2013-06-26 Nr. AB-3021-3-61-3-01270-2011-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-747/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01270-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos paslaugų centras“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A525-747/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos paslaugų centras“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medicinos paslaugų centras“ su skundu (I t., b. l. 1–11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos (toliau – ir Taikinimo komisija) 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 23 TK-1 ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – ir VTLK) 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 3S-1547;

2) įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą sudaryti su UAB „Medicinos paslaugų centras“ sutartį dėl antrinių ambulatorinių akušerio-ginekologo (1576), kardiologo (1559) (2705), vaikų kardiologo (1576) (2712), echoskopuotojo (1583), oftalmologo (1596), vaikų oftalmologo (1620), otorinolaringologo (1603), neurologo (1595), urologo (1612), endokrinologo (1585) (2702), vaikų endokrinologo (1565) (2709), vaikų neurologo (1569) paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (atitinkamai papildyti 2011 m. kovo 1 d. sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“);

3) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 (toliau – ir Aprašas), 11 punkto dalies, kurioje yra įtvirtintos specialiosios sąlygos sutartims tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sudaryti, atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 46 straipsniams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnio 1 punktui, 6 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 3 straipsnio 9 daliai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas) 26 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (I t., b. l. 125–134) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „Medicinos paslaugų centras“ pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 137–139), kuriuo prašė:

1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, jo skundą tenkinant;

2) sustabdyti apeliacinio skundo nagrinėjimą ir ištirti Aprašo 11 punkto dalies, kurioje yra įtvirtintos specialiosios sąlygos sutartims tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sudaryti, atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, 6 straipsnio 2 daliai, Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio 9 daliai, Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 daliai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendimu (II t., b. l. 5−16) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos paslaugų centras“ apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Panaikino Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 3S-1547 ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 23 TK-1. Administracinę bylą dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus teritorinę ligonių kasą sudaryti su UAB „Medicinos paslaugų centras“ sutartį dėl antrinių ambulatorinių akušerio-ginekologo (1576), kardiologo (1559) (2705), vaikų kardiologo (1576) (2712), echoskopuotojo (1583), oftalmologo (1596), vaikų oftalmologo (1620), otorinolaringologo (1603), neurologo (1595), urologo (1612), endokrinologo (1585) (2702), vaikų endokrinologo (1565) (2709), vaikų neurologo (1569) paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš 2011 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (atitinkamai papildyti 2011 m. kovo 1 d. sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų apmokėjimo“) nutraukė.

II. Pareiškėjas UAB „Medicinos paslaugų centras“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 40), kuriuo prašo, atsižvelgiant į pareiškėjo naudai priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 6 d. sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 ir 6 dalies nuostatomis, atlyginti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. A525-747/2013 turėtas bylinėjimosi išlaidas, pagal į bylą pateiktus jas pagrindžiančius įrodymus bei paskaičiavimus.

Atsakovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė netenkinti arba tenkinti tik iš dalies pareiškėjo UAB „Medicinos paslaugų centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nurodė, kad pareiškėjo skųsti ir teismo panaikinti sprendimai buvo priimti remiantis jų priėmimo metu dar nepripažintu prieštaraujančiu įstatymų nuostatoms ir galiojusiu teisės akto – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. V-1051 „Dėl teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ − 11 punktu. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, juo vadovautis privalėjo, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Toks prašymas galėtų būti teikiamas institucijoms, įgaliotoms rengti norminius teisės aktus ir teikiančioms išvadas dėl teisės aktų atitikimo įstatymams. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti, priteistinas dydis turėtų būti sumažintas per pusę, nes teismas patenkino tik pareiškėjo reikalavimą panaikinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, o reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį atsiėmė pats pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas tenkintinas iš dalies.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492–704/2011). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl išlaidų, kurias pareiškėjas nurodo patyręs apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Tais atvejais, kai skunde kelti neturtiniai reikalavimai, proporcija paprastai nustatoma pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012).

Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Medicinos paslaugų centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo du iš trijų materialinių pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų patenkino (panaikino Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 3S-1547 ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 23 TK-1), o likusioje dalyje bylą nutraukė. Tai leidžia daryti išvadą, kad galutiniu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, pareiškėjo teisės buvo apgintos 2/3 dalimis, t. y. apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2/3 dalimis jo naudai, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, šios išlaidos priteistinos tik ta dalimi, kiek buvo patenkinta pirminiame skunde pateikti materialiniai teisiniai reikalavimai, t. y. priteisiant 2/3 dalis pagrįstų ir būtinų patirtų išlaidų.

Teisėjų kolegija, akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė tik prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 40), dokumentą, pavadintą „Detalizuota bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskaičiavimo pažyma“ (II t., b. l. 41), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 50 Lt žyminį mokestį ir patyrė 1 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei tris vietinių mokėjimų nurodymus (II t., b. l. 42−44), įrodančius pareiškėjo 1 000 Lt, 710 Lt ir 470 Lt sumų mokėjimus advokatei V. Pilipavičienei.

Įvertinusi pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie neįrodo, jog pareiškėjas dėl šios bylos patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų nepagrindžia.

Kaip minėta, su prašymu pateiktoje išlaidų apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad advokatė V. Pilipavičienė pareiškėjui suteikė teisinę pagalbą, įvertintą 1 350 Lt, tuo tarpu pareiškėjas advokatei, atlikdamas tris atskirus pavedimus 2011 m. spalio 10 d., 2012 m. liepos 23 d. ir 2013 m. kovo 18 d., pervedė atitinkamai 1 000 Lt, 710 lt ir 470 Lt sumas, viso 2 180 Lt. Be to, pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys, įvardijant mokėjimų datas ir sąskaitų faktūrų, kurios apmokamos šiais pavedimais numerius (atitinkamai 01-15/2011/3; 01-15/2011/4; 01-15/2011/5), nors nei viena šių sąskaitų faktūrų teismui nebuvo pateikta.

Taigi, pateikti dokumentai nėra nuoseklūs, neatitinka vieni kitų, nes pareiškėjas advokatei sumokėjo kur kas didesnę, nei pagal paslaugų detalizavimo pažymą apskaičiuota, sumą, nėra aišku, kuriuo mokėjimu atsiskaityta už konkrečias su šia byla susijusias išlaidas, be to, kaip minėta, pavedimai daryti pagal sąskaitas faktūras, kurių nei viena į bylą nėra pateikta, nėra aišku, ar jos išrašytos už teisines paslaugas, teiktas šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo naudai jo prašomų atstovavimo išlaidų.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, aptarta teisų praktika dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo kai tenkinami ne visi, o tik dalis, skunde pateiktų reikalavimų, ir apskaičiuota šioje byloje taikytina proporcija, pareiškėjui priteistina 2/3 dalys sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas yra byloje (I t., b. l. 140), − 33,33 Lt (50/3*2).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos paslaugų centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos paslaugų centras“ naudai priteisti 33,33 Lt (trisdešimt tris litus trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Virginija Volskienė