2022-05-05 Nr. AB-11069-4-45-3-00050-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2395-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00050-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini),

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B.,

vertėjui O. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl sulaikymo pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydama pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) taikomą sulaikymą trims mėnesiams (toliau – ir Teikimas).

2. Tarnyba nurodė, kad Užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir pasiprašė prieglobsčio. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietis šį sprendimą apskundė, tačiau jo skundas teismo sprendimu atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Užsienietis pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini). Vykdant užsieniečio grąžinimą, 2021 m. gruodžio 3 d. išsiųsta paraiška dėl grįžimo dokumentų išdavimo, tačiau atsakymas dar negautas, procedūra gali užtrukti ilgą laiką.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu Tarnybos Teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui paskirto sulaikymo Tarnybos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2022 m. birželio 13 d.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) iki 2022 m. kovo 13 d. Užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose nustatytais pagrindais. Po teismo sprendimo priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė – jis nėra prieglobsčio prašytojas, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Taip pat nustatyta, kad Užsienietis 2022 m. sausio 5 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, Migracijos departamentas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu pripažino netekusiais galios Migracijos departamento sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ rezoliucinės dalies 3–6 punktus, nusprendė Užsienietį grąžinti į kilmės valstybę, t. y. įpareigoti Užsienietį savanoriškai išvykti į kilmės valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos (sprendimas įsigalioja gavus galiojantį užsieniečio kelionės dokumentą). Teismas vertino, kad šiuo metu išnykę Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir išlikę sulaikymo pagrindai, numatyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama, be kita ko, dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Teismo teigimu aplinkybės, kurių pagrindu buvo sprendžiama, kad Užsieniečio sulaikymas būtinas, išliko iš esmės nepasikeitę – Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui, neturi socialinių ryšių. Taip pat byloje nustatyta, kad Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, ne iš karto pasiprašė prieglobsčio, tą padarė tik po to, kai buvo pareigūnų sulaikytas ir pristatytas į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad užsienietis neketino prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Taip pat užsienietis, priėmus galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje, ne iš karto sutiko savanoriškai išvykti į užsienio valstybę. Minėtų aplinkybių pagrindu galima manyti, kad, nebūdamas sulaikytas, užsienietis gali vengti grąžinimo į užsienio valstybę ir pasislėpti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad negauti Užsieniečio kelionės dokumentai, Užsieniečio sulaikymo terminas teismo buvo pratęstas 3 mėnesiams.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 10 d. (pareiškėjo nurodyta data – kovo 7 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą, apgyvendinant Užsienietį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Užsienietis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų.

7.2. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjui gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

8. Teismo posėdyje Užsienietis, kuriam išaiškinta teisė naudotis advokato pagalba byloje, nurodė, kad advokatas jam nereikalingas, jis atsisako naudotis advokato pagalba šioje byloje, nori, kad būtų greičiau išspręstas klausimas dėl jo išvykimo į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad prašymą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę reiškia dėl turimų sveikatos problemų: jį konsultavę gydytojai paaiškino, kad negali suteikti jam būtinos pagalbos dėl taikomo sulaikymo.

9. Tarnyba atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

9.1. Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, tik sulaikytas pateikė prieglobsčio prašymą, tik įsiteisėjus sprendimui nesuteikti prieglobsčio ir jį išsiųsti sutiko savanoriškai išvykti į užsienio šalį, todėl yra didelė tikimybė, kad prieglobsčio pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas. Užsienietis gali vengti grąžinimo į kilmės valstybę ir pasislėpti.

9.2. Užsieniečio prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, neužtikrintų jo buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nesuteiktų kompetentingoms institucijoms galimybės nors dalinai kontroliuoti Užsieniečio judėjimą.

10. Teismo posėdyje Centro atstovė papildomai paaiškino, kad Užsieniečiui teikiamos medicininės pagalbos apimtis nėra susijusi su jam taikoma priemonės, kuria ribojama jo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje, rūšimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečiui taikomas sulaikymas, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

13. Taigi, Užsienietis iš esmės neginčija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindai, kuriais vadovaujantis jis gali būti sulaikytas, tačiau prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir atitiktų tiek Tarnybos, tiek jo interesus.

14. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis (Įstatymo 1407 str. 1 ir 3 d.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Be to, šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis, Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2021 m. liepos 21 d. neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę čia atvykti ar būti, šiuo metu šalyje yra neteisėtai. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis yra pateikęs asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą, o pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui, neturi socialinių ryšių., atvykęs į Lietuvos Respubliką, ne iš karto pasiprašė prieglobsčio, tą padarė tik po to, kai buvo pareigūnų sulaikytas ir pristatytas į užkardą) nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.).

16. Atsižvelgus į aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečio laisvės suvaržyti maksimaliai, t. y. jį sulaikyti. Įstatymo tikslai (nagrinėjamu atveju – užtikrinti Užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę) gali būti pasiekti pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą judėjimo laisvė ribojančią priemonę, t. y. apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsieniečio apgyvendinimo vietoje jam turi būti užtikrinamos teisės aktais nustatytos gyvenimo ir higienos sąlygos, teikiamos įvairios paslaugos, iš jų – ir medicininės, kurių teikimo apimtis negali būti siejama su jo judėjimo laisvės ribojimo griežtumu.

18. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. birželio 13 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan