2020-01-08 Nr. AB-624-3-61-3-03696-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-51-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03696-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi 2019 m. spalio 25 d. į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašė „atkurti Įstatymo užtikrinamą teisę į privačią nuosavybę sklypų 1,60 ha (kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 11,88 ha (kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 16,20 ha masyve įsigijimui, leidžiant šią žemę išpirkti išsimokėtinai tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo suteiktos L. A., V. B. A., o NŽT ŽŪM Anykščių skyriaus sprendimus panaikinti“.

II. Vilniaus apygardos administracinį teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi (b. l. 24–25) atsisakė priimti pareiškėjos skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl NŽT Anykščių skyriaus darbuotojų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės pardavimu, nuoma ir suteikimu laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti. Taip pat nustatė, kad pareiškėja nurodė, jog NŽT Anykščių skyrius 2019 m. liepos 27 d. raštu (pastaba: byloje pateiktas 2019 m. liepos 25 d. raštas, todėl tai laikytina rašymo apsirikimu) pareiškėjai pranešė, kad nepratęs leidimo naudotis 1,60 ha valstybine žeme, taip pat netenkino pareiškėjos 2019 m. gegužės 20 d. kreipimosi, kuriuo prašė ištaisyti neteisingai atimtą teisę naudotis 11,88 ha žemės sklypu, esančiu 16,20 ha masyve. NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundą dėl NŽT Anykščių skyriaus sprendimų (darbuotojų veiksmų) ir 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1833-(7.5).

Teismas akcentavo, kad, nors pareiškėja skunde atsakovu nurodo NŽT, tačiau pareiškėjai teisines pasekmes sukelia NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. liepos 25 d. raštas ir darbuotojų sprendimai, priimti dėl pareiškėjos naudoto 11,88 ha žemės sklypo. Kadangi NŽT pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 8 d. skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo ir darbuotojų veiksmų nagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundas turi būti paduodamas Regionų apygardos administraciniam teismui pagal NŽT teritorinio padalinio (Anykščių skyriaus) buveinės vietą (J. Biliūno g. 19, Anykščiai).

III. Pareiškėja I. S. padavė atskirąjį skundą (b. l. 28–29), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir bylą pavesti išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja nurodo, kad į teismą kreipėsi, remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nes pareiškėjai neleidžiama įsigyti skunde nurodytos žemės, nors kitiems asmenims ši žemė parduota. Pareiškėja NŽT apskundė NŽT Anykščių skyriaus veiksmus, tačiau NŽT keliamos problemos neišsprendė, palaikė Anykščių skyriaus poziciją bei nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, pareiškėjos manymu, turėtų nagrinėti šią bylą.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodomas Anykščių rajono apylinkės teismas bei Panevėžio apygardos teismas negalėtų bylos nagrinėti dėl šališkumo. Pagrįsdama šį teiginį, nurodo aplinkybes, susijusias su baudžiamosios bylos, kurioje buvo pripažinta nukentėjusiąja, nagrinėjimu. Siekiant išvengti bylos vilkinimo, pareiškėja prašo skirti tinkamą teismą, nurodant konkretų adresą ir įpareigojimą bylą išnagrinėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskirajame skunde skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat pareiškėja prašo bylą pavesti išnagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 5 d nutartimi (b. l. 24–25) atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, įvertinęs, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. liepos 25 d. raštas, o NŽT pareiškėjos skundą dėl šio rašto išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas priskirtinas Regionų apygardos administraciniam teismui pagal NŽT Anykščių skyriaus buveinės vietą.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad į teismą kreipėsi, remdamasi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nes pareiškėjai neleidžiama įsigyti skunde nurodytos žemės, nors kitiems asmenims ši žemė parduota. Pareiškėja NŽT Anykščių skyriaus veiksmus apskundė NŽT, tačiau ši keliamos problemos neišsprendė, o palaikė Anykščių skyriaus poziciją bei nurodė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 24 straipsnyje išvardinti skundo turinio ir formos reikalavimai, o 25 straipsnyje nustatyta, kokie priedai turi būti pateikti kartu su skundu. Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais, teismui pateiktame skunde turi būti suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas. Skundo pagrindą sudaro pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), o skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimas atsakovui (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.

Pareiškėja skunde atsakovu nurodė NŽT, tačiau nesuformulavo konkretaus reikalavimo panaikinti atitinkamus NŽT ir/ar NŽT Anykščių skyriaus sprendimus. Kartu su skundu teismui pareiškėja pateikė NŽT 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. 1SS-1833-(7.5.) ir NŽT Anykščių skyriaus 2019 m. liepos 25 d. raštą Nr. 38SD-3297-(14.38.105.), skunde nurodė, kad ginčija NŽT 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1SS-1833-(7.5.), tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja taip pat nesutinka su NŽT Anykščių skyriaus sprendimu (-ais) parduoti 11,88 ha žemės sklypą (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kitiems asmenims, kurio teismui nepateikė. Remiantis byloje esančiu 2019 m. gegužės 21 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso L. A. ir V. B.-A., kurių nuosavybės teisė į šį sklypą įregistruota 2014 m. balandžio 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. II-1274 pagrindu, šie asmenys turėtų dalyvauti byloje.

Taigi, iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo nėra aišku, kokius konkrečiai viešojo administravimo subjekto (NŽT ir/ar NŽT Anykščių skyriaus) sprendimus pareiškėja ginčija (skundo reikalavime nenurodyta sprendimo (-ų) priėmimo data bei institucija, priėmusi šį sprendimą (-us)) ir kokio rezultato tikisi, teismui išnagrinėjus bylą. Pareiškėjos skunde teismui (b. l. 1–2) nurodyti reikalavimai „atkurti Įstatymo užtikrinamą teisę į privačią nuosavybę sklypų 1,60 ha (kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 11,88 ha (kadastro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 16,20 ha masyve įsigijimui, leidžiant šią žemę išpirkti išsimokėtinai tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo suteiktos L. A., V. B. A., o NŽT ŽŪM Anykščių skyriaus sprendimus panaikinti“ nėra konkretūs, nėra nurodyta, nei kokius konkrečius administracinius aktus prašoma panaikinti, nei kokiais būdais prašoma ginti pareiškėjos pažeistas teises. Prašymas atkurti įstatymo užtikrinamą teisę į privačią nuosavybę, leidžiant išsipirkti šią žemę, taip pat suformuluotas ydingai, jis neatitinka ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose numatytų pažeistų teisių gynimo būdų, dėl kurių gali būti priimti sprendimai administracinėje byloje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti bei pasiūlyti pareiškėjai patikslinti jos skundo reikalavimus ir tik po to spręsti dėl bylos priskirtinumo nagrinėti konkrečiame administraciniame ar bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas, netaikęs trūkumų šalinimo instituto, neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjos skundas priskirtinas Regionų apygardos administraciniam teismui pagal NŽT Anykščių skyriaus buveinės vietą, todėl skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai taikant ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias skundo priėmimą pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos I. S. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė