2025-02-12 Nr. AB-2547-2-06-3-01773-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-10-662/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01773-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl taikos sutarties pakeitimo, administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Neringos savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, L. B. projektavimo firma, pastato savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, A. V., A. K., M. P., R. T., G. V., R. S., I. V., E. K., Z. R., V. S., D. D., E. K., V. J., N. M., B. R., J. M., M. B., L. B., A. J., V. R., J. S., V. J., V. S., I. J., B. G. P., R. K., V. B., M. M., S. T., J. M., G. R., J. G., A. R., V. D., E. D., A. S., A. S., R. J., I. J.-A., S. M., S. M., Ž. T., uždaroji akcinė bendrovė „Laudo“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pasirašyta tarp pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atsakovo Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir KPD), pastato savininkų bendrijos (toliau – ir PSB) „(duomenys neskelbtini)“, administracinėje byloje Nr. eI3-67-342/2023 ir administracinė byla nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 5 p., 104 str.). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 28 d.

Atsakovas Neringos savivaldybės administracija 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą dėl susitarimo pakeisti taikos sutartį patvirtinimo, prašydama patvirtinti šalių sudarytą susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo administracinėje byloje Nr. eI3-67-342/2023, nurodydama, kad šalims yra žinoma, jog sudarius taikos sutartį, ją patvirtinus teisme, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Atsakovas nurodo, kad, pasikeitus sutartyje nustatytoms aplinkybėms, šalys kooperuodamosi, tarpusavio nuolaidų būdu, susitarė dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir sudarė susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo, kurį prašo teismo patvirtinti.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl taikos sutarties pakeitimo.

Teismas nurodė, jog atsakovas pateikė prašymą pakeisti taikos sutartį, pasirašytą tarp pareiškėjo ir atsakovo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų, nenurodydamas jokio teisinio pagrindo teismui priimti ir nagrinėti tokį prašymą. Šalys turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti 2023 m. balandžio 20 d. teismo nutartį per 7 dienas nuo paskelbimo dienos (ABTĮ 104 str.) arba prašyti atnaujinti procesą nustatyta tvarka ir terminais (ABTĮ 156–160 str.). Šalys įstatymu jam suteiktomis teisėmis nesinaudojo.

Teismas pabrėžė, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta, jog pirmosios instancijos teismas galėtų pakeisti savo įsiteisėjusį procesinį sprendimą. Užbaigtoje byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami, išskyrus apeliacinio, atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimą (ABTĮ 4 str., 103, 104, 152 str.), todėl tokį prašymą atsisakyta priimti.

Pažymėtina, jog šalys šiuo klausimu gali susitarti tarpusavyje arba prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (ABTĮ 99 str. 4, 5 d.).

III. Pareiškėjas Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Taikos sutarties administracinėje byloje Nr. eI3-67-342/2023 sudarymo tikslas išvengti Neringos savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 3 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo. Inspekcija sutiko atsisakyti teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-67-342/2023 pareikštų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimą pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos statytojui PSB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), tuomet, jeigu bus įgyvendintos tam tikros suderintos sąlygos. Dėl objektyvių ir nuo statytojos PSB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančių priežasčių per taikos sutarties 6 punkte šalių suderintą terminą keli taikos sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyti pastato patalpų savininkai (arba jų teisių perėmėjai) nesuspėjo įgyti teisės į valstybinę žemę, suteikiančią pastato statybos teisę, t. y. pritrūko laiko sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimus ar naujas valstybinės žemės nuomos sutartis.

2. Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-67-342/2023 patvirtintoje taikos sutartyje yra numatytos šios taikos sutarties neįvykdymo pasekmės – neįgyvendinus taikos sutarties 2 ir 6 punktuose nurodytų sąlygų dėl KPD pritarimo gavimo ir teisių į valstybinę žemę įgijimo ir teisės statyti, sekančią dieną, kuri eina suėjus vieneriems metams po teismo priimto procesinio sprendimo, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo momento, bus laikytina, kad statybos leidimas yra negaliojantis, atitinkamai statybos leidimo negaliojimą pažymint statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), bei įregistruojant žymą apie statybos leidimo negaliojimą Nekilnojamojo turto registre (taikos sutarties 9 p.).

3. Neringos savivaldybės administracija kreipėsi į Inspekciją, pridėdama susitarimo dėl taikos sutarties pakeitimo projektą, nurodydama, kad PSB „(duomenys neskelbtini)“ siekė užtikrinti taikos sutarties įgyvendinimą tinkamai, dėjo pastangas taikos sutarties įvykdymui laiku. Pažymėjo, kad, pasikeitus įstatyminiam žemės santykių reguliavimui, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė subjektas, sudarantis valstybinės žemės nuomos sutartis – iki įstatymo pakeitimo buvusi NŽT funkcija perduota Neringos savivaldybei, todėl funkcijų perdavimo pereinamuoju laikotarpiu užtruko šių sutarčių derinimas bei pasirašymas. Inspekcijai buvo pateikti duomenys apie taikos sutarties 2 punkto įvykdymą bei dėl dalies taikos sutarties 6 punkto reikalavimų vykdymo. Inspekcija atsižvelgdama į tai, kad iš esmės taikos sutartis nustatytu terminu neįvykdyta tik dėl kelių nesudarytų sutarčių, kurių tretieji asmenys objektyviai ir ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių nesuspėjo sudaryti, sutiko su pateiktu pasiūlymu bei pasirašė pateiktą susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo, kuriuo iš esmės nekeičiamos pačios taikos sutarties sąlygos, o tik patikslinama tuo, jog pratęsiami taikos sutarties įvykdymo terminai (galimas procesinio sprendimo įvykdymo termino pratęsimas yra reglamentuojamas CPK 284 str. 1 d.).

4. ABTĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus. To paties straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo metu CPK nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos Regionų administracinio teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 595 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

5. Pats vykdymo procesas turėtų būti aiškinamas plačiau, kuris šiuo atveju prasidėjo įsiteisėjus teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis. Taikos sutartyje numatytoms tokio pobūdžio neįvykdymo pasekmėms – statybos leidimo negaliojimo pažymėjimui IS „Infostatyba“ bei žymos apie statybos leidimo negaliojimą Nekilnojamojo turto registre įregistravimui, vykdomasis dokumentas nėra išduodamas, tad vykdomo procesas nesietinas su priverstinio vykdymo procesu, kuris šiuo atveju neįmanomas, o taikos sutarties vykdymo metu šalys, susitarusios dėl sutarties pakeitimo, CPK nustatyta tvarka sudarytą taikos sutartį perduoda tvirtinti Regionų administracinio teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas pats nurodo, kad šalys gali susitarti, tačiau toks šalių susitarimas be teismo patvirtinimo neįgyja teisinės galios, todėl yra reikalingas. Reikšminga tai, kad šiuo atveju susidarė tokia probleminė situacija, jog vykdomasis dokumentas neišduodamas, be kurio priverstinio vykdymo proceso inicijavimas neįmanomas, šalys pasirašė susitarimą – teismas atsisakė priimti prašymą patvirtinti šį susitarimą. Teismo nutartyje pateikiamas priešingas aiškinimas bei susidaro situacija, kad šalys, kaip matyti, prasidėjus vykdymo procesui, negali pateikti tvirtinti susitarimo pakeisti taikos sutartį numatydamos galimybę dėl objektyvių priežasčių pratęsti jos įvykdymo terminus.

6. Nagrinėjamu atveju prašomas patvirtinti proceso šalių sudarytas susitarimas pakeisti taikos sutartį yra pateiktas vykdymo stadijoje, kuri pasideda iškart, kuomet įsiteisėjo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, tačiau tokio pobūdžio neįvykdymo pasekmėms taikyti vykdomasis raštas nėra išduodamas, kas nėra tiesiogiai aptarta ABTĮ, tačiau, sistemiškai vertinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, teigtina, kad proceso šalių sudarytas susitarimas pakeisti taikos sutartį pagrįstai buvo pateiktas tvirtinti Regionų administraciniam teismui, kuris nepagrįstai atsisakė priimti pateiktą prašymą dėl šio susitarimo patvirtinimo. Todėl, nepaisant to, kad teismas nurodo, jog ši nutartis yra neskundžiama, priimta nutartis turėtų būti panaikinta, o klausimas dėl susitarimo pakeisti taikos sutartį tvirtinimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7. Šiuo atveju teismo nutartimi atsisakyta priimti prašymą patvirtinti šalių susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo vykdymo procese, tai reiškia, kad procesas užbaigiamas teismo priimtu procesiniu sprendimu užkertančiu galimybę šalims susitarti, nepaisant to, jog įstatymas numato šalims teisę susitarti vykdymo procese, o tokį susitarimą tvirtina būtent teismas, todėl ši nutartis negali būti neskundžiama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl taikos sutarties pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinėje byloje Nr. eI3-67-342/2023 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pasirašyta tarp pareiškėjo Inspekcijos, atsakovo Neringos savivaldybės administracijos, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų NŽT, KPD, PSB „(duomenys neskelbtini)“, ir byla nutraukta. Taikos sutarties 6 punkte nurodyta, kad PSB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja užtikrinti, kad taikos sutarties 6.1 ir 6.2 p. nurodyti poilsio paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) patalpų savininkai (arba jų teisių perėmėjai) per vienerius metus nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo momento, įgis teisę į valstybinę žemę, suteikiančią Pastato statybos teisę, t. y.

Pastato patalpų savininkai sudarys valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimus ar naujas valstybinės žemės nuomos sutartis su NŽT, kuriose bus įtvirtina teisė žemės sklype statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. PSB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja užtikrinti, kad Pastato patalpų savininkai sumokės Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnyje numatytą atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje. PSB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja užtikrinti, kad NŽT bus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 kovo 9 d. nutarime Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 411 punkte nurodyti dokumentai.

PSB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimai ar naujai sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys bus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre per Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą, o 9 punkte nurodyta, jog šalys sutaria, kad neįgyvendinus taikos sutarties 2 ir 6 punkte nurodytų sąlygų dėl KPD pritarimo gavimo ir teisių į valstybinę žemę įgijimo ir teisės statyti, sekančią dieną, kuri eina suėjus vieneriems metams po teismo priimto procesinio sprendimo, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo momento, bus laikytina, kad statybos leidimas yra negaliojantis, atitinkamai statybos leidimo negaliojimą pažymint statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemoje „Infostatyba“, bei įregistruojant žymą apie statybos leidimo negaliojimą Nekilnojamojo turto registre.

Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsakovas Neringos savivaldybės administracija 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą dėl susitarimo pakeisti taikos sutartį patvirtinimo, prašydama patvirtinti šalių sudarytą susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo administracinėje byloje Nr. eI3-67-342/2023. Atsakovas nurodė, kad, pasikeitus sutartyje nustatytoms aplinkybėms, šalys kooperuodamosi, tarpusavio nuolaidų būdu, susitarė dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo ir sudarė susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo, kurį prašo teismo patvirtinti.

Teisėjų kolegija iš atsakovo pateikto pirmosios instancijos teismui susitarimo dėl taikos sutarties pakeitimo nustatė, kad susitarimu šalys susitarė atnaujinti ir pratęsti taikos sutarties 6 ir 9 punktuose numatytą vienerių metų terminą. Susitarime pažymėta, kad, pasikeitus įstatyminiam žemės santykių reguliavimui, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė subjektas, sudarantis valstybinės žemės nuomos sutartis – iki įstatymo pakeitimo buvusi NŽT funkcija perduota Neringos savivaldybei, todėl funkcijų perdavimo pereinamuoju laikotarpiu užtruko šių sutarčių derinimas bei pasirašymas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pabrėžė, kad ABTĮ nėra numatyta, jog pirmosios instancijos teismas galėtų pakeisti savo įsiteisėjusį procesinį sprendimą; užbaigtoje byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami, išskyrus apeliacinio, atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimą (ABTĮ 4 str., 103, 104, 152 str.), todėl teismas tokį prašymą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, jog šalys šiuo klausimu gali susitarti tarpusavyje arba prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 99 str. 4, 5 d.).

Pareiškėjas Inspekcija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Inspekcija nurodo, kad dėl objektyvių ir nuo statytojos PSB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančių priežasčių per taikos sutarties 6 punkte šalių suderintą terminą keli taikos sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyti pastato patalpų savininkai (arba jų teisių perėmėjai) nesuspėjo įgyti teisės į valstybinę žemę, suteikiančią pastato statybos teisę, t. y. pritrūko laiko sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimus ar naujas valstybinės žemės nuomos sutartis. Inspekcija atsižvelgdama į tai, kad iš esmės taikos sutartis nustatytu terminu neįvykdyta tik dėl kelių nesudarytų sutarčių, kurių tretieji asmenys objektyviai ir ne dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių nesuspėjo sudaryti, sutiko su pateiktu pasiūlymu bei pasirašė pateiktą susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo, kuriuo iš esmės nekeičiamos pačios taikos sutarties sąlygos, o tik patikslinama tuo, jog pratęsiami taikos sutarties įvykdymo terminai (galimas procesinio sprendimo įvykdo termino pratęsimas yra reglamentuojamas CPK 284 str. 1 d.). Šiuo atveju teismo nutartimi atsisakyta priimti prašymą patvirtinti šalių susitarimą dėl taikos sutarties pakeitimo vykdymo procese, tai reiškia, kad procesas užbaigiamas teismo priimtu procesiniu sprendimu užkertančiu galimybę šalims susitarti, nepaisant to, jog įstatymas numato šalims teisę susitarti vykdymo procese, o tokį susitarimą tvirtina būtent teismas, todėl ši nutartis negali būti neskundžiama.

Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.).

Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 2 d.). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią (CK 6.985 str. 1 d.), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 str. 1 d. 4 p.) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; kt.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio tikrumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, teismų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas byloje DRAFT-OVA a.s. prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 72493/10; 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimas byloje Amirkhanyan prieš Armėniją, pareiškimo Nr. 22343/08; kt.).

ABTĮ 99 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka. Šiais atvejais vykdomieji dokumentai pareiškėjui išduodami teismo sprendimui įsiteisėjus.

Pagal ABTĮ 99 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 4 dalyje nurodytų teismo sprendimų ir taikos sutarčių vykdymo metu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti sudaromos taikos sutartys. Sudarytos taikos sutartys perduodamos Regionų administracinio teismo rūmams, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad taikos sutarties šalys nepradėjo įstatymo nustatyta tvarka priverstinio teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso, bet susitarimu dėl taikos sutarties pakeitimo šalys susitarė atnaujinti ir pratęsti taikos sutarties 6 ir 9 punktuose numatytą vienerių metų terminą.

Vadovaujantis ABTĮ sistemine ir logine analize, administracinio teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji administracinių bylų teisenos stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ABTĮ nėra numatyta, kad pirmosios instancijos teismas galėtų pakeisti savo įsiteisėjusį procesinį sprendimą. Užbaigtoje byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami, išskyrus apeliacinio, atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimą (ABTĮ 4 str., 103, 104, 152 str.). Tai reiškia, jog sprendimui įsiteisėjus ir prasidėjus vykdymo procesui grįžti ir vėl įsiterpti į prieš tai buvusią administracinių bylų teisenos stadiją yra neįmanoma. Administracinio teismo priimto sprendimo vykdymą iš esmės reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos, todėl sprendimo vykdymo metu taikomos ir vadovaujamasi šio kodekso nuostatomis.

Be kita ko, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje yra numatytas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas (teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią teisės normą ir pirmiau nurodytą teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo instituto esmę ir pagrindus (turtinė abiejų šalių padėtis ar kitos aplinkybės (CPK 284 str. 1 d.)), daro išvadą, kad šio instituto taikymas paprastai yra susijęs su tam tikrų savarankiškų faktinių aplinkybių nustatymu. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą, priėmusį sprendimą, kurio vykdymo tvarkos pakeitimo jis siekia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

Įvertinus atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašomos patvirtinti taikos sutarties pakeitimo turinį ir ABTĮ 99 straipsnio 5 dalies nuostatas, darytina išvada, kad į jos reguliavimo sritį nagrinėjamas atvejis nepatenka.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsakovo Neringos savivaldybės administracijos prašymą dėl taikos sutarties pakeitimo patvirtinimo atsisakė priimti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo Inspekcijos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė