2022-06-29 Nr. AB-17630-3-62-3-00214-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2905-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00214-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. M. E. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 22S54661 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Ji nepriklauso jokiai politinei partijai, netekėjusi, (duomenys neskelbtini), tačiau kilmės valstybę paliko dėl grėsmės savo laisvei ir gyvybei, nes yra homoseksuali, o tai (duomenys neskelbtini) draudžiama ir baudžiama įkalinimu. Pareiškėjos teigimu, dėl to ji patyrė patyčias ir įžeidinėjimus. Pareiškėja pasakojo, kad įstojo į (duomenys neskelbtini) technikos gimnaziją, kurioje dauguma besimokančių buvo vaikinai. Ten ji sutiko klasiokę, kuri buvo futbolo komandos kapitonė ir po vienų varžybų pakvietė pareiškėją į savo namus.

Jos abi vakarojo kambaryje, kai klasiokė pasiūlė pažiūrėti pornografinį filmą, o jo sujaudinta pirmą kartą pasimylėjo su savo klasioke. Baigusi gimnaziją pareiškėja išvyko mokytis biochemijos į (duomenys neskelbtini) esantį universitetą, tačiau kol ten mokėsi, jos draugė užmezgė santykius su kitu žmogumi. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėja grįždavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti savo šeimos, kur 2015 m. gruodį vyko didelis kultūros festivalis. Minėtoje šventėje pareiškėja susipažino su A. C. M. (vadindavo ją (duomenys neskelbtini)), o joms besišnekant prie jų priėjo 2 policininkai ir liepė lipti į policijos automobilį bei nuvežė į nuovadą.

Policijos komisaras paaiškino jų sulaikymo priežastį – jos praktikavo homoseksualius santykius. Pareigūnas pagrasino, kad jeigu merginos nesumokės 200 frankų, jis praneš spaudai ir abiejų šeimų nariams. Pareiškėja suprato, kad (duomenys neskelbtini) įstatymai nepripažįsta homoseksualumo ir už tai baudžia. Pareiškėja susiekė su organizacija „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės) reikalais (duomenys neskelbtini). Jos atstovas atvykęs sumokėjo komisaro reikalautą pinigų sumą.

Po šių įvykių pareiškėja grįžo į (duomenys neskelbtini) universitetą tęsti studijų ir toliau bendravo su A. C. M.. Pareiškėja šeimą apie savo lytinę pakraipą informuoti bijojo, vengė viešumos, naudojosi taksi paslaugomis ir susitikinėdavo su drauge homoseksualiems žmonėms skirtuose naktiniuose klubuose ir atitinkamuose miesto kvartaluose. 2020 m. rugsėjo 26 d. vykusio tetos gimtadienio vakarėlyje pristatė A. C. M. kaip draugę, tačiau ne kaip širdies draugę. Po vakarėlio draugė kartu su pareiškėja liko nakvoti tetos namuose, kuri anksti ryte, prieš išeidama į darbą užtiko abi merginas besimylinčias.

Merginas užklupo ir tetos vyras. Pareiškėja nurodė, kad ryte visas kvartalas buvo susirinkęs prie namo, o teta, paaiškinusi situaciją, nurodė, kad pareiškėja užtraukė jai gėdą. Susirinkę bendruomenės nariai jas abi pradėjo stumdyti, užgaulioti, įžeidinėti ir mušti, sakė, kad jos rodo blogą pavyzdį bendruomenei, kad jų vieta kalėjime. Po šio įvykio pareiškėja turi randų, dėl sumušimo neprigirdi viena ausimi. Teta atidavė pareiškėją bendruomenės teismui, o bendruomenė ją išvijo. Teta uždarė pareiškėją namuose ir ji buvo nuolat lankoma kunigų, kurie už ją meldėsi, stengdamiesi išvaryti iš jos velnią.

Po 2 – 3 dienų ji pavogė giminaitės telefoną ir paskambino (duomenys neskelbtini), paaiškino, kokioje situacijoje atsidūrė, nurodė, kad nebegali kentėti. (duomenys neskelbtini) nuramino ir pasakė, kad rado šalį, kurioje būtų galima ramiai gyventi. 2020 m. lapkričio 16 d. pareiškėja pabėgo iš tetos namų, o kitą dieną (duomenys neskelbtini) palydėjo ją į oro uostą ir pareiškėja per (duomenys neskelbtini) pasiekė Baltarusijos Respubliką.

3. Anot pareiškėjos, už homoseksualius santykius jos kilmės šalyje yra baudžiama nuo 6 mėn. iki 5 m. kalėjimo. Kitoje šalyje ji prieglobsčio neprašė, nes gatvėje sutiktas policininkas leido suprasti, kad tokios merginos Baltarusijoje yra nepageidaujamos. Pareiškėja nurodė, kad į savo šalį grįžti nenori, nes ten ji gali būti įkalinta dėl savo seksualinės orientacijos. (duomenys neskelbtini) ji turėjo paprastą, bet gerą gyvenimą, neketino išvykti iš šalies, bet dabar bijo dėl savo gyvybės, nes tą dieną, kai buvo mušama bendruomenės, ją daug kas matė ir pažins, todėl jai kyla grėsmė.

4. Pareiškėja kritikuoja atsakovo Sprendimą, nes jį priimdamas atsakovas nesikvietė psichologo ar psichiatro homoseksualumui įvertinti.

5. Pareiškėja nurodė, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

6. Pareiškėja pažymėjo nurodžiusi konkrečias individualias aplinkybes, priežastis, dėl kurių ji buvo priversta palikti kilmės šalį – diskriminaciją ir grasinimus dėl lyties ir sunkumus dėl tradicijų ir papročių šalyje. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra nužudymų dėl homoseksualumo. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjos gyvybei ir sveikatai, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

9. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu, įvertinus pareiškėjos pasakojimą, buvo nustatyti patikimumo trūkumai, todėl jos pasakojimas apie tariamą priklausymą LGBT bendruomenei buvo įvertintas kritiškai bei nelaikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Pareiškėjos pasakojimas buvo nedetalus ir neišsamus, nepaisant apklausos metu užduodamų pakartotinių klausimų stengiantis padėti pareiškėjai atskleisti savo vidines patirtis. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas pripažino, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

11. Anot atsakovo, homoseksualumas nėra liga ar sutrikimas, kurių įvertinimui reikėtų pasitelkti sveikatos specialistus.

12. Atsakovas paaiškino, kad prieglobsčio procedūrų kontekste prieglobsčio prašytojų pasakojimo, kad jie yra homoseksualūs, patikimumo vertinimas remiasi DSSH modeliu, kuriuo siekiama įvertinti paties prieglobsčio prašytojo savęs suvokimą, jausmus bei patirtį, nesikoncentruojant į seksualinę praktiką. Šis modelis remiasi 4 elementų vertinimu: kitoniškumas (angl. difference), stigma, gėda (angl. shame), žala (angl. harm). Įvertinus pareiškėjos pasakojimą šių elementų kontekste, jis buvo atmestas dėl patikimumo stokos, t. y. tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja priklauso LGBT bendruomenei.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, neliko prieglobsčio prašymo apskundimo galimybės ikiteismine tvarka, t. y. skundai dėl Migracijos departamento sprendimų nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje yra skundžiami tiesiogiai teismui, todėl Migracijos departamentas nepažeidė pareiškėjos įvardijamos teisės būti išklausytam principo taikymo, kadangi Migracijos departamentas jos skundo ikiteismine tvarka nenagrinėjo. Migracijos departamentas atliko pareiškėjos apklausą, t. y. suteikė galimybę pateikti visą turimą informaciją dėl jos prieglobsčio prašymo motyvų.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jai turėtų būti suteiktas prieglobstis. LGBT bendruomenės nariai, gyvenantys heteronormatyvioje visuomenėje (visuomenė, kurioje vyrauja prielaida, kad visi žmonės yra heteroseksualūs, bei manoma, kad yra tik dvi (socialinės) lytys – vyrai ir moterys, ir visi asmenys atitinka jų biologinę lytį), pirmiausia susiduria su suvokimu, kad jie yra kitokie. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjos pasakojimą „kitoniškumo“ elemento kontekste, buvo konstatuota, kad jos pasakojimas yra nenuoseklus, taip pat nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, o tam tikros pasakojimo dalys yra prieštaringos (negalėjo nurodyti, kada pasijuto kitokia, iš pradžių teigė, kad penkerių metų vaidino mamos rolę, o vėliau – kad apie savo kitoniškumą ji suvokė būdama 16 m., dar vėliau – kad apie savo lytinę orientaciją suvokė būdama 17 m., po pirmo pasimylėjimo su klasioke (pagal asmens paso duomenis nustatyta, kad jai tada buvo 18 m.).

Pareiškėja deklaruoja, kad laiko save lesbiete, tačiau jos abstraktūs paaiškinimai, kaip ji suvokė (suvokia) savo „kitoniškumą“ ir kaip tai paveikė (paveikia) jos elgesį, iš esmės neišeina už paviršutiniško ir stereotipinio suvokimo ribų, apsiriboja fiziniu elementu bei kitų asmenų (o ne paties asmens) elgesio apibūdinimu. Pareiškėjos, kaip neva homoseksualios moters, suvokimas grindžiamas stereotipais apie išvaizdą, kad tai vyriškų savybių turinti moteris (eisena, aprangos detalės). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas sprendė, kad „kitoniškumo“ elemento asmens pasakojime vertinimas (vertinant tiek paaiškinimų formą, tiek turinį) kelia pagrįstų įtarimų dėl asmens nuoširdumo bei suponuoja prielaidą, jog pareiškėjos deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas siekiant pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį aplinkybėmis, kurių neįmanoma patikrinti bei, atitinkamai, paneigti.

Pareiškėjos pateiktas vaizdo įrašas rodo, kad ji turi įsivaizdavimą, kaip turėtų elgtis homoseksualios moterys, todėl dirbtinai ir demonstratyviai, žiūrėdamos į filmavimo kamerą, viena kitą glosto. Migracijos departamento vertinimu, vaizdo įrašas sukurtas akivaizdžiai turint planą jį panaudoti kaip įrodymą savo pasakojimui pagrįsti, jame nėra spontaniško nuoširdumo, o įraše dalyvaujančios moterys dirbtinai pozuoja. Pareiškėjos teiginiai apie jaustą baimę dėl priklausymo LGBT bendruomenei yra bendro pobūdžio bei nenuoseklūs, o paaiškinimai yra nepakankami (nesusidūrė su persekiojimu, asmuo mokėsi, gyveno sostinėje, lankė naktinius barus ir pan.).

Su „stigma“ ir „gėda“, susiję asmens teiginiai yra abstraktūs (teta iš namų neišvarė, o netgi priešingai, pagal savo suvokimą, bandė padėti, bendruomenė neįskundė policijai, asmuo nebuvo įkalintas ir pan.), neatspindintys asmeninių patyrimų bei nenusakantys proceso, kurio metu ji atsikratė „stigmos“ ir „gėdos“ jausmo bei suvokė, kad nebeturi slėpti savo priklausomybės LGBT bendruomenei. Vertinant „žalos“ elementą, pareiškėjos buvo prašoma papasakoti apie patirtą individualų netinkamą elgesį, apie suvokiamas grėsmes kilmės valstybėje, tačiau pareiškėja sugebėjo įvardinti tik vieną incidentą, su kuriuo asmeniškai susidūrė ir apie kurį pasakojo.

Tačiau pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) ji sėkmingai mokėsi sostinės universitete, baigė studijas, ir nepaminėjo daugiau nei vieno diskriminacijos, persekiojimo ar sužalojimo įvykio. Visa grėsmė, kurią pareiškėja teigė jaučianti, buvo paremta darant prielaidas apie kitų žmonių, valstybės ar policijos galimas reakcijas į faktą, kad ji yra homoseksuali. Įvertinus „žalos“ elementą, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos žinios apie galimas grėsmes (duomenys neskelbtini)nėra pagrįstos individualia patirtimi ir apsiriboja bendro pobūdžio informacija.

15. Atsakovas padarė prielaidą, kad pareiškėja turi kitų motyvų, dėl kurių stengiasi išvengti grįžimo į kilmės šalį, tačiau tyrimo metu ji šių motyvų neatskleidė.

16. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta pačios pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas, todėl tikėtina, jog pareiškėja, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti.

17. Atsakovas paaiškino, kad priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir nusprendė išdėstyti jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir nusprendė išdėstyti jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitą skundo dalį teismas atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilo grėsmė jos gyvybei, nes ji yra homoseksuali. Pareiškėja teigė, kad dėl lytinės orientacijos negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą. Tvirtino, kad homoseksualumas kilmės šalyje laikomas kriminaliniu nusikaltimu, homoseksualūs asmenys susiduria su diskriminacija, smurtu ir ekskomunikacija.

20. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjos pasakojimo apie jos homoseksualumą nelaikė patikimu, nors Sprendime pripažino, kad homoseksualūs asmenys pareiškėjos kilmės valstybėje patiria persekiojimą, už homoseksualius santykius taikoma baudžiamoji atsakomybė – piniginė bauda ir laisvės atėmimas nuo 6 mėnesių iki 5 metų.

21. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad atliktas tyrimas dėl pareiškėjos situacijos vertinimo yra išsamus, detaliai analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai. Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę, atliko papildomą vertinimą pagal DSSH modelį, siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį bei priėmė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka įstatyme numatytų sąlygų dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo.

22. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios įtakojo jos apsisprendimą išvykti iš kilmės valstybės, sprendė, kad jos nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais. Pareiškėjos pasakojimas leidžia pagrįstai spręsti, kad į Lietuvos Respubliką ji atvyko dėl ekonominių priežasčių, nes nuo 2020 m. studijavo Baltarusijoje bei planavo kreiptis dėl prieglobsčio šioje šalyje, todėl jos atvykimas į Lietuvą nėra sąlygotas priežasčių, susijusių su grėsme gyvybei ar sveikatai jos kilmės valstybėje. Be to, pareiškėja detalios informacijos, kuri pagrįstai leistų manyti, kad jai kilmės šalyje galėtų kilti pavojus, nepateikė.

23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas surinko aktualią pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė skundžiamame Sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjos pasakojimui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jai galėtų kilti grėsmė. Kitokios informacijos pareiškėja taip pat nepateikė ir teismo posėdyje.

24. Pareiškėjos skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

25. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje grėsė / gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

26. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai taikė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nesuteikė pareiškėjai laikotarpio savanoriškai išvykti į kilmės šalį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

27. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl nesutikimo su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nepritarė Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti taikomas maksimalus 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminas, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgdamas į pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, teismas sprendė, kad būtų proporcinga nustatyti pareiškėjai draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metų laikotarpį nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

28. Dėl Sprendimo dalies įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, teismas nurodė, kad ši Sprendimo dalis taip pat keistina, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėja nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DSSH modelį, kartu neužtikrino ir abejonės privilegijos tinkamo taikymo. Apklausos metu pareiškėja atsakovui pateikė detalius ir išsamius paaiškinimus tiek dėl pirminių savęs išskirtinumo požymių dar vaikystėje (lyčių vaidmenys), tiek dėl laipsniško savo seksualinės orientacijos/emocinio ryšio progreso tos pačios lyties partnerėms (2 partnerės), tiek dėl kertinio lūžio, kuris leido suprasti, kad pareiškėja yra homoseksuali, tiek ir pateikė paaiškinimus, kaip klostėsi, tęsėsi jos santykiai su jos partnerėmis.

31. Anot pareiškėjos, iš pateiktų apklausos ištraukų matyti, kad, priešingai nei konstatuoja atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nuosekliai, išsamiai bei detaliai paaiškino kaip ji suprato esanti kitokia nei heteroseksualūs asmenys, laipsnišką jausmų, savęs suvokimo eigą, savęs pažinimą, pateikė detalų pasakojimą apie susipažinimą su jos turėtomis partnerėmis, santykių eigą, jausmus ir pan. Vadovaujantis nurodytu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pasakojimas netenkina kitoniškumo elemento dėl pasakojimo paviršutiniškumo, nedetalumo.

32. Grįsdama antrą DSSH vertinimo kriterijų – stigmą ir gėdą, pareiškėja paaiškino, kad pirminiai jos jausmai, supratus, kad ją traukia moterys, buvo gėda, baimė, po pirmų pasibaigusių santykių su pirmine partnere net mėgino bendrauti su vyriškos lyties atstovais, tačiau dėl to kentėjo, jai nepatiko. Toliau romantinius santykius turėjo tik su moterimis; apie savo seksualinę orientaciją šeimos nariams nepasakojo, bijojo, kad jos šeima sužinos, užtrauks gėdą, antrą partnerę tetai pristatė tik kaip draugę, bet ne partnerę, apie jos seksualinę orientaciją (iki tiesos išaiškėjimo) žinojo tik jos partnerės ir antros partnerės draugai, kurie taip pat buvo homoseksualūs, savo santykius nuo visuomenės slėpė.

33. Apklausos metu pareiškėja išskyrė du epizodus jau patirtos žalos (patirto psichologinio ir fizinio smurto), ir detaliai paaiškino apie jai kylančias grėsmes ją grąžinus į kilmės valstybę.

34. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija rodo, kad pareiškėja dėl savo priklausymo homoseksualių asmenų bendruomenei galėtų būti įkalinta, visuomenėje plačiai paplitusi LGBT diskriminacija, LGBT asmenys yra užgauliojami, prieš tokius asmenis smurtaujama, o apsauga nuo tokių veiksmų neegzistuoja, kadangi pati valstybė kriminalizuoja homoseksualius asmenis.

35. Pareiškėjos pasakojimas apie jos homoseksualumą, patirtus persekiojimo veiksmus buvo nuoseklus, išsamus, detalus. Pareiškėjos baimė patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), turėjo būti pripažinta pagrįsta, įvertinus atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją.

36. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Atsakovas atsiliepime nurodo argumentus, kuriais jis vadovavosi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

38. Atsakovas pabrėžia, kad Migracijos departamento vertinimu, tyrimo metu buvo pagrįstai konstatuota, jog „kitoniškumo“ elemento asmens pasakojime vertinimas (vertinant tiek paaiškinimų formą, tiek turinį) kelia pagrįstų įtarimų dėl asmens nuoširdumo bei suponuoja prielaidą, jog pareiškėjos deklaruojamas homoseksualumas yra pramanytas siekiant pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį aplinkybėmis, kurių neįmanoma patikrinti bei, atitinkamai, paneigti. Tokia prielaida paaiškintų pareiškėjos negebėjimą plačiau papasakoti apie savęs suvokimą, kaip „kitokia“, kadangi tai reikalauja kitokio, nepažįstamo ir svetimo asmens vidinio pasaulio gilaus suvokimo. Pareiškėjos pateiktas vaizdo įrašas rodo, kad ji turi įsivaizdavimą, kaip turėtų elgtis homoseksualios moterys, todėl dirbtinai ir demonstratyviai, žiūrėdamos į filmavimo kamerą, viena kitą glosto. Migracijos departamento vertinimu, vaizdo įrašas sukurtas akivaizdžiai turint planą jį panaudoti kaip įrodymą savo pasakojimui pagrįsti, jame nėra spontaniško nuoširdumo, o įraše dalyvaujančios moterys dirbtinai pozuoja.

39. Atsakovo manymu, pareiškėjos apeliaciniame skunde cituojama Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija nėra aktuali pareiškėjos situacijai, kadangi pareiškėjos pasakojimas dėl priklausymo LGBT bendruomenei buvo atmestas dėl patikimumo stokos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, draudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti proporcingas, dėl to skundą tenkino iš dalies, pakeitė ginčijamą Sprendimą ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį – 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

42. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, neturėdamas objektyvaus pagrindo nepagrįstai pareiškėjos pasakojimą pripažino nepatikimu, nedetaliu. Pareiškėjos teigimu, ji įrodė visus kriterijus, numatytus DSSH metodikoje.

43. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

45. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

46. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

47. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

48. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

49. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas; redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

50. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

51. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

52. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindė tuo, kad yra homoseksuali. Pareiškėjos teigimu, homoseksualūs santykiai jos kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini)– yra kriminalizuoti, už juos gresia laisvės atėmimo bausmė, todėl ji pagrįstai bijo grįžti į kilmės valstybę.

53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėja turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.

54. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Iš Migracijos departamento vykdytos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumą. Pareiškėja turėjo galimybę ne tik atsakyti į pareigūno užduodamus klausimus, tačiau ir pateikti laisvos formos paaiškinimus.

55. Iš teismui pateikto pareiškėjos apklausos protokolo matyti, kad pareiškėjos pasakojimas apie santykius su tos pačios lyties atstovėmis nėra nei pakankamai nuoseklus, nei išsamus ir nepasižymi pakankamu detalumu, kelia pagrįstų abejonių.

56. Suvokimas, kaip kitokios, nei visos moterys, anot pareiškėjos, formavosi gan ilgą laiko tarpą. Asmuo savo pasakojimą pradėjo nuo laikotarpio, kai jai buvo maždaug 5 m. Ji sakė, kad būdama dar maža ir žaisdama su vaikais, visada pasirinkdavo mamos rolę. Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi sąsajumo su tiriama aplinkybe, kadangi neatskleidžia pareiškėjos išskirtinumo suvokimo (dauguma mergaičių pasirenka mamos vaidmenį, kadangi priklauso moteriškajai lyčiai). Paauglystės periodo, kuriame susiformuoja brandžios asmenybės pagrindai, pareiškėja neaptarė.

57. Pareiškėja, tęsdama parodymus, koncentravosi į įvykių, faktų išvardinimą (pasimylėjimas su klasioke, draugystė su mergina studijuojant universitete, policijos pareigūnų sulaikymas), nesugebėdama atskleisti vidinių išgyvenimų, turėjusių įvykti suvokiant savo homoseksualumą.

58. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pareiškėjos pasakojimas apie draugystę su (duomenys neskelbtini) nėra įtikinamas ir detalus. Per penkerius metus trukusios jų draugystės (2015 m. – 2020 m.), kaip nurodė pati pareiškėja, tik vieną kartą ji buvo patyrusi patyčias, pažeminimus, prievartą, susijusius su jos orientacija – tetos namuose per gimtadienį ir įvykiai po šios šventės. Nepaisant to, kad, kaip paaiškino pareiškėja, visa kvartalo bendruomenė sužinojo apie pareiškėjos homoseksualumą, tačiau pasakojime nebuvo kalbama apie teisines sankcijas, taikomas pareiškėjai ir jos draugei, kurių jos galėjo sulaukti taikant kilmės šalyje galiojantį teisinį reglamentavimą LGBT atstovų atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad pasakodama apie šį įvykį, pareiškėja neužsiminė apie (duomenys neskelbtini) veikiančią LGBT atstovų organizaciją, kuri jau vieną kartą, anot pareiškėjos, suteikė jai pagalbą.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kitus byloje esančius ir atsakovo pateiktus įrodymus, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjos pasakojimas apie jos homoseksualumą nėra nuoseklus, nepasižymi nei detalumu, nei išsamumu, todėl jis pagrįstai buvo įvertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį.

60. Siekdama paneigti šią išvadą, pareiškėja apeliaciniame skunde vadovaujasi DSSH kriterijais ir pagal kiekvieną iš jų aptaria savo pasakojimo detales. Tačiau jos argumentai, apeliacinės instancijos teismo manymu, negali sąlygoti priešingos, nei anksčiau nurodyta, išvados, kadangi kompleksiškai vertinant pareiškėjos pasakojimą, jis, kaip minėta, yra su trūkumais, lakoniškas, nedetalus, paviršutiniškas, pagrįstas ne vidiniais išgyvenimais, patirtimi, o plačiai žinomais faktais bei stereotipais, kas leidžia kritiškai vertinti pareiškėjos žodžius apie jos priklausomybę seksualinei mažumai.

61. Vadinasi, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą pasakojimą apie homoseksualius santykius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodytos priežastys prilygsta „persekiojimui“, o jos individuali situacija atitinka „visiškai pagrįstos baimės“ kriterijų. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) itin paplitusi homofobija, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjai kilmės valstybėje individualiai gresia pavojus. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė, kadangi tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėja priskirtina pažeidžiamų asmenų grupei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlės statusas Lietuvos Respublikoje.

62. Pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pareiškėja nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, o įvertinus jos pasakojimą yra pagrindas vertinti, jog, esant poreikiui, ji galėtų savo gyvenamojoje vietovėje saugiai gyventi – paaiškėjus jos seksualinei orientacijai ir šiam faktui tapus žinomam plačiai bendruomenei, ji nepatyrė jokių teisinių sankcijų, taikomų LGBT atstovams (duomenys neskelbtini).

63. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini)nėra smurto, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

64. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjai būtinybės. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia ar kardinaliai kitaip pateikia duomenis apie bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), kokia konkrečiai informacija keistų individualią pareiškėjos situaciją ir / ar konkrečias aplinkybes dėl tarptautinės apsaugos poreikio pareiškėjai suteikimo.

65. Patikrinusi bylą faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektais teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, Migracijos departamentas įvertino prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumus, atsižvelgė į iš įvairių šaltinių surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjai asmeniškai kyla grėsmė jos gyvenamojoje vietovėje. Įvertinus šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjai asmeniškai kyla grėsmė. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, o teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis.

66. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. M. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Jūratė Varanauskaitė