0885b74c-2cab-4673-91c1-d63f97828de3 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-3055-772/2013         Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02067-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 44.1.; 54.1.;116.1. (S)             ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS        S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 25 d.           Šiauliai Šiaulių apylinkės teiso teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienė,dalyvaujant ieškovo atstovui V.

K., neatvykus atsakovams: M. J. ir atsakovui R. Å ., teismo Å¡aukimas jiems įteiktas vieÅ¡o skelbimo bÅ«du,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB ,,RG Servisas“ ieÅ¡kinį atsakovams: M. J. ir R. Å . dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M. J. ir R. Å . 60 220,37 Lt nuostolių atlyginimui, įstatymines metines procesines nustatyto dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2012-05-14 BUAB „Reklamis“ pateikė Å iaulių apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „RG Servisas“ iÅ¡kėlimo.Å iaulių apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-839-368/2012 iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „RG Servisas“, o bankroto administratoriumi paskyrė „ADMINISTRAVIMAS“ UAB.Bankroto administratoriui UAB „RG Servisas“ buhalteriniai dokumentai ir turtas iki Å¡iol neperduoti.Å iaulių apygardos teismas 2012-09-04 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl įsiteisėjusios 2012-06-21 teismo nutarties vykdymo.

Vykdomasis raÅ¡tas pateiktas vykdymui antstolio R. Kudrausko kontorai. UAB „RG Servisas“ direktorius M. J. antstolio patvarkymo neįvykdė ir dokumentų, bei turto bankroto administratoriui neperdavė.Å iaulių apygardos teismas 2012-12-13 nutartimi buvusiam įmonės vadovui M. J. skyrė 2.000,00 Lt baudÄ už teismo nutarčių nevykdymÄ . Tačiau to paties teismo 2013-01-21 nutartimi paskirta bauda buvo panaikinta.Bankroto administratorius 2012-11-05 kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sukčiavimo, bei UAB „RG Servisas“ turto paslėpimo. 2012-11-09 pradėtas bylos tyrimas, kurį vykdo Å iaulių m.

VPK.Å iaulių apygardos teismas UAB „RG Servisas“ bankroto byloje Nr. B2-839-368/2012 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Patvirtinta viso 60.220,37 Lt.IeÅ¡kovas remiasi tuo, kada pagal VÄ® „Registrų centras“ 2012-07-11 pateikta informacija įmonės vadovu nuo 2010-05-04 iki 2012-05-21 buvo M. J., o nuo 2012-05-23 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos (2012-06-21) direktoriumi buvo R. Å .Vadovaujantis VÄ® „Registrų centras“ pateiktu įmonės akcininkų sÄ raÅ¡u, įmonės akcininkai:

M. J. nuo 2010-05-07 iki 2012-05-23 valdė - 100 % akcijų; o R. Å . nuo 2012-05-23 iki 2012-06-21 - irgi 100 % akcijų.Taigi, vadovaujantis pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovai, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, neįvykdė savo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „RG Servisas“ iÅ¡kėlimo, dėl ko įmonė bei jos kreditoriai patyrė 60.220,37 Lt dydžio žalÄ . Atsižvelgiant į tai, bei siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia šį ieÅ¡kinį atsakovams dėl padarytos žalos priteisimo.IeÅ¡kovas remiasi Ä®BÄ® 8 str. 1d. kur nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taip pat pagal minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Kaip minėta, įmonės direktoriaus pareigas iki pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo teismui ėjo M. J. Tokiu bÅ«du atsakovu Å¡ioje byloje trauktinas M. J., kadangi jam, kaip UAB „RG Servisas“ valdymo organui buvo nustatyta pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, o to laiku nepadarius - atlyginti žalÄ , kilusiÄ iÅ¡ to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.IeÅ¡kovas teigė, kad CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.IeÅ¡kovas nurodė, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).Be to pažymėjo, jog įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Minėtina, jog bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo Å¡iuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros.

Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu.IeÅ¡kovas teigė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų įrodyti bendrovės vadovas. Pažymėtina, jog konkrečiu atveju atsakovų, kaip UAB „RG Servisas“ valdymo organų, neteisėti veiksmai, lėmę žalos atsiradimÄ , pasireiÅ¡kė Ä®BÄ® 8 str. nurodytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, nevykdymu.Papildomai akcentavo ir tai, jog nors visuotinai pripažįstama, kad Akcinė bendrovė privalo veikti, atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir kreditorių, interesus, o įmonės padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti, todėl bendrovės vadovo fiduciarinė pareiga tokiu atveju pripažįstama ne tik akcininkų, bet ir kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), tačiau konkrečiu atveju UAB „RG Servisas“ valdymo organai veikė prieÅ¡ingai bendrovės ir jos kreditorių interesams.

Tai buvo atliekama ne tik nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Ä®BÄ® nustatytu momentu bei nevykdant bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai, ar prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ perleidžiant bendrovei priklausantį ilgalaikį turtÄ , bet ir žemiau nurodytais veiksmais (neveikimu), jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.IeÅ¡kovas teigė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei dėl pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams.

Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog dėl nesavalaikio bankroto bylos iÅ¡kėlimo dėl neteisėtų kaltų bendrovės valdymo organų veiksmų UAB „RG Servisas“ patyrė 60.220,37 Lt dydžio žalÄ , kuri priteistina iÅ¡ atsakovų.IeÅ¡kovas nurodė, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pakrijas“ v.

UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir kt.

Taigi, vadovaujantis esamu teisiniu reguliavimu, BUAB „RG Servisas“ bankroto administratorius yra įgaliotas pareikšti šį ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos priteisimo.Ieškovas teigė, kad CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad solidari prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ši taisyklė reiškia, kad galioja priešinga dalinės prievolės prezumpcija, jei neįrodyta priešingai.

Tačiau minėto straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kada skolininkų solidarioji pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ä®vertinus turimus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog abu atsakovai nevykdė jiems Ä®BÄ® 8 str. nustatytų pareigų, žala bendrovei kilo dėl abiejų asmenų neteisėto neveikimo, todėl žalÄ privalo atlyginti bendrovei solidariai (CK 6. 279 str. 1 d., CPK 178,185 str.).Paminėtina, jog sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Taigi, vadovaujantis Å¡ia CK 6.37 str., ir 6.210 str. nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Taip pat ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu prašė teismo atsakovų atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodydamas, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Tuo pačiu pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2- 1481/2009 yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės interesų apsauga visuomet susijusi su viešuoju interesu, nes iš bankrutavusios įmonės turto tenkinami jos kreditorių reikalavimai (LR Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 1 d., 31 str. 1,3 p.). Tuo tarpu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis kartu užtikrinama ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsauga.

Kartu pažymėtina, kad, nors apelianto nuomone, taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, tačiau laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų prieÅ¡ingos Å¡alies teisių laikinu suvaržymu. Taigi Å¡alių teisių visiÅ¡ka pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, o ji turi bÅ«ti vertinama, aiÅ¡kinant laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, nes įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos Å¡alies teises, kad bÅ«tų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismÄ Å¡alies teisės. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, Å¡iuo atveju yra sÄ lygotas ir vieÅ¡ojo intereso egzistavimo.Taigi, vadovaujantis iÅ¡dėstytu, teigė, kad atsakovams taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi konkrečioje situacijoje yra grėsmė, jog teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.IeÅ¡kovas taip pat prašė atsakovams nepateikus atsiliepimų ar paruoÅ¡iamųjų procesinių dokumentų, sprendimÄ priimti už akių.Informavo teismÄ , kad byla per advokatÄ nebus vedama.

Atsakovams pasiÅ«lius priimtinų taikos sutarties sÄ lygų, ginÄÄ sutiktų baigti taikiai.Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį bei faktinį pagrindÄ ieÅ¡kovas teismo prašė:1. Taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti 60.220,37 Lt sumai atsakovams M. J. ir R. Å . priklausančius kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias atsakovų sÄ skaitose, turtines teises priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovams priklausančius nekilnojamus daiktus ieÅ¡kinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti.2.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. J. ir R. Š. 60.220,37 Lt bei 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.3. Priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RG Servisas“ naudai;4. Nurodė, kad nepavykus įteikti atsakovams procesinių dokumentų jų gyvenamosios vietos adresu, prašė vadovautis LR CPK 123 str. 4 d., t.y. laikyti įteiktu praėjus dešimt dienų nuo išsiuntimo.5.

Sutikus ikiteisminio tyrimo tarnyboms, prijungti prie bylos baudžiamosios bylos Nr. 40-1- 421-12 medžiagÄ .IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas pakartojo procesiniame dokumente nurodytus motyvus ir prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Atsakovai nepateikė teismui į bylÄ atsiliepimų ir nenurodė savo atsikirtimų dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų. Atsakovui M. J. teismo Å¡aukimas įteiktas tinkamai, tačiau jis į 2013-05-20 teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių, todėl byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Atsakovui R. Å . teismo Å¡aukimas įteiktas vieÅ¡o skelbimo bÅ«du, tačiau ir jis į teismo posėdį neatvyko, todėl byla irgi nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.). Teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir 2013-03-22 nutartimi areÅ¡tavo atsakovams priklausantį turtÄ visai ieÅ¡kinio sumai. Teismas 2013-06-10 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimÄ . Atsakovui M. J. ir R. Å . teismo Å¡aukimas įteiktas vieÅ¡o skelbimo bÅ«du, tačiau jie į teismo posėdį neatvyko, todėl byla ir toliau buvo nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Teismas byloje nesant atsakovų atsikirtimų plačiai pasisako dėl Å¡alių ginčo, remdamasis teismų praktika ir teisės doktrina (Civilinio proceso teisė, I tomas, aut.

Laužikas E., Mikelėnas V., NekroÅ¡ius V., Justitia, V., p. 100). Be to tarp Å¡alių kilęs ginčas siejasi ne tik su civilinės teisės institutų taikymu, bet ir su bankroto, akcinių bendrovių įstatymo normomis, todėl teismas žemiau atskirai pasisako dėl visų paminėtų nuostatų įtakos Å¡alių teisiniams santykiams. Taip pat teismas atsižvelgdamas į bylos specifikÄ teismo sprendime pasisako ir dėl kitų teisinių santykių įtakos Å¡alių ginčui. Atskirai pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismams bylos dėl kreditorių reikalavimų kylančių iÅ¡ bankroto santykių, perduotos visai neseniai, atsižvelgiant į 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo bei Ä®monių bankroto įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2011-10-01 su atskiromis iÅ¡imtimis.

Dėl atsakovo bendrovės vadovo statuso valdymo organų sistemoje.Bendrovės administracijos vadovo pareigos susijusios su didele atsakomybe. Norint tinkamai atlikti Å¡ias pareigas, reikia turėti daug žinių, sugebėjimų ir patirties. Netinkamai vykdydamas savo funkcijas, bendrovės vadovas gali padaryti žalos ir pačiai bendrovei, ir tretiesiems asmenims. Bendrovės vadovo atsakomybė glaudžiai susijusi su bendrovės vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, vieta organų sistemoje. Be to, pagal LR Akcinių bendrovių įstatymÄ (ABÄ®) galima sukurti valdymo sistemÄ , kuriÄ sudarys tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir direktorius, kuris bus vienintelis valdymo organas, turintis platesnę nuožiÅ«rÄ priimdamas sprendimus.

Santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vadovas gali veikti vienas pats (ABÄ® 37 str. 8 d.). Daugelio kitų valstybių teisė nustato bendrÄ taisyklę, kad bendrovės vadovas privalo atlyginti visÄ bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . TokiÄ pat taisyklę įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK). Jis nurodo, kad valdymo organų nariai bendrovei padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Visų bendrovių administracijos vadovai su bendrove yra sudarę darbo sutartis (ABÄ® 37 str. 4 d.).

Taip bendrovės vadovai bent jau formaliai atitinka darbuotojo požymius. Darbuotojo ir darbdavio santykius reglamentuoja darbo įstatymai.Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 254 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ taisyklę darbuotojo atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ ribojama trijų darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Tik iÅ¡imtiniais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visÄ bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , pavyzdžiui, kai žala padaroma tyčia, nusikaltimu, darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡ka materialinės atsakomybės sutartis, ir kt. (DK 255 str.).

Galiojantis ABÄ® nustato, kad su bendrovės vadovu gali bÅ«ti sudaryta jo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (ABÄ® 37 str. 4 d.). Tai nauja nuostata, palyginti su ankstesne Å¡io įstatymo redakcija. Taigi, atrodytų, kad bendrovės vadovo, jei su juo nesudaroma visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kaip ir kiekvieno kito darbuotojo, atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ principo ribojama trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Tačiau tokia iÅ¡vada, teismo nuomone, nėra pagrįsta.Iki naujos ABÄ® redakcijos įsigaliojimo jau buvo susiformavusi vienoda teismų praktikÄ (LAT CBS iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis c.b.

V. P. v. RadviliÅ¡kio rajono savivaldybė ir kt., Nr. 3K-7-760/2001, kat. 2.11,13,50), kad bendrovės vadovo statusas bendrovėje yra ypatingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracijos vadovo veikla yra jo profesinė veikla ir pragyvenimo Å¡altinis, todėl bendrovės ir vadovo santykiams bÅ«dingas darbuotojÄ ir darbdavį siejančio darbo santykio elementas. Kita vertus, daugelis administracijos vadovo, kaip bendrovės organo, teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne darbo sutarties pagrindu.

Tai reiÅ¡kia, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai iÅ¡ esmės yra civiliniai teisiniai santykiai, o jo atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ nustatinėtina pagal civilinės atsakomybės taisykles, kurios numato, kad padaryta žala privalo bÅ«ti atlyginta visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį ir pan., siekdamas iÅ¡vengti nepriimtinų ir sunkių pasekmių nuspręstų atlygintinos žalos dydį sumažinti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis c. b.

AB Simega v. UAB R. A., Nr. 3K-3-807, kat. 39.9).Todėl aukščiau paminėta naujoji Akcinių bendrovių įstatymo nuostata turi bÅ«ti taikoma protingai (CK 1.5str., 1.9 str.) ir neturėtų iÅ¡kreipti susiformavusios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB RG Servisas juridinių asmenų registre įregistruota 2010-05-07. Å ios bendrovės vardu kaip vienasmenis valdymo organas veikė jos vadovas, iÅ¡ pradžių M. J., o po to R. Å . (14 b.l.). Todėl pripažintina, kad Å¡ie du asmenys laikytini pagal civilinės atsakomybės nuostatas atsakingais už savo bendrais veiksmais bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl bendrovės vadovo atsakomybės pagrindų.Neteisėtais vadovo veiksmais bendrovei paprastai padaroma turtinė žala. Ji pagal CK 6.249 straipsnį gali bÅ«ti tiesioginė (turto vertės sumažėjimas, turėtos iÅ¡laidos ir pan.) ir netiesioginė (negautos pajamos). Dalykinės reputacijos, kaip vienos civilinės teisės saugomų vertybių, pabloginimu juridiniam asmeniui, taip pat gali bÅ«ti padaryta ir neturtinė žala (CK 2.24 str. 8 d., 6.250 str. 1 d.). Tad bendrovės vadovui paskleidus apie bendrovę tikrovės neatitinkančias žinias turėtų bÅ«ti atlyginta ir neturtinė žala.Bendrovės administracijos vadovo civilinė atsakomybė už bendrovei padarytÄ Å¾alÄ atsiranda tik tuo atveju, jei Å¡i žala yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė.

Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei, reikia atminti, kad CK 6.247 straipsnis įtvirtina lanks­ÄiÄ priežastinio ryÅ¡io teorijÄ , faktiÅ¡kai sudarančiÄ sÄ lygas taikyti ir tiesioginio, ir ekvivalentinio, ir adekvataus priežastinio ryÅ¡io doktrinas.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiausia, bendrovės vadovas atsako tik už žalÄ , kuri atsirado dėl jo, kaip administracijos vadovo, neteisėtų veiksmų. Tad jis neatsakingas už žalÄ , kuri atsirado iki jo paskyrimo vadovu, iÅ¡skyrus atvejus, kai administracijos vadovas tęsia neteisėtus ankstesniojo vadovo veiksmus.

Antra, bendrovės vadovas asmeniÅ¡kai neatsako už darbuotojų neteisėtais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ . Tačiau jis atsakingas už darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ , jei Å¡i žala yra nepakankamos darbuotojų kontrolės ar priežiÅ«ros, netinkamo veiklos organizavimo rezultatas.Bendrovės administracijos vadovo atsakomybės pagrindus sÄ lygiÅ¡kai (CK 2.87 str.) galima suskirstyti tris grupes:a) įstatymų pažeidimas;b) bendrovės vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimas;c) aplaidus elgesys, kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pa­Å¾eidimas.Ä®statymų pažeidimas pareigos teikti teisingÄ informacijÄ ir duomenis pažeidimas bei bendrovės teisnumo apribojimų nesilaikymas yra numatytas ir Ä®BÄ® 8 str. 1d.Ä®statymai tiesiogiai nurodo, kad administracijos vadovas atsakingas už tai, kad bendrovė tinkamai vykdytų įstatymuose nustatytas pareigas.

CK 2.82 str. 3 dalyje nurodyta, kad valdymo organas atsako už duomenų ir dokumentų pateikimÄ Juridinių asmenų registrui. Jei vadovas neužtikrina, kad bÅ«tų laikomasi įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir bendrovei yra taikomos sankcijos (taikomos ekonominės sankcijos, skiriama bauda, sustabdomas leidimas vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ar pan.), bendrovės vadovas privalės atlyginti bendrovės patirtÄ Å¾alÄ . Tokia situacija galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Tačiau bendrovės vadovo atsako­mybė bendrovei gali atsirasti ir dėl specialių CK nustatytų pareigų (fiduciarinių pareigų), kurias jis turi bendrovės ir/ar kitų bendrovės organų narių atžvilgiu, pažeidimo.Nors ABÄ® atsisakyta straipsnių, nustatančių valdymo organų narių teisių apribojimus, kuriais, galima teigti, buvo siekiama užkirsti keliÄ interesų konfliktams, tačiau klaidinga bÅ«tų manyti, kad, atsisakius Å¡ių straipsnių, tokių apribojimų nebeliko.

Pirmiausia, CK 2.87 str. 3 dalis nustato, kad bendrovės vadovas privalo vengti interesų konflikto, tai yra situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti bendrovės interesams.Antra, bendrovės vadovas negali naudoti bendrovės turto ar informacijos asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai gauti be akcininkų susirinkimo, sutikimo (CK 2.87 str. 4 d.).Trečia, bendrovės vadovas privalo laikytis konfidencialumo pareigos, kuri, be kita ko, reiÅ¡kia, kad tretiesiems asmenims bendrovės vadovas negali atskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti bendrovei arba suteiktų privalumų jÄ gavusiam asmeniui.Ketvirta, administracijos vadovas, tvarkydamas bendrovės reikalus, privalo veikti sÄ Å¾inin­gai ir protingai (CK 2.87 str. 1 dalis).

Pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai turinys, galima teigti, labai panaÅ¡us į bendrosios teisės sistemos valstybių teisės doktrinų įtvirtintos bendrovės vadovo apdairumo, rÅ«pestingumo pareigos (angl. duty of good faith and due care) turinį.Tačiau aplaidus elgesys yra tik vienas CK nustatytos pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai pažeidimo atvejų. Fiduciarinė pareiga veikti sÄ Å¾iningai ir protingai yra platesnė už bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas aplaidus elgesys yra pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir protingai pažeidimas, tačiau ne kiekvienas Å¡ios fiduciarinės pareigos pažeidimas yra aplaidus elgesys.Ginčo atveju bÅ«tina nustatyti ar vadovo veiksmai atitiko atidumo ir rÅ«pestingumo rei­kalavimus (ar galima juos laikyti protingais). Todėl nustatant, ar bendrovės vadovas veikė apdairiai ir rÅ«pestingai, yra taikomas protingo žmogaus elgesio standartas. Yra skiriami subjektyvusis ir objektyvusis elgesio standartai. CK nurodo, kad nustatant asmens kaltę, atsižvelgiama ne tik į prievolės esmę, bet ir į kitas aplinkybes (CK 6. 248 str. 3d.).

IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Lietuvoje pateisinamas subjektyviojo elgesio standarto taikymas. Pabrėžtina, kad Lietuvos teisės doktrina palaiko nuomonę, jog taikytinas subjektyvusis protingo žmogaus elgesio standartas (Abramavičius A., Mikelėnas V. Ä®monių vadovų teisinė atsakomybė. Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 250-251). Be to, Å¡is standartas taikomas ir teismų praktikoje (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis, c.b. L. B. v. ADB Snoro garantas, AB bankas Snoras, Nr. 3K-3-880/2002, kat. 2.4.3.12, 2.7, 2.8, 2.11, 7.3, 7.7).

Å is standartas reiÅ¡kia, kad nagrinėjant, ar kitas rÅ«pestingas, apdairus ir protingas vadovas, esant tokiai pat situacijai, bÅ«tų pasielgęs analogiÅ¡kai, atsižvelgtina ir į individualias vadovo, kurio veiksmai vertinami savybes, pavyzdžiui, amžių, kvalifikacijÄ , profesijÄ , specialybę, sveikatÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: bendrovės veiklos pobÅ«dį, veiklos mastÄ ir pan. Lai­koma, kad vadovas elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai, jei vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu).

Objektyvi yra tokia informacija, kuriÄ sudaro konkretÅ«s faktai, tų faktų pagrindu daromi vertinimai ir pan. Tai gali bÅ«ti turto ekspertų įvertinimas, finansų ekspertų prognozės, oficialÅ«s duomenys apie padėtį rinkoje, kompetentingų asmenų ataskaitos, nuomonės ir t. t. Su sprendimu susijusi informacija yra ta, kuriÄ tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų nagrinėjęs rÅ«pestingas ir apdairus vadovas, atsižvelgiant į individualias vadovo savybes bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Tuo pačiu teismas vertina, ar vadovo veiksmai buvo sÄ Å¾iningi (lot. bona fides) bendrovės ir jos akcininkų atžvilgiu.Nagrinėjant pagal byloje nustatytus faktus, ar vadovas (atsakovai) elgėsi bona fides, reikia tikrinti aplinkybę ar priimdamas vienokį ar kitokį sprendimÄ vadovas buvo sÄ Å¾iningai (visiÅ¡kai) įsitikinęs, kad priimamas sprendimas geriausiai atitinka bendrovės interesus.

Negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu tas vadovas, kuris turėjo žinių ar pagrįstų abejonių dėl informacijos (duo­menų), kuria jis vadovavosi, patikimumo. Kitaip tariant, sÄ Å¾iningumas draudžia tokių žinių ar pagrįstų abejonių turinčiam vadovui „slėpti galvÄ smėlyje“ ir aklai remtis iÅ¡vadomis, nuomo­nėmis, ataskaitomis ar kitokia informacija. Todėl pripažintina, kad atsakovai priimdami sprendimÄ nesikreipti į teismÄ dėl bankroto bylos jų vadovaujamai bendrovei iÅ¡kėlimo veikė ne pagal savo profesines žinias, ignoravo turimÄ informacijÄ ir pan.Pagal byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad vadovų (abiejų atsakovų) veiksmai buvo nesÄ Å¾iningi ir neprotingi tiek bendrovės, tiek jos kreditorių atžvilgiu.

Tokiu atveju abu vadovai yra laikomi atsakingais už vienokiu ar kitokiu sprendimu ar veiksmu bei neveikimu bendrovei padarytÄ Å¾alÄ ir nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad žala atsirado dėl normalios Å«kinės rizikos.IÅ¡ byloje esančių juridinių faktų matyti, kad bendrovė dėl abiejų atsakovų bendrų veiksmų, liko skolinga antros eilės kreditoriams 18 560,06Lt, su delspinigiais, o trečios eilės kreditoriams net 41 660, 28 Lt, įskaitant 23,96 Lt delspinigių. Be to atsakovai ignoruodami teismo Å¡aukimus neatvyko į teismo posėdį, nepateikė teismui savo argumentų dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl toks jų elgesys vertintinas kaip faktas, jog jie pripažįsta bendrovei ir kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsirado jų vadovavimo įmonei laikotarpiu.Pastebėtina, kad kiekvienas vadovas privalo aktyviai, profesionaliai, kvalifikuotai, apdairiai ir rÅ«pestingai dalyvauti bendrovės valdyme, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai užtikrinti bendrovės interesai.

Pagal CK 6.246 str. 1 dalį civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik už įstatymų pažeidimÄ , bet ir už bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir apdairiai nesilaikymÄ , tai yra už aplaidumÄ . Aplaidus elgesys gali bÅ«ti nepakankama problemos analizė, skubotumas, nesirÅ«pinimas, kad bÅ«tų sprendžiami bendrovės veiklos klausimai, kad tai bÅ«tų daroma laiku, ir pan. Vadinasi, kai administracijos vadovas neužtikrina, kad bÅ«tų atidžiai ir rÅ«pestingai tvarkomi bendrovės reikalai, administracijos vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė už aplaidų elgesį.

Aplaidumas, kaip neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kia neatsargia kaltės forma.Aplaidumas, kaip pareigos elgtis protingai ir sÄ Å¾iningai pažeidimas, gali pasireikÅ¡ti įvai­riais administracijos vadovo veiksmais. Ä®vertinus bylos duomenis paminėtini Å¡ie faktai:1) pernelyg didelių (bendrovė finansiÅ¡kai nepajėgi tokių mokėti) ar nepagrįstų atlyginimų (neatitinkančių darbo kiekio ir kokybės) nustatymas, atsižvelgiant į įsiskolinimÄ Sodrai (8 b.l.);2) tinkamo bendrovės apskaitos ir atskaitomybės tvarkymo neužtikrinimas, bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimas ikiteisminio tyrimo įstaigai (10-12 b.l.);3) įsipareigojimų priėmimas tinkamai neįvertinus bendrovės galimybių, įsiskolinimas kitiems kreditoriams verslo partneriams siekė 41 660,28 Lt (9 b.l.);4) nesirÅ«pinimas bendrovės darbuotojų parinkimu ir darbo kontrole, tai yra netinkamas veiklos organizavimas, pirmojo bendrovės vadovo pasitraukimas ir kito paskyrimas (14 b.l.);5) nepakankama turimos informacijos analizė prieÅ¡ priimant sprendimÄ arba papildomo tyrimo, kuris bÅ«tinas priimant konkretų sprendimÄ , neatlikimas (nepakankamas informacijos kiekis), tai yra savalaikis nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo (1-5 b.l.);11) bet koks neapdairumas ar nesidomėjimas arba nepakankamas domėjimasis bendrovės reikalais ( laiku nepareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl bendrovei priklausančio reikalavimo; bendrovei veikiant nuostolingai, jos vadovas nesiima priemonių, kad bÅ«tų sumažinti nuostoliai ar jų bÅ«tų iÅ¡vengta, todėl bendrovė tampa nemoki ar dar daugiau - jai 2012-06-21 iÅ¡keliama bankroto byla) (6 b.l.).BÅ«tent ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir nurodė aukščiau paminėtas aplinkybes, kaip turinčias įtakos dėl bankroto bylos atsakovų vadovautai bendrovei iÅ¡kėlimo.

Todėl laikytina, kad atsižvelgiant į bylos duomenis ir aukščiau pateiktus teisinius argumentus, egzistuoja abiejų atsakovų civilinės atsakomybės pagrindai. CK 6.246 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kadangi kaip jau minėta bendrovės ir vadovo santykiai iÅ¡ dalies yra darbo teisiniai santykiai, tai, esant bendrovės ir jos vadovo sudarytai visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčiai, vadovui už padarytÄ Å¾alÄ gali kilti atsakomybė darbo teisinių santykių prasme.

Jos klausimas spręstinas ne tik darbo sutarties galiojimo laiku, bet ir nutraukus darbo sutartį, jei vadovas žalÄ sukėlė darbo sutarties galiojimo metu. Todėl pripažintina, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus tiek atsakovo M. J., tiek atsakovo R. Å . atsakomybė ieÅ¡kovui nepasibaigė, kuomet jie nutraukė darbo santykius su bendrove. Be to atsakovas M. J. bÅ«damas tinkamai informuotas apie bylos iÅ¡kėlimÄ teisme nepateikė į bylÄ jokių įrodymų ar kitų duomenų atleidžiančių jį nuo civilinės atsakomybės ieÅ¡kovui.Taigi remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teigtina, kad, vertinant bendrovės ir jos vadovo teisinius santykius - tiek kaip civilinius, tiek kaip darbo, net ir nutraukus darbo sutartį su bendrovės vadovu, buvusiam vadovui iÅ¡lieka pareiga atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytÄ Å¾alÄ .

Tai yra bendrovės vadovo neteisėti veiksmai, kuriais padaryta žala bendrovei, Å¡iuo atveju sukelia naujÄ teisinį santykį, pagal kurį bendrovė, patyrusi žalÄ , įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ , o jos buvęs vadovas įgyja pareigÄ atlyginti jo vadovavimo metu bendrovei padarytÄ Å¾alÄ (LAT 2002-06-19, civ. byla Nr. 3K-3-880/2002). Tačiau pažymėtina, kad tiek civilinė, tiek darbo teisės pagrindu kylanti atsakomybė asmeniui atsiranda tik tada, jeigu įrodoma, kad vadovas pasielgė neteisėtai.

Taigi asmens, Å¡iuo atveju - bendrovės vadovo, veikos neteisėtumas yra bÅ«tina sÄ lyga kilti atsakomybei, o pareiga įrodyti, kad žala atsirado dėl konkretaus asmens neteisėtų veiksmų, tenka reikalavimÄ keliančiam asmeniui. IeÅ¡kovas nurodė, kad bÅ«tent jau atsakovo M. J. vadovavimo bendrovei laikotarpiu pastaroji tapo nemokia, o jos vadovas nesiėmė jokių veiksmų, kad dėl to informuotų trečiuosius asmenis (kreditorius), o po to kreiptųsi ir į teismÄ (Ä®BÄ® 4 str., 8 str.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ir kitas atsakovas R.

Å . kaip vadovas bÅ«tų kreipęsis į kreditorius, jog bendrovė negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, dėl ko vienas iÅ¡ kreditorių vėliau ir iniciavo bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimÄ (6 b.l.) (Ä®BÄ® 4 str. 1d. 4p.). Kadangi ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu kelia bendrovės vadovų civilinės atsakomybės klausimÄ , todėl teismas remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu žemiau pasisako dėl Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės taikymo atsakovams.Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų taikymo atsakovams.Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl bendrovės vadovo padaryto teisės pažeidimo, kurios viena Å¡alis - bendrovė ar trečiasis asmuo - turi teisę reikalauti atlyginti, o bendrovės vadovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.).Kaip jau aukščiau minėta teisės literatÅ«roje nurodoma, kad civilinės atsakomybės taikymas bendrovės vadovams įmanomas dėl to, kad egzistuoja vadovo fiduciarinės pareigos ir pats fiduciarinių pareigų institutas gali bÅ«ti tinkamai įgyvendintas tik taikant civilinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnis nustato juridinio asmens organų narių, įskaitant ir bendrovės vadovus, pareigas, kurios teisinėje literatÅ«roje ir vadinamos fiduciarinėmis pareigomis (Greičius R. Privataus juridinio asmens vadovo fiduciarinės pareigos. Vilnius. Teisinės informacijos centras, 2007.p.24). CK 2.87 str. 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys (įskaitant ir bendrovės vadovÄ ), nevykdantis fiduciarinių pareigų ar pareigų, nurodytų steigimo dokumentuose, arba netinkamai jas vykdantis, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenusta­to kitaip.Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti tik esant tam tikriems faktams, kuriuos priimta vadinti civilinės atsakomybės sÄ lygomis.

Skiriamos keturios bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tartp neteisėtų veiksmų ir žalos, žala (nuostoliai).Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė yra preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.Pirmiausia, neteisėti veiksmai yra viena iÅ¡ bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Sie­kiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, nustatoma, kam ir kokias Å¡is asmuo turėjo pareigas ir ar jas pažeidė. Jau minėta, kad CK 6.246 str. 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, svarbu turėti omenyje tai, kad bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b.

Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Tai lemia, kad visi valdymo organai, suprantama, ir vadovas, privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Faktui, kad bendrovės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, kad jis pažeidžia savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas ir veikia priešingai bendrovės interesams.Vadinasi, kad būtų konstatuoti vadovo neteisėti veiksmai ir atsirastų jo civilinė atsakomybė, reikia konstatuoti, kad buvo pažeistos vadovo fiduciarinės pareigos, įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatyme (16 str. 1 d. 5 p.), kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose.

Teismas pripažįsta, kad byloje pakanka ieÅ¡kovo pateiktų teismui įrodymų, jog abu atsakovai pažeidė jiems įstatymo nustatytas fiduciarines pareigas. Kita civilinės atsakomybės sÄ lyga yra susijusi su kalte. CK 6.248 str. 1 dalis nustato bendrÄ taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Lietuvos CK 6.248 str. 3 dalis įtvirtina objektyviÄ kaltės sampratÄ : laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakymas į klausimÄ , ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi bÅ«ti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę bÅ«klę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rÅ«pestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip ir žalos iÅ¡vengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas (V. Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Å eÅ¡toji knyga.

Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 339-340).Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė bÅ«tų preziumuojama, todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovai kalti (LAT CBS teisėjų kolegija 2009-07-31 nutartis c.b. UAB Vombatas v. A.Å Nr. 3K-3-335/2009, kat. 114.11.).Kadangi kaltė yra preziumuojama, patys bendrovės vadovai, siekdami iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (LAT CBS 2002-12-18 nutartis c.b.

Vokietijos bendrovė Gretsch –Unitas GmbH ir UAB Gretsh – Unitas Batic v. V. S.. Nr. 3K-3-1590/2002, kat. 39.6.2.13). Bendrovės vadovai tai galėjo padaryti įvairiais bÅ«dais, pavyzdžiui: įrodydami, kad nepažeidė savo pareigų; žalÄ padarė kiti asmenys; žalÄ bendrovei jie padarė dėl bÅ«tinojo reikalingumo, t. y. siekdami iÅ¡vengti dar didesnės žalos, ir t. t.Lietuvos CK 6.248 str. 1 dalis nustato, kad tam tikrais atvejais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tai vadinamoji griežta, arba objektyvi civilinė atsakomybė.

Tačiau kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, reikia pabrėžti, kad tiek Lietuvos, tiek ir užsienio valstybių teisė vieningai pripažįsta, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė galima tik esant jo kaltei.Trečioji civilinės atsakomybės sÄ lyga yra priežastinis ryÅ¡ys. Sutariama, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikram ryÅ¡iui tarp asmens veikos ir žalos. Priežastinis ryÅ¡ys leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas, todėl jÄ bÅ«tina taikyti itin kruopščiai, nes kitaip galimi neigiami padariniai: vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikÅ¡ti neteisingumÄ ir nesÄ Å¾inin­gumÄ skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai iÅ¡plėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikÅ¡ti neteisingumÄ ir nesÄ Å¾iningumÄ kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (V.

Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337).Lietuvos CK 6.247 straipsnyje įtvirtintas priežastinio ryšio būtinumas ir lankstaus priežastinio ryšio doktrina. Šis straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veikų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryÅ¡ys reiÅ¡kia, kad skolininko veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. CK 6.247 straipsnis nereikalauja, kad skolininko elgesys bÅ«tų vie­nintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Tačiau nuostoliai neturi bÅ«ti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys (V.

Mikelėnas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Å eÅ¡toji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius. Justitia, 2003, p. 337-338).LAT formuoja praktikÄ , kad nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę atliekant neteisėtus veiksmus numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ . Taip pat svarbi atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika, kitos konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingos aplinkybės (LAT CBS 2007-11-26 nutartis c.b.

L.B. ir kt. v. DNSB Medvėgalis ir kt. Nr. 3K-7-345/2007, kat. 114.8.2.; 44.2.4.1.; 2008-03-26 nutartis c.b. J.M.Å v. VÄ® Registrų centro Kauno filialas, antstolė L. U. D. Nr. 3K-7-59/2008, kat. 44.5.2.1.;44.5.2.17).Priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas. Neretai jau pačios faktinės bylos aplinkybės patvirtina priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Pavyzdžiui, įmonės vadovo padaryto akivaizdaus įstatyminių pareigų pažeidimo faktas gali bÅ«ti pripažintas pakankamu priežastinio ryÅ¡io tarp bendrovei padarytos žalos ir jo neteisėtų veiksmų įrodymu, aiÅ¡ku, jeigu ne­nustatoma kitų veiksnių, galėjusių sÄ lygoti žalos atsiradimÄ .

BÅ«tent ieÅ¡kovas ir remiasi kaip viena iÅ¡ aukščiau paminėtų aplinkybių, jog atsakovai iÅ¡ pradžių M. J., o po to ir R. Å . turėjo savalaikiai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, o ne laukti kol tai už juos padarys vienas iÅ¡ kreditorių (6 b.l.). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sÄ lyga yra žala. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, jos tikslas - kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-11-17 nutartis c.b.

Vilniaus m. VPK ir Policijos departamentas prie VRM v. P.S. Nr. 3K-7-496/2008, kat. 38.; 44.1.;44.5.2.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis c.b. UAB Rudeta v. AB Lietuvos draudimas Nr. 3K-3-322/2008, kat. 44.2.2.;44.8.;114.9.6.2.;114.11.;116.1.).CK 6.249 str. 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, patirtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Nuostoliai, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius (negautas pajamas). Tiesioginiai nuostoliai - tai turto netekimas, sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (CK 6.249 str.). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iÅ¡ karto, tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ , pavyzdžiui, vadovui iÅ¡ bendrovės kasos neteisėtai paėmus pinigų sumÄ savo asmeninėms reikmėms, sunaikinus ar sužalojus bendrovės turtÄ ir t. t. Negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram objektui papildomas rezultatas.

CK 6.249 straipsnis nurodo, kad negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) reiÅ¡kia negautÄ pelnÄ , t. y. kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Teismų praktikoje negautos pajamos suprantamos taip pat. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos iÅ¡laidos, skirtos žalos prevencijai ar žalai sumažinti, su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu ar su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu ne teismo tvarka susijusios iÅ¡laidos (CK 6.249 str. 4 d.), taip pat pažeidėjo gauta nauda padarius neteisėtus veiksmus (CK 6.249 str. 2 d.).

Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuoti, taip pat turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė nesibaigia ir bendrovei iÅ¡kėlus bankrotÄ . Å iuo atveju irgi taikoma bendra taisyklė - jeigu bendrovės bankrotas yra bendrovės vadovo neteisėtų veiksnių padarinys, tai jis privalo atlyginti tuo bendrovei padarytus nuostolius (Abramavičius A., Mikelėnas V. Ä®monių vadovų teisinė atsakomybė. 2 – as leidimas.

Vilnius. Teisinės informacijos centras. 1999. p. 294).Kai kuriose užsienio valstybėse sukurta ir speciali deliktų rÅ«Å¡is, kai specialų ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia bendrovės kreditoriai bendrovės vadovams. Tai vadinamoji neteisėtos prekybos (veiklos) (angl. wrongful trading) doktrina. Neteisėtos veiklos taisyklės esmė: jeigu bendrovės vadovai pastebi (arba turi pastebėti), kad bendrovė nebepajėgi vykdyti skolinių įsipareigojimų, jie privalo priimti vienÄ iÅ¡ dviejų sprendimų - arba stengtis iÅ¡gelbėti verslÄ (taip pasirÅ«pinant grÄ Å¾inti skolas kreditoriams), arba imtis bendrovės likvidavimo veiksmų.

Antraip vadovai tampa atsakingi kreditoriams už jų reikalavimų patenkinimÄ . Taigi, kaip nurodoma teisinėje literatÅ«roje, neteisėtos veiklos doktrina iÅ¡ esmės yra konkreti vadovų deliktinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ kreditorių atžvilgiu versija (Didžiulis L. Bendrovės vadovų civilinė atsakomybė kreditoriams. Justitia, 2008, Nr. 3, p. 53-65, 64). Neteisėtos veiklos taisyklė Lietuvoje taip pat egzistuoja. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ji aiÅ¡kiai įtvirtinta 2008 m., papildant Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. 4 dalimi.

Å ia taisykle nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis (turintys) teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Taigi įstatymas nustato pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo asmenims, kurie faktiÅ¡kai vykdo ir kontroliuoja įmonės Å«kinę veiklÄ ir žino jos finansinę padėtį. Akcininkas (akcininkai) Å¡iuo atveju prilyginamas (prilyginami) faktiniam įmonės vadovui, tuo metu kai jie valdo 100 proc.

įmonės akcijų.Ä®monės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®monių bankroto įstatymo 2 str. 1 d. 8 p.). Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, bÅ«tų galima patikslinti, kad vadovo ir akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiranda Å¡iais atvejais:

1) kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, o kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo;

2) kai įmonė negali atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo;

3) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus pripažintina, kad abu atsakovai laikytini atsakingais ieškovui ir jo kreditoriams dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo.Dėl atsakovo M. J. ir R. Š. kaip bendrovės vadovų ir akcininkų atsakomybės.Jau minėta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai M. J. ir R. Š. ne tik buvo bendrovės vadovai, bet ir vieninteliais nurodytos bendrovės akcininkais (14 b.l.).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę ribotos atsakomybės juridinių asmenų dalyviai už juridinio as­mens prievoles neatsako, nes:a) prievoliniame santykyje jo Å¡alimi - skolininku (CK 6.1 str.) yra pats juridinis asmuo, o ne jo dalyvis;b) juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.);c) kreditoriaus atžvilgiu juridinio asmens dalyvis yra trečiasis asmuo, kuris už juridinį asmenį prievolę gali įvykdyti tik savanoriÅ¡kai (CK 6.50 str., 6.51 str.)Tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iÅ¡ esmės nustatytos tik dvi nurodyto bendrojo principo (kad juridinis asmuo pagal savo prievoles atsako savo turtu) iÅ¡imtys:a) juridinis asmuo ir jo dalyvis gali atsakyti vienas už kito prievoles, kai tai numatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose (CK 2.50 str. 2 d.); irb) pagal juridinio asmens prievoles gali atsakyti juridinio asmens dalyviai, kai juridinis asmuo prievolės negali įvykdyti dėl dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.).BÅ«tent ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje kelia bendrovės dalyvių (atsakovų M.

J. ir R. Å .) atsakomybės klausimÄ dėl jų nesÄ Å¾iningų veiksmų bendrovės atžvilgiu.Pastebėtina, kad CK 2.50 str. 3 dalies norma susideda iÅ¡ Å¡ių elementų:a) hipotezės - kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų;b) dispozicijos - juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų;c) sankcijos - juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Å i norma nustato papildomÄ atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie nega­lėtų, piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine at­sakomybe, tada, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia iÅ¡vengti nesÄ Å¾iningais veiksmais.

Å i atsakomybė atlieka kelias funkcijas:a) užtikrina sÄ Å¾iningų kreditorių teisių apsaugÄ ;b) užtikrina vieÅ¡osios teisės įtvirtintų reikalavimų laikymÄ si;c) užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumÄ .Todėl kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcininko atsakomybę pažymėtina, kad tokiais atvejais akcininko veiksmai vertinami per priimamus sprendimus ar jo užimamas vadovaujamas pareigas. Atsakovas M. J. ieÅ¡kovo bendrovėje nuo 2010-05-07 iki 2012-05-23 dirbo vadovo pareigose (14 b.l.).

Jam kaip bendrovės vadovui priklausė ir 100 proc. bendrovės akcijų. Atsakovo turimas akcijų skaičius savaime suprantama leidžia jam daryti įtaka bendrovės valdymui ir priimant sprendimus. Tokiu atveju atsakomybė gali kilti akcininkui, kuris pats de facto lemia bendrovės valdymÄ ir jos turtÄ valdo bei naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Tačiau atsakovas nepateikė teismui į bylÄ Ä¯rodymų, kad jis bÅ«tų priėmęs sprendimus turinčius įtakos tiek bendrovės valdymui, tiek jos santykiams su trečiaisiais asmenimis, kada bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti bendrovės bankroto ar bÅ«tų atlikti kiti veiksmai atleidžiantys jos vadovÄ nuo atsakomybės. Atsakovas M.

J. iÅ¡dirbęs ieÅ¡kovo bendrovėje daugiau kaip du metus vadovu, darbo santykius nutraukė kuomet bendrovė jau buvo nemoki. Kitas atsakovas R. Å . nors ir tapęs vadovu nuo 2012-05-23 iki 2012-06-21 irgi nesiėmė jokių teisinių veiksmų, kad bendrovė paskelbtų apie savo nemokumÄ , o tęsė ankstesnio vadovo pradėtus veiksmus (14 b.l.).Kaip jau teismas yra nurodęs kiekvienas akcininkas turintis atitinkamÄ akcijų kiekį bendrovėje privalo veikti, kad jam nekiltų atsakomybė pagal bendrovės prievoles.

Juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Å i norma nustato papildomÄ atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe iÅ¡vengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia iÅ¡vengti nesÄ Å¾iningais veiksmais. NesÄ Å¾iningų veiksmų konstatavimas ir reiÅ¡kia juridinio asmens dalyvio kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, bylų kategorija 21.1, UAB „Gollner Spedition v.

S. B.). IeÅ¡kovas reikÅ¡damas atsakovams reikalavimÄ dėl piniginės prievolės, kaip jau ne kartÄ teismas yra nurodęs, remiasi bendrosiomis įstatymų nuostatomis, o atsakovai jas paneigiančių įrodymų nepateikė. IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismui bÅ«tų ir teisinis pagrindas iÅ¡vadai, kad ir dėl nesÄ Å¾iningų juridinio asmens dalyvių veiksmų kyla jų kaip juridinio asmens dalyvių kaltė. Tokiu atveju teismui nustačius, kad atsakovai, kaip juridinio asmens dalyviai, atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus ieÅ¡kovo, (kreditoriaus) atžvilgiu, laikytina, kad jie kalti.Teismui nustačius juridinio asmens dalyvių vien veiksmų nesÄ Å¾iningumÄ , bÅ«tų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsiranda ir jų kaip juridinio asmens dalyvių subsidiari atsakomybė.

Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nekelia reikalavimo atsakovų atžvilgiu taikyti subsidiariÄ civilinę atsakomybę, tačiau toks jo reikalavimas yra visiÅ¡kai galimas.Pastebėtina, tam, kad kiltų akcininko atsakomybė, teismui tereikia nustatyti, kad bendrovės negalėjimas įvykdyti finansinio įsipareigojimo kilo bÅ«tent dėl tokių nesÄ Å¾iningų akcininko veiksmų. IÅ¡ pridėtų procesinių dokumentų iÅ¡ kitos civilinės bylos dėl bankroto iÅ¡kėlimo (Å iaulių apygardos teismo civ. byla Nr. B2-839-368/2012) seka, kad ieÅ¡kovas kaip bankroto administratorius jau teikdamas teismui tvirtinti bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , pirmuoju atveju jame nurodo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kreditoriai patyrė 30 807,76 Lt nuostolių, o vėliau duomenis patikslinus nustatyta, kad nuostolių dydis yra 60 220,37 Lt (8-9 b.l.).

Dar vėliau Å¡i suma vėl padidėjo. Dėl to minėtoje bankroto byloje teismas priėmė ne vienÄ nutartį tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir patvirtino patikslintus bendrovės kreditorinius reikalavimus. IÅ¡ to seka, jog ieÅ¡kovas teisme remiasi jau kitoje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, kuris patvirtina, jog jo kreditorinis reikalavimas atsakovams yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 182 str. 1d. 2p.).Svarbu tai, kad kaip jau teismas yra nurodęs, kai kuriais atvejais akcininko sÄ Å¾iningumas, yra ir preziumuojamas - kol neįrodyta prieÅ¡ingai, todėl laikoma, jog akcininko veiksmai (sprendimai) atitinka bendrovės interesus, nes ir pats akcininkas yra suinteresuotas bendrovės ir turto ir kapitalo gausinimu, tačiau tokiu duomenų byloje nenustatyta ir jų nepateikta. Skirtingai negu valdymo organų narių, bendrovės akcininko atsakomybė ir pareigos ben­drovei yra Å¡iek tiek kitokio pobÅ«džio, nes ABÄ® prasme visuotinis akcininkų susirinkimas nėra laikytinas valdymo organu, o atitinkamai akcininkai - valdymo organo nariais (CK 2.81 str.).Tačiau pripažintina, kad bendrovės akcininkÄ , kuris visiÅ¡kai kontroliuoja bendrovę ar yra vienintelis bendrovės akcininkas, saisto Å¡ios CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos valdymo organo nario pareigos.Teismas jau yra nurodęs, kad vertinant ar rÅ«pestingas, apdairus ir protingas akcininkas, esant tapačiai situacijai, bÅ«tų pasielgęs analogiÅ¡kai, atsižvelgtina ir į individualias akcininko, kurio veiksmai vertinami, savybes, tokias kaip, tarkime, amžius, kvalifikacija, profesija, specialybė, sveikata (jeigu akcininkas - fizinis asmuo), bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, pavyzdžiui, įmonės veiklos pobÅ«dį, įmonės veiklos mastÄ ir pan.

Laikoma, jog akcininkas elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai, jei jis vadovavosi informacija, susijusia su priimamu sprendimu (veiksmu). CK 2.50 str. 3 dalis įtvirtina juridinio asmens dalyvio subsidiaria atsakomybę. Pagal savo prigimtį - tai papildoma atsakomybė, kuri realizuojama tada, kai negali bÅ«ti įgyvendinta pagrindinio skolininko atsakomybė. Pagal CK 6.245 str. 5 dalį kreditorius iki pareikÅ¡damas reika­lavimus akcininkui turi pagrindiniam skolininkui - bendrovei pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo.

Jeigu bendrovė atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingÄ terminÄ iÅ¡ skolininko negavo atsakymo į pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , tai kreditorius gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.Todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ir dėl nesÄ Å¾iningų juridinio asmens dalyvių (atsakovų) veiksmų gali kilti ir jų, kaip juridinio asmens dalyvių kaltė. Tokiu atveju juridinio asmens dalyvių atsakomybė bÅ«tų subsidiari.

Tačiau teismas plačiau Å¡io klausimo neanalizuoja, kadangi ieÅ¡kovas tokio reikalavimo ieÅ¡kinyje nekelia, nors kaip jau minėta ginčo atveju galima ir tokia atsakovų atsakomybės rÅ«Å¡is (LAT 2000-03-29, civ, byla Nr. 3K-3-383/2000). Tačiau kaip jau teismas irgi yra nurodęs, Å¡ių atsakovų atžvilgiu galima ir solidari atsakomybė. Todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡iuo aspektu Å¡iems atsakovams irgi iÅ¡nagrinėtinas.Dėl solidarios bendraatsakovių atsakomybės.Atskirai pažymėtina, jog solidariÄ jÄ prievolę gali nustatyti ne tik Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), bet ir kiti įstatymai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kovo teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba kuomet asmuo, neįvykdo pareigų pagal įstatymÄ (CK 6.6 str. 1d.), grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos atsiradusiÄ sumÄ .

Akivaizdu, jog CK 6.760 straipsnio 7 dalies nuostatos įtvirtina skolininkų daugetÄ , t.y. ankstesnį ir vėlesnį bendrovės vadovÄ . Tačiau skolininkų daugeto atveju, prievolė gali bÅ«ti dalinė (preziumuojama) arba solidari (nepreziumuojama).Dalinės prievolės atveju skolininkai privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis. Tuo tarpu solidarios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę bet kurio iÅ¡ skolininkų skyrium, t.y. solidarumas reiÅ¡kia, jog reikalavimo pareiga (skola) negali bÅ«ti skaidoma į dalis - prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas (una res).

Vieno iÅ¡ skolininkų tinkamai įvykdyta prievolė tokiu atveju laikoma pasibaigusia. Esant pasyviam solidarumui, t. y. esant keliems skolininkams, atsakingiems už visÄ prievolės įvykdymÄ (kitaip tariant - esant prievolės nedalomumui), kreditorius gali reikalauti, kad visÄ prievolę įvykdytų, bet kuris skolininkas atskirai. Tačiau reikalavimo/ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas tik vienam iÅ¡ solidariųjų skolininkų neatima iÅ¡ kreditoriaus teisės pareikÅ¡ti reikalavimÄ /ieÅ¡kinį ir kitiems solidariesiems skolininkams.

Tokia taisyklė galioja kol solidarioji prievolė baigiasi.Pažymėtina, kad teisės doktrinoje laikoma, jog solidariai skolininkų atsakomybės prievolei teisės aktuose apibrėžti nėra bÅ«tinas žodis „solidarus“. Solidarioji skolininkų atsakomybė gali bÅ«ti nustatoma ir kitokiomis gramatinėmis konstrukcijomis arba kildinama iÅ¡ pačios teisės normos turinio. Jeigu įstatyme įtvirtinta kreditoriaus teisė reikalauti iÅ¡ skolininkų įvykdyti prievolę visa apimtimi, t.y. Å¡ie bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę - kiekvienas atsako už visos prievolės įvykdymÄ (in totum).Taigi, atsižvelgiant į paminėtus motyvus bei sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.6 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jog solidarioji prievolė atsiranda ne tik esant paslaugų teikimui (CK 6.670 str. 7d.), bet ir pagal CK 6.6 straipsnio 3 d. solidari prievolė atsiranda, kada egzistuoja kelių asmenų veiksmai dėl padarytos žalos.

Teismas laiko, kad žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovui pirmiausia lėmė atsakovo M. J. veiksmai, o tik po to atsakovo R. Å . veiksmai. Pastarasis laikytinas formaliu vadovu, ne tik dėl trumpo vadovavimo laikotarpio, bet ir dėl to, jog jo vaidmuo bendrovė vadovo pareigose faktiÅ¡kai buvo fiktyvus, nes byloje nėra duomenų iÅ¡ Sodros apie jo darbo santykius (30 b.l.). Teismas sutinka su ieÅ¡kovo atstovo argumentu, kad Å¡is vadovas teoriÅ¡kai vadinamas feniksu, kuris atsiranda tik tada, kuomet reikia perkelti kitam asmeniui atsakomybę.

Atsižvelgiant į Å¡io atsakovo vaidmenį vadovo pareigose ir kitas byloje nustatytas aplinkybes laikytina, kad abiejų vadovų bendrais veiksmais ieÅ¡kovui buvo padaryta žala, o jų atsakomybei taikytinas solidarumas, nes pačius jų veiksmus skiria labai nedidelis laiko tarpas. Be to pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, kur nurodyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, todėl jei kreditorius turi teisę, kad prievolę įvykdytų bet kuris iÅ¡ skolininkų skyrium, darytina iÅ¡vada, jog buvusio ir vėlesnio bendrovės vadovo už žalos padarymÄ asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos atsiradusiÄ sumÄ , yra solidari (CK 6. 279 str.).Pažymėtina, jog Å¡ios nuostatos yra laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje (LAT 1999-09-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-398/1999.; 2006-02-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-142/2006.; 2001-03-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-331/2001; ir kt.).

Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl atsakovų solidarios atsakomybės laikytinas teisėtu.Dėl Å¡alių pateiktų įrodymų vertinimo.Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais ir juose nurodytomis žiniomis, faktiniais duomenimis apie konkrečias bylos aplinkybes, bei gautais duomenimis teismui yra pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atsto­vus pateikti) paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, bet ir raÅ¡ytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiÅ«rų protokolai ir ekspertų iÅ¡vados.

Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Ä®statymų leidėjas, iÅ¡vardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiÅ¡kinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.Ä®rodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesÄ byloje. Ginčo atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyviÄ tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sÄ monėje.

Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. PrieÅ¡ingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrÄ ja prasme vykdymÄ teismuose, o tik apie formalios pro­cesinės teisybės pasiekimÄ pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalÅ«s įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl iÅ¡siplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iÅ¡ naujų Å¡altinių, kadangi esamos moksliÅ¡kai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai bÅ«dai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumÄ , teisingumÄ ir iÅ¡samumÄ civiliniame procese.

Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo bÅ«dus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimÄ apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , leistinumÄ , jų tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ . Ä®rodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003).

Ä®rodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. IÅ¡analizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pagal ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir priteisti jam iÅ¡ atsakovų solidariai 60 220 Lt padarytos žalos atlyginimui.Atskirai pastebėtina, kad ieÅ¡kovas negalėjo pateikti teismui į bylÄ daugiau raÅ¡ytinių įrodymų nei jis jų turi, kadangi atsakovas R.

Å . ne tik neįvykdė įstatyminės pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ar nurodyti jų buvimo vietÄ , bet ir ignoruoja jo atžvilgiu pradėta ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 222 str. 1d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) (11-12 b.l.). IeÅ¡kovo atstovas duodamas paaiÅ¡kinimus vienÄ iÅ¡ motyvų nurodė, jog dėl atsakovo atsisakymo bendradarbiauti jis negali nurodyti dalies teisinių faktų, susijusių su bendrovės veikla, todėl Å¡iai aplinkybei patvirtinti negali pateikti ir raÅ¡ytinių įrodymų.

Todėl teismas Å¡iuos Å¡alių santykius vertina kaip faktinę aplinkybę patvirtinančiÄ tiek pirmo bendrovės vadovo M. J., tiek antro vadovo R. Å . atsakomybę ieÅ¡kovui dėl padarytos žalos. Tuo pačiu teismas laiko, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimui pagrįsti pakanka įrodymų iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti galutinę iÅ¡vadÄ , jog ginčo atveju kyla ne tik M. J., bet ir R. Å . atsakomybė ieÅ¡kovui už savo bendrais veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovas įrodė civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl 60 220,37 Lt ieÅ¡kinio priteisimo iÅ¡ atsakovų.

Byloje nustatyta, kad tik atsakovai M. J. ir R. Å . buvo ne tik vieninteliais UAB „RG Servisas“ akcininkais, bet ir įmonės administracijos vadovais (direktoriais). Jų sprendimai prilygo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams ir jie buvo bendrovės valdymo organais, o su M. J. dar buvo sudaryta ir darbo sutartis (31 b.l.). Pagal UAB „RG Servisas“ įstatus, atsakovai vadovavo bendrovei, organizavo ir vykdė bendrovės Å«kinę veiklÄ , turėjo vadovautis įstatymais, pareigybiniais nuostatais, jie atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruoÅ¡ti ir įgyvendinti finansavimo priemones, imtis priemonių bendrovės turto apsaugai ir t. t. (Ä®statų VIII skirsnis, 58-59 b. l.).

ABĮ 19 str. 8 d. numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Iš to seka, kad jie neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. numato, kada įmonė laikoma nemokia.

Todėl pabrėžtina, kad administracijos vadovas privalo veikti pagal minėto įstatymo nuostatas (Ä®BÄ® 8 str. 1d.) ne tik finansinių metų eigoje, bet ir nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Esant minėtai situacijai vėliausiai nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bendrovės vadovas irgi privalo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Jeigu įmonė, turi finansinių sunkumų, ji gali inicijuoti ir įmonės restruktÅ«rizavimÄ , tačiau duomenų, kad atsakovai dėl to bÅ«tų priėmę sprendimÄ irgi byloje nėra. Taigi, ieÅ¡kinyje nurodytu laikotarpiu, kai atsakovas M. J. ėjo direktoriaus pareigas, o virÅ¡ minėti įstatymai numatė jo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei bendrovė tampa nemokia. Kadangi atsakovas buvo ir įmonės savininkas, ir administracijos vadovas, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad negalės atsiskaityti su kreditoriais, kad dėl to nebegali vykdyti Å«kinės komercinės veiklos.

Todėl atsakovai galėjo ir turėjo suprasti, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Atsakovai nepateikė teismui duomenų kada įmonė tapo nemoki, nuo kada ji nevykdė Å«kinės komercinės veiklos, nenurodė, ar ėmėsi priemonių, kad bendrovei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai virÅ¡ paminėtų įstatymais jiems nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas.

Teismo nuomone, minėti bylos duomenys patvirtina atsakovų veiksmų neteisėtumÄ .Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovams minėtÄ pareigÄ savalaikiai įvykdžius, 60 220,37 Lt vertės kreditorinių reikalavimų buvo galima iÅ¡vengti ar bent juos sumažinti. Bylų (turima galvoje ir bankroto byla) duomenys patvirtina, kad kreditoriams atsakovai įsipareigojimų nevykdė nuo 2011-01-01. Pagal tuo Ä®BÄ® nuostatas ir bylos duomenis jau 2011-12-31 dienai UAB „RG Servisas“ buvo visiÅ¡kai nemoki.

Padėtis nepasikeitė iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, nes Å iaulių apygardos teismo 2012-06-21 nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ konstatuota, kad pagal esamus duomenis įmonė yra nemoki (6 b. l.). IÅ¡ bankroto bylos Nr. B2-360-368/2013 įrodymų matyti, kad teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir gali bÅ«ti likviduojama dėl bankroto, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iÅ¡ kurių galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neturi. Pagal byloje pateiktus duomenis, 2013-06-16 dienai įmonė buvo skolinga pavyzdžiui, VÄ® Turto bankui 16 260,76 Lt, AB Lietuvos paÅ¡tui 28 834,00 Lt ir atitinkamai kitiems kreditoriams.

Taigi, bendra skolos suma kreditoriams iÅ¡augo iki 67 937,85 Lt, tačiau ieÅ¡kovui praÅ¡ant priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai tik 60 220,37 Lt pastaroji suma ir priteistina. Be to teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Pastebėtina, kad atsakovai neparašė sumažinti nuostolių dydžio, neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti ir tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.IÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovui ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo 60 220,37 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme - 2013-03-22 dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikytų byloje.Teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetÄ priteistinas žyminis mokestis, kadangi ieÅ¡kovas buvo atleistas nuo jo mokėjimo (CPK 93 str. 1d.).

Tokiu atveju iÅ¡ abiejų atsakovų priteistina po 903,31 Lt. Tačiau iÅ¡ atsakovų nepriteistinos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ , kadangi jų dydis nevirÅ¡ija įstatyme nustatytos sumos (CPK 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo).  Iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo paliktina galioti atsakovų atžvilgiu pagal Å¡io teismo 2013-03-22 nutartį, taikyta laikinoji apsaugos priemonė dėl 60 220,37 Lt turto ar piniginių lėšų areÅ¡to.

Teismas, vadovaujantis išdėstytu, CPK 259 str., 260 str., 270 str.,n u s p r e n d ė :1. Ieškovo BUAB RG Servisas ieškinį atsakovams M. J. ir R. Š. tenkinti visiškai.  2. Priteisti solidariai iš atsakovų M. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) 60 220,37 Lt (šešiasdešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt litų 37 ct) žalos atlyginimui bei 5 proc. procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 60 220,37 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.3.

Priteisti į valstybės biudžetÄ (surenkamoji sÄ skaita, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovų M. J. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 903,31 Lt (devynis Å¡imtus tris litus 31 ct) žyminio mokesčio.4. Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2013-03-22 byloje priimtÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria areÅ¡tuotas atsakovams priklausantis turtas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                        Jonas Stubrys                          Â