089b797b-e366-42ae-aead-d7a7dfba7097 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Rimas Švirinas                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-693-319-2014Teisėjas Laimondas Noreika                                     Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00062-2014-7                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.2.2; 2.4.9(S)                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam V.

K., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo: V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 138 str.1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo bausme – 7 (septyniems) mėnesiams ir BK 48 str.7 d. pagrindu uždraudžiant bausmės vykdymo metu bendrauti ir ieÅ¡koti bet kokių ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju Å .

P.. Priteista iÅ¡ Viliaus K. Å . P. naudai: 2000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. K. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2014-03-11 apie 17.30 val., Valančiaus - Gedimino gatvių sankryžoje, Kazlų RÅ«doje, iÅ¡ asmeninių paskatų, t.y. dėl to, kad Å . P., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Galant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje nepraleido jo vairuojamo automobilio „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nors jis važiavo pagrindiniu keliu, priėjo prie automobilyje ,,Mitsubishi Galant“ sėdėjusio Å . P. ir vienÄ kartÄ rankos kumščiu jam sudavė į nosį, po to iÅ¡traukė Å . P. iÅ¡ automobilio ir dar kartÄ rankos kumščiu sudavė į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam Å . P. nosies sumuÅ¡imÄ , nosikaulio lūžimÄ , kraujosruvÄ nosies nugarėlės-paakių srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-06-05 nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ V.

K. atžvilgiu nutraukti BK 40 str. pagrindu, atiduodant pagal laidavimÄ E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. V(duomenys neskelbtini) , Kazlų RÅ«da. Skunde sutinkama su V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija ir kad asmens kaltė nekelia abejonių, tačiau apelianto nuomone, pirmos instancijos nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina BK 40 str., pagrindais. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti ir pripažinti lengvinančia aplinkybe faktÄ , jog aptariamos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. ld. 6p.), o bÅ«tent nukentėjusiojo asmens padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis (nusikalstama veika).

Teismo priteistas neturtinės žalos dydis apeliaciniame skunde neginčijamas, nurodant, kad dėl tokio dydžio neturtinės žalos nukentėjęs ir kaltininkas buvo susitarę dar iki teisminio bylos nagrinėjimo ir dalį žalos kaltinamasis jau buvo atlyginęs. Tačiau apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje nėra pakankamo faktinio laidavimo instituto taikymo pagrindo. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, laikydamasis procesinių normų užtikrinančių rungimosi principo užtikrinimÄ procese, įsitikino laiduotojo - E. B., galimybe daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, tačiau, konstatuodamas, jog Å¡alių geranoriÅ¡kas nesutarimas dėl neturtinės žalos dydžio ir palikimas tai iÅ¡spręsti teismui, nukentėjusiajam suteikė iÅ¡imtinę, tik teismui suteiktÄ teisę, spręsti asmens likimÄ , taip pažeidžiant sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus bei iÅ¡keliant nukentėjusiojo materialinį interesÄ aukščiau teisingumo ir sudarant galimybę tokiu bÅ«du nukentėjusiajam pasipelnyti.Skunde teigiama, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pakanka, kad kaltininkas bent iÅ¡ dalies atlygintų ar paÅ¡alintų padarytÄ Å¾alÄ , nes įstatymas nereikalauja atlyginti ar paÅ¡alinti visÄ Å¾alÄ , be to, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali bÅ«ti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės.Skundo autorius nurodo, kad vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagrindÄ manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins žalÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savarankiÅ¡kai atlyginęs jos dalį, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitokių pajamų ar pan., pagrindÄ manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali rodyti surinkta medžiaga apie nusikalstamos veikos aplinkybes, motyvus, tikslus, sunkinančias ir lengvinančias atsakomybę aplinkybes, duomenys apie asmens elgesį (įstatymų laikymasis ir kt.) iki nusikalstamos veikos ir po jos.Apelianto įsitikinimu, yra visos sÄ lygos atleisti V.

K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . V. K. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai prisipažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , t.y. atlygino visÄ turtinę - 650 Lt žalÄ , taip pat vertindamas, kaip sÄ Å¾iningai pagrįstÄ atlygino 1000 litų neturtinės žalos, bei žalÄ atsiradusiÄ dėl nukentėjusiojo gydymo ir prisiėmė pareigÄ atlyginti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas - 500 Lt, ir teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį, be to, apeliantas dirba, praeityje neteistas, padaryta nusikalstama veika buvo emocinė, atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, todėl jau pats procesas turėjo pamokomÄ jį pobÅ«dį, kas leidžia teigti, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras sutiko, kad nuteistojo skundas bÅ«tų tenkintas iÅ¡ dalies, taikant laidavimÄ su užstatu.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas. Apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama (BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 str. aplinkybių. Pats apeliantas neneigia padaręs nusikaltimÄ , dėl kurio buvo kaltinamas, tačiau mano, kad yra pagrindai ir sÄ lygos jo atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pritaria skunde iÅ¡dėstytiems argumentams. BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sÄ lygų visuma.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl BK 40 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y. kad nepateikta pakankamai duomenų, įtikinančių teismÄ už kaltinamÄ jį laiduojančio asmens patikimumu bei dėl Å¡io straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sÄ lygos nebuvimo, t.y. kad Å¡alims nesusitarus dėl žalos dydžio, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog V.

K. atlygins padarytÄ Å¾alÄ . BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan.

Taigi iÅ¡ Å¡io straipsnio 3 d. turinio matyti, kad laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui bÅ«tų akivaizdi.Kaltinamasis V. K. nurodo, kad už jį galėtų laiduoti kitas asmuo – jo draugas E. B., kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertas teismo pasitikėjimo. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei prie apeliacinio skundo pateiktų dokumentų matyti, kad asmens, kuriuo praÅ¡oma perduoti kaltininkÄ atsakomybei pagal laidavimÄ â€“ E. B. reputacija nepriekaiÅ¡tinga: jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai ne tik kaip geras darbuotojas bet ir kaip turintis sugebėjimÄ bendrauti.

PraÅ¡yme dėl laidavimo V. K. nurodė, jog E. B. turi jam didelį autoritetÄ bei įtakÄ . E. B. apklaustas teisme taip pat patvirtino, kad jie su V. K. bendrauja, pastarasis ne kartÄ yra klausęs jo patarimo, kreipęsis pagalbos, E. B. teigia sugebėsiantis padaryti kaltinamajam įtakÄ , suvokia savo atsakomybę ir sutinka už jį laiduoti. Tai, kad jie turės galimybę bendrauti, patvirtina ir duomenys apie tai, kad kaltinamasis ir atsakomybę už jį laiduoti prisiimantis asmuo gyvena tame pačiame miestelyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. B. gali daryti V. K. teigiamÄ Ä¯takÄ ir yra laikytinas vertu teismo pasitikėjimo.Nors kaltinamasis ir nukentėjusysis teismo posėdžio metu nesutiko su neturtinės žalos dydžio, tačiau V. K. nurodė, kad pilnai sutinka su nukentėjusiajam padaryta turtine žala bei nukentėjusiojo turėtomis iÅ¡laidomis gynybai ir Å¡ias iÅ¡laidas pilnai apmokėjo, jis taip pat neneigia, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė ir neturtinės žalos, tačiau mano, kad 10 000 litų dydžio ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti, įvertinus padarytos nusikalstamo sveikos sunkumÄ , sužalojimo laipsnį, yra per didelis. Tai, kad prieÅ¡ priimant nuosprendį kaltinamasis jau buvo pilnai atlyginęs turtinę žalÄ , iÅ¡ dalies atlyginęs neturtinę žalÄ , kad jis turi darbÄ ir pastovias pajamas, turėjo pirmosios instancijos teismui duoti pakankamÄ pagrindo iÅ¡vadai, kad V.

K. turi galimybę padarytÄ Å¾alÄ paÅ¡alinti ir jÄ paÅ¡alins. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimÄ , įvertino visus Å¡iuos kriterijus, pripažino, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumÄ , jo sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, pagrįstai ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies, jį sumažindamas iki 2000 Lt.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ios aptartos aplinkybės patvirtina, kad nors apylinkės teismas, konstatavęs, kad V. K. nesutinka su neturtinės žalos ieÅ¡kinio dydžiu, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis atlygins padarytÄ Å¾alÄ , tačiau pats savo sprendimu patvirtino, jog nukentėjusiojo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelis. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo teisme iÅ¡reikÅ¡ta abejonė dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dydžio pagrįstumo, neduoda pagrindo teigti jį nežadant atlyginti nukentėjusiajam teismo priteistos neturtinės žalos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sužalojimas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, tačiau įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, dėl ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti pakartotinai nepasisako ir pripažįsta, kad Å . P. ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažintas iki 2000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktas mokėjimo kvitas, patvirtina Å¡ios sumos sumokėjimÄ nukentėjusiajam, todėl laikytina, kad neturtinė žala atlyginta pilnai.

Spręsdamas klausimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį, darbdavio charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai, todėl pagrįstai manytina, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes, tai, kad žalos nukentėjusiajam pilnai atlygintos, daro iÅ¡vadÄ , kad laidavimas skirtinas be užstato.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant V. K. pagal laidavimÄ jo draugui E. B. ir, vadovaujantis BK 40 str., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bÅ«tent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bÅ«tų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: 2014 m. birželio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. pagal laidavimÄ be užstato, laiduotoju paskiriant E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini) , Kazlų RÅ«doje, bei nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ V.

K. atžvilgiu nutraukti.KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.             IÅ¡aiÅ¡kinti V. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kolegijos pirmininkas                                                                            Rimas Švirinas Teisėjai                                                                               Danguolė Šiugždinytė                                                                                        Algerdas Urbšys