tokiÄ pinigų sumÄ ar žinojusios apie tokios sumos perdavimÄ . Be to, kaip jau buvo minėta V.

C. buvo perduota bÅ«tent 14 000 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ nuteistojo D. S. priteisė 1 000 Eur turtinę žalÄ nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S., todėl Å¡ioje dalyje mažintinas A. S. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti iki 289,62 Eur. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė aritmetinę klaidÄ apskaičiuodamas nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L.

M. turtinę žalÄ , kaip jau buvo minėta anksčiau ji prašė priteisti 13 000 Lt (3 765,06 Eur) turtinės žalos. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad dalį Å¡ios turtinės žalos D. S. įmokėjo į L. M. sÄ skaitÄ , t. y. pateikė teismui „Swedbank“ mokėjimo nurodymus Nr. 189, 190, 191, kuriuose nurodyta, jog iÅ¡ viso L. M. sumokėta 2 172,50 Eur už žalÄ (t. 7, b. l. 7-9). Å iÄ sumÄ Vilniaus apygardos teismas įvertino, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iÅ¡ nuteistojo D.

S. nukentėjusiajai L. M. priteisia 2 171, 86 Eur turtinės žalos. Teisėjų kolegija tai vertina kaip aritmetinį apsirikimÄ , kuris turi bÅ«ti iÅ¡taisytas, nes iÅ¡ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės reikalaujamos      13 000 Lt (3 765,06 Eur) turtinės žalos atėmus nuteistojo įmokėtÄ sumÄ (2 172,50 Eur) gaunasi       1 592,56 Eur. NeiÅ¡taisius minėtos aritmetinės klaidos nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė nepagrįstai gautų didesnę turtinę žalÄ nei prašė civiliniu ieÅ¡kiniu ir nei yra įrodyta.

Dėl Å¡ios priežasties keistina nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria iÅ¡ nuteistojo D. S. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. M. turtinė žala, nurodant priteisti 1 592,56 Eur.Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pripažįsta, jog iÅ¡ nukentėjusiojo A. S. prievartaujant turtÄ tuo pagrindu, jog buvo pasiraÅ¡ytas 15 000 Lt vekselis, turtinę žala 1 000 Lt patyrė bei nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. S., tačiau rezoliucinėje dalyje iÅ¡ nuteistojo D.

S. jai nepriteisiama 1 000 Lt (289,62 Eur) turtinė žala. Kaip jau buvo minėta anksčiau pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Å iame epizode už nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. S. patirtÄ 1 000 Lt turtinę žalÄ atsakingas bÅ«tent nuteistasis D. S., todėl tik iÅ¡ jo ir turi bÅ«ti priteista I. S. 1 000 Lt (289,62 Eur) turtinė žala. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. S. patirta 8 000 Lt (2 316,96 Eur) turtinė žala, kuomet ji perdavė A.

S., jog Å¡is perduotų asmeniui (A. D.) reikalavusiam 10 000 Lt, yra įrodyta ne tik jos duotais parodymais, bet ir nukentėjusiojo A. S., V. C. parodymais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos visiÅ¡kai tenkinamas ir pagrįstai iÅ¡ nuteistojo A. D. priteisė 2 316,96 Eur turtinę žalÄ . Kadangi A. D. yra tas asmuo, kuris atsakingas už Å¡ios veikos padarymÄ ir privalo visiÅ¡kai atlyginti I.

S. padarytÄ turtinę žalÄ .Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas neturtinę žalÄ iÅ¡ nuteistojo D. S. priteisė po 289,62 Eur nukentėjusiesiems L.

M. ir A. S., iÅ¡ nuteistojo A. D. priteisė 289 Eur nukentėjusiajai I. S., iÅ¡ nuteistųjų D. S., A. D. ir A. V. priteisė 3 000 Eur nukentėjusiajam A. S.. Apygardos teismas tik formaliai nurodė priežastis, kuriomis remiantis nusprendė priteisti iÅ¡ nuteistųjų neturtinę žalÄ visiems trims nukentėjusiesiems, t. y. A. S. priteisė 289,62 Eur vien už tai, jog jis patyrė psichinę prievartÄ , 3 000 Eur priteisė už tai, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , psichinę prievartÄ , grasinimus, baimę;

L. M. buvo priteista už tai, jog ji patyrė moralinę žalÄ , nepatogumus; I. S. – už patirtus iÅ¡gyvenimus. BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT)1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gautų.

KT pabrėžė, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (KT 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetencijÄ sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ priteisti, tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebÅ«tų nepagrįstai iÅ¡plėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sÄ lygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali Å¡iandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra bÅ«tinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.

LAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymÄ lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalÄ . Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ veiksnių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (LAT nutartys Nr. 3K-3-394/2006, Nr. 3K-3-393/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams neturtinės žalos atlyginimÄ , nepasisakė, kokia neturtinė vertybė yra pažeista ir kodėl už jÄ turi bÅ«ti atlyginama. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos tik prieÅ¡ A. S.. PrieÅ¡ jį buvo panaudotas tiek psichologinis tiek ir fizinis smurtas. Specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyta, kad A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. nuo smÅ«gio iÅ¡lūžo antro virÅ¡utinio danties kairės pusės vainikas.

Pats nukentėjusysis savo civiliniame ieÅ¡kinyje teigia, kad po nusikaltimo patyręs didelį stresÄ , labai bijojęs iÅ¡eiti iÅ¡ namų, turėjo ilgai slapstytis. Nukentėjusysis savo neturtinę žalÄ vertino ne objektyviai, o subjektyviai, t. y. nurodė 110 500 Lt sumÄ , kuriÄ gavo sudėjęs pasiraÅ¡ytus vekselius. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau aptartais įrodymais buvo nustatyti nuteistųjų neteisėti veiksmai, nukentėjusiajam padaryta žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusių asmenų kaltė, tačiau įvertinama ir tai, kad po pirmojo pinigų perdavimo A.

S. ir toliau bendravo su D. S. ir V. C., iÅ¡kilus konfliktinei situacijai kreipėsi ne kartÄ pagalbos į D. S., pats užsiėmė neteisėta veikla, todėl iÅ¡ karto nesikreipė į teisėsaugos pareigÅ«nus. Teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistųjų D. S., A. D. ir A. V. solidariai priteista 3 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S.. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tokios kategorijos bylose neturtinė žala pritiesiama nuo 1 500 Lt (434,43 Eur) iki 30 000 Lt (8 688,60 Eur).Tačiau nepagrįstai priteista neturtinė žala iÅ¡ nuteistojo D.

S. po 289,62 Eur nukentėjusiesiems L. M. ir A. S., iš nuteistojo A. D. – 289 Eur nukentėjusiajai I. S.. Kaip jau buvo minėta A. S. po pirmojo turto prievartavimo ir toliau palaikė draugiškus santykius su D. S. ir V. C., tiekdavo jiems narkotines medžiagas, skambindavo bei prašydavo pagalbos. Tiek ikiteisminiam tyrime tiek ir teisme nenurodė, kad būtų bijojęs D. S. ar vengęs su juo susitikti po pirmojo vekselio pasirašymo, vekselį iš esmės pasirašė dėl paties neteisėtų veiksmų, t. y. davė pinigų ir prašė V.

C. jam įgyti narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios L. M. ir I. S. patyrė turtinę žalÄ , tačiau nėra jokio pagrindo joms priteisti ir neturtinę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios perduodamos pinigus žinojo, kad juos duoda asmenims, kurie neturi teisėto pagrindo jų reikalauti. Net ir perdavusios pinigus nesikreipia į teisėsaugos pareigÅ«nus. Be to, prieÅ¡ jas nebuvo vartojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas.

Savo iÅ¡gyvenimus sieja tik su A. S. patirtais iÅ¡gyvenimais ir iÅ¡ jo prievartaujama 70 000 Lt suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (LAT nutartys Nr. 3K-3-417/2013, Nr. 3K-3-337/2006). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms po pinigų perdavimo bÅ«tų sutrikusi sveikata, ar bÅ«tų iÅ¡gyvenusios ilgalaikį stresÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos į advokatÄ S. GedvilÄ buvo kreiptasi praėjus neilgam laiko tarpui po A. S. sumuÅ¡imo 2010 m. rugsėjo 28 d., nes jau 2010 m. spalio 7 d. A. S. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su pareiÅ¡kimu. Jau ikiteisminio tyrimo metu I. S. patvirtino, kad po 2010 m. rugsėjo 28 d. įvykusio įvykio iÅ¡ karto kreipėsi į advokatÄ S. GedvilÄ (t. 1, b. l. 152-153). Å ios aplinkybės tik įrodo, jog nukentėjusiosioms jau nebuvo pagrindo bijoti, nes pagalbos kreipėsi į profesionalų teisininkÄ , kuris turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir galimus sprendimo bÅ«dus.

Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad prieÅ¡ I. S. ir L. M. nuteistieji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai joms priteisė neturtinę žalÄ ir Å¡ioje dalyje keičiamas nuosprendis, t. y. nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovių I. S. ir L. M. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atmetami.Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad ne jie nukentėjusiajam A. S. sudavė smÅ«gius, todėl iÅ¡ jų neturi bÅ«ti priteista solidariai.

Su tokiais nuteistųjų argumentais negalima sutikti, nes CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, t. y. atsako nusikalstamos veikos bendrininkai. Tačiau tai nėra vienintelis solidariosios atsakomybės taikymo atvejis. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu;

2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. Å¡iuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalÄ padariusio asmens veiksmų neteisėtumÄ ;

3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo;

4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų;

5) kai pareiga atlyginti žalÄ atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais);

6) kai žalÄ padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už Å¡io asmens veiksmus (LAT nutartis Nr. 3K-7-59/2008). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistieji D. S., A. D. ir A. V. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe siekiant bendrų tikslų ir pasekmių, t. y. žala atsirado kaip visų nuteistųjų veiksmų padarinys. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ solidariai yra pagrįstas.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs asmenį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato (taip pat ir advokato padėjėjo), dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti dėl kurio kaltininko nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam ar civiliniam ieÅ¡kovui teko samdyti advokatÄ , ar tos iÅ¡laidos pagrįstos, nuteistojo turtinę padėtį. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I. S. ir L. M. patyrė turtinę žalÄ . I. S. davė pinigus epizoduose, kuriuose dalyvavo nuteistieji D. S. ir A. D., o L. M. – D. S., o tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent iÅ¡ jų joms turi bÅ«ti priteista patirtas iÅ¡laidas samdant advokatÄ .

Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo D. S. priteisė 579,14 Eur nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. M., iš nuteistųjų D. S., A. D. ir A. V. po 96,54 Eur nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S.. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti du pinigų priėmimo kvitai Nr. 437649, 437650 už advokato paslaugas L. M. ir I. S., civiliniai ieškiniai (t. 5, b. l. 65, 70). Advokatas S. Gedvilas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kurie vyko nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki bylos išnagrinėjimo.

Todėl kvituose nurodyta po 2 000 Lt suma nėra didelė. Nuteistieji yra jauno amžiaus dirbantys, todėl turi galimybę tokias proceso išlaidas apmokėti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. M. pagrįstai priteistos 579,14 Eur proceso išlaidos susijusios su advokato paslaugų apmokėjimu. Pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, jog nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S. turi būti išieškotos proceso išlaidos, tačiau nepateikiant motyvų ir argumentų priteistos iš nuteistųjų D.

S., A. D. ir A. V. po 96,54 Eur. Teismas įvertinęs aukščiau paiminėtus įrodymus ir tai, jog I. S. patyrė iÅ¡laidas bÅ«tent dėl nuteistųjų D. S. ir A. D. neteisėtų veiksmų ir nesant pagrindo Å¡ias iÅ¡laidas mažinti, iÅ¡ jų priteisia po 289,57 Eur už advokato paslaugų apmokėjimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ nuteistųjų D.

S., A. D. ir A. V. priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei proceso iÅ¡laidos, ir Å¡ioje dalyje nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų I. S., L. M. ir A. S. civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡spręsti:Priteisti iÅ¡ nuteistojo D. S. 1 592,56 Eur turtinės žalos ir 579,14 Eur proceso iÅ¡laidų už advokato darbo apmokėjimÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. M..Priteisti iÅ¡ nuteistojo D. S. 289,62 Eur turtinės žalos ir 289,57 Eur proceso iÅ¡laidų už advokato darbo apmokėjimÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I.

S..Priteisti iÅ¡ nuteistojo D. S. 289,62 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S..Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. D. 2 316,96 Eur turtinės žalos ir 289,57 Eur proceso iÅ¡laidų už advokato darbo apmokėjimÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. S..Priteisti iÅ¡ nuteistųjų D. S., A. D. ir A. V. solidariai 3 000 Eur žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S..Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. S. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 1 000 Eur turtinės ir 289,62 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ nuteistojo D.

S. atmesti.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. S. ir L. M. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai                                                                        Laima Garnelienė                                                                         Kęstutis Jucys       Svajūnas Knizleris