08960a36-e208-4d2a-b895-405c00c16e81 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2906-577/2012 Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00693-2011-1.Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 125.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. lapkričio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

M. ieÅ¡kinį atsakovei B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir pagal atsakovės B. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, byloje dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas J. M. (toliau - ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti tarp Å¡alių 1999 m. rugpjūčio 21 d. sudarytÄ santuokÄ dėl atsakovės kaltės; nepilnamečio sÅ«naus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su motina, atsakove B.

M. (toliau – atsakovė); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 300 Lt dydžio periodinių iÅ¡mokų per mėnesį nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui; padalinti sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtÄ â€“ transporto priemones; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti M. pavardę; taip pat prašė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė tarp Å¡alių sudarytÄ santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 600 Lt dydžio periodinių iÅ¡mokų per mėnesį nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui; pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, po santuokos nutraukimo jį priteisti ieÅ¡kovo asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei – 65 500 Lt piniginę kompensacijÄ , lygiÄ Â½ buto dalies vertės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 196,06 Lt piniginę kompensacijÄ už nepilnamečio vaiko kambario remontÄ ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo; taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:

Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ 1999 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios Civilinės metrikacijos poskyryje, įraÅ¡o Nr. 65, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, nutraukė dėl ieÅ¡kovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko M. pavardę; nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ po santuokos nutraukimo nustatė kartu su atsakove; iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisė 500 Lt dydžio periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės;

įpareigojo ieÅ¡kovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 valandas įspėti atsakovę apie norÄ pasimatyti su nepilnamečiu vaiku ir susitarti dėl susitikimo su juo; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisė 1 196,06 Lt iÅ¡laidų nepilnamečio vaiko kambario remontui ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatė, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonės „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Suzuki GSF 650 SA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise, transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitenka atsakovei asmeninės nuosavybės teise; likusiose dalyse ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; taip pat iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisė 347 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ , atsakovės iÅ¡sikraustymÄ iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, bendro gyvenimo ir bendro Å«kio vedimo nutrÅ«kimÄ reikÅ¡mingai nulėmė ieÅ¡kovo elgesys. Kadangi tiriant santuokos iÅ¡irimo priežastis konstatuotas ieÅ¡kovo polinkis į besaikį alkoholinių gėrimų vartojimÄ , fizinio ir psichologinio smurto vartojimÄ Å¡eimoje, atsakovės nurodyti dvasiniai iÅ¡gyvenimai tikėtini, o atsakovės praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma adekvati jos patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams ir nevirÅ¡ija teismų praktikoje panaÅ¡iais atvejais priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo.

Ginčo dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nagrinėjamoje byloje nėra, vaikas norėjo gyventi su motina, – tam pritarė Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė, jog vertingesnio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, be to, kurio padalinimo klausimas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, Å¡alys neturi, santaupų taip pat neturi, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas, per mėnesį gaudamas apie 860 Lt pajamų, geba mokėti 300 Lt dydžio periodines iÅ¡mokas nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui, sumokėti už buto iÅ¡laikymÄ , komunalines paslaugas ir maistÄ , vykti poilsinių kelionių į užsienį, įsigyti didelės vertės motociklÄ , ieÅ¡kovo teiginius, kad jo pajamas sudaro tik oficialus 860 Lt dydžio darbo užmokestis, vertino kritiÅ¡kai ir nustatė 500 Lt kasmėnesiniam nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui, užtikrinančius vaiko vystimuisi bÅ«tinas sÄ lygas ir jo tėvų turtinių interesų balansÄ .

Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. sudarytas buities tyrimo aktas ir atsakovės tėvų parodymai patvirtino, jog atsakovės bei nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje buvo atliktas remontas ir kad didžiÄ jÄ remonto iÅ¡laidų dalį apmokėjo atsakovė, todėl pusė remontui iÅ¡leistos sumos priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai. Kadangi atsakovė neįrodė, kad ji (jos tėvai) savo lėšomis ir darbu atliko ieÅ¡kovo paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remontÄ , kurį galima laikyti kapitaliniu remontu, rekonstrukcija ar esminiu pertvarkymu statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų prasme, nėra pakankamo pagrindo pripažinti butÄ sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Transporto priemonės tarp sutuoktinių padalintinos Å¡alių nurodyta tvarka, dėl kurios ginčo byloje nėra. Teismas taip pat proporcingai Å¡alių patenkintų reikalavimų daliai padalijo Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas prašė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ panaikinti dalyje ir priimti naujÄ sprendimÄ : santuokÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistų periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui dydį sumažinti iki 400 Lt.

Nurodė, jog atsakovė pasižymi valdingu būdu, dėl jos konfliktiško elgesio namuose pastoviai tvyrojo įtampa, ieškovas siūlė atsakovei skirtis taikiai, ji nesutiko. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vienašališkai atsisakyti vykdyti sutuoktines pareigas įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės. Atsakovė 2009 m. gruodžio 29 d. nieko nepaaiškinusi ir savavališkai pasiėmusi sūnų, išsikraustė iš namų ir apsigyveno pas savo tėvus.

Kadangi pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino, o teismas, nustatęs, kad santuoka iÅ¡irusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, gali priimti sprendimÄ , jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažintina, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei nepriteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal CK 6.461 straipsnio nuostatÄ vieno mėnesio nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui skiriamų lėšų dydis negali bÅ«ti mažesnis už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ . Pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įsigilinęs į byloje esančius duomenis apie Å¡alių nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui reikalingų lėšų dydį ir Å¡alių turtinę padėtį, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad 500 Lt dydžio ieÅ¡kovo kasmėnesinės periodinės iÅ¡mokos atitiktų nepilnamečio vaiko interesų į vystimuisi bÅ«tinų sÄ lygų užtikrinimÄ ir jo tėvų turtinių interesų balansÄ , todėl nurodyta suma mažintina iki 400 Lt, atsižvelgiant į visuotinai žinomÄ ekonominio sunkmečio Å¡alyje aplinkybę, dėl kurio ieÅ¡kovo atlyginimas tesiekia 860 Lt per mėnesį, be to, artimiausiu metu ieÅ¡kovas gali apskritai netekti darbo, nes įmonėje, kurioje jis dirba, klientų užsakymų nuolat mažėja.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai atskleidė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu ieÅ¡kovas viso proceso metu prašė teismo santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės, kuriÄ ir įrodinėjo, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pareiÅ¡kė naujÄ reikalavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo. Kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo suprantama kaip vieno iÅ¡ sutuoktinių savo, kaip sutuoktinių, pareigų pažeidimas, dėl kurio bendras gyvenimas tapo negalimas. Ä®gyvendindami Å¡eimos teises ir vykdydami Å¡eimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sÄ Å¾iningai, sutuoktiniai turi bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, o bet kokios minėtos pareigos pažeidimas gali bÅ«ti laikomas santuokos iÅ¡irimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas.

Nors ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovė savavaliÅ¡kai pasiėmusi nepilnametį vaikÄ iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, t.y. paliko Å¡eimÄ , tačiau atsakovė taip pasielgė dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio. Atsakovės elgesys paliekant Å¡eimÄ laikytinas ne santuokos iÅ¡irimo priežastimi, o pasekme, ieÅ¡kovo teiginiai apie atsakovės neiÅ¡tikimybę yra įrodymais nepagrįstos prielaidos. CK 3.70 straipsnio 2 dalis suteikia sutuoktiniui teisę į patirtos neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimÄ .

ŽalÄ privalo atlyginti sutuoktinis teismui nustačius jo neteisėtus veiksmus, nulėmusius santuokos iÅ¡irimÄ bei sukėlusius kitam sutuoktiniui pasekmes, kurias CK 6.250 straipsnis įvardija kaip neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovo elgesys, t.y. nepagarba Å¡eimai, nelojalumas, fizinio smurto ir psichologinio spaudimo naudojimas, nuolatiniai ieÅ¡kovo girtavimai, konfliktų kėlimas sukėlė atsakovei ir nepilnamečiam vaikui daug emocinio ir dvasinio skausmo. Atsakovė patyrė dvasinių sukrėtimų, sunkių psichologinių iÅ¡gyvenimų, nuolatinį nerimÄ , nemigÄ , prarado pasitikėjimÄ Å¾monėmis.

Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino ir pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atmestini ieškovo argumentai dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui mažinimo. Kasacinis teismas išaiškino, jog įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau jį nustatant turi būti paisoma prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų.

Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų nepilnamečiam vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , toks iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas, o nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovo nurodytÄ informacijÄ apie jo gaunamas pajamas, nes iÅ¡ savo gaunamų pajamų jis moka buto komunalinius mokesčius, perka maistÄ , keliauja, perka motociklus, be to, turi nekilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovė gyvena nuomojame bute, jokių santaupų neturi.Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo J. M. apeliacinio skundo ribose, todėl teismas pasisako skunde keliamais klausimais dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, neturtinės žalos atlyginimo ir nepilnamečiam vaikui priteistino iÅ¡laikymo dydžio. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡ esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.   Vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo aspektu pasisakytina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, identifikuojančias Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis, ir, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , pagrįstai konstatavo vien tik ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CPK 185 straipsnis).

CK 3.60 straipsnio 3 dalis įtvirtina vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ tais atvejais, kuomet jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Å ia prezumpcija savo reikalavimus grindžiančiam asmeniui pakanka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija, ir kuri gali bÅ«ti nuneigta, tačiau neigiantis tyčinio nusikaltimo, neiÅ¡tikimybės, žiauraus elgesio su sutuoktiniu ir pan. faktÄ asmuo privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovas nuo proceso pradžios kaltino atsakovę santuokos iÅ¡irimu, motyvuodamas valdingu sutuoktinės bÅ«du, konfliktų namuose kėlimu, neiÅ¡tikimybe, taip pat tuo, jog 2009 m. gruodžio 29 d. atsakovė, nieko nepaaiÅ¡kinusi ir savavaliÅ¡kai pasiėmusi sÅ«nų, iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto pas motinÄ (b.l. 1-2). Å iÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ paneigia bylos medžiaga. Antai ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00886-09 medžiagoje užfiksuotais ieÅ¡kovo parodymais, 2009 m. gruodžio 30 d. sutuoktinė iÅ¡provokavo konfliktÄ , ko pasėkoje ieÅ¡kovas supyko ir sumušė sutuoktinę, nužudymu negrasino, neprisimena, kaip jo rankose atsirado peiliai (b.l. 23-24).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G20/10(01) konstatuota, jog atsakovei padaryti kÅ«no sužalojimai laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ra 2010 m. vasario 11 d. ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00886-09 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti), nutraukė, tačiau konstatavo, jog ieÅ¡kovo veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas, byla nagrinėtina privataus kaltinimo tvarka, dėl kurios atsakovei iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į teismÄ (b.l. 23-24).

Pirmosios instancijos teismo įvertintų ir aptartų įrodymų visumoje darytina neabejotina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas santuokoje smurtavo, tokiu bÅ«du pažeidė sutuoktinės pasitikėjimÄ ir asmenines neturtines vertybes – garbę ir orumÄ , sveikatÄ , pasireiÅ¡kiančiÄ kÅ«no vientisumu ir normaliu funkcionavimu. Teismas, nustatęs ieÅ¡kovo žiaurų elgesį su sutuoktine, turėjo pagrindÄ preziumuoti ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, tokiÄ savo iÅ¡vadÄ tinkamai motyvavo, ji atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovės iÅ¡sikraustymo iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto aplinkybė reiÅ¡kia sutuoktinės nelojalumÄ ir sudaro pagrindÄ taikyti įstatyminę sutuoktinio kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ , kuomet sutuoktinis yra neiÅ¡tikimas, paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirÅ«pino. Lojalumas neatsiejamas nuo protingos tolerancijos ir pakantumo, be kurių neįmanomas visavertis ir darnus Å¡eimos gyvenimas, tačiau kurių ieÅ¡kovas stokojo, net jeigu atsakovė bÅ«tų Å«maus bÅ«do.

IeÅ¡kovas negali remtis santuokos vienumo, savavaliÅ¡ko neiÅ¡ardomumo savybėmis, galiojančiomis civilinei santuokinei sutarčiai, nes Å¡eimoje, kurioje pasireiÅ¡kia agresija ir fizinis smurtas, pirmiausia neįmanomas darnus nepilnamečio vaiko asmenybės augimas ir vystymasis, ieÅ¡kovo nurodyti atsakovės veiksmai nepripažintini nulėmusiais santuokos iÅ¡irimÄ vien dėl to, kad jie atlikti vėliau ir yra pasekmė faktiÅ¡ko ieÅ¡kovo smurtavimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalį, turėjo pagrindÄ konstatuoti nenustatęs, jog santuokos iÅ¡irimÄ bÅ«tų lėmę netinkami atsakovės veiksmai, – ieÅ¡kovo sesers E. Å . teisme duoti parodymai apie visuomenėje priimtų sutuoktinių elgesio ir moralės normų neatitinkantį atsakovės bendravimÄ su kitu vyru (b.l. 136-137) nekonkretÅ«s, nepatvirtinti objektyviais įrodymais, dėl to netinkami tiesai byloje nustatyti.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti <...> neturtinę žalÄ , - tokiu bÅ«du tenkinama viena esminių neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygų, jog neturtinė žala atlygintina ne visais jos padarymo, o tik įstatymo leidžiamais atvejais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrÄ pozicijÄ , fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir iÅ¡gyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas, kompensacija už kurio sÄ lygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia asmens patirtų iÅ¡gyvenimų kainos.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 str. 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalÄ padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikÅ¡mingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnis turi bÅ«ti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).Nagrinėjamoje byloje visuma įrodymų patvirtina atsakovo fizinio ir psichologinio smurto Å¡eimoje faktÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, t.y. ieÅ¡kovo polinkį į nesaikingÄ alkoholio vartojimÄ bei smurtinio pobÅ«džio elgesį, teisingai konstatavo, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra pagrįstas ir, įvertinęs Å¡alių santuokos iÅ¡irimo aplinkybes, Å¡alių santykius, ieÅ¡kovės įvykių Å¡eimoje įsisÄ moninimÄ ir nerimÄ dėl jų, individualius iÅ¡gyvenimus, priteisė atsakovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011), proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.CK 3.192 straipsnyje bei kituose teisės aktuose įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, Å¡ios pareigos buvimas suponuoja vaiko teisę į iÅ¡laikymÄ . Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, nutraukdamas santuokÄ teismas turi nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir iÅ¡spręsti jų iÅ¡laikymo klausimÄ .

Greta bendrųjų teismo procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų, teismas sprendimo, kuriuo sprendžiamas iÅ¡laikymo vaikui priteisimo klausimas, motyvuojamojoje dalyje turėtų nurodyti nustatytas bylos aplinkybes dėl individualių vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, aptarti tai patvirtinančius įrodymus, nurodyti argumentus, kuriais remdamasis teismas paskirstė iÅ¡laikymo pareigÄ tarp vaiko tėvų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka. Apeliantas neginčija savo, kaip tėvo, pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ bei iÅ¡laikymo bÅ«do, tačiau ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytÄ periodinių iÅ¡mokų dydį.

Pažymėtina, jog tėvų valdžios lygybės principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reikalauja esant vienodoms faktinėms aplinkybėms tėvų teises ir pareigas traktuoti lygiomis, Å¡io principo turi bÅ«ti laikomasi paskirstant iÅ¡laikymo pareigÄ tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3. 192 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo nutartyse proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, o teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008, kt.).

Tačiau teismas, priteisdamas nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymÄ ir nustatydamas jo dydį ir formÄ , pirmiausia yra saistomas vaiko interesų virÅ¡enybės principo ir reikalavimo nustatyti tokį iÅ¡laikymÄ , kuris bÅ«tų proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrintų bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti 600 Lt dydžio periodinių iÅ¡mokų, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui reikia 1 362,50 Lt sumos, tačiau teismo posėdyje pripažino, jog 422 Lt dydžio iÅ¡laidų vaiko drabužiams, patalynei ir higienos priemonėms kas mėnesį nepatiria, tokiu bÅ«du atsakovė įrodė apytiksliai 950 Lt dydžio kasmėnesines iÅ¡laidas nepilnamečio vaiko poreikiams.IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas iÅ¡nagrinėjo vaiko poreikius atsižvelgdamas į jo amžių, reikmes ir tai siejo su abiejų tėvų galimybe suteikti atitinkamÄ materialinį aprÅ«pinimÄ .

Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo galimybės teikti iÅ¡laikymÄ ir nustatydamas jo dydį, teismas svarstė ieÅ¡kovo turtinę padėtį ir nenustatė, kad ji bÅ«tų sunki. Tokia teismo pozicija atitinka teismų praktikÄ , jog vertinant kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų rÅ«Å¡ių gaunamas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Bylos duomenimis, atsakovas turi nuolatines pajamas iÅ¡ darbo teisinių santykių, o kadangi ne vien asmens pajamos iÅ¡ darbinės veiklos, bet ir visas kitas turtas yra asmens mokumo indikatorius, ieÅ¡kovui turint registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, atmestini jo argumentai dėl sunkios turtinės padėties.

Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ 860 Lt atlyginimo iÅ¡ darbo teisinių santykių geba mokėti už komunalines paslaugas, keliauti, įsigyti transporto priemonių ir pagrįstai kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovo teiginius, jog ieÅ¡kovo gaunamas pajamas sudaro vien oficialus atlyginimas. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas inter alia reiÅ¡kia, jog klausimo dėl tėvų pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus sprendimÄ kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti per vaiko interesų užtikrinimo prizmę ir visas abejones dėl iÅ¡laikymo bÅ«do ar dydžio vertinti vaiko interesų naudai.

Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto proporcingumo principo ir nustatė ieÅ¡kovui iÅ¡laikymo prievolę tokio dydžio, kuri, įvertinus Å¡alies turtinę padėtį, gali bÅ«ti realiai vykdoma.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                             Jadvyga Mardosevič TeisėjaiVilija Mikuckienė Virginijus Kairevičius