08a0fc22-a8ab-496b-8dbe-736df3b53c70 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Audrius Saulėnas                                      Civilinė byla Nr. 2A-1088-622/2011Teisėja Elena Pauliukienė                                       Procesinio sprendimo kategorijos30.9.1.; 35.4.; 45.6.; 121.21. (S)                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų A.

C. ir S. C. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo                       2011 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Plienas“ ieÅ¡kinį atsakovams A. C., S. C., trečiajam asmeniui Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi ieÅ¡kiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų už 2007-10-01 – 2009-11-30 laikotarpį 5485,92 Lt įsiskolinimÄ už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 336,95 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 174 Lt žyminį mokestį ir visas kitas Å¡ioje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.

Priteisė iÅ¡ atsakovų A. C. ir S. C. solidariai 5485,92 Lt skolÄ ,     5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 336,95 Lt delspinigius ieÅ¡kovui UAB „Plienas“. Priteisė iÅ¡ atsakovų A. C. ir S. C. po 522 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „Plienas“. Priteisė iÅ¡ A. C. ir S. C. po 8,25 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos, nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nėra paskirtas administratorius, bet laikinai Å¡io namo bendrojo naudojimo objektus, pagal sutartis su butų savininkais, administruoja ieÅ¡kovas.

Atsakovai administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutarties su ieškovu nėra pasirašę, nes jie atsisakė tai padaryti, tačiau visomis ieškovo teikiamomis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalinėmis paslaugomis naudojosi nuo pat buto įsigijimo dienos, pretenzijų dėl paslaugų kokybės atsakovai nereiškė. Atsakovai stengiasi išvengti prievolės – sumokėti už suteiktas jų butui paslaugas bei bendro turto administravimo mokesčius.

Atsisakius sudaryti su ieÅ¡kovu administravimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartį, savaime neatleidžia atsakovų nuo prievolės, kylančios iÅ¡ įstatymo, vykdymo. Toks atsakovų elgesys traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas ir prieÅ¡taraujantis imperatyvioms teisės normoms, nes atsisakoma prisidėti prie namo bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymo. Daugumos savininkų priimtas sprendimas – leisti ieÅ¡kovui administruoti namÄ galioja ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, t.y. ir atsakovams.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nevykdo savo prievolės, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai pagrįsti. Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo objektų laikinÄ techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), iki pastatas bus priduotas, vykdo ieÅ¡kovas. BÅ«tinus namo bendrojo naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimams įgyvendinti, mokesčius, apskaičiavo pagal suteiktų paslaugų faktinę vertę, paskirstant mokesčius visiems patalpų savininkams proporcingai jų nuosavybės teise turimų patalpų plotui.

Paslaugos buvo bÅ«tinos, kad Å¡is bendro naudojimo objektas atitiktų priežiÅ«ros reikalavimus. IeÅ¡kovas teisėtai bei pagrįstai paskaičiavo atsakovams tenkančiÄ sumÄ .Atsakovai A. C. ir S. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad sutartys dėl elektros energijos, Å¡alto vandens ir nuotekų Å¡alinimo, Å¡ilumos energijos tiekimo buvo sudarytos ne su atsakovais.

IeÅ¡kovas negalėjo teikti administravimo paslaugas. Teigia, kad ieÅ¡kovas tiekė statybos reikmėms skirtÄ ir maistui netinkamÄ vandenį, tačiau sÄ skaitas pateikdavo kaip už tinkamÄ vartojimui vandenį. Ginčo skola paskaičiuota nepagrįstai dėl skolos apskaitos prietaisų neatitikimo Metrologijos įstatymo reikalavimams, o ieÅ¡kovas nepateikė sutarčių, kad galėjo teikti Å¡ias paslaugas atsakovams. Visa paskaičiuota ginčo skola nepagrįstai, nepagrįstai priteisti delspinigiai. Kartu praÅ¡o taikyti 6 mėnesių senaties terminÄ delspinigiams.

IeÅ¡kovas buvo įsipareigojęs atsakovams, kaip buto pirkėjams, kad namas bus pripažintas tinkamu naudoti, tačiau Å¡io įsipareigojimo dar nėra įvykdęs. Dar nurodo, kad jų įsigytas butas iÅ¡ ieÅ¡kovo yra nekokybiÅ¡kas. Byloje gautas ieÅ¡kovo UAB „Plienas“ atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byloje kilo ginčas, ar buto pirkėjas (atsakovas) turi pareigÄ mokėti, o ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti sumokėti ginčo skolÄ .Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Byloje neginčijamai nustatyta, kad faktiÅ¡kai buvo teikiamos paslaugos, kurių pagrindu kildinama ginčo skola. Atsakovų įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra name, kuris ginčo skolos laikotarpiu nėra pripažintas tinkamu naudoti. IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010-02-18 raÅ¡to Nr. (311)-RS2-110 matyti, kad tik pripažinus namÄ tinkamu naudoti, statytojas (ieÅ¡kovas), vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.11.01:2002, prižiÅ«ri ir atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiÄ sias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius (t. 1, b. l. 80).

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas nėra paskirtas administruoti ginčo objekto. Tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikalauti jo patirtų iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų. Atitinkamai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų laikinÄ techninę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ), iki pastatas bus priduotas, vykdo ieÅ¡kovas, todėl jis laikinai administruoja šį namÄ . TokiÄ aplinkybę kartu patvirtina ir tai, kad dauguma (nors ne visi butai yra parduoti) visų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų (bendrasavininkių) iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ ieÅ¡kovui administruoti namÄ .

Apeliantų argumentas, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo skaičiuoti mokesčius už administravimo ir komunalines paslaugas atmestinas, nes įstatymai nenumato išimčių vienam iš bendraturčių, todėl visi bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovai, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingu ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ .

Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitu patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja, jog atsakovai apmokėtų susidariusias skolas už eksploatacines, administravimo iÅ¡laidas ir komunalines paslaugas.Byloje nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų už elektros, Å¡ilumos energijÄ bei vandenį ir nuotekų Å¡alinimÄ fakto, todėl aplinkybė, kad sutartys dėl elektros energijos, Å¡alto vandens ir nuotekų Å¡alinimo, Å¡ilumos energijos tiekimo buvo sudarytos ne su atsakovais, nepaneigia ieÅ¡kovo teisės reikalauti už jo suteiktas paslaugas.

Å ios paslaugos atsakovams buvo suteiktos, atsakovai konkliudentiniais veiksmais su Å¡ių paslaugų tiekimu sutiko, todėl ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į ginčo sumÄ . Kadangi ieÅ¡kinio dalykas yra dėl skolos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų teiginių dėl parduoto buto kokybės.Apeliaciniame skunde teigiama, kad delspinigiams skaičiuoti turi bÅ«ti taikomas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ kartu su ieÅ¡kiniu pridėjo delspinigių paskaičiavimÄ atsakovams (t. 1, b. l. 23).

IÅ¡ Å¡ios lentelės turinio matyti, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai ir yra skaičiuojami tik už 6 mėnesius, tai yra 2009 m. liepos – gruodžio mėnesius. Atsakovai nenurodė, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti netinkamai, todėl tokie skundo teiginiai atmestini. Esant tokioms iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindÄ tinkamai iÅ¡analizavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vados padarytos tinkamai aiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos procese, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Audrius Saulėnas Teisėjai                                                    Irma Čuchraj                                                     Rimvida Zubernienė