2020-12-09 Nr. AB-23575-3-61-3-01816-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2629-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01816-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Energy Service“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 48U-7 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ išbraukimo iš Patvirtintų įmonių sąrašo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad įdarbino tris darbuotojus, kurie įsidarbinant pateikė Latvijos Respublikos pasus, kurie nesukėlė jokių įtarimų. Su šiais darbuotojais buvo pasirašytos darbo sutartys, apie įdarbinimą informuota Sodra, iš jų atlyginimo per visą įdarbinimo laikotarpį buvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Migracijos departamentui pareikalavus, pareiškėjas pateikė duomenis apie įdarbintus užsieniečius. Pareiškėjas nurodė, kad paaiškėjo, jog šie darbuotojai neturėjo teisės be nacionalinės vizos „D“ dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl darbuotojai 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo atleisti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentui vienam iš darbuotojų išdavus nacionalinę vizą „D“ (A. M.) jis dirbo pagal darbo sutartį Bendrovėje nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 2 d.

4. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nelegalaus darbo pareiškėjo vadovui Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR-N-213-2019 (A5-1555-201/2018) (toliau – ir Nutarimas) pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 000 Eur bauda.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl užsieniečio darbo be vizos buvo nubaustas pareiškėjo vadovas, kaip fizinis asmuo, nors pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas į Patvirtintų įmonių sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtraukiamas juridinis asmuo, kuris yra nebaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams arba, jeigu buvo baustas, nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo daugiau kaip vieneri metai.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad darbo santykių subjektai yra darbuotojas ir darbdavys, todėl, pareiškėjo nuomone, juridinio asmens vadovo padarytas pažeidimas negali būti perkeliamas pačiam juridiniam asmeniui, nes pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, nebuvo nubaustas už jam Migracijos departamento inkriminuojamą veiką. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju susidarė teisės normų kolizija, kai specialioji norma nugali bendrąją, nes Aprašas prieštarauja galiojančioms Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatoms pagal kurias juridinis asmuo negali būti baudžiamas.

7. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, jeigu teismas manys, kad Aprašas prieštarauja galiojančiai teisei, nes juridinis asmuo negali būti baudžiamas pagal ANK nuostatas, o juridinio asmens vadovo padarytas pažeidimas negali būti perkeliamas juridiniam asmeniui.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad juridinis asmuo įtraukiamas į Sąrašą, jeigu jis yra nebaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams arba, jeigu buvo baustas, nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo daugiau kaip vieni metai. Migracijos departamentas nustatė, kad 2018 m. spalio 12 d. pareiškėjo direktoriui V. G. (V. G.) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas). Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas nusprendė išbraukti UAB „Baltic Energy Service“ iš Sąrašo.

10. Įvertinęs tai, kad UAB „Baltic Energy Service“ vadovas, veikdamas pareiškėjo vardu, buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, nepraėjo daugiau kaip vieni metai, Migracijos departamentas nurodė, kad Bendrovė neatitinka Aprašo 108.4 punkte nustatyto privalomojo kriterijaus. Migracijos departamentas teigė, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltic Energy Service“ skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjas išbrauktas iš Sąrašo, teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pabrėžė, kad Sprendimas priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjo UAB „Baltic Energy Service“ direktoriui V. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nelegalaus darbo UAB „Baltic Energy Service“, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Bendrovė gali būti išbraukiama iš Sąrašo dėl to, jog Bendrovės direktorius padarė administracinį nusižengimą, t. y. leido Bendrovėje dirbti asmenims be pilietybės, neturint nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

13. Teismas, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrų 2019 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1V-134/V-41 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.5 punktą juridiniai asmenys, įtraukti į Sąrašą pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos galiojusio Aprašo nuostatas, iki 2019 m. birželio 1 d. jo išbraukiami vadovaujantis iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos galiojusio Aprašo nuostatomis.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas į Sąrašą įtrauktas Migracijos departamento 2018 m. gegužės 15 d. įsakymu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas gali būti išbraukiamas iš Sąrašo vadovaujantis Aprašo, galiojusio iki 2019 m. vasario 11 d., nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2019 m. vasario 10 d.).

15. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2019 m. balandžio 16 d. priėmė Sprendimą išbraukti Bendrovę iš Sąrašo, motyvuojant tuo, jog 2018 m. spalio 12 d. Bendrovės direktoriui V. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti nepraėjo daugiau kaip vieni metai, todėl Bendrovė nebeatitinka Aprašo 108.4 punkte nustatyto privalomojo kriterijaus. Migracijos departamentas apie priimtą sprendimą išbraukti Bendrovę iš Sąrašo informavo 2019 m. balandžio 17 d. pranešimu.

16. Teismas nurodė, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad V. G. atžvilgiu 2018 m. lapkričio 7 d. surašytas Nutarimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes šis asmuo, būdamas UAB „Baltic Energy Service“ direktoriumi leido dirbti įmonėje asmenims be pilietybės, t. y. įdarbinti asmenys neturėjo nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovės vadovas šią jam už nelegalų darbą paskirtą 1 000 Eur baudą sumokėjo 2018 m. gruodžio 5 d.

17. Apžvelgęs Aprašo nuostatas (108, 109 ir 117 p.), ANK 95 straipsnio nuostatas ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog nagrinėjamu atveju UAB „Baltic Energy Service“ vadovas buvo nubaustas už nelegalų darbą, veikdamas Bendrovės vardu, todėl egzistavo pagrindas išbraukti Bendrovę iš Sąrašo. Teismas akcentavo, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad šiuo atveju už nelegalų darbą administracinio nusižengimo byloje nubaustas būtent V. G. (Bendrovės direktorius), o ne pati Bendrovė (juridinis asmuo). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašytas V. G. asmeniškai, o ne kaip UAB „Baltic Energy Service“ atstovui. Teismas išaiškino, kad šiuo atveju Bendrovės direktorius negali būti sutapatinamas su pačia Bendrove, kaip asmenų, neturinčių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, darbdaviu. Teismas, įvertinęs tai, kad administracinio nusižengimo byloje V. G. nubaustas dėl netinkamai įgyvendintų funkcijų, leidžiant dirbti asmenims, kurie tokios teisės neturėjo, sprendė, kad Bendrovės atsakomybė nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR-N-213-2019 (A5-1555-201/2018) nenustatyta.

18. Teismas pažymėjo, kad taip pat aktuali aplinkybė, jog bauda (ekonominė sankcija) už nelegalų darbą galėjo būti taikyta ne tik asmeniškai V. G., bet ir UAB „Baltic Energy Service“, kaip darbdaviui, atsakingam už nelegaliai dirbančius asmenis. Tokia finansinė sankcija už nelegalų darbą pačiam darbdaviui gali būti taikoma pagal specialiojo įstatymo nuostatas (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.).

19. Teismas konstatavo, kad pagrindas išbraukti juridinį asmenį iš Sąrašo yra aplinkybė, jog šis juridinis asmuo yra nubaudžiamas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams arba, jeigu buvo baustas, nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, nepraėjo daugiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, taigi už nelegalų darbą turi būti nubaustas tas pats subjektas, t. y. juridinis asmuo, įtrauktas į Sąrašą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai suteikia galimybę nelegalaus darbo prevenciją atliekančioms institucijoms nubausti juridinį asmenį (darbdavį), kurio darbuotojas buvo ar yra įdarbintas nelegaliai (Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.), taip pat yra galimybė nubausti juridinio asmens vadovą, kaip atsakingą už asmenų įdarbinimą fizinį asmenį, ANK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu.

20. Įvertinęs tai, kad administracinė atsakomybė taikyta ne juridinio asmens UAB „Baltic Energy Service“, o jos vadovo, fizinio asmens, V. G. atžvilgiu, taip pat nenustatęs, kad už nelegaliai įdarbintus asmenis būtų nubaustas pats pareiškėjas UAB „Baltic Energy Service“, teismas sprendė, kad kriterijus, nurodytas Aprašo 108.4 punkte, kuriuo vadovavosi Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, negalėjo būti taikytas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimas priimtas netinkamai pritaikius aktualius ginčo situacijai teisės aktus bei įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl šis sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas iš esmės.

21. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes už nelegaliai dirbusius asmenis gali būti skiriama bauda darbdaviui, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, o taip pat atsakomybė gali būti taikoma nelegaliai asmenį (asmenis) įdarbinusiam darbdavio vadovui, kaip atsakingam asmeniui, pagal ANK 95 straipsnio nuostatas. Atsižvelgęs į tai, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Aprašo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

III. 22. Atsakovas Migracijos Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23. Atsakovas pabrėžia, kad nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, kad šiuo atveju už nelegalų darbą administracinio nusižengimo byloje nubaustas būtent V. G. (Bendrovės direktorius), o ne pati Bendrovė (juridinis asmuo), todėl nebuvo pagrindo išbraukti Bendrovę iš Patvirtintų įmonių sąrašo. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino teisės aktų nuostatas.

24. Atsakovas teigia, jog byloje nėra ginčo, kad V. G. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kai jis ėjo UAB „Baltic Energy Service“ vadovo pareigas, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, darytina išvada, kad darbdavys buvo nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą.

25. Atsakovas nurodo, kad 2018 m. liepos 2 d. sutartis Nr. 503 tarp pareiškėjo ir Bendrovės (UAB „Baltic Energy Service“) buvo pasirašyta UAB „Baltic Energy Service“ vadovo V. G.. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovės vadovas – vienasmenis bendrovės valdymo organas, o minėto straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės vadovas priima darbuotojus į darbą, sudaro su jais darbo sutartis, todėl Bendrovės vadovas V. G. veikė Bendrovės vardu (kaip Bendrovės valdymo organas) ir pasirašydamas darbo sutartis su darbuotojais veikė kaip darbdavys.

26. Atsakovas akcentuoja, kad Nutarimu UAB „Baltic Energy Service“ vadovas V. G. buvo nubaustas 1 000 Eur bauda už tai, kad būdamas darbdaviu leido dirbti asmenims be pilietybės, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. įdarbintieji asmenys neturėjo nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtame Nutarime taip pat nurodyta, kad tokiu būdu V. G. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo vertinimu, Nutarimu teismas nustatė, kad UAB „Baltic Energy Service“ direktorius V. G. yra darbdavys.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. gruodžio 14–15 d. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad turėtų būti sustiprintas valstybių narių bendradarbiavimas kovojant su nelegalia imigracija ir visų pirma, kad kovos su nelegaliu darbu priemonės turėtų būti intensyvinamos valstybių narių ir ES lygmeniu. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą Nr. 2009/52/EB kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, pagal kurią valstybės narės draudžia nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbą ir įpareigoja darbdavius reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje; bent darbo trukmės laikotarpiu saugoti leidimo gyventi arba kito leidimo būti šalyje kopiją arba įrašą, kad kompetentingos valstybių narių institucijos galėtų juos patikrinti; per kiekvienos valstybės narės nustatytą laikotarpį pranešti valstybių narių paskirtoms kompetentingoms institucijoms apie trečiųjų šalių piliečių darbo pradžią. Šioje direktyvoje yra įtvirtinta darbdavio sąvoka – fizinis asmuo ar juridinis subjektas, įskaitant laikinojo įdarbinimo agentūras, kurio naudai arba kuriam vadovaujant ir (arba) prižiūrint atliekamas darbas. Atsakovas pažymi, kad, nustatant nelegalaus darbo atvejį yra svarbu nustatyti, ar šis darbas buvo atliekamas konkretaus asmens naudai ar jam vadovaujant ir (ar) prižiūrint.

28. Atsakovas paaiškina, kad V. G. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK straipsnio 1 dalyje, kadangi būdamas darbdaviu leido dirbti asmenims be pilietybės, nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. įdarbintieji asmenys neturėjo nacionalinės vizos ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad V. G. buvo nubaustas būtent už tai, kad leido nelegaliai dirbti ne savo kaip fizinio asmens, o juridinio asmens (UAB „Baltic Energy Service“) naudai ir šį procesą prižiūrėjo ir jam vadovavo kaip UAB „Baltic Energy Service“ atstovas, atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje V. G. pripažintinas pareiškėjo darbdaviu, t. y. Migracijos departamentas, nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai kvalifikavo šį nusižengimą ir nusprendė išbraukti UAB „Baltic Energy Service“ iš Sąrašo. Priešingas, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas siauras darbdavio sąvokos aiškinimas, Migracijos departamento vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, neatitinka įstatymo leidėjo valios užtikrinti, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduodami tik sąžiningų, teisės aktų reikalavimus gerbiančių darbdavių darbuotojams.

29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 pareiškėjo vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl netinkamai įgyvendintų funkcijų, leidžiant dirbti asmenims, kurie tokios teisės neturėjo, o tai reiškia, kad pareiškėjo atsakomybė nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-1555-201/2018 nenustatyta, todėl Nutarimas negalėjo sukelti pareiškėjui jokių teisinių padarinių bei atitinkamai būti pagrindu atsakovui priimti sprendimą ir išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.

31. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019 pritarė Migracijos departamento išvadoms. Atsakovas pabrėžia, kad teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos Departamento Sprendimo, kuriuo UAB „Baltic Energy Service“ išbraukta iš Sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kriterijus, nurodytas Vizų išdavimo tvarkos aprašo 108.4 papunktyje, kuriuo vadovavosi Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo būti taikytas, nes UAB „Baltic Energy Service“ nėra bausta už nelegalų darbą, taip pat nėra duomenų, kad nebūtų praėjęs vienerių metų laikotarpis nuo nuobaudos už nelegalų darbą vykdymą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.

34. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai formaliai vertino darbdavio sąvoką, Bendrovės vadovas V. G. veikė Bendrovės vardu (kaip Bendrovės valdymo organas) ir veikė kaip darbdavys. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose pritarė šiai Migracijos departamento pozicijai.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d.). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Baltic Energy Service“ vadovas V. G. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas UAB „Baltic Energy Service“, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas.

37. Pagal Aprašo 108.4 punktą vienas iš privalomųjų įtraukimo į Sąrašą kriterijų yra šis –juridinis asmuo nebaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams arba, jeigu buvo baustas, nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo daugiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;

38. Pagal Aprašo 117 punktą juridinis asmuo išbraukiamas iš Sąrašo, jeigu nustatoma, kad jis nebeatitinka bent vieno Aprašo 108 punkte nurodyto kriterijaus ar 4 iš Aprašo 109 punkte nurodytų kriterijų arba nevykdo Aprašo 116 punkte nurodytų pareigų.

39. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. spalio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019 ir 2019 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, kurios savo reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytina teise yra iš esmės analogiškos nagrinėjamam ginčui, be kita ko, analogiškai aiškino ir taikė šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors minėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams panaikinimo, tačiau taip pat buvo konstatuota nagrinėjamai bylai aktuali faktinė aplinkybė, kad Bendrovės vadovo nubaudimas, jam veikiant kaip Bendrovės valdymo organui, prilyginimas juridinio asmens nubaudimui. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nurodytose bylose pateiktu išaiškinimu.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog V. G., veikdamas kaip Bendrovės vadovas, t. y. būdamas Bendrovės valdymo organu, Nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai taikė Aprašo 117 punktą ir išbraukė pareiškėją iš Sąrašo.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Service“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė