088a460d-2ade-4dc2-a7d0-92a2f4b0cac0 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-2592-583/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02747-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.1; 41; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

K. ir jo atstovui advokatui Mariui Ramanauskui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. patikslintÄ skundÄ atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas pateikė teismui patikslintÄ skundÄ nurodydamas, kad 2018 m. lapkričio 7 d., kreipėsi j Palangos miesto savivaldybės administracijÄ (toliau tekste – ir atsakovė, administracija) praÅ¡ydamas suderinti poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto (toliau tekste - ir projektas) projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį. 2018 m. lapkričio 26 d.

Palangos miesto savivaldybės administracija raÅ¡tu (sprendimu) Nr. (18.8)-ATPS 1-211 „Dėl projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties“ atsisakė derinti projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį. Atsakovė atsisakymÄ derinti projekto projektinių pasiÅ«lymų užduotį grindžia keturiais argumentais, o bÅ«tent kad:

1) nepateikti žemės sklypo registracijos duomenys su pakeistais naudojimo būdais - rekreacinės teritorijos ir atskirųjų želdinių teritorijos;

2) nepateiktas žemės sklypo planas su naudojimo būdo pakeitimais - priedas prie Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-1304 ir 2018-10-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdo pakeitimo;

3) projektinių pasiūlymų paskirtis - nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, todėl projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje sklypo užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastato aukštis), kurie nustatomi pagal parengtus ir suderintus projektinius pasiūlymus, negali būti pateikiami;

4) neteisinga iš anksto nustatyti projektinių pasiūlymų vaizdinėje informacijoje nagrinėjamos gretimos urbanistinės aplinkos dydį. šis dydis parenkamas projektinių pasiūlymų rengimo etape, projektinių sprendinių teisingumo pagrindimui. Pareiškėjo teigimu įvardintieji atsisakymo derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį argumentai nėra teisiškai argumentuoti ir pagrįsti. Akcentuoja, kad vienu iš argumentų nurodoma, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduotis nederinama, nes šioje stadijoje negalima nustatyti sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrų, todėl užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastato aukštis) projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje negali būti pateikiami.

Tačiau atsakovė tam pačiam sklypui 2014 m. spalio 7 d. jau buvo suderinusi projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį, parengtÄ pareiÅ¡kėjo, kurioje buvo nurodyti visi užstatymo reglamentai, tame tarpe ir pastato aukÅ¡tis. Atsakovė atsisakymÄ derinti projektinių pasiÅ«lymų užduotį grindė ir tuo, kad nepateiktas žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro aktualus iÅ¡raÅ¡as su pakeistu naudojimo bÅ«du. Pažymėtina, kad pati atsakovė 2018 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. A1-1304 pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ bendro naudojimo teritorijos į rekreacinės teritorijos ir atskirų želdymų teritorijos, todėl nesuvokiama, jog atsakovė atsisakyme derinti projektinius pasiÅ«lymus atsisakymÄ gali grįsti aplinkybe dėl kurios iÅ¡nagrinėtas ginčas teisme ir pačios atsakovės administraciniu aktu pakeistas žemės sklypo naudojimo bÅ«das.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne vienoje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nekilnojamojo turto duomenų registravimas VÄ® Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto duomenų banke, turi tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , o ne teises sukuriančių funkcijÄ . Taigi, atsakovei toks iÅ¡vieÅ¡inimas nėra bÅ«tinas pareiÅ¡kėjo reikalaujamam derinimo veiksmui atlikti, juolab, kad paskirties keitimo faktas atsakovei buvo žinomas. Atsakovė atsisakyme derinti projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį nenurodė jokio teritorijų planavimo dokumento, kurio sprendinių turi bÅ«ti laikomasi, taip pat nenurodė jokių galiojančių toje teritorijoje planavimo dokumentų sprendinių, kuriems prieÅ¡tarautų pateikto derinti projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotis.

Toks atsakovės sprendimas nėra pagrįstas teisės normomis ir neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) keliamų reikalavimų administraciniam aktui. Å iais ir iÅ¡samiau patikslintame skunde iÅ¡dėstytais argumentais teismo praÅ¡oma : - pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. (18.8)-ATPS1-211 „Dėl projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties“, kuriuo nutarta nederinti Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį; - įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijÄ suderinti Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį; - priteisti iÅ¡ atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaiko patikslintÄ skundÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje pareiÅ¡kėjas nurodė konkrečius sklypo užstatymo reglamentus, gretimÄ urbanistinę aplinkÄ , kas yra nustatinėjama projektiniais pasiÅ«lymais, bet ne pačia užduotimi. Ne užduotimi, bet projektiniais pasiÅ«lymais pasiÅ«lomi užstatymo rodikliai.

Atsižvelgiant į tai, kad pastabos yra minimalios, pareiÅ¡kėjas turėtų pakeisti projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį ir teikti pakartotinai jÄ suderinti. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas teismui teikia pakeistÄ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , tačiau nenurodo, kodėl savivaldybės administracijai teikė iÅ¡raÅ¡Ä , pagal kurį sklypas yra bendro naudojimo bÅ«do. NederinimÄ pareiÅ¡kėjas skundė teismui ir tik prasidėjus teisminiam procesui į bylÄ pateikė jau pakeistÄ registro iÅ¡raÅ¡Ä .

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto turėjo pateikti atnaujintÄ informacijÄ . Bendro naudojimo teritorijose, vadovaujantis Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡o (Žin., 2005, Nr. 14-450; 2013, Nr. 128-6536) 24 punktu, pareiÅ¡kėjo nurodomas poilsio paskirties pastatas negalėtų bÅ«ti statomas, todėl vien Å¡iuo pagrindu pareiÅ¡kėjo projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotis negalėjo bÅ«ti suderinta.

Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu palaiko atsiliepime nurodytus argumentus ir praÅ¡o patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir teritorijų planavimo skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. raÅ¡to (sprendimo) Nr. (18.8) –ATPSI-211 teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovę priimti sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties derinimo.

Minėtu raÅ¡tu atsakovė informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog iÅ¡nagrinėjus pateiktÄ poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį, jÄ atsisakyta derinti, kadangi:

1) nepateikta žemės sklypo registracijos duomenys su pakeistais naudojimo būdais - rekreacinės teritorijos ir atskirųjų želdinių teritorijos;

2) nepateiktas žemės sklypo planas su naudojimo būdo pakeitimais - priedas prie Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-1304, 2018-10-01 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimo būdo pakeitimo;

3) projektinių pasiūlymų paskirtis - nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, todėl projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje sklypo užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastato aukštis), kurie nustatomi pagal parengtus ir suderintus projektinius pasiūlymus, negali būti pateikiami;

4) neteisinga iÅ¡ anksto nustatyti projektinių pasiÅ«lymų vaizdinėje informacijoje nagrinėjamos gretimos urbanistinės aplinkos dydį, Å¡is dydis parenkamas projektinių pasiÅ«lymų rengimo etape, projektinių sprendinių teisingumo pagrindimui. IÅ¡ suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Be to, sprendžiant, ar atitinkamas aktas sukelia asmenims teisines pasekmes, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į akto pavadinimÄ , jame nurodytÄ apskundimo tvarkÄ , ar vartojamas sÄ vokas, bet vertintinas akto turinys, ar juo yra iÅ¡reiÅ¡kiami tam tikri valinio pobÅ«džio patvarkymai.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ginčijamo raÅ¡to turinio matyti, kad juo atsakovė iÅ¡ esmės nepritaria projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduočiai, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovės priimtas raÅ¡tas pareiÅ¡kėjui sukelia teisines pasekmes, todėl jis kaip aktas nagrinėtinas teisme. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-431-552/2016. Å iame kontekste paminėtina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo nuostata, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchijÄ , inter alia (liet. be kita ko) tai, jog poįstatyminiai teisės aktai negali prieÅ¡tarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi bÅ«ti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.

Teisinio tikrumo ir teisinio aiÅ¡kumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo bÅ«ti aiÅ¡kus ir darnus, teisės normos turi bÅ«ti formuluojamos tiksliai, jose negali bÅ«ti dviprasmybių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimus); <...> sÄ vokos (formuluotės), susijusios su konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimu, jų ribojimu, turi bÅ«ti itin aiÅ¡kios, apibrėžtos ir suprantamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai; tik Å¡iuo atveju; tik šį kartÄ ) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2016 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 07 13 iki 2019 01 01) (toliau – ir Reglamentas) 7 punkte be kita ko nustatyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis).

Projektiniai pasiÅ«lymai rengiami – iÅ¡reikÅ¡ti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ . Projektinių pasiÅ«lymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, atsižvelgdamas į Reglamento 13 priedo nuostatas. Reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiÅ«lymai“ (toliau ir – Reglamento priedas) 10 punkte nustatyta, kad projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje nurodoma: 10.1. informacija apie sumanytÄ projektuoti statinį ar jo dalį (pavadinimas, statybos rÅ«Å¡is, statinio kategorija, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis), žemės sklypo ir statinio (techniniai ir paskirties) rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos Å«kinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, aptarnaujamų žmonių skaičius; statinio ar jo dalies naudojimo paskirties keitimo atveju nurodoma esama ir bÅ«sima paskirtys; 10.2. projektinių pasiÅ«lymų paskirtis; 10.3. projektinių pasiÅ«lymų sudėtis; 10.4. statytojo pateikiami dokumentai ir kiti duomenys; 10.5. projektinių pasiÅ«lymų vaizdinė informacija; 10.6. kiti duomenys (projektinių pasiÅ«lymų parengimo terminai, Statytojui pateikiamų projektinių pasiÅ«lymų kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įraÅ¡yta projektinių pasiÅ«lymų kopija kiekis ir kita).

Reglamento 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima. Minėto priedo 13 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečiÄ statybos vietÄ , gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugÄ , projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukÅ¡tį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimÄ užstatymo tipÄ ).

Pagal Reglamento 13 priedo 14 punktÄ savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), įvertinę projektinių pasiÅ«lymų užduotį per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, paraÅ¡u ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raÅ¡tu praneÅ¡a statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Apibendrinant nurodytas nuostatas nagrinėjamos bylos aspektu darytina iÅ¡vada, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi :

1) įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima;

2) atsižvelgęs į konkrečios statybos ypatumus, gali projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukÅ¡tį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimÄ užstatymo tipÄ );

3) per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria projektinių pasiūlymų užduočiai. Aiškinant pirmiau aptartas Reglamento nuostatas kartu su VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, konstatuotina, jog nepritariant projektinių pasiūlymų užduočiai būtina nurodyti ne tik motyvus, kodėl nepritarta, bet ir nurodyti teritorijų planavimo dokumentus, teisės aktų normas, kuriomis remiantis projektinių pasiūlymų užduočiai nepritariama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame sprendime atsakovė nenurodė teisinio pagrindo (nėra nurodyta jokio teritorijų planavimo dokumento ar kito galiojančio teisės akto nuostatų (nuostatos)), teisės aktų normų, kuriomis remiantis jis padarė atitinkamas iÅ¡vadas ir priėmė neigiamÄ atsakymÄ dėl projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties derinimo. Atsakovės argumentai, kad nepateiktas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as su įregistruota pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtimi bei pačios atsakovės priimti administraciniai aktai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga naudojimo bÅ«do keitimo, laikytini nepagrįstais, kadangi Reglamento 13 priedo IV skyrius Å¡ių priedų nenumato kaip imperatyvių.

Kita vertus, sutiktina su pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo argumentais, kad atsakovės raÅ¡to 1 ir 2 punktai yra formalaus pobÅ«džio, nes reikalauta pateikti pačios atsakovės - Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus administracinius aktus, akivaizdžiai žinant, jog atsakovė vienu iÅ¡ įvardijamų aktų, tenkindama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , pakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ bendro naudojimo teritorijos į reakreacinės teritorijos ir atskirų želdynų teritorijos.

Pasisakant dėl 2018 m. lapkričio 26 d. raÅ¡to (sprendimo) Nr. (18.8)–ATPSI-211 3 ir 4 punktų, kuriais nurodyta, jog projektinių pasiÅ«lymų paskirtis - nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, todėl projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje sklypo užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastato aukÅ¡tis), kurie nustatomi pagal parengtus ir suderintus projektinius pasiÅ«lymus, negali bÅ«ti pateikiami bei neteisinga iÅ¡ anksto nustatyti projektinių pasiÅ«lymų vaizdinėje informacijoje nagrinėjamos gretimos urbanistinės aplinkos dydį, Å¡is dydis parenkamas projektinių pasiÅ«lymų rengimo etape, projektinių sprendinių teisingumo pagrindimui, pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, Reglamento 13 priedas įpareigoja projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje nurodyti Å¡iÄ informacijÄ .

Jei nurodyta informacija neatitinka statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrų pagal Reglamento 13 priedo 13 punktÄ , savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečiÄ statybos vietÄ , gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugÄ , projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukÅ¡tį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimÄ užstatymo tipÄ ).

Vadovaujantis aukščiau paminėtu konstatuotina, jei pareiÅ¡kėjo teikiamoje projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje nurodyta informacija neatitiko statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrų, atsakovė turėjo projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukÅ¡tį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimÄ užstatymo tipÄ ), tačiau to nepadarė ir atsisakymÄ grindė teisiÅ¡kai nepagrįstais argumentais.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ginčijamÄ sprendimÄ rengęs specialistas V. D. nurodė, kad projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotyje Nr. 17-17 iÅ¡ esmės netinkamai buvo nurodytas statinio techninis rodiklis – pastato aukÅ¡tis 20 metrų. Liudytojo teigimu, jei pareiÅ¡kėjas šį rodiklį bÅ«tų nurodęs 13 metrų, projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotis bÅ«tų suderinta. Liudytojas teismo posėdžio metu nenurodė kokio galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniui Å¡is statinio rodiklis prieÅ¡tarauja.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės sprendimas nebuvo pagrįstas jokia teisės norma, iÅ¡skyrus subjektyviu asmens rengusio ginčijamÄ sprendimÄ Reglamento nuostatų suvokimu, kuris neatitinka teisės akto rengėjo valios. Ginčijamas sprendimas priimtas statybos srityje, statytojo Å«kinę veiklÄ reglamentuojančių, o tam tikrais atvejais ir Å«kinę veiklÄ ribojančių santykių srityje, todėl jame, atsižvelgiant į paminėtÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinÄ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , turėjo bÅ«ti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir ginčijamo sprendimo priėmimo aiÅ¡kus teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme nėra aiÅ¡kiai reglamentuotas įrodinėjimo procesas (įrodinėjimo priemonės, jų rinkimo, vertinimo tvarka) vieÅ¡ojo administravimo subjektui nagrinėjant tam tikrÄ klausimÄ ir priimant administracinį sprendimÄ . Teisėtumo principas, pareiga pagrįsti administracinį sprendimÄ faktiniais duomenimis, įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ prieÅ¡ priimant administracinį sprendimÄ surinkti faktinius duomenis, bÅ«tinus sprendimo priėmimui bei juos įvertinti.

Ä®rodinėjimo procesas vieÅ¡ojo administravimo institucijoje turėtų vykti atsižvelgiant taip pat į tam tikrÄ sritį reguliuojančius teisės aktus, pagal kurių reikalavimus nustatomi administracinėje byloje nagrinėtini faktai <...> bei įrodinėjimo priemonės, kurios yra nustatytos atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-602/2018). ABTÄ® 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetencijÄ nagrinėti vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumÄ , t. y. vykdyti vieÅ¡ojo administravimo subjektų kontrolę.

Taigi vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, bÅ«tinus administracinio sprendimo priėmimui, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas vieÅ¡ojo administravimo subjektas atliko teisingai, todėl įrodinėjimas administraciniame teisme yra tik subsidiaraus pobÅ«džio, teismas gali tik papildyti įrodinėjimo procesÄ (ABTÄ® 80 str.). Atsižvelgdama į Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti ginčijamo sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Ä®vertinus aukščiau paminėtų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. (18.8)-ATPS1-211 „Dėl projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties” neatitinka Reglamento nuostatų, VAÄ® 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, todėl naikintinas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus PareiÅ¡kėjas skundu reiÅ¡kia ir reikalavimÄ Ä¯pareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijÄ suderinti Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį. Pirmiausia pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grÄ Å¾ina Å¡alis į status quo ante ir sukelia Palangos miesto savivaldybės administracijai pareigÄ teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkÅ«rimu, t. y. pareigÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti pateiktÄ Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo vieÅ¡ojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialinės teisės normas taiko ne teismas, o vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimÄ dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimÄ , ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).

Taigi remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, jog materialines teises normas taiko atsakovė, todėl tik ji, vadovaudamasi Reglamento 13 priedo 14 punktu privalo įvertinti projektinių pasiūlymų užduotį ir per 5 darbo dienas jai pritarti arba per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Todėl vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjo skundas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 730 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kurios apskaičiuotas už: pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ teismo posėdyje (3 val.) – 180 Eur.; už kelionę iÅ¡ Å iaulių į KlaipėdÄ ir Klaipėdos į Å iaulius (5 val.) - 150 Eur.; už skundo ir patikslinto skundo teismui parengimÄ - 400 Eur. Å ių iÅ¡laidų pagrindimui pateikta 2019 m. kovo 19 d. sÄ skaita - faktÅ«ra serija AMR Nr.1025 ir 2019 m. kovo 19 d. kasos pajamų orderis serija MRA Nr. 281.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiÅ¡kia kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tai Å¡aliai, kuri laimi bylÄ , t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, taigi sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai.

ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylinėjimosi iÅ¡laidų priskiriamos: sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme); kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Administracinėse bylose atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiÅ¡kai įvertinti kurios iÅ¡ proceso Å¡alių interesus atitinkantis sprendimas buvo priimtas, kokia apimtimi patenkinti reikalavimai, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstos, bÅ«tinos, realios, priteisdamas atstovavimo iÅ¡laidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis.

Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rÅ«pestingai. Nei vienas iÅ¡ Å¡ių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamai Å¡aliai klausimÄ . PrieÅ¡ingai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ bei spręsti, ar yra pagrindas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kokio dydžio iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Sprendžiant, ar praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas, susijusias su atstovo atvykimu į teismo posėdį iÅ¡ Å iaulių į KlaipėdÄ ir vykstant atgal – 150 Eur. Rekomendacijų 3 punktas numato, jog dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Teismas Å¡ioje byloje proceso Å¡alių privalomo dalyvavimo teismo posėdyje nebuvo nustatęs, kitų aplinkybių dėl ko teismo buveinės vietovėje kitas advokatas nebÅ«tų galėjęs teikti teisinių paslaugų nenustatyta, todėl patirtų 150 Eur kelionės iÅ¡laidų atlyginimas nepriteistinas. Detalizuotoje pažymoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas už skundo ir patikslinto skundo parengimÄ sumokėjo 400 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2. už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį maksimalus koeficientas yra 2,5.

Pareiškėjo patikslintas skundas pateiktas 2019 m. sausio 4 d., taigi imamas užpraėjusio ketvirčio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis (III ketvirtis - 935,7), kuris daugintinas iš 2,5 ir maksimali galima priteisti suma yra 2339,25 Eur. Pareiškėjo prašoma atlyginti skundo ir patikslinto skundo parengimo išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų maksimalaus dydžio ir yra ženkliai mažesnė, todėl priteistina visa išlaidų, patirtų dėl skundo ir patikslinto skundo parengimo, atlyginimo suma.

Atstovas teikiamoje teisinių paslaugų ataskaitoje nurodo, kad 180,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidos apskaičiuotos už 3 valandų trukmės pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ teismo posėdyje. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ , rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio.

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ , teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). IÅ¡ Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo interesus atstovavo advokatas Marius Ramanauskas.

Teismo posėdis prasidėjo – 15:03 val., baigėsi 14:49 val., trukmė – 46 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ laikas apvalinamas iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimÄ teisme yra 0,1 o posėdis vyko 2019 I ketvirtį, tai imamas 2018 III ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 935,7 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje gali bÅ«ti 93,57 Eur (395,7 x 0,1).

Detalizuotoje pažymoje nurodoma, kad atstovui už atstovavimo 1 valandÄ teismo posėdyje sumokėta 60 Eur., Å¡i suma nevirÅ¡ija maksimalaus Rekomendacijose nurodomo dydžio, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinas 60,00 Eur atstovavimo teisme iÅ¡laidų atlyginimas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡laidų atlyginimÄ ne tik už atstovavimÄ teismo posėdžio metu bet ir už pasirengimÄ teismo posėdžiui. Pažymėtina, kad susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali bÅ«ti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali bÅ«ti nelaikomos savarankiÅ¡komis ir už jų teikimÄ patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagÄ ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, iÅ¡vardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. PareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos, patirtos rengiantis nagrinėti bylÄ po tai, kai su atstovu buvo sudaryta atstovavimo sutartis ir suteikta prieiga prie elektroninės bylos, atlygintinos kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ .

Teismo nuomone, Å¡ių paslaugų atlikimas įvertinus tai, kad byla yra elektroninė, atstovui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, atstovas rengė procesinius dokumentus nuo proceso pradžios, pasirengimas bylos nagrinėjimui laikytina sudedamoji atstovavimo teismo posėdyje dalimi ir atskirai už susipažinimÄ bei pasirengimÄ teismo posėdžiui teismo iÅ¡laidų atlyginimas nepriteistinas. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ atsakovės, Palangos miesto savivaldybės administracijos, pareiÅ¡kėjui priteistinas 460,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (60,00 Eur (atstovavimas teismo posėdyje) ir 400,00 Eur (skundo ir patikslinto skundo parengimas)).

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas netenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ Nr. (18.8)-ATPS1-211 “Dėl projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduoties”. Ä®pareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administracijÄ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjo 2018 m. lapkričio 7 d. pateiktÄ Poilsio paskirties pastatų Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį.

IÅ¡ atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiÅ¡kėjui V. K. priteisti 460,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Remigijus Arminas Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė