0885fb9f-dc8e-453b-b583-9ef96222bc3a · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Lkl;’’ Baudžiamoji byla Nr. N1-549-344/2019 Proceso Nr. 1-01-1-33186-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 10 d. Mažeikiai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam M.

M. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui, pagreitinto proceso tvarka vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis užsienyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė: I. Nusikalstamos veikos aplinkybės M.

M. 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 2.45 val., kelyje Kuršėnai-Mažeikiai 50.00 km, vairavo S. N. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0397, kaltinamajam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Apklaustas kaip kaltinamasis M. M. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad tÄ vakarÄ su draugu V. jam priklausančiame automobilyje klausėsi muzikos.

Abu buvo vartoję alkoholį. Pamatęs, kad draugas užmigo, sugalvojo užvesti maÅ¡inÄ ir pasivažinėti. MinėtÄ automobilį, kuris priklauso V. tėvui, buvo sutaręs pirkti ir sumokėjęs 500 Eur avansÄ , tačiau sutarties dar nebuvo surašę. Važiuojant keliu, nepastebėjo ant važiuojamosios kelio dalies padėto avarinio sustojimo ženklo, pervažiavo partrenktam ant kelio arkliui kojas ir buvo sustabdytas ten buvusių policijos pareigÅ«nų. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis.

Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, padarė išvadas, daugiau teisės pažeidimų nebedarys. II. Įrodymai ir jų vertinimas Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) antro skirsnio pagreitinto proceso ir BK 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras.

Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu. Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: informacinė pažyma ROIK 0120000447928, kurioje nurodoma, kad neblaivus vairuotojas automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo ant kelio gulintį arklį.

Vairuotojas buvo neblaivus, jam nustatytas 1,84 promilių girtumas. Automobilis nuvežtas saugoti į UAB „Autobastionas“ (b. l. 10-11); Apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, nufotografuotas jis ir įvykio vieta, sudaryta Eismo įvykio schema (b. l. 12-22); 2020 m. rugpjūčio 19 d., 4.19 val., surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad M. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 26);

Neblaivumas fiksuotas alkotesteriu „Drager“, 2.47 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 3.01 val. – 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 27); 2020 m. rugpjūčio 19 d., 4.19 val., Sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo kaltinamasis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 28); 2020 m. rugpjūčio 19 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. 219/2020 nurodyta, kad dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimo transporto priemonė „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenta saugojimui į UAB „Autobastionas“ automobilių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 29); Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. N. (b. l. 30); VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad analogiÅ¡kos transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) Touring“, 2005 m., universalo, dyzelinio variklio, kurio drabinis tÅ«ris 2 497 m3, vidutinė kaina be PVM 3 595 Eur, su PVM – 4 350 Eur (b. l. 31). 2020 m. rugpjūčio 19 d.

R. M. Tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 2.453.27 val., patruliuojant su patruliu D. V., kelyje Kuršėnai-Mažeikiai, 50 km, įforminant eismo įvykį, pastebėjo link jų parvažiuojantį automobilį, kuris pervažiavo ant kelio padėtÄ avarinio sustojimo ženklÄ ir toliau judėjo link jų. Nors policijos automobiliui buvo įjungti mėlynos spalvos Å¡vyturėliai, tačiau pravažiuojantis automobilis pervažiavo gulintį sužeistÄ arklį ir sustojo už policijos automobilio.

Pribėgę su kolega, nustatė minėto automobilio vairuotojo ir keleivio tapatybes. Nuo automobilio vairuotojo M. M. sklido stiprus alkoholio kvapas, jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, nustatyta, kad vairuotojas nepilnametis, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko buvo nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo ir perduotas mamai (b. l. 33). II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje iÅ¡tirtų ir auksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis M. M. vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. N., bÅ«damas neblaivus, kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0397, nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, jo veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad tÄ vakarÄ girtuokliavo ir po to vairavo automobilį, taip pat byloje esantys ir kaltinamojo aukščiau minėtus parodymus atitinkantys įrodymai. IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir auklėjamojo poveikio bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymas Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numatyti BK XI skyriuje ir Å¡io kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje.

Jų paskirtis įtvirtinta BK 80 straipsnyje, jais siekiama 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų Å¡ių asmenų amžių ir socialinę brandÄ ;

2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes;

3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį derinant baudimÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių Å¡alinimu;

4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. BK 81 straipsnis reglamentuoja, jog XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, o BK 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aÅ¡tuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvideÅ¡imt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiÅ¡kinimus ar iÅ¡vadÄ , nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandÄ prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų Å¡io kodekso 80 straipsnyje numatytÄ paskirtį. BK 93 straipsnyje įtvirtinta galimybė nusikalstamÄ veikÄ padariusį nepilnametį asmenį, jeigu jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms Å¡iame straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiÅ¡kinimas, atsižvelgus į bendrÄ baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemÄ , leidžia teigti, kad kiekvienÄ kartÄ , kai pirmÄ kartÄ nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Toks reikalavimas kildinamas iÅ¡ nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Tačiau tam, kad bÅ«tų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi bÅ«ti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sÄ lygos. ??? Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, diferencijuodamas nepilnamečių baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo suaugusių asmenų baudžiamosios atsakomybės, įstatymu apibrėžė Å¡ių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatingÄ paskirtį, numatė riboti bausmių taikymÄ ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymÄ .

Spręsdamas ar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamÄ jį M. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, tačiau padaryta vairuojant padidinto pavojaus Å¡altinį, kaltės formÄ ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesioginė tyčia, motyvus ir tikslus – atsainus ir nerÅ«pestingas požiÅ«ris, (galimai dėl jauno amžiaus), į girto vairavimÄ , kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 38, 39).

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, o elgesio korekcijai paskirti aukėjamojo bei baudžiamojo poveikio priemones.

Teismo įsitikinimu nagrinėjamu atveju pakankamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo elgesio korekcijai turės viena iÅ¡ lengviausių auklėjamojo poveikio priemonių – įspėjimas (BK 82 straipsnio 1 punktas). BK 72 straipsnio 1, 2 dalis numato turto konfiskavimÄ , t. y. priverstinį neatlygintinÄ turto paėmimÄ valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, taigi, turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. M. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. KZL701, kuri nuosavybės teise priklauso S. N.. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, automobilio savininkas nesielgė neatsakingai, neapdairiai ar nerÅ«pestingai ir nedavė leidimo naudotis automobiliu kaltinamajam, tuo labiau, kaltinamajam esant neblaiviam. Nustačius, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, privaloma skirti nusikalstamos veikos padarymo primonės – automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimÄ .

Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkas leido girtam kaltinamajam vairuoti jam priklausančiÄ transporto priemonę, todėl kaltinamasis privalėtų sumokėti automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina tai, jog, įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo, bÅ«tina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus Teisių Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiÅ¡kinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir Å¡ios teisinės priemonės proporcingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu turto konfiskavimo ir konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir Å¡ios teisinės priemonės proporcingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Å iame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas. Tai reiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Teismas, įvertinęs automobilio „BMW“, valst. Nr. KZL701, vertę – 4 350 Eur, taip pat tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, savarankiÅ¡kas pajamas gaunantis tik vasaros sezono metu, daro iÅ¡vadÄ , jog transporto priemonės vertę atitinkančios visos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje pakaktų ketvirtadalio minėtos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos –1 088 Eur – konfiskavimo.

Teismas, įvertindamas kaltinamojo jaunÄ amžių, asmenybę, gaunamas pajamas ir jo padarytos veikos pavojingumÄ bei padarinius, o taip pat tinkamÄ kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos, pripažįsta, kad Å¡i suma nėra neproporcingai per didelė ar per maža. Pripažinus, kad M. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Ä®vertindamas kaltinamojo elgesį, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, tai, kad, teismo įsitikinimu, jis suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nustatytinas įstatyme įtvirtintas minimalios trukmės– 1 (vieneriems) metams – Å¡io draudimo terminas (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 307, 312, 313, 432 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimÄ . Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, ir uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneris) metus. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir konfiskuoti automobilio „BMW“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį vertės – 1 088 Eur. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių, TelÅ¡ių ar Akmenės rÅ«mus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Edita Gailienė