2025-07-09 Nr. CB-4016-2-54-3-01019-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2529

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01019-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 4 d. paduotu ieškovės Degučių sentikių pomorų religinės bendruomenės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teisinės registracijos panaikinimo ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą, kuriuo ieškinio dalis dėl reikalavimo pripažinti, kad pastatas – koplyčia nuosavybės teise priklauso Degučių sentikių pomorų religinei bendruomenei, atmesta, kitoje dalyje ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Vertinant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų materialiosios teisės normų aiškinimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47, 6.470, 1.80 straipsnių, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 2–5 straipsnių kontekste kylą akivaizdus prieštaringumas, kadangi toks aiškinimas reiškia, kad nors atsakovė ir nebuvo sukūrusi statinio, tačiau laikoma tradicine religine bendruomene, o atsakovė nors ir yra buvusios religinės bendruomenės teisių tęsėja ir statinį rekonstravo – jokių teisių į jį neturi ir negali turėti, nors jau savaime vien dėl ginčų su atsakove negali būti jos dalimi.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Ginčo turtas iš esmės išliko per visą carinės okupacijos, tarpukario, sovietinės okupacijos laikotarpį. Statinys nebuvo nugriautas, nugriuvęs, jis nebuvo perstatytas, o Degučių sentikių pastangomis suremontuotas. Tai yra svarbi aplinkybė leidžianti teigti, kad turtas nebuvo sukurtas tik 2009 metais ar iki to jo egzistavimas galėtų būti paneigtas. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytos išvados apie tai, kad iš esmės nesvarbu, kas statinį sukūrė ar jį valdė iki jo kapitalinio remonto, nėra esmingai svarbiomis. Priešingai – iš ne teisės teisė kilti negali, o toks klaidingas vertinimas ir lemia, kad atsakovė, neturėdama jokio faktinio ar teisinio pagrindo šį turtą pasisavino.

3. Teismai nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, kadangi remiantis teismų pateiktais išaiškinimais ieškovei teisė į restituciją atmetama dėl ieškovės statuso, t. y. nepriskyrimo tradicinei bendruomenei, kai kita tradicinė bendruomenė nepagrįstai privilegijuota, nors iš bylos medžiagos ir matyti, kad ginčo turto ji nėra sukūrusi. Neproporcingas formalumas (pvz., registracijos laikas) negali eliminuoti teisės į restituciją, jei bendruomenė atstovauja istoriškai egzistavusiam subjektui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti Degučių sentikių pomorų religinės bendruomenei (j. a. k. 305221393) 187 (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. birželio 27 d. Ignalinos kredito unijoje, kodas ZO48150.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė