089916df-8df2-40ab-bdcb-44b63291fffe · Kauno apylinkės teismas

?N U T A R T I S Byla Nr. TS-26-946/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00009-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. kovo 3 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. J. V. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-12 netaikyti nuteistajam A.

J. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Nuteistasis A. J. V. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimÄ Nr. 91-12 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra arba perkelti jį atlikti likusiÄ bausmės dalį į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nei karto nebuvo baustas ar net įspėtas, turi septynis paskatinimus, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, pilnai vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja visose įmanomose socialinės reabilitacijos programose, laisvėje turi gyvenamÄ jÄ vietÄ bei darbÄ , pastoviai lankosi pas psichologÄ . Jo nusikaltimai nėra smurtiniai, dėl įvykdytų nusikaltimu savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio praeityje.

PraÅ¡o atsižvelgti į jo pažangÄ bausmės atlikimo metu, taip pat į iÅ¡skirtinai teigiamÄ elgesį, taip pat pasiektus rezultatus, žemÄ pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Nerijus Brundza atsiliepime į nuteistojo skundÄ praÅ¡o nuteistojo A. J. V. skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 91-12 nutarta netaikyti nuteistajam A.

J. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kadangi nuteistasis, nors bausmės atlikimo metu nustatytų elgesio taisyklių nepažeidė, buvo paskatintas, yra lengvojoje grupėje, tačiau konstatuota, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, be to, yra dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Pataisos įstaigoje nuteistasis yra tik kelis mėnesius, kadangi dalį bausmės atliko Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šiuo metu nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, jo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje – vidutinė, darbo pobūdžiui yra išrankus. Yra didelė neatliktos bausmės dalis. Nuteistojo pažangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme pataisos proceso metu dar nėra pakankamos, kad būtų galima neabejotinai teigti, jog lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors ir Å¡iuo metu nuteistojo elgesys kreipiamas į teigiamÄ pusę, tai negali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Komisijos padaryta iÅ¡vada, jog nuteistojo pataisos procesas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius išėjus į laisvę, padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. A. J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 226 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo.

Teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi bausmės paskirtos Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. ir 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

3) Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimi, prie Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi subendrintos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams;

4) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė– laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu (už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje), paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 4 mėn. 29 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2020 m. sausio 23 d.). Susipažinus su visa PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. J. V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. sausio 23 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. J. V. praÅ¡ymas jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo iÅ¡vada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, iÅ¡vada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina iÅ¡vada, jog Komisijos 2020 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A.

J. V. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taip pat nuteistasis, kuris siekia bÅ«ti paleistas lygtinai, turi bÅ«ti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės dalį. Nuteistasis A. J. V. yra pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , A. J. V. nustatoma žema – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, kas Å¡iuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, A. J. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ padaryti nesunkÅ«s, apysunkiai bei sunkus nusikaltimai, taip pat nuteistasis paskutinę nusikalstamÄ veikÄ padarė ankščiau du kartus bÅ«damas teistas už sunkias savanaudiÅ¡kas nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, vėliau dar kartÄ buvo nuteistas, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.

Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. J. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, A. J. V. teisės pažeidimų modelis yra vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumÄ .

Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nurodė, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nedirba, darbui yra iÅ¡rankus. Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sÄ lygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę.

Nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (Lietuvos Respublikos BVK 125 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimui teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenys apie tai, jog nuteistasis 2019 m. kovo 18 d. praÅ¡ymu PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ mokamÄ darbÄ , taip pat nuteistasis savo iniciatyva 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Valstybės įmonę „MÅ«sų amatai“ dėl įdarbinimo galimybės, tačiau įdarbintas nebuvo įmonei neturinti galimybės paskirti nuteistÄ jį dirbti.

Taip pat nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos administracija bÅ«tų siÅ«liusi A. J. V. darbÄ , o jis jo bÅ«tų atsisakęs, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kaip tai nurodoma Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, jog nuteistojo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje vidutinė ar jis yra iÅ¡rankus darbo pobÅ«džiui. Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Vertinant visÄ medžiagÄ matyti, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas penkis kartus, nuolat dalyvauja bÅ«rio organizuojamuose turnyruose bei projektuose, lankosi konsultacijose pas Resocializacijos skyriaus psichologus, socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko; pataisos įstaigoje ieÅ¡kojosi darbo, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės Å¡iuo metu negali įsidarbinti.

Teigiamai A. J. V. elgesį apibÅ«dina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, per visÄ bausmės laikotarpį yra penkis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, nesilaiko kriminalinės subkultÅ«ros ir neiÅ¡reiÅ¡kia diskriminacinių nuostatų, turės nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , darbÄ . Pažymėtina, kad už nuteistojo gerÄ mokslÄ , elgesį, dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo priemonėse, įstaigos ir bÅ«rio organizuojamuose renginiuose pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – perkeltas iÅ¡ paprastosios į lengvÄ jÄ grupę.

Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymÄ , kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Vis dėlto pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vis dar iÅ¡skiriami trys A. J. V. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimų modelis; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mÄ stymÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mÄ stymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių duomenų kontekste, įvertinus A. J. V. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“, nustatytas 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sumažėjo tik septyniais balais, dinaminiai rizikÄ nusikalsti didinantys balai iÅ¡ 38 balų sudaro net 18 balų, kuriuos Å¡iuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. J. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ .

Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro Å¡io sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl iÅ¡dėstyto nuteistojo A. J. V. skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-12 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmestinas. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis skunde taip pat praÅ¡o jį perkelti atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sÄ lygomis, tačiau nagrinėjimu atveju, teismui yra skundžiamas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, kurį iÅ¡nagrinėjęs teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių nutarčių:

1) atmesti skundÄ ;

2) patenkinti skundÄ ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos;

3) patenkinti skundÄ ir pakeisti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ â€“ kai nagrinėjamas Å¡ios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Todėl galimybės spręsti nuteistojo perkėlimo atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sÄ lygomis, teismui nagrinėjant skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, įstatymas nenumato. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. J. V. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 91-12 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas ArÅ«nas Purvainis