08882214-9dbb-4ff5-9d4e-8eec0ea11169 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-2416-1179/2022 Proceso Nr. 2-43-3-00877-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėja Rita Renkytė dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. B., jos atstovui advokato padėjėjui Rolandui Raudoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. A., V. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Å ilutės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“. Teismas nustatė:

1. pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad:

1) pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo J. A. mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ ;

2) pareiÅ¡kėjos tėvas J. A. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė namÄ , vasaros virtuvę, tvartus, daržinę, adresu (duomenys neskelbtini) 1.1. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvai yra J. A. ir E. D.. PareiÅ¡kėjos Å¡eima gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas J. A.. Mirusiojo turtÄ sudarė namų apyvokos daiktai, žemės sklypas, gyvenamasis namas, vasaros virtuvė, tvartai, daržinė, adresu (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja, pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, ji kartu su mama ir broliu, seserimis liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad tėvo mirties metu ((duomenys neskelbtini)) ji buvo 7 metų amžiaus, o jos mama E. D., kaip pareiÅ¡kėjos atstovė pagal įstatymÄ , į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Vis dėlto pareiÅ¡kėja paveldimÄ turtÄ valdė, juo naudojosi, prižiÅ«rėjo. 1.2. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, Å¡is turtas taip pat nėra registruotas pareiÅ¡kėjos tėvo J. A. vardu, kadangi, nors pastarasis šį turtÄ valdė ir juo naudojosi iki pat mirties ((duomenys neskelbtini)), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės į turtÄ neįregistravo.

PareiÅ¡kėjos tėvas yra jai nurodęs, kad gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), 1955 m. pastatė pareiÅ¡kėjos seneliai, t. y. J. A. tėvai, ir nuo to laiko Å¡eima ten gyveno. Kitus statinius pareiÅ¡kėjos tėvas pastatė vėliau. Mirus pareiÅ¡kėjos seneliams, J. A. toliau liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi Å¡iuo turtu, jį valdė ir prižiÅ«rėjo.

2. Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo Å ilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja praÅ¡omo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, apie teismo posėdį suinteresuotam asmeniui praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per suinteresuoto asmens darbovietės administracijÄ . Teisme gauti duomenys, patirtinantys, kad procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ teismo nustatytu terminu nepateikė, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti CPK 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

7. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji nuo gimimo kartu su tėvais J. A. ir E. D. bei broliu J. A. ir seserimis R. B. bei V. B. gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties ji kartu su Å¡eima liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Å iame gyvenamajame name ji gyveno iki kol jai sukako 25 metai, o jos mama E. D. ten gyvena iki Å¡iol. Pastaroji po tėčio mirties rÅ«pinosi ginčo nekilnojamojo turto priežiÅ«ra, o pareiÅ¡kėja kartu su broliu ir seserimis padėdavo mamai, kartu vertėsi Å«kine veikla.

Sulaukusi pilnametytės ji taip pat prisidėjo prie komunalinių mokesčių už turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas mokėjimo. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas 8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos L. B. (A.) ir suinteresuoto asmens J. A. tėvai yra J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D.. J. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs santuokÄ su A. A. (anksčiau – A.), mirusia (duomenys neskelbtini), jie susilaukė vaikų A. A. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir V.

S.. (duomenys neskelbtini) J. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirė. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 33-3010 J. A., gim. (duomenys neskelbtini), atkurta nuosavybės teisė į buvusių savininkų M. ir V. B. nuosavybės teise valdytus 6,06 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 606/1213 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. 33-3010.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 22 d. rašte nurodyta, kad, remiantis nuo 1991 m. iki 1998 m. pildyta Namų ūkio knyga Nr. 19, J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), kartu gyveno: sugyventinė E. D., sūnus J. A., duktė L. A., sugyventinės duktė R. B., sugyventinės duktė V. B.; ūkiui priklausančiųjų gyvenamųjų namų bendras (naudingas) plotas – 84 m2, gyvenamas plotas – 39 m2.

IÅ¡ byloje pateiktų pažymų matyti, kad (duomenys neskelbtini). J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini). Remiantis Testamentų registro duomenimis, po J. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Dėl nuosavybės teisės 9. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad jos tėvas J. A. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė namÄ , vasaros virtuvę, tvartus, daržinę, adresu (duomenys neskelbtini) 10.

Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

12. Taigi bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktÄ tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjas daiktÄ nuosavybės teise valdė visÄ laikÄ nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

13. Remiantis bylos duomenimis, J. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 606/1213 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Iš byloje pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad minėtame žemės sklype stovi:

1) gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1955 m. statybos; 2) vasaros virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1975 m. statybos; 3) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos;

4) daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos;

5) tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1980 m. statybos. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. balandžio 22 d. rašte nurodyta, kad, remiantis nuo 1991 m. iki 1998 m. pildyta Namų ūkio knyga Nr. 19, J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), kartu gyveno: sugyventinė E. D., sūnus J. A., duktė L. A., sugyventinės duktė R. B., sugyventinės duktė V.

B.; Å«kiui priklausančiųjų gyvenamųjų namų bendras (naudingas) plotas – 84 m2, gyvenamas plotas – 39 m2. Dėl kilusio gaisro ankstesnės namų Å«kio knygos nėra iÅ¡likusios. Taigi byloje esantys duomenys, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos tėvas J. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė ir naudojosi nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nėra iÅ¡likusių dokumentų, pagrindžiančių pastarojo nuosavybės teisę į minėtÄ turtÄ ir pareiÅ¡kėja Å¡ių dokumentų neteismine tvarka negali gauti.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o (toliau – SÄ raÅ¡as) 2.1 punkte nustatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir savivaldybės ar archyvo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d.

įskaitytinai. Senų statinių valdytojai, neturintys vieno iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose iÅ¡vardytų dokumentų, bÅ«tinų registruojant senÄ statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylÄ , parengtÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamÄ teismo sprendimÄ dėl juridinio fakto nustatymo (SÄ raÅ¡o 8 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja yra J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), pirmosios eilės įpėdinė, todėl, teismui nustačius nurodytÄ faktÄ , ji teisės aktų nustatyta tvarka galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės pagal įstatymÄ teises į palikimÄ ir imtis veiksmų ginčo turtui teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti. Taigi praÅ¡omas nustatyti faktas turės juridinę reikÅ¡mę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

16. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

17. Taigi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

18. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad J. A. iki savo mirties asmenine nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ ir vasaros virtuvę, tvartus, daržinę, adresu (duomenys neskelbtini) Visų pirma, kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ginčo turtas stovi J. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Antra, Å ilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2022 m. balandžio 22 d. raÅ¡te nurodyta, kad, remiantis nuo 1991 m. iki 1998 m. pildyta Namų Å«kio knyga Nr. 19, J.

A., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno ir iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo registruotas (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)), kartu gyveno: sugyventinė E. D., sÅ«nus J. A., duktė L. A., sugyventinės duktė R. B., sugyventinės duktė V. B.; Å«kiui priklausančiųjų gyvenamųjų namų bendras (naudingas) plotas – 84 m2, gyvenamas plotas – 39 m2. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) J. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini).

Taigi bylos duomenys taip pat patvirtina, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties ((duomenys neskelbtini)) kartu su Å¡eima gyveno gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad kiti asmenys iki Å¡iol bÅ«tų pareiÅ¡kę pretenzijas dėl nuosavybės teisės į ginčo turtÄ .

19. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta E. D. nurodė, kad ji yra pareiÅ¡kėjos mama. PaaiÅ¡kino, jog ji su J. A., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos sudariusi nebuvo, tačiau jie nuo 1985 m. iki J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno kartu gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrÄ Å«kį kaip sugyventiniai. Mirus J. A., ji kartu su nepilnamečiais vaikais liko gyventi minėtame gyvenamajame name ir ten ji gyvena iki Å¡iol. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), iki savo mirties taip pat gyveno J.

A. tėvai T. A., mirusi (duomenys neskelbtini), ir T. A., miręs (duomenys neskelbtini). Jai persikėlus gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ten jau stovėjo gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, tačiau 1986 m. ji kartu su J. A. savo lėšomis pastatė naujÄ tvartÄ . Ginčo gyvenamÄ jį namÄ pastatė J. A. motinos tėvai B., tačiau ji kartu su J. A. iÅ¡ esmės perstatė vienÄ gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pusę. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta R. U. nurodė, kad ji yra pareiÅ¡kėjos sesuo.

Kai jai buvo 6 metai, ji kartu su mama E. D. persikėlė gyventi pas mamos sugyventinį J. A. į gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini) Tuo metu minėtame gyvenamajame name taip pat gyveno J. A. tėvai. Pastarieji ten gyveno iki savo mirties, t. y. J. A. motina iki (duomenys neskelbtini), tėvas – iki (duomenys neskelbtini). Jai persikėlus gyventi adresu (duomenys neskelbtini), ten stovėjo molinis tvartas, daržinė – jos sienas J. A. vėliau perstatė, paÅ¡iÅ«rė – jÄ tėvai nugriovė ir ten pastatė tvartÄ , taip pat vasarinė virtuvė ir gyvenamasis namas – juos vėliau J.

A. tvarkė ir rekonstravo.

20. Taigi liudytojos patvirtino, kad gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinės paskirties pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), pastatė J. A. Å¡eima, t. y. jo seneliai „B.“ ir tėvai. Teismas pažymi, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. 33-3010 J. A., gim. (duomenys neskelbtini), atkurta nuosavybės teisė į buvusių savininkų M. ir V. B. nuosavybės teise valdytus 6,06 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog labiau tikėtina, kad bÅ«tent M. ir V. B., pastatė ginčo statinius ar dalį jų. Atitinkamai vėliau dalį statinių perstatė ir (ar) pastatė naujus statinius J. A. tėvai T. A. ir T. A., o po jų mirties – J. A..

21. Remiantis bylos duomenis, T. A. mirė (duomenys neskelbtini), o T. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jų mirties metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK), kurio 587 straipsnyje buvo numatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvų mirties liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi paveldimo turto priežiÅ«ra, atliko nekilnojamojo turto remonto darbus ir pan. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvų mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimÄ turtÄ .

22. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ginčo turtÄ iki savo mirties valdė kaip statytojas ir (ar) paveldėtojas, t. y. asmeninės nuosavybės teise.

23. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje esančius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui, pareiÅ¡kimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jÄ namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Å io juridinio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisei įregistruoti.

Dėl palikimo priėmimo 24. PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo J. A. mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Remiantis bylos duomenimis, J. A. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. CK, kurio 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame CK. Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ar įpėdinis šį turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimÄ faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimÄ sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos bÅ«klės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitÄ vietÄ , jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumÄ â€“ Å¡alių aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį ir įpėdinio elgesį su Å¡iuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

26. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

NurodytÄ teisės aiÅ¡kinimÄ lemia tai, kad palikimÄ gali sudaryti labai įvairaus pobÅ«džio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobÅ«džio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos bÅ«klė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.).

Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

27. Teismas pažymi, kad J. A. mirties metu ((duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėja buvo 7 metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teisių, į paveldimÄ turtÄ . 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1994 m. birželio 10 d.) nustatyta, kad už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Taigi Å¡iuo atveju bÅ«tent pareiÅ¡kėjos mama E. D., kaip jos atstovė pagal įstatymÄ , turėjo ir galėjo atlikti aktyvius veiksmus, siekdama dukters vardu priimti palikimÄ , atsiradusį po J. A. mirties.

28. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja kartu su tėvais E. D. ir J. A., broliu J. A., seserimis L. A. ir R. B. (dabar – U.), V. B. gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos E. D. ir R. U. (B.) patvirtino, kad po J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) E. D. kartu su nepilnamečiais vaikais liko gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusio turto priežiūra, remontu išlaikymu, vertėsi ūkine veikla. Iš byloje pateiktų paraiškų Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2017 m.

E. D. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė adresu (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, jog įvertinus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis apie turo bÅ«klę, ir atsižvelgus į tai, jog nuo J. A. mirties yra praėję daugiau nei 25 metai, labiau tikėtina, kad E. D. kartu su pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi ginčo turto priežiÅ«ra, remontu ir pan.

29. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad E. D., kaip pareiÅ¡kėjos atstovė pagal įstatymÄ , atliko aktyvius veiksmus, siekdama pareiÅ¡kėjos vardu įgyti nuosavybę į paveldimÄ turtÄ . Teismas taip pat pažymi, jog teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos E. D. ir R. U. (B.) patvirtino pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, kad ji, sulaukusi pilnametystės, rÅ«pinasi ginčo turto priežiÅ«ra, moka mokesčius už turtui teikiamas komunalines paslaugas.

30. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai ir į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po J.

A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Å io juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vasaros virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja L.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimÄ pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisei įregistruoti, paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mus.

Teisėja Rita Renkytė