08a6a25d-47be-499f-92c8-7dcb67580cfd · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1055-253/2018 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02175-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

E. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. E. ieÅ¡kinį atsakovui G. S. dėl iÅ¡laidų parduoto daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 805 Eur iÅ¡laidų parduoto daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad jis 2017 m. rugsėjo mėnesį iÅ¡ atsakovo įsigijo automobilį „Audi A6“ (toliau – automobilis). Kartu dalyvavo ieÅ¡kovo brolis P. E., jis automobilį iÅ¡bandė juo pravažiuodamas, tačiau nieko akivaizdaus ir įtartino nepastebėjo, iÅ¡skyrus neveikiančias gabaritų lemputes. Su pardavėju padiskutavo apie variklio darbÄ . Visas automobilio apžiÅ«ros ir pirkimo procesas truko apie 10–15 min. Pardavėjas skubėjo ir tepasiÅ«lė nuvykti į plovyklÄ nuplauti automobilį kėbulo bÅ«klei patikrinti.

Buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl automobilio apžiÅ«ros ir pirkimo–pardavimo laiko nebuvo galimybės apžiÅ«rėti automobilį specializuotame servise, pirkėjui teko pasikliauti pardavėjo žodiniu patikinimu, kad automobilis techniÅ¡kai tvarkingas. IeÅ¡kovui pradėjus eksploatuoti automobilį po trijų dienų iÅ¡ryÅ¡kėjo automobilio trÅ«kumas – automatinės pavarų dėžės gedimas (smÅ«giavimas), neleidžiantis naudotis automobiliu. IÅ¡ryÅ¡kėjus gedimui ieÅ¡kovas kreipėsi į specializuotÄ V.

S. individualios įmonės autoservisÄ , jame sužinojo, kad reikalingas automatinės pavarų dėžės remontas, kadangi automobilis ilgÄ laikÄ eksploatuotas esant gedimams, remonto kaina 805 Eur. Apie tai, kad be automobilio esminio remonto nėra galimybės naudotis įsigytu automobiliu pagal paskirtį, ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ , tačiau Å¡is atsisakė tiek neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus, tiek iÅ¡ dalies (pusiau) kompensuoti bÅ«simas remonto iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas reikalauja, kad pardavėjas atlygintų iÅ¡laidas dėl automobilio defektų, kurie buvo atsiradę iki automobilio perdavimo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti.

4. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., 19.00 val. tarp atsakovo G. S. ir ieÅ¡kovo A. E. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal jÄ atsakovas pardavė, o ieÅ¡kovas už 6 000 Eur nupirko automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, jog V. S. individuali įmonė atliko automobilio automatinės pavarų dėžės remontÄ . Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jau sutarties sudarymo metu egzistavo kokie nors parduodamo automobilio trÅ«kumai (gedimai), nulėmę vėlesnį pavarų dėžės gedimÄ ir kad atsakovas apie juos žinojo.

V. S. individualios įmonės pažyma nepatvirtinta automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko. Pripažinta, kad atsakovas galėjo ir nežinoti apie parduodamo automobilio pavarų dėžės defektÄ , pavarų dėžės defektas nebuvo akivaizdus, kadangi tokiam trÅ«kumui nustatyti reikalingos specialios žinios arba reikalinga atlikti kompiuterinę diagnostikÄ , Å¡io defekto pirkdamas automobilį nepastebėjo ir pats ieÅ¡kovas. Ä®vertinta tai, kad atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui nuvykti į autoservisÄ patikrinti automobilio techninę bÅ«klę, tačiau ieÅ¡kovas tai padaryti atsisakė.

Padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pirkdamas automobilį, galėjo sužinoti, jog automobilis turi pavarų dėžės trÅ«kumÄ , jį nuvarydamas į autoservisÄ patikrai, tačiau tai padaryti atsisakė savo noru, todėl, elgdamasis nepakankamai apdairiai, pats prisiėmė savo elgesio rizikÄ .

5. Teismas įvertino aplinkybes, kad ieÅ¡kovas įsigijo daugiau nei dvylikos metų senumo naudotÄ automobilį, atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, be to, vos kelios dienos prieÅ¡ sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiÅ«ra. Pažymėta, kad byloje nepateikta įrodymų, jog pats atsakovas bÅ«tų remontavęs automobilio pavarų dėžę, o ieÅ¡kovo pateikti duomenys neįrodo, jog atsakovo parduotas automobilis turėjo trÅ«kumų, buvusių iki jo pardavimo.

Padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas apie automobilio pavarų dėžės defektÄ nežinojo ir tyčia to nenutylėjo, o ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas pardavė netinkamos kokybės daiktÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. E. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat, teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodoma apeliaciniame skunde, praÅ¡oma vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti atmestas ar sprendimas pakeistas ir kitokiu pagrindu nei nurodoma apeliaciniame skunde.

Prašoma paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 6.1. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog sutarties sudarymo metu egzistavo parduodamo automobilio trūkumai (gedimai). Ieškovas, remdamasis atsakovo byloje duotais parodymais ir UAB „Autojuta“ atsakymu, teigia, kad automobilio pavarų dėžė buvo remontuota, todėl buvo atliktas ir alyvos keitimas. Ieškovas, remdamasis liudytojo V. S. parodymais, teigia, kad automobilio trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo ir buvo žinomi pardavėjui. 6.2.

IeÅ¡kovo nuomone, teismas netinkamai taikė pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktikoje suformuotus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos. 6.3. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas į autoservisÄ patikrai pirkimo metu nenuvyko nėra lementi, kadangi ginčo trÅ«kumas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Be to, 2017 m. rugsėjo 9 d. buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiÅ«ra, įprastinėje patikroje Å¡io trÅ«kumo nustatyti neįmanoma.

Automobilio gedimai išryškėjo tik jį eksploatuojant. Automobilio defektai nebuvo tiek akivaizdūs, kad bet kuris atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs sutarties sudarymo metu be jokio specialaus tyrimo. 6.4. Tai, kad atsakovas nėra profesionalus pradavėjas, neatleidžia pardavėjo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pardavėjo pareigos perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Automatinės pavarų dėžės defektas buvo nustatytas tik pradėjus įsigytu turtu naudotis, tad parduoto daikto trūkumai ir pirkėjo lūkesčių naudotis daiktu pažeidimai jau buvo atsiradę iki nuosavybės teisės perėjimo momento, t. y. iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo pirkėjui momento.

Pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigÄ perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktÄ , todėl pirkėjas turi teise reikalauti iÅ¡ pardavėjo atlyginti iÅ¡laidas kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti.

7. Atsiliepimu atsakovas G. S. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad pirkėjas galėjo ir turėjo galimybes įsitikinti įsigyjamo automobilio bÅ«kle ir kokybe prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , o ne vienaÅ¡aliÅ¡kai tikrinti jį po įsigijimo. Atsakovas nėra profesionalus pardavėjas. Gedimo priežastis galėjo bÅ«ti ir vairuotojo patirties vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže stoka.

Atsakovas teigia, kad jokios informacijos apie automobilio trÅ«kumus nenuslėpė. IeÅ¡kovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotÄ dvylikos metų senumo automobilį. V. S. iÅ¡raÅ¡ytas defektinis automobilio pavarų dėžės patikrinimo aktas kelia abejonių, nes iÅ¡ jo negalima nustatyti, jog automobilis iÅ¡ esmės pirkimo–pardavimo metu negalėjo bÅ«ti eksploatuojamas. Taip pat nėra įrodymų, kad automobiliui buvo tikrai pakeistos susidėvėjusios detalės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apelianto praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, aplinkybę, kad abi Å¡alys dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenustatė bÅ«tinybės apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. RaÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduoto daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įgyvendinimo.

11. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. S. ir ieÅ¡kovas A. E. 2017 m. rugsėjo 12 d. 19.00 val. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal jÄ atsakovas už 6 000 Eur pardavė, o ieÅ¡kovas įsigijo automobilį „Audi A6“ „Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. ieÅ¡kovui iÅ¡duota V. S. individualios įmonės sudaryta pažyma–paaiÅ¡kinimas dėl automobilio „Audi A6“ pavarų dėžės defektų.

Å ioje pažymoje nurodyti nustatyti defektai – hidromovos gedimas, įvorė, „forward“ frikciniai diskai. Pažymoje taip pat nurodyta, kad nustatyti defektai nėra naujai atsiradę, jie susiję su ilgalaikiu techniÅ¡kai netvarkingo automobilio eksploatavimu; pagrindinė defekto, trukdančio naudotis automobiliu pagal paskirtį priežastis, ilgalaikis (3–6 mėnesių) automobilio naudojimas esant „forward“ bÅ«gno gedimui; nustatyti gedimÄ nesant atitinkamų sÄ lygų (iÅ¡ryÅ¡kėja pakilus tepalo temperatÅ«rai dėžėje), tai yra trumpuoju laikotarpiu, nesant pateiktos informacijos apie gedimÄ , be specialios įrangos neįmanoma.

V. S. individualios įmonės 2017 m. rugsėjo 18 d. sudarytame pavarų dėžės defektų akte nurodyta darbų ir detalių sÄ mata. IeÅ¡kovas pateikė atsakovui 2017 m. spalio 10 d. pretenzijÄ dėl perduoto netinkamos kokybės turto, nurodė, kad automobilis buvo parduotas su trÅ«kumais, todėl reikalavo suremontuoti automobilį, sumažinti jo kainÄ 805 Eur arba grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ ir pasiimti automobilį. Atsakovas su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko.

12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas A. E. iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktinėms aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo teisinius santykius, pardavėjo pareigas ir pirkėjo teisių gynybÄ bei netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo pareigas. Apeliantas teigia, kad atsakovo G. S. parduoto automobilio trÅ«kumai atsirado iki automobilio perdavimo ieÅ¡kovui arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, ir buvo žinomi pardavėjui.

13. Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

14. Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiÅ¡kėja vėliau. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris atsiranda po CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrÄ laikÄ prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastÄ ar specialiai nurodytÄ paskirtį ar iÅ¡laikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimÄ .

15. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta pardavėjo atsakomybė, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

16. CK 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus.

17. CK 6.4311 straipsnyje, reglamentuojančiame, motorinės transporto priemonės pirkimo­â€“pardavimo sutartį, be kita ko, numatyti duomenys, kuriuos pardavėjas privalo nurodyti (deklaruoti) pirkėjui pirkimo–pardavimo sutartyje, t. y. ridos duomenys, visi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi jam žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Å alių 2017 m. rugsėjo 12 d. sudarytoje automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio trÅ«kumų nepažymėta. Nurodyta 280 000 km automobilio rida. IeÅ¡kovas A. E. nurodė, kad perkant automobilį atsakovas jį patikino, jog automobilis techniÅ¡kai tvarkingas. Atsakovas G. S. byloje nurodė, kad automobilis neturėjo problemų su pavarų dėže.

18. IeÅ¡kovas byloje nurodė, kad nuo automobilio įsigijimo dienos (antradienio) po trijų dienų (penktadienį) iÅ¡ryÅ¡kėjo automobilio automatinės pavarų dėžės gedimas (smÅ«giavimas), prietaisų skydelyje pasirodė įspėjimo ženklas, pirmadienį automobilis nuvežtas į autoservisÄ diagnostikai atlikti. Tokias aplinkybes byloje nurodė ir kaip liudytojas apklaustas ieÅ¡kovo brolis P. E.. Minėtas liudytojas nurodė, kad buvo iÅ¡važiavęs į miestÄ , pastebėjo, jog automatinė pavarų dėžė nebeperjungė pavaros iÅ¡ trečios į ketvirtÄ , apsukos kilo tik iki ribotuvo, įsijungė įspėjimo ženklas, užgesinus variklį ir vėl užvedus automobilį įspėjimo ženklas dingo, parvažiavęs namo automobiliu daugiau niekur nevažiavo ir laukė pirmadienio.

19. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., t. y. po Å¡eÅ¡ių dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kreiptasi į V. S. individualios įmonės autoservisÄ ir nustatyti ieÅ¡kovo įsigyto automobilio defektai. Byloje kaip liudytojas apklaustas automobilį apžiÅ«rėjęs ir remontavęs V. S. 2018 m. kovo 6 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad automobilis buvo atvežtas nustatyti gedimo pobÅ«dį, atlikta kompiuterinė diagnostika parodė, kad yra trečios–ketvirtos pavaros mechaninis gedimas, tai vienas iÅ¡ standartinių Å¡ių pavarų dėžių gedimų, gedimas atsiranda eksploatuojant automobilį.

Liudytojas V. S. nurodė, jog tokio pavarų dėžės defekto požymiai pasireiÅ¡kia tuo, jog perjungiant iÅ¡ trečios pavaros į ketvirtÄ pavarÄ truputį sukyla sÅ«kiai, dažniausiai pradžioje tai bÅ«na automobiliui esant „karÅ¡tam“, automobiliui esant „šaltam“, kol neįkaista tepalas, to galima netgi nepastebėti, paskui po truputį sÅ«kiai didėja, kai pasiekiama kritinė riba, kompiuteris fiksuoja gedimÄ . Liudytojas nurodė, kad, pagal jo patirtį, nuo momento, kai pastebima, kad pradeda po truputį kilnotis sÅ«kiai iki momento, kai automobilis turi sustoti, praeina nuo 1 mėn. iki 3 mėn. Liudytojas, remdamasis patirtimi, nurodė, kad tikėtinai pavarų dėžės gedimo požymiai gali reikÅ¡tis apie mėnesį iki kol automobilio kompiuteris užfiksuoja gedimÄ .

Iš nurodytų duomenų matyti, kad automobilio defektas yra progresuojantis.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad iÅ¡ryÅ¡kėjus defektui ir susisiekus su atsakovu, Å¡is pripažino, kad automobilis turėjo tokiÄ problemÄ (pavarų dėžės smÅ«giavimas), tačiau jam pakeitus tepalus ir filtrÄ problema iÅ¡sisprendė. Nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė turėjęs problemų su automobiliu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad rekomendavo, davė patarimÄ pakeisti tepalus ar filtrus, nes tai žinojo iÅ¡ pažįstamų, ir nurodė, kad neteigė, jog jam taip yra buvę. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad pavarų dėžės tepalus keitė prieÅ¡ metus, nes jie keičiami kas 60 000 km.

21. Apeliantas teiginį, kad automobilio pavarų dėžė buvo remontuota grindžia ir UAB „Autojuta“ raÅ¡tu. IÅ¡ byloje esančio UAB „Autojuta“, oficialaus Audi AG atstovo, 2018 m. vasario 15 d. raÅ¡to turinio nustatyta, kad, remiantis gamintojo nurodymais, ieÅ¡kovo įsigyto automobilio „Audi A6“ automatinei pavarų dėžei periodinio alyvos keitimo nereikia, alyva keičiama tik esant pavarų dėžės remontui. Liudytojas V. S. patvirtino tokiÄ aplinkybę, kad gamintojas nerekomenduoja bÅ«tent Å¡io tipo pavarų dėžėms keisti tepalus, tačiau taip pat nurodė, kad klientui papraÅ¡ius, jie keičiami. Pripažintina, kad bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta aplinkybę, jog automobilio pavarų dėžė iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo remontuota.

22. Byloje nustatyta, kad automobilio techninė apžiÅ«ra atlikta 2017 m. rugsėjo 9 d. Nors atsakovas byloje akcentavo tai, kad automobilio techninė apžiÅ«ra atlikta vos prieÅ¡ kelias dienas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau, bylos duomenimis, automobilio defektas nustatytas taip pat praėjus vos kelioms dienoms nuo Å¡ios sutarties sudarymo. IÅ¡ liudytojo V. S. parodymų nustatyta, kad atliekant techninę apžiÅ«rÄ toks defektas gali nesimatyti, kadangi defektas iÅ¡ryÅ¡kėja pavaros jungimo iÅ¡ trečios į ketvirtÄ metu, atliekant techninę apžiÅ«rÄ nėra realių važiavimo sÄ lygų; jeigu degtų avarinio režimo ženklas, užgesinus variklį ir vėl užvedus automobilį įspėjimo ženklas iÅ¡sijungia, kontrolierius jo nematytų, įspėjimas iÅ¡ naujo vėl įsijungtų tik pavaros jungimo iÅ¡ trečios į ketvirtÄ metu.

Esant tokiems duomenims, darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, šiuo atveju nepatvirtina, kad automobilis visais aspektais buvo techniškai tvarkingas.

23. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas automobilį pirko padedamas brolio, automobilį iÅ¡bandė. Liudytojas P. E. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pirmÄ kartÄ pirko automobilį su automatine pavarų dėže, gal kažkokių esminių dalykų nepastebėjo ar nejautė. Vertinant Å¡iuos duomenis, kartu atsižvelgtina į tai, kad iÅ¡ liudytojo V. S. parodymų nustatyta, jog iÅ¡bandant automobilį pavarų dėžės defektas galėjo bÅ«ti nepastebėtas ar neiÅ¡ryÅ¡kėti, nes, kai bÅ«na gedimo pradžia, kol Å¡altas tepalas, nenuteka tiek slėgio, kad kompiuteris užfiksuotų avarinį režimÄ .

24. Atsakovas, teigdamas, kad jis už automobilio gedimus neatsako, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog automobilio gedimai galėjo atsirasti po sandorio sudarymo, netinkamai jį eksploatuojant, ieškovas galėjo sugadinti automobilį. Nustatyta, kad tokių atsakovo teiginių nepagrindžia bylos medžiaga. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų pažeidęs automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo motyvus, kad automobilio defektas galėjo atsirasti dėl ieškovo netinkamo naudojimosi automobiliu su automatine pavarų dėže – važiavimo šaltu varikliu ar didelių apkrovų. Tokių atsakovo teiginių nepatvirtino ir byloje kaip liudytojas apklaustas V. S., jis paaiškino, kad automobilio defektas yra mechaninis gedimas ir tai, ar važiuota šiltu ar šaltu automobilio varikliu, taip pat vairavimo stilius neturi įtakos.

25. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visumÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.).

26. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių ir liudytojų parodymų visuma apie defekto pobÅ«dį sudaro pagrindÄ pripažinti esant labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovo įsigyto automobilio defektas atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Atsakovas, nepateikė duomenų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo nurodytas automobilio defekto kilimo priežastis ir patvirtintų, kad pardavėjas pardavė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu sutartÄ kokybę atitinkantį automobilį (CPK 178 straipsnis).

27. ReikÅ¡minga tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieÅ¡ mokant ar prieÅ¡ priimant daiktÄ jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

28. Teisėjų kolegija sutinka su dalimi pirmosios instancijos teismo motyvų, kad ieÅ¡kovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotÄ dvylikos metų senumo automobilį iÅ¡ neprofesionalaus pardavėjo, ir bÅ«ti atidesnis bei rÅ«pestingesnis. Tad ieÅ¡kovas, neturėdamas specialių žinių ar įrangos, elgdamasis apdairiai, rÅ«pestingai ir protingai, turėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę bÅ«klę autoservise (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ liudytojų byloje duotų parodymų nustatyta, kad automobilio defektai buvo nustatyti atlikus kompiuterinę diagnostikÄ .

Atsižvelgiant į tai, atmestini ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nenuvyko į autoservisÄ patikrai, byloje nereikÅ¡minga. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavėjas trukdė apeliantui patikrinti automobilį. Darytina iÅ¡vada, kad atsisakęs galimybės profesionaliai ir visapusiÅ¡kai įsitikinti automobilio technine bÅ«kle ieÅ¡kovas prisiėmė dalį rizikos, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trÅ«kumų.

29. Ä®vertinusi 2018 m. rugsėjo 18 d. V. S. individualios įmonės pažymos–paaiÅ¡kinimo ir 2018 m. rugsėjo 18 d. pavarų dėžės defektų akto duomenis, liudytojo V. S. parodymus, kad iÅ¡ardžius pavarų dėžę nustatyti defektai visiÅ¡kai pasitvirtino, bei 2017 m. lapkričio 8 d. 805 Eur sumokėjimÄ V. S. individualiai įmonei patvirtinančio kvito duomenis, teisėjų kolegija prižįsta įrodytomis ieÅ¡kovo turėtas 805 Eur iÅ¡laidas automobiliui remontuoti. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti nurodytų iÅ¡laidų dydžio pagrįstumu.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , duomenis apie atsiradusio automobilio defekto pobÅ«dį, pardavėjui įstatyme nustatytÄ pareigÄ perduoti tinkamos kokybės daiktÄ , kad Å¡is galėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį, taip pat įvertinusi paties pirkėjo elgesį sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, daro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinis pagrindas pripažinti pagrįsta dalį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisti pusės (402,50 Eur) ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų parduoto daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti atlyginimÄ , taip pat 5 procentų metines procesines palÅ«kanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 176, 178, 185 straipsniai).

31. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neįvertino bylos faktinių duomenų apie defekto susidarymo pobÅ«dį ir momentÄ bei, įvertinęs pirkėjo elgesį sutarties sudarymo metu, nepagrįstai neatsižvelgė į įstatyme pardavėjui nustatytas pareigas, dėl to iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai visiÅ¡kai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieÅ¡kovui A. E. iÅ¡ atsakovo G. S. 402,50 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Bendroji taisyklė numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Å i nuostata, be kita ko, taikytina priteisiant žyminį mokestį, iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitas bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).

33. Ieškovas A. E. už ieškinį sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 550 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Ieškovo atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiuose teismo posėdžiuose, rašytiniais įrodymais pagrįstos 105,65 Eur kuro išlaidos. Tenkinus pusę (1/2 dalį) ieškovo ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo G. S. priteistina 12 Eur žyminio mokesčio ir 327,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas duomenų apie pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

34. IeÅ¡kovas sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , taip pat pateikė įrodymus apie 240 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Pripažinus, kad tenkinta 1/2 dalis ieÅ¡kovo A. E. apeliacinio skundo, proporcingai tenkintai apeliacinio skundo daliai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 12 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 120 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. kovo 26 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti ieÅ¡kovui A. E. iÅ¡ atsakovo G. S. 402,50 Eur (keturis Å¡imtus du eurus, 50 centų) iÅ¡laidų atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (tai yra nuo 402,50 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, tai yra 2017 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovui A. E. iÅ¡ atsakovo G. S. 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio ir 327,83 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus, 83 centus) iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ . Teismo sprendimo dalį, kuria atmesta likusi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų dalis, palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. E. iÅ¡ atsakovo G. S. 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio ir 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjai Žydrūnas Bertašius Marius Dobrovolskis Albina Pupeikienė