0890a31b-e063-4ecf-9819-74e2f903de51 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-6006-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-00586-2014-9  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo nustatė:

PareiÅ¡kėjas L. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3), praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 14 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-09-06 iki skundo teismui padavimo dienos jo laisvė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Maždaug 8 kv. m kamerose nuolat buvo kalinami 3–4 asmenys. Dėl kalinimo tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, jaučiama nuolatinė įtampa, pareiÅ¡kėjas patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinių iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės. Asmuo, kuris kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso (toliau – CK) 250 str.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–11) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2013-09-06 iki 2014-01-20, jam nebuvo užtikrintas minimalaus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, neatitinka tikrovės. Tam tikrais laikotarpiais, t. y. 2013-09-26 ir                2013-11-28, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas.

Nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių.

Vadinasi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobÅ«džio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo L.

J. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                            (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-09-06 iki 2014-01-20 (skundo teismui suraÅ¡ymo dienos) buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. ReikalavimÄ priteisti jam 14 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto.Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas L.

J. laikotarpiu nuo 2013-09-06 iki 2014-01-20 LukiÅ¡kių TI-K praleido 137 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (137 dienas) pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 4 dienas, t. y. 2013-09-26 (kameroje Nr. 171, plotas – 7,94 m2, 2 asmenys kameroje), 2013-11-19 ir 2013-11-28 (kameroje Nr. 171, plotas – 7,87 m2, 2 asmenys kameroje), 2013-12-06 (kameroje Nr. 277, plotas – 7,99 m2, 2 asmenys kameroje).

Å ių aplinkybių LukiÅ¡kių TI-K neginčija. Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 133 dienas buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei 1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti.

Vadinasi, negali bÅ«ti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamÄ kameros plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui, suteikdama pakankamÄ judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan.Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b.

Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009;                       Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo            2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Teismo nustatytos aplinkybės, kad 133 dienas pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad L.

J. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir teismas nenustatė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (133 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 1 000 Lt) ir naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys a. b.

Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 3 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 3 000 Lt sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir               129 str. teismas nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo L. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui L. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 3 000,00 Lt (tris tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė