08a601db-cf29-436b-9781-ee9bb0fda78f · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-576/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48048-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, nukentėjusiajai J. P., jos atstovui advokatui Žilvinui Beržanskui, nuteistajai A.

I., nuteistosios gynėjui advokatui Nikolajui Vainovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 284 straipsnyje ir jai skirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Å iuo nuosprendžiu iÅ¡ nuteistosios A. I. nukentėjusiosios J. P. naudai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 605 Eur proceso iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. I. nuteista už tai, kad 2020 m. gruodžio 8 d. apie 10.30 val., vieÅ¡oje vietoje – Vilniuje, PaneriÅ¡kių g., dėl mažareikÅ¡mės dingsties, t. y. jos manymu netinkamų J. P. veiksmų vairuojant automobilį „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu bei fiziniu smurtu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Ji, staigiai sustabdžiusi savo vairuotÄ automobilį prieÅ¡ J.

P. automobilį ir tokiu bÅ«du privertusi nukentėjusiÄ jÄ sustoti, priėjo prie už vairo sėdėjusios J. P., iÅ¡plÅ«do Å¡iÄ necenzÅ«riniais deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, deÅ¡iniame skruoste ir deÅ¡inės nosies sparnelio srityse - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bandė įsibrauti į nukentėjusiosios automobilį bei jį apspjaudė. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. I. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naujÄ nuosprendį, perkvalifikuoti veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį bei paskirti mažesnę laisvės apribojimo bausmę be papildomų įpareigojimų. 2.1.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė tik kaltinančiais įrodymais, visiÅ¡kai nepasisakė dėl teisinančių įrodymų. Teismas neapgrįstai nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus pripažino nuosekliais ir atrinko tik tuos parodymus, kuriais remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas neatsižvelgė į nuteistosios duotus parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu apie tai, kad jai vos pavyko iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu BMW X3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį taip neatsakingai ir neatsargiai vairavo nukentėjusioji. Nurodė, jog ji prie nukentėjusiosios priėjo su tikslu iÅ¡sakyti pretenzijas dėl jos vairavimo bÅ«do, tačiau neturėjo minčių kelti skandalo ar trikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Konfliktas kilo po to, kai nukentėjusioji jos ne tik neatsiprašė dėl sukeltos avarinės situacijos, bet ir iÅ¡plÅ«do grubiais necenzÅ«riniais žodžiais. Jos apsižodžiavo, nukentėjusioji griebė jai už kaklo, nurovė grandinėlę su kryžiuku ir užblokavusi duris norėjo pasprukti iÅ¡ įvykio vietos.

Pasak apeliantės, ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, tačiau nukentėjusioji vis tiek pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Pagal jos pareiÅ¡kimÄ buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , policijos pareigÅ«nas neįvertino nukentėjusiosios veiksmų konflikto metu, fakto, kad ji pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos nesulaukusi policijos pareigÅ«nų. 2.2. Nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į policijos pareigÅ«no T. B. duotus parodymus apie tai, jog jam atvykus su kolega A. K. į įvykio vietÄ , ten stovėjo vienas automobilis, grÅ«sties kelyje nebuvo.

Nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nustatytų kilusių padarinių nepaneigia, nes policijos pareigÅ«nai su nuteistÄ ja susitiko ne įvykio vietoje, tačiau nuteistosios ir policijos pareigÅ«nų parodymai rodo prieÅ¡ingai, A. I. sulaukė iÅ¡kviesto policijos ekipažo įvykio vietoje, stovėdama kelio deÅ¡inėje pusėje ir nesutrikdžiusi automobilių judėjimo. 2.3. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netenkino gynėjo praÅ¡ymo dėl policijos pareigÅ«no A. K. apklausos, nurodęs, jog Å¡i apklausa nėra reikÅ¡minga, tačiau apeliantės manymu, policijos pareigÅ«no apklausa galėtų patvirtinti gynybos teiginį, kad visuomenės rimtis ar tvarka Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo sutrikdyta, buvo kilęs konfliktas tarp dviejų nepažįstamų moterų, nukentėjusiajai J.

P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. A. I. veiksmai, turėtų būti kvalifikuojami kaip nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas, bet ne viešosios tvarkos pažeidimas. Skunde manoma, kad neapklausus ir neištyrus policijos pareigūno A. K. parodymų, bylos faktinės aplinkybės teismo įvertintos neteisingai. Nors remiantis nusistovėjusia praktika, visos abejonės ir prieštaravimai vertinti kaltinamųjų naudai, teismas šiuo atveju pasielgė priešingai. 2.4. Skunde nesutinkama su teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistosios atsakomybę lengvina provokuojantys ar neteisėti pačios nukentėjusiosios veiksmai, dėl kurių nuteistoji buvo didžiai susijaudinusi.

Teismui pripažinus J. P. pavojingo persirikiavimo iÅ¡ antros juostos į pirmÄ faktÄ bei vėliau kilusį konfliktÄ tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, teismas turėtų pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys arba kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

3. Teismo posėdžio metu nuteistoji A. I. ir jos gynėjas advokatas N. Voinovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji J. P., jos atstovas advokatas Ž. Beržanskas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados A. I. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Å ia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nuteistoji apeliaciniame skunde ginčija veikos kvalifikavimÄ , praÅ¡o Å¡velninti bausmę, pripažinti esant jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose. Tuo tarpu gynėjas teismo posėdžio metu prašė, be kita ko, nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo. Å iuo aspektu pažymėtina, kad neturtinės žalos klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, todėl teisėjų kolegija dėl Å¡io argumento nepasisakys.

5. Teisėjų kolegija priimant procesinį sprendimÄ vertina ir papildomai apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo A. K. parodymus, kuris paaiÅ¡kino, kad jokių aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, nepamena. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje 6. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. I. teigia, kad jos veiksmai iÅ¡ BK 284 straipsnio turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė bylos įrodymus, detaliai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl A. I. veiksmų buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, t. y. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

8. BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G G3559/2020 (01) J. P. nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko odos nubrozdinimai, dešinio skruosto ir dešinio nosies sparnelio odos nubrozdinimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 49-50).

10. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-648/2020). Pagal teismų praktikÄ fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį iÅ¡eina iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieÅ¡ asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobÅ«džio santykiams aiÅ¡kintis, tačiau tam pasirenkama vieÅ¡a vieta ir bÅ«das, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Å ių veikų atribojimui svarbios tokios aplinkybės, kaip vieÅ¡oji vieta, bÅ«das ir sukelti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016).

11. Byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad įvykio vieta buvo vieÅ¡a – važiuojamoji kelio dalis, adresu PaneriÅ¡kių g., Vilniuje, kur važiuoja ir kiti automobiliai. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

12. Nusikalstamo elgesio padariniai yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Pažymėtina, kad smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, be to, smÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties žmogui vieÅ¡ai net ir ne žmonių minioje reiÅ¡kia įžūlius veiksmus ir nepagarbÄ aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020).

13. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog konfliktas tarp nuteistosios A. I. ir nukentėjusiosios J. P. prasidėjo po to, kai nuteistoji sustabdė savo automobilį prieÅ¡ nukentėjusiosios automobilį, priėjo prie už vairo sėdinčios nukentėjusiosios J. P., pareikalavo atidaryti langÄ ir ėmė konfliktuoti. Tai liudija nuoseklÅ«s nukentėjusiosios parodymai – pastaroji nurodė, jog ji važiavo už nuteistosios, nuteistosios automobilis sustojo, įjungė avarinių Å¡viesų signalÄ .

Tada iÅ¡ minėto automobilio iÅ¡lipo vairuotoja. Priėjusi moteris puolė jÄ vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, kalbėjo lietuviÅ¡kai, ji suprato, kad moteris buvo nepatenkinta galimai dėl jos persirikiavimo privažiuojant sankryÅ¾Ä Ä¯ pirmÄ juostÄ . Moteris elgėsi agresyviai, staiga ji savo rankų nagais pradėjo jai draskyti veidÄ . Tuomet nukentėjusioji gynėsi rankomis, jÄ bandydama atstumti, bei užblokavo savo automobilio dureles. Minėta moteris bandė įsibrauti į jos automobilį bei jį apspjaudė.

Pati nuteistoji nurodė, jog bevažiuodama ji pamatė, jog BWM automobilis jai važiuoja iÅ¡ paskos, todėl sustabdė savo automobilį, įjungė avarinio sustojimo signalÄ ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio nuėjo prie to paties BMW automobilio, nes norėjo, kad ta vairuotoja jos atsipraÅ¡ytų už patirtus nemalonius iÅ¡gyvenimus. Be to, iÅ¡ garso įraÅ¡o, kuriame nuteistoji skambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ girdėti, jog nuteistoji nurodo, kad ji sustabdė savo automobilį ir pasakė nukentėjusiajai, kad Å¡i iÅ¡moktų važinėti. 2021 m. gegužės 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji nurodė, jog ji pripažįsta, jog buvo neteisi, kad sustabdė automobilį ir pradėjo viduryje kelio aiÅ¡kintis.

Be to, nukentėjusiosios parodymai, specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog nuteistoji A. I. panaudojo smurtÄ nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu ir sužalojo nukentėjusiÄ jÄ .

14. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, kad A. I. įžūliais veiksmais, demonstruodama nepagarbÄ sutrikdė visuomenės rimtį. Ä®vykio vieta (judrios gatvės važiuojamoji dalis), kaip jau aptarta aukščiau, yra vieÅ¡oji vieta. A. I. veiksmai – nagais apdraskė nukentėjusiosios veidÄ (fizinio smurto naudojimas vieÅ¡oje vietoje), apspjaudė automobilį, neabejotinai laikytinai įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Dėl iÅ¡vardintų A. I. veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis: A. I. stabdydama J. P. automobilį sustojo viduryje kelio, užtverdama tiek J. P., tiek už jos važiavusiems automobiliams eismÄ ; A. I. pati nurodė, kad privažiavęs vairuotojas liepė baigti ginčytis viduryje kelio, įvykio vietoje buvusiam vyrui ji bandė aiÅ¡kinti situacijÄ .

Taigi, asmeniniam konfliktui įgyvendinti nuteistoji pasirinko tokiÄ vietÄ ir tokį bÅ«dÄ , kuriuo demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

15. Vertinant, ar A. I. veiksmuose buvo tyčia sukelti aukščiau nurodytus padarinius, pirmiausia pažymėtina, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ gali kilti staiga, spontaniÅ¡kai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , o toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ asmenį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-2013).

Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas nepaneigia veikos prieÅ¡ingumo vieÅ¡ajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-648/2018). Taip pat pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja iÅ¡ankstinio tikslo kaip bÅ«tinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. I. veikdama prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ aptartu bÅ«du, vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems žmonėms, suvokė, kad tokiais savo veiksmais rodo nepagarbÄ aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to norėjo, taigi ji veikė tiesiogine tyčia. Nors apeliantė teigia, kad savo veiksmais ji nesiekė pažeisti vieÅ¡osios tvarkos, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvÅ«s. Taigi, A. I. veikoje yra visi bÅ«tinieji BK 284 straipsnyje numatyti nusikaltimo sudėtį atitinkantys požymiai, todėl teismas teisingai jos veiksmus kvalifikavo.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad konfliktas prasidėjo tuomet, kai nukentėjusioji nuteistosios neatsiprašė dėl prieÅ¡ tai sukeltos avarinės situacijos bei ciniÅ¡kai ir įžūliai jÄ iÅ¡plÅ«do grubiais necenzÅ«riniais žodžiais, griebė nuteistajai už kaklo, nuplėšė grandinėlę su kryžiuku ir užblokavusi duris norėjo pasprukti iÅ¡ įvykio vietos. Nurodoma, jog nuteistoji neturėjo minčių kelti skandalÄ ar trikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį, o norėjo tik iÅ¡sakyti pretenzijas dėl jos vairavimo bÅ«do.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia apeliacinio skundo teiginiais nesutinka. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistoji konfliktÄ pradėjo pirmoji – sustabdė savo automobilį prieÅ¡ nukentėjusiosios automobilį, priėjo prie už vairo sėdinčios nukentėjusiosios J. P. ir ėmė konfliktuoti bei sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be kita ko, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusiosios veiksmai buvo gynybinio pobÅ«džio, atsakomoji reakcija į A.

I. veiksmus.

18. Nuteistosios A. I. padarytas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistosios apeliaciniame skunde, negali bÅ«ti vertinamas kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. BK 140 straipsnyje numatyta, jog tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaip jau minėta anksčiau, byloje nustatyta, jog A. I. veiksmai sukėlė kelis padarinius – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika visų Å¡ių padarinių neapima, veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Be to, pažymėtina, jog BK 284 straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , numatytÄ Â BK 140 straipsnyje, todėl Å¡i veika nuteistajai atskirai neinkriminuojama.

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. K., jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nenurodė.

19. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai nurodo in dubio pro reo principo taikymÄ nagrinėjamos bylos kontekste. Kaltinamo asmens naudai aiÅ¡kinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, ir tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti paÅ¡alinti arba kurių negalima paÅ¡alinti, dėl ko jas reikėtų taikyti A. I. naudai. Å iuo atveju neginčytinai nustatyta, kad A. I. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių 20. Atmestinas apeliantės teiginys, kad jai turėjo bÅ«ti pripažinta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies  6 arba 10 punktuose, t. y. kad jos veiksmams įtakos turėjo nukentėjusiosios J. P. provokuojantis elgesys ir kad veika padaryta iÅ¡ didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiosios veiksmai.

21.  BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys; veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai) nustatomos tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus arba didelį susijaudinimÄ sukeliančius neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus.

22. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Å i lengvinanti aplinkybė apibÅ«dina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį.

23. Teismų praktikoje nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po Å¡ių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan.

PrieÅ¡ingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobÅ«džio veiksmai, padaryti nesant bÅ«tinosios ginties, bÅ«tinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , sulaikymo aplinkybių. Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės bÅ«senos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko bÅ«sena ir tada susilpnėja jo veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2009, 2K-377/2011, 2K-394/2013,2K-96-303/2020).

24. Apeliantė apeliaciniame skunde BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimÄ grindžia tuo, kad nukentėjusioji vairavo neatsakingai ir neatsargiai, nes staigiai rikiavosi iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ ir vos neįvažiavo į jÄ , dėl ko jos (A. I.) maÅ¡inÄ sumėtė.

25. Å ioje byloje tiek nukentėjusiosios J. P., tiek nuteistosios A. I. parodymais nustatyta, kad dar iki konflikto, vairuojant automobilius, J. P. iÅ¡ tikrųjų ketino persirikiuoti, tačiau pamačiusi A. I. automobilį grįžo į savo eismo juostÄ . Tokie nukentėjusiosios veiksmai neleidžia daryti teisėjų kolegijai iÅ¡vados, kad iki smurto prieÅ¡ jÄ panaudojimo momento J. P. bÅ«tų provokavusi A. I. nusikalsti, ar kad J. P. veiksmų pobÅ«dis buvo neteisėtas, jog nuteistajai sukėlė didelį susijaudinimÄ , lėmusį nusikalstamos veikos padarymÄ .

Nukentėjusiosios atliktas neatsargus manevras automobiliu negali bÅ«ti vertinamas kaip provokuojantis elgesys ar neteisėti veiksmai, kurie nulėmė nuteistosios susijaudinimÄ . Taigi, konstatuotina, kad byloje nėra Å¡ių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl paskirtos bausmės 26. IÅ¡ A. I. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su jai paskirta bausme. Nuteistoji praÅ¡o Å¡velninti bausmę, t. y. paskirti mažesnę laisvės apribojimo bausmę be papildomų įpareigojimų.

27. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

28. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumÄ (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ Å¡ių aplinkybių neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė. Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

30. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. I. skirtÄ bausmę, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Vertindamas bylos duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad A. I. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Nuteistosios veiksmais padaryta reali žala - nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, visuomenės rimtis. Nuteistoji savo kaltės nepripažino, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir tai, jog nuteistoji teisiama pirmÄ kartÄ , tačiau vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka – 2019 m. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už necenzÅ«rinių žodžių vieÅ¡butyje vartojimÄ . Duomenų apie psichikos ligas ar priklausomybių ligų gydymÄ byloje nėra. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog vieÅ¡ieji darbai ir baudos bausmės A. I. negali bÅ«ti skirtos dėl to, kad ji Å¡iuo metu yra bedarbė, nebuvo davusi sutikimo dirbti vieÅ¡uosius darbus, be to, turi sveikatos sutrikimų.

Dėl to, teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti A. I. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltus padarinius, nuteistosios apgailestavimÄ dėl savo veiksmų bei tai, kad ji teisiama pirmÄ kartÄ , nustatytas mažesnis už Å¡ios bausmės vidurkį.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o paskirta bausmės rÅ«Å¡is, jos dydis atitinka A. I. asmenybę ir jos padarytos veikos pavojingumÄ . Nuteistajai paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų, todėl jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo, o nustatyti įpareigojimai yra tarpusavyje suderinti. Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo apeliacinės instancijos teisme 32. Nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusioji pateikė praÅ¡ymÄ priteisti patirtas 605 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė priteisti nukentėjusiajai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme – 605 Eur.

33. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-348-398/2016).

34. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad J. P. patyrė 605 Eur iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, teikė dėl jų praÅ¡ymÄ (1 t., b. l. 136) ir toks praÅ¡ymas buvo tenkintas visiÅ¡kai, skundžiamu nuosprendžiu Å¡i suma buvo priteista J. P. naudai ir A. I.. IÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme sudaro taip pat 605 Eurus.

35. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ pateikė nuteistoji, apeliacinis skundas yra atmetamas. Viso nukentėjusioji praÅ¡o priteisti 605 Eur sumÄ . IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad nukentėjusioji advokatui Žilvinui Beržanskui sumokėjo 242 Eur. Minėtame mokėjimo nurodyme fiksuota, kad tai apmokėjimas už teisinę pagalbÄ . IÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir ataskaitos matyti, kad Å¡i suma yra už susitikimÄ su kliente, pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui, atstovavimÄ jos interesus 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje byloje 1A-44-576/2022, ginant J. P. interesus. IÅ¡ byloje pateikto 2021 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 3 matyti, kad 363 Eur J. P. sumokėjo už teisinę pagalbÄ . IÅ¡ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir ataskaitos matyti (1 t., b. l. 198-199), kad Å¡i suma yra už susipažinimÄ su apeliaciniu skundu, aptarimÄ su kliente, pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui, atstovavimÄ jos interesams apeliacinėje instancijoje.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad advokatas Žilvinas Beržanskas nukentėjusiÄ jÄ atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teisme praÅ¡omų ir priteistų iÅ¡laidų dydis siekė 605 Eur, baudžiamoji byla teisinio vertinimo prasme nėra sudėtinga, jos apimtis nėra didelė, apeliacinis skundas sudaro tris lapus, apeliacinės instancijos teisme vyko trys posėdžiai (2022 sausio 4 d. posėdis truko beveik pusvalandį, 2022 m. sausio 31 d. posėdis vyko trumpai, buvo iÅ¡klausytos nuomonės dėl neatvykusio liudytojo apklausos bÅ«tinumo, 2022 m. vasario 17 d. posėdis truko nepilnÄ valandÄ ), atsiliepimas dėl apeliacinio skundo teiktas nebuvo, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti suma yra neproporcinga, todėl mažinama iki 150 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistosios A. I. apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Priteisti J. P. iÅ¡ A. I. apeliacinėje instancijoje patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti – 150 ( vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) Eur. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Audrius Cininas Nida Vigelienė