2021-08-02 Nr. AB-15201-4-52-3-00351-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3669-520/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00351-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant Mecitui Zenginui (Mecit Zengin),

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui A. H. (A. H.), jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio A. H. (A. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. (A. H.) sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. H. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 5 d., veikdamas 20 asmenų grupėje. Jis buvo sulaikytas miške, Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r., kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 5 d. sprendimu buvo apgyvendintas Centre.

3. Pareiškėjo teigimu, Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis. Pareiškėjo teigimu, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti arba net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą skubos tvarka, 2021 m. birželio 21 d. sprendimu Užsieniečiui nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nusprendė jį išsiųsti į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Pareiškėjas tvirtino, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui nėra suteiktas prieglobstis Lietuvoje, pasibaigus skundų nagrinėjimo procesui, įsigalios minėtas Departamento 2021 m. birželio 21 d. sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos. Pareiškėjas paaiškino, kad visa Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, kadangi nėra nei tokio poreikio, nei galimybės (teritorija yra pakankamai didelė), judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Todėl tuo atveju, jeigu Užsieniečiui bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir, atsižvelgus į Užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu laikinai sulaikė Užsienietį Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 5 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat Departamento 2021 m. birželio 21 d. sprendimu jam nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia Užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Nesutikdamas su teismo sprendimu, Užsienietis pabrėžia, kad yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas, tačiau teismas nenurodė nei vieno iš Įstatyme įtvirtinto pagrindo, kada prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas (Įstatymo 113 str. 4 d.). Kadangi Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neteisėtas jo atvykimas į Lietuvos Respubliką, kai jis paprašo prieglobsčio, negali būti motyvu ir pagrindu jį sulaikyti, nes jo atvykimo tikslas, net neturint tinkamų kelionės dokumentų, teisėtas – prašyti prieglobsčio.

9. Užsienietis, tvirtindamas, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Kadangi teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas.

10. Užsienietis akcentuoja, kad jis savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti nėra padaręs, todėl sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis pabrėžia, kad jo veiksmuose nėra jokių požymių, leidžiančių įtarti, kad jis gali pažeisti buvimo Lietuvoje ir prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo tvarką.

11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, nes jis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas jokio asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Sulaikytas Baltarusijos–Lietuvos valstybių pasienyje jis pateikė savo anketinius duomenis, kuriuos vėliau pats paneigė ir prisistatė kitais duomenimis.

13. Pareiškėjo teigimu, pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus galima ne tik bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos ar slepiantis. Pareiškėjas nurodo, kad Užsienietis neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, be to, jo brolis gyvena Anglijoje. Įvertinęs tai, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos sieną, neturėjo jokių dokumentų, prisistatė melagingais asmens duomenimis, jo prieglobsčio prašymą Departamentas nagrinėja skubos tvarka, kadangi Užsienietis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis, pareiškėjas daro išvadą, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) pilietis A. H. 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nurodė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 5 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje; Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio; Departamento 2021 m. birželio 21 d. sprendimu jam nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia Užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

16. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prašymas suteikti prieglobstį nėra išnagrinėtas, neteisėtas jo atvykimas į Lietuvos Respubliką, kai jis paprašo prieglobsčio, negali būti motyvu ir pagrindu jį sulaikyti, nes jo atvykimo tikslas, net neturint tinkamų kelionės dokumentų, yra teisėtas – prašyti prieglobsčio.

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, kuris buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktu, 5 dalimi (nurodyti 8, 10 ir 12 punktai).

20. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis nėra pateikęs jokių jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jo veiksmai pripažinti kaip nebendradarbiavimas su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis. Iš pareiškėjo teikime sulaikyti Užsienietį, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų matyti, kad Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Taip pat byloje nepaneigti pareiškėjo nurodyti duomenys, jog Užsienietis yra nurodęs kitokius jį identifikuojančius duomenis, nei kad juos nurodė, teikdamas prieglobsčio prašymą (Departamento 2021 m. birželio 21 d. sprendime nurodomi duomenys, kad Užsienietis yra A. B. H., taip pat nurodyta, jog jis prisistatydavo skirtingais vardais (nurodomi duomenys)).

23. Departamento 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nuspręsta jį išsiųsti į kilmės šalį bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus. Pareiškėjas šį sprendimą yra apskundęs. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra atvykęs be šeimos, jis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

24. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

25. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas teikimą, nurodė tik Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą (užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką), kuri nagrinėjamu atveju netaikytina (pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, jo procedūra nėra baigta), tačiau įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su kitais pareiškėjo teikime nurodytais Užsieniečio sulaikymo pagrindais, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

26. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys jo tapatybę, taip pat turi būti išsiaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas prašymas, atsižvelgiant į konkrečias Užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybes, jo teiktus paaiškinimus ir pan., Užsieniečio sulaikymas būtinas galutiniam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. H. (A. H.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė