2022-08-18 Nr. AB-20375-4-34-3-00011-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3660-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00011-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Latvaitienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei L. K., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės L. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei L. K. (toliau – ir Užsienietė) skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymo terminą 6 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Teikime nurodyta, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 2 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusių asmenų grupę, kurioje buvo ir Užsienietė, kuri neturėjo asmens tapatybės dokumentų. Užsienietė asmenų grupėje į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Užsienietė su minėtu sprendimu nesutiko, jį apskundė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Užsienietė buvo apgyvendinta VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Departamentas yra priėmęs sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir apgyvendinti ją Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija Užsienietės skundą dėl sprendimo nesuteikti jai prieglobsčio atmetė. Užsienietė nesutiko su Departamento priimtais sprendimais ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. sausio 13 d. sprendimu Užsienietės skundą tenkino iš dalies. Šį sprendimą Užsienietė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą atmetė. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė Užsienietės teisinis statusas Lietuvoje, ji nėra prieglobsčio prašytoja, todėl vadovaujantis Įstatymo 126 straipsniu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, galima daryti išvadą, kad yra linkusi pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ar bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

Dėl to Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, taigi egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose bei 2 dalyje, 114 straipsnio 5 dalyje, 115 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 14019 straipsnio l dalies 3 punkte, 2 dalyje, 14020 straipsnyje.

II. 3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pratęsė Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminą iki 2022 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

4. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 2 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikyta asmenų grupė, kurioje buvo ir Užsienietė be asmens tapatybės dokumentų, atvykusi ne per pasienio kontrolės punktą, neleistinoje vietoje kirsdama Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdama teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų. 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, specialisto išvadoje Nr. MK-0 175/2021(01) nustatyta, kad Užsienietės biologinis amžius yra apie 20+/-2 metai, t. y. 18-22 metų intervale. 2021 m. rugsėjo 14 d.

Užsienietė apgyvendinta VSAT Pasieniečių mokyklos modulinių namelių stovykloje. Užsienietė padavė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2021 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 21S29894 nesuteikti Užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė Užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT.

Nesutikdama su priimtu sprendimu nesuteikti jai prieglobsčio, Užsienietė pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1113, kuriuo skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3‑1366‑821/2022 Užsienietės skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 1‑osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 6K-1113 dalį; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Užsienietė, nesutikdama su teismo sprendimu, jį apskundė, tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Užsienietės apeliacinį skundą atmetė. Taigi, 2022 m. vasario 23 d. Užsienietės teisinis statusas pasikeitė ir ji nebėra prieglobsčio prašytoja. Centras 2021 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu teikimą tenkino ir paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 9 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

Skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę teismas įvertino visumą aplinkybių ir sprendė, kad tikėtina, jog Užsienietė gali bandyti pasislėpti ir siekti išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl nustatė teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 22S62879 įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Centras 2022 m. kovo 18 d. kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 25 d. sprendimu iš dalies tenkino teikimą ir paskyrė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 25 d.

Skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas įvertino visumą aplinkybių ir sprendė, kad tikėtina, jog Užsienietė gali bandyti pasislėpti ir siekti išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl nustatė teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, atvyko į Lietuvos Respubliką, kad įsiteisėjus Departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio ji nebėra laikoma prieglobsčio prašytoja, kad jos atžvilgiu yra priimtas sprendimas ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad nustatytos aplinkybės, duodančios pagrindo manyti, jog Užsienietė gali pasislėpti, vengdama išsiuntimo (ji neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (teikė klaidingą informaciją apie savo amžių, norėdama suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus), taip pat ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje), darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 21S29894, t. y. išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

III. 6. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Užsienietė gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką momento. Centre be pareigūnų leidimo Užsienietė negalėjo palikti stovyklos teritorijos, ji negalėjo net trumpam palikti Centro teritorijos, nuvykti įsigyti būtinų prekių už Centro ribų, be papildomų apribojimų bendrauti su atstovais ir (ar) organizacijomis, besirūpinančiomis užsieniečiais, atsidūrusiais jiems svetimoje aplinkoje. Užsienietės apgyvendinimo sąlygos Centre iš esmės buvo sulaikymas.

7.2. Nors Užsienietei taikomas apgyvendinimo režimas vadinamas alternatyvia sulaikymui priemone (apgyvendinimas nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje), jos faktinis įgyvendinimas prilygsta sulaikymui. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo direktyva) 2 straipsnio h punktas nurodo, kad asmuo laikomas sulaikytu „kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta“. Taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, jog kalbant apie sąvoką „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2013/33, pagal šios direktyvos 2 straipsnio h punktą ši sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur jo judėjimo laisvė yra atimta.

7.3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pripažino, jog asmeniui, kuriam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra sulaikymas kaip jis suprantamas pagal Priėmimo direktyvos 2 straipsnio h punktą.

7.4. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. liepos 7 d. ataskaitoje „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centre“ 5 punkte nurodyta, jog Centre apgyvendintiems užsieniečiams taikomų faktinių apribojimų pobūdis ir laipsnis (apgyvendinimas rakinamuose sektoriuose ir ribotos galimybės judėti tarp sektorių, itin griežti laisvės ribojimai, priežiūros ar kontrolės pobūdis, ribotas laisvas plotas gyvenamuosiuose sektoriuose, kasdienio aktyvaus ir prasmingo užimtumo neužtikrinimas, ilga, t. y. daugiau nei 10 mėnesių trunkanti apgyvendinimo trukmė) prilygsta sulaikymui.

7.5. Sprendime teismas neatsižvelgė į tai, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti pareiškėjos judėjimo laisvę, nes jų taikymas lemtų automatinį asmens judėjimo laisvės ribojimą, kurio pagal teisinį reguliavimą nėra.

7.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nes teikė klaidingus duomenis apie jos amžių. Teismas nurodė, jog buvo atliktas Užsienietės amžiaus tyrimas Nr. MK-0 175/2021(01), kuriame nustatyta, jog Užsienietės amžius yra 18-22 metų intervale. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje įtvirtinta, jog visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros 2018 m. gairėse dėl amžiaus nustatymo nurodyta, jog amžiaus nustatymas neturėtų būti rutininė procedūra ir ji turi atitikti vaiko interesus.

Jai yra taikomi griežti standartai - asmeniui turi būti taikoma abejonės privilegija, turi būti pagrįstų abejonių dėl asmens amžiaus, amžiaus nustatymo procese dalyvauja kvalifikuotas ir nepriklausomas atstovas ir kt. Prieš atliekant amžiaus nustatymo tyrimą taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar toks testas atitiks geriausius vaiko interesus – ar nustatytas amžiaus vertinimas grindžiamas holistiniu ir tarpdisciplininiu požiūriu, leidžiančiu prisitaikyti prie pareiškėjo poreikių ir konkrečių aplinkybių, lyties, kultūrinės kilmės ir kitų pažeidžiamumų; taikomas kuo mažiau intervencinis metodas; tikėtinas rezultatas bus naudingas asmeniui ir kt.

Pažymėtina ir tai, jog Europos Radiologijos publikacijoje konstatuota, jog „Greulich ir Pyle Atlas“ testo, naudojamo nustatyti asmenų amžių, rezultatai yra netikslūs ir turėtų būti naudojami atsargiai, kai jie taikomi Azijos vyrų ir Afrikos moterų populiacijoms, ypač kai siekiama nustatyti chronologinį amžių teismo arba teisiniais tikslais (šis metodas yra naudojamas ir Lietuvoje, naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 148 p.).

Pabrėžtina ir tai, jog 2015 m. Europos pediatrų akademija (toliau – ir EAP) rekomendavo visiems pediatrams nedalyvauti prieglobsčio prašytojų amžiaus nustatymo procese, kuriuose asmenys nurodo, kad jie yra nepilnamečiai. EAP pabrėžė, kad amžiaus nustatymo metodikos nėra patikimos, taip pat nurodė specifinį gydytojų vaidmenį, teigdama, kad prieglobsčio prašytojai nėra pacientai, todėl gydytojai neturi teisės pažeisti asmens privatumo. Taip pat EAP nurodė, jog dalyvavimas amžiaus nustatymo procese taip pat gali trukdyti esamiems ir būsimiems paciento ir gydytojo santykiams.

Šioje rekomendacijoje EAP ragino visus gydytojus pranešti savo šalių atstovams, kad jie prieštarauja Prieglobsčio procedūrų direktyvai, pagal kurią valstybės narės, nagrinėdamos asmens prašymą suteikti prieglobstį, gali naudoti medicininius tyrimus, kad nustatytų amžių. Atsižvelgiant į visą tai, teismas turėjo išnagrinėti, koks metodas buvo taikomas nustatant Užsienietės amžių, ar jis yra patikimas, ar toks testas buvo būtinas, ar ji turėjo tinkamą atstovą procedūros metu, ar turėjo realią galimybę apskųsti šią išvadą, ar ji buvo tinkamai informuota apie procedūrą ir pan.

Teismas, vertindamas pateiktą medicininę išvadą turėjo atsižvelgti į tarptautinius standartus, taikomus amžiaus nustatymo tyrimams, t. y. sprendime išanalizuoti reikšmingas nurodytas aplinkybes ir priimti pagrįstą sprendimą, o ne formaliai pripažinti, jog testas vienareikšmiškai patvirtina Užsienietės amžių ir kad ji melavo nustatant jos tapatybę.

7.7. Užsienietė neteikė skirtingų duomenų apie savo tapatybę, neišreiškė piktavališkumo Lietuvos institucijų atžvilgiu nustatant jos tapatybę (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu). Vien tai, jog medicininės apžiūros išvadoje buvo gauti kitokie rezultatai, nereiškia jog Užsienietė melavo dėl amžiaus, nes, kaip jau minėta, teismas, konstatuodamas tokią aplinkybę, turėjo tinkamai įvertinti minėtos išvados patikimumą ir įrodomąją vertę.

7.8. Užsienietės sulaikymas taip pat neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008 m. gruodžio 16 d. 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ (toliau – ir Grąžinimo direktyva) nuostatų dėl grąžinamų asmenų sulaikymo. Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sulaikymas paprastai vykdomas specialiuose sulaikymo centruose. Grąžinimo direktyvos konstatuojamosios dalies 17 punkte nurodyta, jog su sulaikytais trečiųjų šalių piliečiais turėtų būti elgiamasi humaniškai ir gerbiant jų orumą, pagrindines jų teises ir laikantis tarptautinės bei nacionalinės teisės. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos ataskaita, Centre sulaikymo sąlygos yra laikytinos žeminančiomis asmens orumą, šiame centre taip pat nėra atskiriami prieglobsčio prašytojai nuo neteisėtai esančių asmenų, taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog Užsienietė, nepriklausomai nuo jos statuso, buvo sulaikyta ilgiau nei metus, teismas nepagrįstai pratęsė jos sulaikymą.

8. VSAT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kituose apgyvendinimo centruose netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, be ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 24 d.

9. VSAT atsiliepime nurodo, kad šiuo metu vykdoma Užsienietės išsiuntimo procedūra, kurią komplikuoja (duomenys neskelbtini) ambasados nebendradarbiavimas. Užsienietės tapatybė ir pilietybė nenustatyta, Užsienietė nėra bandžiusi pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir pažeidusi vidaus tvarkos taisyklių, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl Užsienietės judėjimo laisvė gali būti neribojama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas ‒ Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo terminas iki 2022 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino, konstatavęs, jog kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taikymo terminą.

12. Užsienietė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodydama, kad jai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti iš dalies.

13. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju Departamentas 2021 m. spalio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 21S29894 nesuteikti Užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė Užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT. Nesutikdama su priimtu sprendimu nesuteikti jai prieglobsčio, Užsienietė padavė skundą, kurį išnagrinėjusi Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-1113, kuriuo skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3‑1366‑821/2022 Užsienietės skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 1‑osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 6K-1113 dalį; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietė, nesutikdama su teismo sprendimu, jį apskundė, tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Užsienietės apeliacinį skundą atmetė. Konstatuotina, jog Užsienietė nebėra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

15. Pažymėtina, jog Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

16. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį procedūra baigta, vykdomas jos išsiuntimo į kilmės valstybę procesas; Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nėra pažeidusi apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos taisyklių; byloje nėra duomenų, jog Užsienietė būtų aktyviais veiksmais trukdžiusi kompetentingų valstybės institucijų pareigūnams jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu; jos judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos 7 d., t. y. jau pakankamai ilgą laiką; VSAT neprieštarauja švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui. Atsižvelgus į išvardintas faktines aplinkybes, taip pat į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog tolesnis Užsienietės laisvės apribojimas negali būti laikomas proporcingu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju Užsienietei gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietei skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gruodžio 24 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsienietės išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

18. Nors Užsienietė apeliaciniame skunde nurodė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame teismo procesiniame dokumente padarytų išvadų. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliete L. K. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei L. K., gimusiai 2004 m. birželio 7 d., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų kol bus įvykdytas (duomenys neskelbtini) pilietės L. K., gimusios 2004 m. birželio 7 d., išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 24 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė