Legislator Case Law & Legislation
08a5f03e-083f-4ef5-b1de-3322b845cd20 AI generated

08a5f03e-083f-4ef5-b1de-3322b845cd20 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 08a5f03e-083f-4ef5-b1de-3322b845cd20
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kontoroje. 2002-08-15 skolininkas mirė. Antstolė dėl to sustabdė vykdomÄ jÄ bylÄ teisių ir pareigų perėmėjai. 2007 metais antstolė pareiÅ¡kimu dėl skolininko

Legislator headnote

AI generated

08a5f03e-083f-4ef5-b1de-3322b845cd20 · Panevėžio apygardos teismas: kontoroje. 2002-08-15 skolininkas mirė. Antstolė dėl to sustabdė vykdomÄ jÄ bylÄ teisių ir pareigų perėmėjai. 2007 metais antstolė pareiÅ¡kimu dėl skolininko

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                          Â

Pirmosios instancijos teismo                                       Civilinė byla Nr. 2S-86-544/2010

Teisėja Ledina Šinkūnienė                                         Proceso Nr. 2-37-3-01514-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija:95.5;

122.3; 128.1; 129.1;

 (S)

Â

                      Â

PANEVĖŽIO APYGARDOSÂ

TEISMAS

N U T

A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 12 d.

Panevėžys

Panevėžio

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės

Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

           teismo posėdyje apeliacine rašytinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos AB Rytų skirstomieji tinklai atskirÄ jį skundÄ dėl RokiÅ¡kio

rajono apylinkės teismo 2009

m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2076-504/2009

pagal pareiÅ¡kėjos AB Rytų skirstomieji tinklai pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,

suinteresuotieji asmenys: S. K., Lietuvos Respublika,

atstovaujama Panevėžio AVMI, antstolės O.Narbutienės kontora.

           Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi

bylÄ ,

N U S T A T Ė:

           Pareiškėja

prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad mirusio K.

K. turtÄ paveldėjo jo žmona S. K.. Nurodė, kad 2002-07-04

Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ iš

atsakovo K. K. buvo priteista 2000 Lt žalai

atlyginti. Šio sprendimo pagrindu

išduotas vykdomasis raštas vykdomas priverstine tvarka antstolės O.Narbutienės

kontoroje. 2002-08-15 skolininkas mirė. Antstolė dėl to sustabdė vykdomÄ jÄ bylÄ

Nr. 122-496/03  iki paaiškės skolininko

teisių ir pareigų perėmėjai. 2007 metais antstolė pareiškimu dėl skolininko

pakeitimo vykdymo procese kreipėsi į teismÄ , kuris 2007-05-28 nutartimi

atsisakė patenkinti praÅ¡ymÄ , nes skolininko K. K. turtas

yra registruotas jo vardu, turto paveldėjimo byla neužvesta ir palikimo nė

vienas iš įpėdinių nepriėmė.  Pareiškėjo duomenimis

mirusio skolininko K. K. turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ su

priklausiniais, žemės sklypus - valdo ir naudoja S. K. (buvusi

sutuoktinė), ji moka už elektros energijÄ pastatuose. Mano, jog iÅ¡naudojo visas

galimybes nustatyti mirusio skolininko turto paveldėtojus. Neturi dokumentų,

patvirtinančių palikimo priėmimo faktÄ bei negali kitokia tvarka gauti

dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Bandė pakeisti

skolininkÄ vykdymo procese, kreipėsi į Lietuvos Respublikai atstovaujančiÄ

Panevėžio AVMI dėl palikimo priėmimo, į RokiÅ¡kio savivaldybės Kamajų seniÅ«nijÄ

bei atliko kitus veiksmus dėl paveldėtojų nustatymo. Prašomas nustatyti juridinis

faktas sukurs teisines pasekmes, nes jo pagrindu turės galimybę reikalauti iš

palikimÄ priėmusių asmenų 2002-07-04 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo sprendimu

priteistos skolos grÄ Å¾inimo (b. l. 1-3).

Rokiškio

rajono apylinkės teismas 2009-11-16 nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl

juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1

p. pagrindu. Teismas nurodė, kad prašomas nustatyti juridinis faktas  negali būti nustatytas, nes neatitinka CPK 444

str. 1 d., 445 str. reikalavimų, jis sukurs teisines pasekmes S.

K., o ne pareiškėjui. Kadangi palikimo priėmimas yra asmens teisė, bet ne

pareiga, todėl pareiškėjas negali reikalauti, kad tokios teisės kitam asmeniui

būtų sukurtos.  Duomenų, kad įpėdiniai

bÅ«tų priėmę palikimÄ po K. K., iÅ¡ kurio teismo sprendimu

priteistas žalos atlyginimas, nėra. Tuo atveju, kai įpėdiniai palikimo

nepriima, palikėjo turtÄ paveldi valstybė (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.). Turto

paveldėjimo procese pareiškėjas turėtų kreiptis į Panevėžio AVMI su reikalavimu

dėl mirusiojo K. K. skolos (b. l. 28-29).

Pareiškėja AB

„Rytų skirstomieji tinklai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2009-11-16 Rokiškio

rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jog nuosavybei įgyti įpėdinis turi

priimti palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai

pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos

notarinei institucijai pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (LR CK 5.50 str. 2

d.). ValiÄ dėl aplikimo priėmimo įpėdinis turi iÅ¡reikÅ¡ti veiksmais – faktiÅ¡kai

pradėdamas paveldėtÄ turtÄ valdyti. LR CK 5.51 str. nurodyta palikimo priėmimo

faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės

teisę į paveldimÄ turtÄ . FaktiÅ¡ku pradėjimu valdyti turtÄ , patvirtinančiu LR CK

5.51 str. prasme palikimo priėmimÄ , suprantami tokie veiksmai kaip įpėdinio gyvenimas paveldimame name, naudojimasis

nuo, tvarkymas ir savo aktyviais veiksmais parodymas, kad įpėdinis išreiškė

savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ . Mirusiojo skolininko

sutuoktinė moka už sunaudotÄ elektros energijÄ bei yra duomenys, kad ji naudojasi mirusiojo nekilnojamu ir

kilnojamu turtu. Â Teigia, jog nors atliko

visÄ eilę aktyvių veiksmų, tačiau nei savivaldybės, nei valstybės institucijos

nebendradarbiauja ir nepateikia prašomos informacijos, kad būtų nustatytos

faktinės aplinkybės. Todėl negali ne

teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę

turintį faktÄ . Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omas

nustatyti juridinis faktas sukurs teisines pasekmes tik S. K.,

nes po šio fakto nustatymo būtent pareiškėjas įgys teisę reikalauti skolininko

pakeitimo vykdymo procese. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė

CPK 443 str. 8 d. reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų

išaiškintos bylos aplinkybės, neanalizavo pareiškime išdėstytų aplinkybių,

nevertino dokumentų. Teismas privalėjo vadovautis, bet nesivadovavo, LR CK 5.62

str., 2004-05-26 LRVÂ nutarimo Nr. 634

patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės

pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo,

saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių reikalavimais,

kurie reglamentuoja palikimo perėjimo valstybei klausimus. Nekilnojamojo turto

registravimas siejamas su trečiųjų asmenų teisių gerbimu ir apsauga, todėl mano,

jog S. K., visiškai neišreiškusi savo teisių ir jų turinio

į turtÄ , stengiasi iÅ¡vengti esamų ir ateityje galinčių atsirasti prievolių

vykdymo (b. l. 31-33).

Atskirasis

skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nutartis

paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone,

pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias

aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės

teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Â procesinį sprendimÄ atsisakyti priimti

pareiÅ¡kėjos AB Rytų skirstomieji tinklai pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę

turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 185 str., 263 str. 1

d.).

Teisėjų

kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas

nenagrinėtinas teisme, nes teismas gali nustatyti tik tokius faktus, nuo kurių

priklauso asmenų asmeninių ar turinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar

pabaiga (CPK 444 str. 1 d.) bei kad  teismas nustato juridinę reikšmę turinčius

faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių

reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445

str.). Šiuo atveju byloje esančių

duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja

AB Rytų skirstomieji tinklai yra K. K., mirusio

2002-08-15, kreditorė 2000 Lt sumai pagal įsiteisėjusio Rokiškio rajono

apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-548-02-2002 pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ raÅ¡tÄ .

Antstolės Oksanos Narbutienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr.

122-496/03 dėl minėtos skolos priverstinio išieškojimo buvo sustabdyta 2004-09-29

CPK 626 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Mirusiojo skolininko K. K. vardu

yra registruotos nuosavybės teisės į 0,2000 ha, 0,3000 ha, 2,5800 ha, 1,3100 ha žemės sklypus

bei gyvenamÄ jį namÄ Vaičionių km RokiÅ¡kio rajone (b. l. 18-26). Antstolė iÅ¡ieÅ¡kotojos AB Rytų skirstomieji tinklai

praÅ¡ymu yra kreipusis į teismÄ su praÅ¡ymu  CPK 596 str. pagrindu pakeisti mirusį skolininkÄ K. K. jo

teisių perėmėja S. K., kuri po vyro mirties faktiškai valdo

mirusiajam priklausiusį turtÄ . RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2007-05-28

nutartimi atmetė antstolės praÅ¡ymÄ , nes konstatavo, kad mirusiojo skolininko K. K. žmona S. K. nepriėmė mirusiojo

palikimo paduodama pareiÅ¡kimÄ notarui, o įrodymų apie tai, kad ji palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti ir todėl

atsako už skolininko skolas, nepateikta (CPK 5.52 str.).

Įpėdinis laikomas

priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo

turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus

mokesčius ir pan.). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ

valdyti yra įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius

nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis jo interesÄ Ä¯gyti visas teises į

palikimÄ (CK 5.50 str. 3 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad

faktinis palikimo priėmimas reiškia, jo įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais

parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai

atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir iš veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas

reiÅ¡kia, kad įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti ir Å¡iuo

atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai

bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti. Todėl įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su

pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo

priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų

pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ

valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi,

moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įstatyme

nustatytas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl

įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 str.

1 d., Letuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Pareiškėjas prašė

nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. K., mirusio 2002-08-15, palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė

pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti mirusiojo sutuoktinė S. K..

 PareiÅ¡kėjas teisingai nurodo, kad, kadangi palikimÄ

sudaro gyvenamasis namas ir žemės sklypai, tai faktinį palikimo valdymÄ Å¡iuo

atveju patvirtina tai, kad S. K. po vyro mirties toliau gyveno

tame name, per tris mėnesius ėmėsi prižiÅ«rėti namÄ ir žemės sklypus, mokėjo

mokesčius, atsiskaitinėjo už elektros energijÄ , naudojo turtÄ pagal paskirtį,

t. y.  elgėsi su turtu kaip savininkė. Pareiškėjo

paaiškinimų turinį patvirtina Panevėžio AVMI  2009-06-09 rašto turinys, kuriame teigiama,

kad valstybė negali perimti mirusiojo K. K. turto, nes

palikimÄ pagal CK 5.50 str. 2 d. reikalavimus faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti

priėmė skolininko žmona S. K. (b. l. 12). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamojoje

nutartyje apie tai, kad įpėdinė palikimo nepriėmė ir palikėjo turtÄ turi

paveldėti valstybė, neatitinka byloje esančių įrodymų visuma nustatytų bylos

aplinkybių. Todėl šie argumentai ir motyvai iš skundžiamos nutarties šalintini.

Kadangi ginčijamas klausimas iš esmės išspręstas teisingai, tai nesudaro

pakankamo pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį (CPK 328 str.).

Teisėjų

kolegijos nuomone, esant virš nurodytoms aplinkybėms, apelianto (kreditoriaus) teisės

ir teisėti interesai turi bÅ«ti ginami sprendžiant klausimÄ dėl procesinių

teisių perėmimo vykdymo proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d.). Kai viena

iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto

teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio

asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tÄ Å¡alį

pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių

subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra

materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs

materialiÄ sias teises asmuo perima ne tik teisę reikalauti Å¡ių teisių gynimo, bet

ir pareigÄ atsakyti pagal prievoles. Mirus fiziniam asmeniui jo teisių

perėmėjais tampa palikimÄ priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis

turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis

arba faktiÅ¡kai pradeda paveldimÄ turtÄ valdyti, arba kreipiasi į palikimo

atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis

palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad duomenų, jog įpėdiniai

kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ar į palikimo atsiradimo vietos

apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo nėra. Tačiau, sprendžiant pagal

virÅ¡  aptartus bylos duomenis, po K. K. mirties palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama

jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė mirusiojo

žmona S. K.. Išieškotoja vykdomojoje byloje AB Rytų

skirstomieji tinklai turi teisę kreiptis dėl nustatymo, kad mirusiojo

skolininko K. K. procesinių teisių ir pareigų perėmėja yra

jo žmona S. K. CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d. pagrindais.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-05-28 nutartyje nurodo, kad prašymo dėl

procesinių teisų ir pareigų perėmimo netenkina todėl, kad teismui nebuvo

pateikti įrodymai apie tai, kad įpėdiniai yra priėmę K. K. palikimÄ

faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti (b. l. 7-8). Tačiau Å¡iuo metu pagal

bylos duomenis galima spręsti, kad padėtis yra pasikeitusi ir tokių įrodymų yra

tiek pas iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , tiek ir atitinkamose institucijose, iÅ¡ kurių tuos

duomenis CPK nustatyta tvarka gali išreikalauti ir teismas, jei, kaip teigia

pareiškėjas, ne visos institucijos su

pareiÅ¡kėja tinkamai bendradarbiauja. Â

Teisėjų

kolegija, vadovaudamasi CPKÂ 337 str. 1

p.,

NUTARĖ:

          Â

  Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d.

nutartį palikti nepakeistÄ .

   Teisėjų kolegija:                                                                Ramunė

Čeknienė

                                                        Â

                                     Birutė

Jonaitienė

                                                           Â

                                                                                             Â

Birutė Valiulienė                                                                                            Â