2022-12-28 Nr. AB-31856-3-61-3-03793-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-760-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03793-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akanta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akanta“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akanta“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ20559 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, jog Bendrovės direktorius K. L. dėl nerūpestingumo nesavalaikiai informavo apie priimtą Nutarimą akcininką (Truck Rom International SRL) ir nesuprasdamas padėties bei priimto Nutarimo esmės, nepriėmė sprendimo jo skųsti. Bendrovės direktorius Nutarimą gavo 2022 m. liepos 27 d., tačiau iki savo atostogų pradžios (2022 m. rugpjūčio 18 d.) Nutarimo nusprendė neskųsti. Apie priimtą Nutarimą Bendrovės akcininkai buvo informuoti tik 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. tik Bendrovės direktoriui grįžus iš atostogų. Akcininkai, susipažinę su priimtu Nutarimu, pateikė paklausimą direktoriui, kodėl Nutarimas nebuvo apskųstas, tačiau direktorius nepateikė jokio paaiškinimo, kas 2022 m. rugsėjo 9 d. lėmė jo atleidimą. Bendrovės vertinimu, dėl netinkamo įmonės valdymo, jai galimai kils neigiami ekonominiai padariniai – neteks beveik visų įmonės darbuotojų ir/ar turės stabdyti savo veiklą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Akanta“ skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamą Nutarimą gavo 2022 m. liepos 27 d. Nutarime yra nurodyta bei išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį šio Nutarimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2022 m. rugsėjo 13 d. (per EPP užregistruotas 2021 m. rugsėjo 12 d.), t. y. praleidęs Nutarimo apskundimo terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje numatytomis bendromis juridinių asmenų valdymo organų pareigomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas pažymėjo, jog įmonės direktorius nuo pat pareigų užėmimo momento turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir tinkamai. Šie reikalavimai juridinio asmens vadovui kyla iš įstatymo, todėl, patvirtindamas savo pareiginius nuostatus, juridinio asmens direktorius negali jų apriboti ar eliminuoti galimybę taikyti civilinę atsakomybę tuo atveju, kai dėl minėtų įmonės vadovo pareigų nevykdymo yra sukeliama žala pačiai bendrovei.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo aplinkybes, teismas nurodė, kad jos nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Bendrovės nurodytas aplinkybes, jog direktorius nesuprato Nutarimo esmės bei manė, kad tai yra pakartotinis ir skirtas tik jam, kaip paties direktoriaus atžvilgiu priimtas nutarimas, ar kad rūpinosi tik savo interesais, ar kad nesuprato savo pareigų rimtumo ir neveikė geriausiais pareiškėjo interesais, teismas laikė subjektyvaus pobūdžio.

Teismas atkreipė dėmesį, jog neigiamos pasekmės pareiškėjui kilo būtent dėl Bendrovės direktoriaus pasirinkto elgesio modelio. Šiuo atveju, direktorius privalo įgyvendinti ir kontroliuoti visus įmonės procesus, rūpintis kasdienine jos veikla, tačiau gavęs skundžiamą Nutarimą 2022 m. liepos 27 d., iki savo atostogų pradžios 2022 m. rugpjūčio 18 d. nusprendė jo neskųsti. Bendrovės direktorius net 20 dienų (nuo Nutarimo priėmimo iki išėjimo į atostogas) žinojo, kad įmonės atžvilgiu yra priimtas Nutarimas, tačiau neveikė aktyviai, rūpestingai ir išimtinai geriausiais įmonės interesais. Nors akcininkai apie Nutarimą sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 5 d. (grįžus direktoriui iš atostogų), tačiau būtent akcininkai išsirinko tokį vadovą. Akcininkų pareiga yra paskirti tinkamą ir profesionalų įmonės direktorių, kuris užtikrintų tinkamą įmonės valdymą, ir tai išplaukia iš jų, kaip akcininkų, pareigų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos priežastys, susijusios su Bendrovės direktoriumi, negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis bei svarbiomis, kurių pagrindu teismas atnaujintų terminą skundui paduoti.

Teismo vertinimu, laikotarpis, kada Bendrovės direktorius buvo atostogose (nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d.) šioje situacijoje nėra laikoma svarbia aplinkybe. Bendrovės direktoriaus atostogų metu, jo pareigas turėjo eiti kitas paskirtas atsakingas asmuo, kuris taip pat turėjo pareigą veikti įmonės interesais, o tai, kad neatnaujinus termino, pareiškėjui kils neigiami ekonominiai padariniai, nepateisina termino praleidimo.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Nutarimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis, todėl neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas UAB „Akanta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, jog apie priimtą Nutarimą Bendrovės direktorius nutylėjo ir akcininkai apie jį buvo informuoti tik 2022 m. rugsėjo 5 d., nes iki tol Bendrovės direktorius atostogavo. Akcininkai, susipažinę su Nutarimu, pateikė paklausimą direktoriui, bet jis jokio paaiškinimo nepateikė, todėl buvo atleistas. Bendrovės vertinimu, būtent direktoriaus veiksmai lėmė Nutarimo priėmimą. Nutarimą palikus galioti, būtų panaikinti leidimai laikinai dirbti Bendrovės darbuotojams, todėl Bendrovė dėl direktoriaus klaidų prarastų beveik visus darbuotojus, turėtų stabdyti savo veiklą ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų savo klientų atžvilgiu.

Pareiškėjas pažymi, jog teismas formaliai vertino termino praleidimą. Nors terminas buvo praleistas 14 dienų, bet net 4 dienos iš jų buvo ne darbo dienos, todėl buvo dedamos maksimalios pastangos ir per kelias dienas suradus naują vadovą, skundas buvo surašytas ir pateiktas teismui. Šioje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu.

Nutariamas sukelia nepakeliamas pasekmes, nes atsiranda sąlygos panaikinti darbuotojų leidimus laikinai gyventi, todėl pareiškėjui, užsiimančiam tarptautinių krovinių pervežimo veikla ir beveik visiems darbuotojams šiuo metu esant užsienio piliečiams, tektų užsidaryti dėl darbuotojų stygiaus.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas formaliai perkėlė visas neigiamas pasekmes buvusiam direktoriui, tačiau neįsigilino į kitų aplinkybių visumą. Bendrovė siekė per kuo trumpiausią terminą išspręsti susidariusią situaciją, pakeisti direktorių ir pateikti skundą teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundžiamą Nutarimą gavo 2022 m. liepos 27 d., taigi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas jo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. rugpjūčio 29 d. (2022 m. rugpjūčio 27 ir 28 d. buvo savaitgalis). Pareiškėjas skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2022 m. rugsėjo 12 d., t. y. praleidęs Nutarimo apskundimo terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis LVAT praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo nurodytos termino Nutarimui apskųsti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pareiškėjo teigimu, Nutarimo apskundimo terminą jis praleido dėl Bendrovės direktoriaus nerūpestingumo laiku nesikreipiant į teismą dėl Nutarimo panaikinimo, o Bendrovės akcininkai apie Nutarimą sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 5 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, kuris veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-261/2021). Įmonė savo administracinę struktūrą bei darbus viduje turi organizuoti taip, kad būtų užtikrinama nepertraukiama įprastinė jos veikla. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įmonės direktorius nuo pat pareigų užėmimo momento turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Juridinio asmens vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktuose nustatytų įpareigojimų vykdymą, jis privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų teisėtai ir tinkamai. Šie reikalavimai juridinio asmens vadovui kyla iš įstatymo, todėl patvirtindamas savo pareiginius nuostatus juridinio asmens direktorius negali jų apriboti ar eliminuoti galimybę taikyti civilinę atsakomybę tuo atveju, kai dėl minėtų įmonės vadovo pareigų nevykdymo yra sukeliama žala pačiai bendrovei. Akcininkų pareiga yra paskirti tinkamą ir profesionalų įmonės direktorių, kuris užtikrintų tinkamą įmonės valdymą, ir tai išplaukia iš jų, kaip akcininkų, pareigų. Taigi aplinkybė, jog Bendrovės direktorius, žinojo apie priimtą Nutarimą ir 20 dienų sąmoningai jo neskundė, t. y. neveikė aktyviai, rūpestingai ir išimtinai geriausiais įmonės interesais, nesudaro pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti. Pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą (nuo nurodytos susipažinimo su Nutarimu dienos operatyviai jo neginčydamas), pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Taigi, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido būtent dėl savo pasirinkto elgesio modelio – neveikimo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas kreiptis į teismą teisės aktų nustatytu terminu. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino skundui paduoti ir pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akanta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė