Legislator Case Law & Legislation
08a0678d-bc78-486b-8dd3-54782fd4d0ec AI generated

08a0678d-bc78-486b-8dd3-54782fd4d0ec · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 08a0678d-bc78-486b-8dd3-54782fd4d0ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Atsakovas, teigdamas, kad laidavimo sutartys pasibaigė dėl tos priežasties, jog tarp banko, bendrovės ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo atlyginti bendrovei padarytÄ materialinę žalÄ , sutapatina skirtingiems kreditoriams skirtingas prievoles, kylančias pagal skirtingas sutartis. Taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir bendrovės, nenumatė, kad atsakovui įsipareigojus atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , laidavimai pasibaigia.2. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad bankas yra praleidęs terminÄ reikalavimui į laiduotojÄ pareikÅ¡ti.

Legislator headnote

AI generated

08a0678d-bc78-486b-8dd3-54782fd4d0ec · Lietuvos apeliacinis teismas: Susidaro paradoksali situacija, kad pagal teismo sprendimus atsakovas tÄ pačiÄ skolos sumÄ yra skolingas dviem kreditoriams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-345-241/2015Proceso Nr. 2-57-3-00161-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo N. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1091-524/2014 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui N. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 520 800,52 Lt skolÄ , kuriÄ sudaro: pagal kredito sutartį Nr. 0450007050085-09 – 306 231,55 Lt paskolos likutis, 3 507,54 Lt palÅ«kanos, 23,90 Lt delspinigiai, 6 530 Lt bauda; pagal kredito sutartį Nr. 0450807050019-42 – 178 000 Lt paskolos likutis, 2 877,43 Lt palÅ«kanos, 25,97 Lt delspinigiai, 33,40 Lt bauda, 205,36 Lt įsipareigojimo mokestis; pagal kredito sutartį Nr. 0450207050016-02 – 21 172,36 Lt paskolos likutis, 302,92 Lt palÅ«kanos, 3,78 Lt delspinigiai, 483,01 Lt bauda, 0,44 Lt įsipareigojimo mokestis, 10,68 Lt sutarties pakeitimo mokestis, taip pat 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ .IeÅ¡kovas nurodė, kad su UAB „Namai ir buitis“ sudarė kredito sutartis: 2000 m. kovo 16 d.

Nr. 0450007050085-09 su vėlesniais pakeitimais, 2002 m. sausio 17 d. Nr. 0450207050016-02 su vėlesniais pakeitimais, 2008 m. vasario 21 d. Nr. 0450807050019-42 su vėlesniais pakeitimais. Prievolių pagal šias kredito sutartis įvykdymui užtikrinti ieškovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartis: 2006 m. liepos 17 d. – Nr. 04/07230 su vėlesniais pakeitimais, 2009 m. birželio 29 d. Nr. 04/090090 su vėlesniais pakeitimais, 2009 m. kovo 3 d. Nr. 04/090038. Laidavimo sutartimis atsakovas kaip solidarus skolininkas įsipareigojo atsakyti bankui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Namai ir buitis“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolių pagal kreditavimo sutartis.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi UAB „Namai ir buitis“ buvo iškelta bankroto byla, teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi skolininko bankroto byloje patvirtintas 556 751 Lt AB SEB banko finansinis reikalavimas. Bankroto proceso metu buvo parduotas visas UAB „Namai ir buitis“ priklausantis turtas, tačiau iš šių lėšų buvo padengta tik dalis ieškovo finansinio reikalavimo. Atsakovas buvo UAB „Namai ir buitis“ direktorius, jo finansinis reikalavimas taip pat patvirtintas bankroto byloje, todėl jis žinojo, jog jam suėjo terminas įvykdyti savo sutartines prievoles pagal laidavimo sutartis, tačiau to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 513 702, 36 Lt skolÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 9 2137 Lt žyminio mokesčio; kitas ieÅ¡kinio dalis atmetė.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas savo finansinio reikalavimo nepadengė iÅ¡ pagrindinio skolininko turto, todėl sprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę savo reikalavimÄ nukreipti į laiduotojÄ .

Teismas pripažino nepagrįsta atsakovo pozicijÄ , jog Å¡i byla turėtų bÅ«ti nutraukta dėl bylų tapatumo. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. 2-633-265/2011, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, atsakovui buvo iÅ¡kelta pagal BUAB ,,Namai ir buitis“ administratoriaus ieÅ¡kinį dėl 835 982, 96 Lt žalos atlyginimo, trečiuoju asmeniu Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovas. IeÅ¡kinyje buvo nurodyta, jog atsakovas, veikdamas kaip UAB ,,Namai ir buitis“ vadovas, sudarė fiktyvias prekių pirkimo–pardavimo sutartis ir dėl tokių jo veiksmų įmonei buvo padaryta 817 572, 52 Lt žala, be to, atsakovas neperdavė administratoriui 18 410,43 Lt vertės įmonės turto.

Å ioje civilinėje byloje bankrutuojanti įmonė siekė, gavusi žalos atlyginimÄ , atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, iÅ¡ jų ir su nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovu, tačiau įrodyta, jog atsakovas, pripažinęs dalį padarytos žalos vadovaujamai įmonei, jos neatlygino, todėl ir yra pagrindas iÅ¡kelti civilinę bylÄ laiduotojui, nes pagrindinis skolininkas – BUAB ,,Namai ir buitis“ – savo finansinio įsipareigojimo nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovui nepadengė. Teismas nurodė, kad banko ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas yra kildinami iÅ¡ laidavimo teisinių santykių, ginčo laidavimo materialinis teisinis santykis nebuvo teisminio nagrinėjimo objektas civilinėje byloje Nr. 2-633-265/2011, todėl negalima teigti, kad pastarosios ir nagrinėjamos bylų ginčo dalykai yra tapatÅ«s, kad Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo nagrinėjimas reikÅ¡tų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimÄ .

Teismas, vadovaudamasis laidavimo sutarčių 5.3 punktu, pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus dėl terminuoto laidavimo. Teismas konstatavo, kad Å¡alių sudarytose laidavimo sutartyse atsakovo atsakomybės mastas nustatytas (ribojamas) kredito gavėjo UAB ,,Namai ir buitis“ atsakomybės apimtimi. Teismas nustatė, kad kreditai bankui nebuvo grÄ Å¾inti sutartyse nustatytu terminu, kad pagrindiniam skolininkui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl konstatavo pagrindinio skolininko prievolės netinkamÄ vykdymÄ ir dėl to banko reikalavimÄ priteisti iÅ¡ laiduotojo negrÄ Å¾intÄ skolos dalį ir palÅ«kanas patenkino.

Teismas tenkino atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį netesyboms, todėl ieÅ¡kinio dalį dėl 51,75 Lt delspinigių ir 7 046, 41 Lt baudų už nurodytų trijų kredito sutarčių netinkamÄ vykdymÄ atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto 5 metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl palÅ«kanų pareikÅ¡ti. Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 513 702, 36 Lt nesumokėtos skolos pagal kredito sutartis ir palÅ«kanų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas atsakovo prievolę pagal laidavimo sutartis turėjo pripažinti pasibaigusia, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-633-265/2011 tarp banko, BUAB „Namai ir buitis“ ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas pripažino ieÅ¡kovo reikalavimus – kad sudaręs sandorius pardavė UAB „Namai ir buitis“ turėtas prekes, kurios buvo įkeistos bankui, todėl įsipareigojo atlyginti bankrutuojančiai įmonei 500 000 Lt žalÄ , o bankroto administratorius, veikdamas kreditorių (įskaitant ir atsakovÄ ) vardu, atsisakė likusios dalies ieÅ¡kinyje nurodytų reikalavimų – priteisti iÅ¡ jo 335 982,96 Lt padarytos žalos.

Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 633-265/2011 tarpusavio nuolaidų bÅ«du Å¡alys iÅ¡sprendė iÅ¡kilusi ginÄÄ ir kartu užkirto galimybę atsirasti teisminiams ginčams dėl to paties dalyko ateityje.2. Po taikos sutarties sudarymo, banko siÅ«lymu ir bankrutuojančios įmonės kreditorių daugumos pritarimu 2013 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovo skola įmonei buvo parduota M. S. teisinei įmonei. Tokiu bÅ«du atsakovas liko neskolingas, o atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties sudarymui bei vėlesniam debitorinių skolų pardavimui pritarė ir bankas, atitinkamai Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, kad atsakovo prievolė bankui pagal laidavimo sutartis yra pasibaigusi.

Susidaro paradoksali situacija, kad pagal teismo sprendimus atsakovas tÄ pačiÄ skolos sumÄ yra skolingas dviem kreditoriams.

3. Nors teismas teisingai pažymėjo, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio teisinis pagrindas yra kitas, tačiau neįvertino, kad patenkinus šį reikalavimÄ , iÅ¡ atsakovo dar kartÄ bÅ«tų priteistos tos pačios piniginės lėšos, kurias jis įsipareigojo grÄ Å¾inti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį. Tokia teisinė situacija, kai tÄ pačiÄ skolÄ po teismo sprendimo priėmimo turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti tiek naujasis kreditorius, tiek bankas, nėra galima ir pažeidžia jo teisėtus interesus.

Teismas turėjo pripažinti, kad ieÅ¡kovas jau iÅ¡naudojo savo galimybę prisiteisti skolÄ ir suteikė atsakovui teisėtų lÅ«kesčių, kad į jį, kaip laiduotojÄ , reikalavimas nebus nukreiptas po civilinės bylos Nr. 2-633-265/2011 iÅ¡sprendimo.4. IeÅ¡kinys dėl skolos negalėjo bÅ«ti patenkintas dar ir dėl to, kad suėjo įstatyme numatytas terminas, per kurį kreditorius galėjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui. UAB „Namai ir buitis“ 2009 m. spalio 12 d. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir atitinkamai pasibaigus bankrutuojančios įmonės su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo terminui, reikalavimÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas turėjo pareikÅ¡ti per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ trijų mėnesių terminÄ .5.

Teismo vertinimas, kad laiduotojo prievolė bankui laikytina galiojančia ir nepasibaigusia iki tol, kol faktiÅ¡kai nėra grÄ Å¾inama skola kreditoriui, nepaisant įstatymo imperatyviai nustatytų terminų, nėra sÄ Å¾iningas ir teisingas.6. Teismas turėjo taikyti CK 87 straipsnio 4 dalį ir jo prievolę bankui pripažinti pasibaigusia ir ieÅ¡kinį atmesti, kadangi laiduotojui susiklosto nepalanki situacija, nes atsakovas praranda galimybę regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ pagrindinio skolininko, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla.

IeÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:

1. Atsakovas, teigdamas, kad laidavimo sutartys pasibaigė dėl tos priežasties, jog tarp banko, bendrovės ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo atlyginti bendrovei padarytÄ materialinę žalÄ , sutapatina skirtingiems kreditoriams skirtingas prievoles, kylančias pagal skirtingas sutartis. Taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir bendrovės, nenumatė, kad atsakovui įsipareigojus atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , laidavimai pasibaigia.2. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad bankas yra praleidęs terminÄ reikalavimui į laiduotojÄ pareikÅ¡ti.

Laidavimo sutartyse bankas ir atsakovas susitarė, jog laidavimai galioja iki visiÅ¡ko prievolių įvykdymo, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas, o prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskola.3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu, nes nenurodo esminės prievolės pasikeitimo pagrindų. Bankas, kaip kreditorius, neatsako už tai, jog laiduotojas negalės pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise pagrindiniam skolininkui.

Å iÄ rizikÄ prisiėmė pats atsakovas, kaip laiduotojas, o tokios rizikos buvimas nėra prievolės pasikeitimas, duodantis pagrindo teigti, jog pasibaigė laiduotojo prievolė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Namai ir buitis“ 2000 m. kovo 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 0450007050085-09 su vėlesniais pakeitimais (1 t., 30-105, 106-108 b. l.), 2002 m. sausio 17 d. – Nr. 0450207050016-02 su vėlesniais pakeitimais (1 t., 109, 110-113, 114-143 b. l.), 2008 m. vasario 21 d.

– Nr. 0450807050019-42 su vėlesniais pakeitimais (1 t., 144-171, 172-174, 175-187 b. l.). Prievolių pagal šias kredito sutartis įvykdymui užtikrinti ieškovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartis: 2006 m. liepos 17 d. – Nr. 04/07230 su vėlesniais pakeitimais (1 t., 22-25, 26-29 b. l.), 2009 m. birželio 29 d. Nr. 04/090090 su vėlesniais pakeitimais (1 t., 18-21), 2009 m. kovo 3 d. Nr. 04/090038 (1 t., 10-13, 14-17 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi UAB „Namai ir buitis“ iškelta bankroto byla, 2009 m. spalio 12 d. nutartimi pagrindinio skolininko bankroto byloje patvirtintas banko 556 751 Lt finansinis reikalavimas (2 t., 35 b. l.).

Bankroto proceso metu buvo parduotas visas bendrovės turtas, tačiau iÅ¡ Å¡ių lėšų buvo padengta tik dalis ieÅ¡kovo finansinio reikalavimo. UAB „Namai ir buitis“ bankroto byloje bendrovės administratorius pareiÅ¡kė atsakovui 835 982,96 Lt reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kinys buvo grindžiamas aplinkybe, kad atsakovas, kaip UAB „Namai ir buitis“ vadovas, įmonės vardu sudarė fiktyvias prekių pirkimo–pardavimo sutartis ir dėl Å¡ių sandorių įmonei buvo padaryta 817 572,52 Lt žala bei neperduotas 18 410,43 Lt vertės turtas.

Šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino ieškovo BUAB „Namai ir buitis“, atsakovo ir trečiojo asmens AB SEB banko taikos sutartį, kurioje atsakovas pripažino padaręs BUAB „Namai ir buitis“ žalos ir įsipareigojo sumokėti ieškovui 500 000 Lt. Paskutinis mokėjimas turėjo būti atliktas 2012 m. liepos 7 d. (2 t., 23-25, 26-28 b. l.), tačiau atsakovas savo įsipareigojimo pagal taikos sutartį neįvykdė.Byloje kilo taikos sutartimi baigtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos tapatumo bei laidavimo prievolės pabaigos klausimai.

Teismas tenkino banko pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ laiduotojui dėl prievolės įvykdyti pagrindinio skolininko nesumokėtÄ skolÄ . Apelianto teigimu, teismas privalėjo pripažinti jo laidavimo prievolę pasibaigusia, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-633-265/2011 atsakovas su BUAB „Namai ir buitis“ ir AB SEB banku sudarė taikos sutartį, kuria įsipareigojo atlyginti BUAB „Namai ir buitis“ 500 000 Lt padarytÄ Å¾alÄ . Apelianto manymu, tokiu bÅ«du buvo iÅ¡spręstas kilęs ginčas ir užkirsta galimybė kilti teisminiams ginčams dėl to paties dalyko ateityje.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-633-265/2011 patvirtinta taikos sutartis sudaryta ne tarp atsakovo ir Å¡ios bylos ieÅ¡kovo – banko, tačiau tarp BUAB „Namai ir buitis“ ir atsakovo, bankas Å¡ioje byloje dalyvavo trečiojo asmens teisėmis.

IeÅ¡kinys joje atsakovui buvo pareikÅ¡tas atlyginti iÅ¡ delikto kilusiÄ Å¾alÄ , bankas trečiuoju asmeniu į bylÄ buvo įtrauktas todėl, kad atsakovui įvykdžius sutarties sÄ lygas, iÅ¡ gautų sumų tam tikra dalimi galėtų bÅ«ti tenkinamas banko reikalavimas. Atsakovas taikos sutartyje nurodytos sumos nesumokėjo. Taikos sutartis, sudaryta tarp atsakovo ir bendrovės, nenumatė, kad atsakovui įsipareigojus atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , atsakovo laidavimas bankui pasibaigia. Taikos sutartimi užbaigtoje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas yra dėl žalos atlyginimo, o Å¡ioje byloje reikalavimas kildinamas iÅ¡ atsakovo ir banko sudarytos laidavimo sutarties.

Taikos sutartimi baigtoje byloje nebuvo kilęs ginčas dėl atsakovo prievolės pagal laidavimo sutartį, taikos sutartimi Å¡is reikalavimas nebuvo iÅ¡spręstas, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo prievolė pagal laidavimo sutartį turėtų bÅ«ti pripažinta pasibaigusia dėl taikos sutarties kitoje civilinėje byloje patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino abiejų civilinių bylų ginčo dalykų netapatumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad taikos sutartimi buvo iÅ¡spręstas atsakovo prievolių dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo klausimas, o nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovo prievolių bankui pagal laidavimo sutartis.CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagrindinis skolininkas BUAB „Namai ir buitis“ bÅ«tų įvykęs savo prievoles bankui pagal paskolos sutartis didesne dalimi nei banko Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas reikalavimas, atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad pats tam tikra dalimi įvykdė savo prievolę pagal laidavimo sutartį už pagrindinį skolininkÄ , todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad laidavimo prievolė yra pasibaigusi.

Atsakovo teigimu, teismo sprendimas yra nelogiÅ¡kas, kadangi atsakovas tÄ pačiÄ skolos sumÄ yra skolingas dviem kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad žalÄ Ä¯monei padaręs subjektas ir už įmonę bankui laidavęs yra tas pats asmuo, nesudaro pagrindo pripažinti jo laidavimo prievolę pasibaigusia.Atsakovas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas ir dėl to, kad ieÅ¡kovas praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ terminÄ , per kurį bankas turėjo pareikÅ¡ti reikalavimÄ laiduotojui.

Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Apelianto teigimu, bankas reikalavimÄ jam privalėjo pareikÅ¡ti per tris mėnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iÅ¡kėlimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad toks atsakovo normų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Å¡iuo klausimu formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalies taikymo pasisakyta, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Å alių sudarytų laidavimo sutarčių 5.3 punktuose (6.4. punktas sutartyje Nr. 04/07230) numatyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja jos pasiraÅ¡ymo dienÄ ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir Å¡iÄ sutartį įvykdymo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau cituotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei į Å¡alių sudarytų laidavimo sutarčių nuostatas, apeliantas nepagrįstai teigia, jog bankas yra praleidęs terminÄ reikalavimams laiduotojui pareikÅ¡ti, kadangi nagrinėjamu atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas.Apeliantas neteisus, kad laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita. Å i norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė keičiama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitos aplinkybės, lemiančios laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimÄ .

Taigi laidavimo pasibaigimo sÄ lygos minėto straipsnio pagrindu yra dvi: laidavimu užtikrinamos prievolės pasikeitimas iÅ¡ esmės ir prievolės iÅ¡ esmės pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Analizuojama teisės norma užtikrina, kad teisinių santykių, iÅ¡ kurių kyla pagrindinė prievolė, Å¡alys be laiduotojo žinios nepadidintų prievolės apimties ir nepasunkintų jos įvykdymo, palyginti su laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu prisiimtais įsipareigojimais. Nagrinėjamu atveju, nei pagrindinio skolininko, nei laiduotojo prievolės apimtis, iÅ¡kėlus pagrindiniam skolininkui UAB „Namai ir buitis“ bankroto bylÄ , nepasikeitė.

Laidavimo sutartimi įsipareigojęs atsakyti už tinkamÄ kredito ar bet kurios jo dalies grÄ Å¾inimÄ , skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , laiduotojas atsako ta pačia apimtimi. Atsakovas neįrodė, kad jo prievolės apimtis iÅ¡ esmės pasikeitė, todėl jo nurodyta teisės norma ginčo atveju nėra taikoma. Aplinkybė, kad pagrindiniam skolininkui iÅ¡kelta bankroto byla ir atsakovas regreso tvarka neturės galimybės iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ pagrindinio skolininko, nelemia laidavimo prievolės pabaigos nurodyto straipsnio pagrindu.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pagrįstai sprendė, jog ginčo atveju nenustatyti laidavimo pasibaigimo pagrindai, todėl iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsakovui iki teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo atidėtas 8 937 Lt (2 588,33 Eur) žyminio mokesčio mokėjimas (2 t., 87 b. l.). Atsakovo apeliacinį skundÄ atmestus, Å¡is mokestis priteistinas iÅ¡ apelianto valstybei. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 588,33 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 33 ct) žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                  Danutė GasiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas Konstantinas Gurinas