2022-06-29 Nr. AB-17701-4-19-3-00043-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3104-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00043-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. E. E., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

vertėjui Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. E. E. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. E. E. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis H. M. E. E. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64984 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis skunde nurodė, jog nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Departamentui, todėl jam galėtų būti taikoma viena iš alternatyvių sulaikymui priemonių, nesusijusių su judėjimo ribojimu, be to, paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė turi būti proporcinga Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytam tikslui pasiekti, o judėjimo teisės ribojimas galimas tik tada, kai jis neišvengiamas.

3. Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Departamentas nurodė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdamas nustatytą tvarką neleistinoje sienos kirtimo vietoje. Prieglobsčio Užsienietis pasiprašė tik sulaikytas ir pristatytas į užkardą ir tai suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, atsižvelgiant į nurodytus duomenis, Užsieniečio teisės nėra pernelyg suvaržytos.

5. Teismo posėdyje Užsienietis palaikė skundą, paaiškino, kad pasą pametė miške, dabar jis laikomas nelaisvėje ir nesupranta, kodėl jo prašymas negalėtų būti patenkintas. Pareiškėjo atstovas advokatas taip pat prašė skundą tenkinti.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, jog Departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymas 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, savo kelionės dokumentų nepateikė, jo nurodytos aplinkybės dėl persekiojimo abstrakčios ir prieštaringos, jų neįmanoma patikrinti, Užsienietis gyveno Turkijoje, ten nedirbo, prieglobsčio neprašė, tris kartus bandė prašyti prieglobsčio Danijoje, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Sprendimo dalis dėl Užsieniečio apgyvendinimo Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės.

8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo naikinti Departamento Sprendimo dalies bei taikyti Užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 9. Užsienietis patikslintu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti jo apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

10. Užsienietis patikslintą apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas ribojant asmens teisę judėti prilygsta sulaikymui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.

10.2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

10.3. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.

10.4. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.

11. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

12. Departamentas atsiliepime nurodė, kad:

12.1. Departamentas 2021 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 22S54598, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui Klaipėdos rūmams, kuris 2022 m. balandžio 26 d. išnagrinėjo bylą Nr. el3-4393-583/2022 ir priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Užsienietis padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo (bylos Nr. eA-2573-781/2022) ir priėmė nutartį pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Aptariamas Departamento sprendimas yra įsiteisėjęs.

12.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Užsienietis prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais teikdamas neišsamią, bendro pobūdžio informaciją, vengė atsakinėti į patikslinamuosius klausimus.

12.3. Užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria nuspręsta Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Užsieniečio skundą ir konstatavęs, kad skundžiama Departamento Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, Užsieniečio skundą atmetė.

15. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutrumpinti Departamento Sprendimu nustatytą apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti jam judėjimo laisvės suvaržymų.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad Departamentas Sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę) bei Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais).

17. Pažymėtina, jog Departamentas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 22S54598, be kita ko, nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio. Minėtą sprendimą Užsienietis apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el3‑4393-583/2022 skundą tenkino iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė. Užsienietis padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atmetė (a. b. Nr. eA-2573-781/2022). Iš to spręstina, kad Departamento sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio yra įsigaliojęs, o Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo prasme.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ji nėra atšaukta, todėl byloje taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

23. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, Užsieniečio statusas nuo Departamento Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento pasikeitė – jis nebėra prieglobsčio prašytojas. Be to, kaip per teismo posėdį nurodė pats Užsienietis, šiuo metu jis yra apgyvendintas švelnesniu režimu – jam suteikta judėjimo laisvė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas jo priėmimo metu.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje panašaus pobūdžio bylose, nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu, dėl ko vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai nesuponuoja kategoriškos išvados dėl nebendradarbiavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022). Todėl vien aplinkybės, jog Užsienietis atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir bylos medžiagą, nustatė, kad nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, nagrinėjamu atveju suponuojančių judėjimo laisvės suvaržymų taikymo būtinybę. Byloje duomenų, kad Užsienietis būtų atsisakęs pateikti duomenis apie save, teikė klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus, nėra.

26. Esant tokioms aplinkybėms ir nustačius, kad Užsieniečio laisvė laisvai judėti jau yra suvaržyta daugiau nei 6 mėnesius, per kuriuos duomenų, kad Užsienietis nebūtų laikęsis apgyvendinimo tvarkos, nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nėra pakankama Užsieniečiui taikyti judėjimo laisvės suvaržymus, nes tai, be kita ko, pažeidžia proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p.). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju Departamentas turėjo teisinį pagrindą apriboti Užsieniečio teisę laisvai judėti.

27. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – panaikinti Sprendimo dalį dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. M. E. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) piliečio H. M. E. E. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64984 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. E. E. laikino apgyvendinimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Neringa Švedienė