08a852cd-fe52-49af-b6d3-5e2053e6fa8a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-369-485/2019 Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00088-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. G. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 7 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam R. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu ir 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. lapkričio 13 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 13 d. Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ â€“ 2019 m. kovo 7 d. neatlikta bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 6 dienos.

3. Komisijos 2019 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 81/04-172 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 7 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam R. G..

5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ skundžiamo nutarties teksto neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių Komisijos nutarimas nepatvirtintas, bei kokie reikalavimai keliami jį patvirtinti. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Rec(2003)22 numatyta, kad valstybės – Europos SÄ jungos narės įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis Å¡iose rekomendacijose iÅ¡dėstytais principais, o 18 principas nustato, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s. 20 principe numatyta, kad jie turi bÅ«ti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. 5.2.

Skundo autoriaus teigimu, priimant skundžiamÄ nutartį, nebuvo pagrindo netvirtinti teisėto ir motyvuoto komisijos nutarimo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sÄ lygos, kad nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ paleisti lygtinai. 5.3. Nuteistasis teigia, jog skundžiamoje nutartyje apie jį pateikiami klaidingi faktai. Prokurorė, pateikusi atsiliepimÄ , siekia pristatyti jį teismui kaip įmanoma blogiau, nesistengdama patikrinti faktų.

Nors anksčiau jam yra taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jis nėra pažeidęs teismo skirtų įpareigojimų, o, pasak prokurorės, jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, juos pažeidęs, buvo grÄ Å¾intas į pataisos įstaigÄ . 5.4. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio nuostatomis sprendimo dėl lygtinio paleidimo priėmimo prerogatyva perkelta visuomeniniais pagrindais veikiančioms lygtinio paleidimo komisijoms, teismui iÅ¡ naujo vertinti lygtinio paleidimo kriterijus nėra įstatyminio pagrindo.

Komisijos nutarimas yra pagrįstas, motyvuotas, kadangi tiek egzistuoja formalÅ«s lygtinio paleidimo taikymo kriterijai, tiek stebimi žymÅ«s nuteistojo elgesio korekcijos požymiai. Skunde taip pat pažymima, jog nuteistasis visuomet nurodė turintis darbÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo pagalba reikalinga sutuoktinei, kuri viena augina jų bendrÄ dukrÄ . Po lygtinio paleidimo klausimo svarstymo nuteistasis buvo penkis kartus paskatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nepalaiko nuteistųjų subkultÅ«ros nuostatų.

Nuteistasis yra įvykdęs visas įmanomas individualios socialinės reabilitacijos priemones, iÅ¡klausęs paskaitas, dalyvavęs mokymo programose ir užsiėmimuose, o atsisakymas tvirtinti lygtinį paleidimÄ turi bÅ«ti laikomas bausmės atlikimo proceso norma, bendra taisykle, bet ne iÅ¡imtimi.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis R. G. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, taip pat yra pateikęs praÅ¡ymÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog vien Å¡ių aplinkybių pakanka lygtinio paleidimo taikymui nėra, kadangi tam taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ OASys metodika, R. G. nustatoma vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 5 balais. Å i aplinkybė teigiamai apibÅ«dina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindÄ spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visÄ bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas iÅ¡imtinai teigiama linkme (rizika nusikalsti pataisos proceso metu buvo padidėjusi dėl vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo 2018 metais), be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (21 balas), kuriuos nuteistasis turi galimybę savo kryptingomis pastangomis sumažinti, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

10. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimÄ , motyvais, skunde pažymi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijÄ Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimÄ taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sÄ lygas. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas teismui sprendžiant dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, nėra diskriminuojantis, kadangi nepažeidžia bendrųjų teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo, humaniÅ¡kumo principų. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymas yra iÅ¡imtinė nuostata iÅ¡ bendrosios taisyklės, jog nuteistieji, kuriems apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, privalo jÄ atlikti.

11. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį jis Å¡iuo metu atlieka bausmę, priėmimo, buvo teistas tris kartus dėl nusikalstamų veikų turtinėms teisėms bei nuosavybei įvykdymo.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant, ir probacija dėl įpareigojimų nesilaikymo jam buvo panaikinta. Be to, R. G. buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, taip pat skirta Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmė – laisvės apribojimas, tačiau tokiu bÅ«du nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kadangi nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kurių pavojingumas didėjo.

Ä® ankstesnę kriminalinę praeitį buvo atsižvelgiama aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio rizikÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

12. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, prieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Minėta, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi jÄ skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, bÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti.

13. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį. BÅ«tent iÅ¡ to, kaip nuteistasis vykdo Å¡ias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindÄ spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas suraÅ¡ant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibÅ«dinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

14. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerÄ elgesį buvo skatintas. Be to, jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, atlikdamas bausmę įgijo specialybę, užsiima kÅ«rybine veikla. Å ie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes, vien Å¡ių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

15. Nuteistajam socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami Å¡eÅ¡i kriminogeniniai veiksniai. Ankstesnių teistumų skaičius priskiriamas statiniams veiksniams, tačiau nuteistojo pastangos eliminuojant dinaminius rizikÄ nusikalsti didinančius veiksnius nepakankamos. Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, kad nuteistasis iki Å¡iol pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuo bausmės atlikimo pradžios jis sistemingai baudžiamas drausmine tvarka, be kita ko, ir už Å¡iukščius vidaus tvarkos taisyklių bei režimo pažeidimus (mobilaus ryÅ¡io telefono turėjimÄ , alkoholio vartojimÄ pataisos namuose, pornografinio turinio medžiagos laikymÄ ).

Tai, jog paskutinioji nuobauda jam buvo paskirta dar 2018 m. birželio 1 d. (panaikinta 2018 m. gruodžio 19 d. prieÅ¡ terminÄ ), sudaro pagrindÄ spręsti, jog nuteistasis, net ir bÅ«damas struktÅ«ruotoje aplinkoje, į priežiÅ«rÄ yra linkęs žiÅ«rėti su iÅ¡lygomis ir nesugeba tinkamai laikytis nustatytų normų bei režimo reikalavimų. Be to, kaip kriminogeniniai veiksniai taip pat iÅ¡skiriami nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, kadangi nuteistojo problemų sprendimo įgÅ«džiai iki Å¡iol iÅ¡lieka silpni, jis yra linkęs pasielgti impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas, neįvertinęs ankstesnio patyrimo, iÅ¡ ko galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisÄ moninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant prieÅ¡ingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir bÅ«nant struktÅ«ruotoje aplinkoje nėra pakankama.

16. Pažymėtina ir tai, kad pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raÅ¡tai dėl teismo priteistų ieÅ¡kinių ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymo bendrai 1 365,96 Eur sumai, iÅ¡ kurios atlyginta 41,57 Eur. Nuteistasis yra pateikęs 7 banko mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad jo sutuoktinė S. G. moka po 10 Eur į antstolės sÄ skaitÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytais duomenimis, jog Å¡i aplinkybė leidžia manyti, kad nuteistasis yra suinteresuotas dengti įsiskolinimus ir tai daro sėkmingai.

Atsižvelgiant į iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos dydį bei atlygintÄ sumÄ , aktyvios nuteistojo pastangos padengti finansinius įsipareigojimus nestebimos. Tai, kad nuteistojo Å¡eimos nariai dengia pastarojo turimus finansinius įsipareigojimus, jo pažangos pataisos proceso metu nesÄ lygoja. Nuteistasis, pataisos įstaigoje atlikęs daugiau kaip 5 metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nedirba, yra įgijęs tik vienÄ specialybę. Iki bausmės atlikimo stebima nestabili nuteistojo darbo istorija, o jo nusikalstamos veikos iÅ¡ esmės susijusios su turtinės naudos siekimu.

Darbinių įgÅ«džių stoka bei nepakankami lėšų tvarkymo įgÅ«džiai iÅ¡skiriami kaip kriminogeniniai R. G. rizikÄ nusikalsti didinantys veiksniai. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sÄ lygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę.

Nagrinėjamu atveju, atlikdamas bausmę nuteistasis išlaikomas artimųjų, nedirba, todėl jo elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Nuteistajam pataisos įstaigoje aktyviai nesiekiant eliminuoti finansinių sunkumų bei galimybės įsidarbinti, užsitikrinant legalų pajamų šaltinį, rizikos, pastarojo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis nėra pakankama.

17. Nors, kaip pagrįstai tvirtinama skunde, nuteistojo kriminalinę subkultÅ«rÄ palaikančios nuostatos nestebimos, tačiau vien Å¡i aplinkybė savaime nuteistojo pakankamos pažangos pataisos proceso metu nepatvirtina. Itin kritiÅ¡kai vertinamos nuteistojo nuostatos, susijusios su jo atsakomybės dėl nusikalstamo elgesio minimizavimu (atsakomybę jis yra linkęs perkelti kitiems). Atlikęs pakankamai didelę bausmės dalį, nuteistasis iki Å¡iol negali įvardyti savo nusikalstamo elgesio motyvų, kaltę dėl nusikaltimų padarymo neigia.

Kaltės nuteistasis nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis jÄ tik iÅ¡ dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu.

Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

18. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme, pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors Å¡iuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. G. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Darius Kantaravičius Algirdas Remeika