2024-09-11 Nr. AB-13046-3-61-3-01544-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2256-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01544-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. F. (M. F.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. (M. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. F. (M. F.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S92208 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas jam 2023 m. gruodžio 4 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. lapkričio 1 d., tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Geodomas“ (toliau – ir bendrovė). Su minėta bendrove 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje darbo pradžia nustatyta 2023 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad šios sutarties Migracijos departamentas neprašė pateikti ir nesulaukė, kol šią sutartį pareiškėjas pateiks pats. Kadangi darbo sutartyje nurodytu laiku pareiškėjas dar nebuvo gavęs leidimo gyventi, darbdavys priėmė kitą darbuotoją, o vieta pareiškėjui turėjo atsirasti 2024 m. balandžio 30 d.

3. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2024 m. sausio 18 d.; norėdamas užsitikrinti pajamų šaltinį, įregistravo individualią veiklą tol, kol nebus aprūpintas darbu. Pareiškėjas įsitikinęs, kad tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip neteisingų duomenų apie save pateikimas ir neturėjimas lėšų pragyvenimui. Nesutikdamas su Sprendime nurodyta aplinkybe, kad darbo sutartis su UAB „Geodomas“ nesudaryta, pareiškėjas pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. darbo sutartis paneigia šį teiginį.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai. Pareiškėjo įsitikinimu, jam šie leidimo panaikinimo pagrindai pritaikyti nepagrįstai, kadangi pareiškėjas, sudaręs darbo sutartį su darbdaviu, laiku jos kopijos nepateikė Migracijos departamentui. Įstatyme nėra apibrėžtas laikas, per kurį reikia pateikti darbo sutarties kopiją, todėl laikytina, kad sankcija pareiškėjui pritaikyta nepagrįstai. Pareiškėjo nuomone, jo atvejui taikytina Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto 2022 m. birželio 30 d. redakcija, kuri palankesnė pareiškėjui.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas Sprendime įvertino nuo pareiškėjo nepriklausiusias aplinkybes kaip neteisingų duomenų apie save pateikimą, t. y. Migracijos departamentas nusprendė, kad nebuvo pateikti duomenys, jog asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar kad jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo licenciją vežti keleivius, atsakovo vertinta kaip nepakankamos pajamos, pažeidžiančios pareiškėjo buvimo sąlygas Lietuvos Respublikoje. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, jo pastangos nebūti bedarbiu ir gauti pajamas turėjo būti vertinamas kaip atsakingas elgesys. Skundo padavimo momentu pareiškėjas negali pateikti tikslių duomenų apie savo pajamas, kurios bus suskaičiuotos tik teikiant metinę pajamų deklaraciją mokesčių administratoriui.

6. Pareiškėjas tvirtino, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų ir pastebėjo, jog Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nenuosekliai laikėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1291 punkto reikalavimų.

7. Pareiškėjas skunde prašė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Geodomas“, kuriai pareiškėjas, kaip turintis Lietuvoje trūkstamą profesiją, yra reikalingas darbuotojas. Panaikinus pareiškėjo leidimą laikinai gyventi nuketėtų UAB „Geodomas“ interesai, todėl šios bendrovės pozicija byloje yra svarbi.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 4 d. jis priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjas prašyme dėl leidimo išdavimo nurodė, kad ketina dirbti UAB „Geodomas“ pardavimų vadybininku.

10. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas darbo sutarties su bendrove nesudarė, jam nė vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis.

11. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su bendrove nesudarė. Taip pat nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvoje bus darbo užmokestis, gaunamas iš bendrovės (845 Eur). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 22 d. vykdo individualią veiklą. Kadangi darbo sutartis su asmeniu nebuvo sudaryta, užsienietis bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, buvo pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o tai, kad jis neįsidarbino, atitinka imperatyvią leidimo laikinai panaikinimo nuostatą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta). Atsakovas vertino, kad asmuo taip pat neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

12. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas skunde neginčijo, kad UAB „Geodomas“ su juo darbo sutarties nesudarė. Pareiškėjas nesudarydamas darbo sutarties su bendrove neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes bei nesikreipė dėl naujo leidimo gyventi išdavimo (Įstatymo 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju Sodros duomenys buvo pakankami konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje.

13. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo pat leidimo išdavimo momento neatitiko sąlygų, kurios buvo taikomos šiam leidimui gauti, o atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų, privalėjo panaikinti leidimą.

14. Migracijos departamentas tvirtino, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, t. y. atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus, kurio naikinti nėra pagrindo.

II. 15. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1. Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Geodomas“ pardavimų vadybininku, 2023 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760313739, galiojantį nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d.

16.2. Atsakovas priėmė ginčijamą 2024 m. balandžio 4 d. Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Sprendimo motyvuose, be kita ko, nurodyta, kad užsienietis 2024 m. sausio 18 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, UAB „Geodomas“ darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 22 d. vykdo individualią veiką

17. Teismas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, pažymėjo, jog pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu.

18. Vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta sąlyga užsieniečiui turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei šias nuostatas detalizuojančiais teisės aktais, teismas nurodė, jog lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, yra 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Teismas nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur.

19. Teismo vertinimu, bylos duomenys (į bylą buvo pateikta Sodros informacija) patvirtino, jog nuo 2023 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. UAB „Geodomas“ buvo apdraustas vienas naujas darbuotojas (2024 m. vasario 29 d.), duomenų apie pareiškėjo socialinį draudimą pas draudėją UAB „Geodomas“ nebuvo. Teismas nurodė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760313739, galiojantis nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d. (tarpininkaujant UAB „Geodomas“), Sodros duomenimis, minėtas užsienietis nėra įdarbintas ir nuo 2024 m. sausio 22 d. vykdo individualią veiklą.

20. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktos darbo sutarties, teismas nurodė, kad nėra aišku, ar ši sutartis pasirašyta, be to, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių darbo santykius bendrovėje pagrindžiančių kitų rašytinių įrodymų (atlyginimą patvirtinančių dokumentų, išrašų, darbo grafiko ir pan.), kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį Sprendimo priėmimo metu. Teismas nenustatė pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas darbo sutarties su UAB „Geodomas“ nesudarė, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje) ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto (darbo sutartis su asmeniu nesudaryta).

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – bendrovėje gaunamas darbo užmokestis, tačiau Sodros duomenys patvirtino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu UAB „Geodomas“ darbo užmokesčio nemokėjo. Be to, prašyme dėl leidimo išdavimo darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Teismas pripažino, kad pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), atsakovas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

22. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą trimis savarankiškais pagrindais.

23. Apibendrindamas teismas darė išvadą, jog atsakovas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, įvertino visas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir apgrįstą sprendimą. Teismas konstatavo, jog Sprendimas atitiko VAĮ reikalavimus, kadangi jis pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, yra išsamiai motyvuotas.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, susijusius su leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimu, darbo sutarties su UAB „Geodomas“ sudarymu ir Sprendimo nepagrįstumu.

26. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi nebuvo įsigilinta į realias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas faktiškai dirba ir gauna pajamas, bei į pareiškėjo gaunamas pajamas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs apie savo ribotą galimybę teismui pateikti savo pajamas pagrindžiančius įrodymus.

27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pats turėjo patikrinti, ar pareiškėjas dirba ir gauna pajamas iš UAB „Geodomas“, tačiau šios pareigos neatliko, o iš Sodros duomenų nematyti, kokioje darbovietėje skundžiamo sprendimo priėmimo metu dirbo pareiškėjas.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Pakartodamas pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, atsakovas nurodo, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia subjektyvų pirmosios instancijos teismo išvadų vertinimą, tačiau nepateikia šias išvadas paneigiančių įrodymų.

30. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių ar įrodymų neištyrė teismas.

31. Atsakovas preziuomuoja, kad pareiškėjui žinomi Įstatymo reikalavimai, todėl pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje išvengti, tikėtina, neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (turėjo pareigą) kreiptis į atsakovą ir informuoti apie pasikeitusią teisinę padėtį.

32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nei pirmos instancijos teismui nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento ginčijamame sprendime padarytas išvadas, o tik pateikė savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą.

33. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. rugpjūčio 21 d. gautas UAB „Geodomas“ prašymas įtraukti bendrovę į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi teismo sprendimas gali daryti įtaką UAB „Geodomas“ interesams.

34. Bendrovė paaiškina, kad su pareiškėju 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo sudaryta preliminari darbo sutartis, tačiau iki 2023 m. gruodžio mėn. laukta, kol atsilaisvins kvota. UAB „Geodomas“ reikalingai darbuotojo pozicijai pareiškėjas pavėlavo gauti leidimą dirbti Lietuvoje, be to, bendrovė 2023 metų pabaigoje sumažino gamybos apimtis (2024 m. gegužės mėn. gamybos apimtys atkurtos, bendrovė pasirengusi įdarbinti pareiškėją). Pareiškėjas atvyko į Lietuvą ir laukė darbo vietos, nežinodamas teisės aktų ir nepasikonsultavęs su teisininkais, pasirinko laikiną sprendimą – užsidirbti vykdant individualią veiklą. UAB „Geodomas“ pareiškėjui atvykus į Lietuvą surengė papildomus apmokymus, kuriuos pareiškėjas drausmingai lankė, pakilo jo kvalifikacija, t. y. pareiškėjas yra visiškai pasirengęs darbui bendrovėje, kuri turi interesą gauti kvalifikuotą darbuotoją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė UAB „Geodomas“ į bylą, nors pareiškėjas reiškė tokį prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 24S92208, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog atsakovas Sprendime nurodytais pagrindais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o pareiškėjo argumentai, kad jis buvo sudaręs darbo sutartį su bendrove, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi panaikintas netinkamai pritaikius Įstatymo nuostatas, pripažinti nepagrįstais.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nesiaiškino, ar Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas dirbo UAB „Geodomas“ ir gavo darbo užmokestį. Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo sudaręs darbo sutartį su bendrove, o Sodros duomenys apie pareiškėjo darbą ir gaunamas pajamas yra neinformatyvūs.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl UAB „Geodomas“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto procesinio pobūdžio prašymo dėl įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pažymi, kad pareiškėjo skunde suformuluotas analogiško turinio prašymas buvo netenkintas pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi, kuria, be kita ko, buvo priimtas pareiškėjo skundas. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių argumentų dėl bendrovės neįtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad bendrovės neįtraukus į bylą, galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

40. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

41. Pasisakydama dėl UAB „Geodomas“ prašymo įtraukti bendrovę į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Migracijos departamento Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nei ginčijamas Sprendimas, nei pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra susijęs su UAB „Geodomas” teisėmis ir pareigomis, šioje byloje nėra sprendžiami su UAB „Geodomas” teisine atsakomybe susiję klausimai, todėl ši bendrovė pagrįstai neįtraukta į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Bendrovės nurodyti argumentai, kad ji turi interesą įdarbinti pareiškėją, yra pernelyg nutolę nuo ginčo dalyko esmės. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismui pateikto prašymo įtraukti bendrovę į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu netenkina.

42. Byloje nustatyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis (50 str. 1 d. 2 p., 6 p., 35 str. 1 d. 2 p., 5 p.) ir atsižvelgiant į tai, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Sprendime Migracijos departamentas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas, kuriam 2023 m. gruodžio 4 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nesudarė darbo sutarties su UAB „Geodomas“, o nuo 2024 m. sausio 22 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Įstatymo (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

44. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

45. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

46. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024 ir kt.).

47. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. y. kad asmuo ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir pareiškėjui reikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams). Vadovaujantis Sodros duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 20 d. gavęs leidimą laikinai gyventi, 2024 m. sausio 18 d. atvykęs į Lietuvą nebuvo įdarbintas bendrovėje ir joje faktiškai nedirbo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pareiškėjui neįsidarbinus bendrovėje, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

48. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024 ir kt.). Pareiškėjo teiginiai, kad jis visgi buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Geodomas“, yra deklaratyvūs ir neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, t. y. kad pareiškėją ir bendrovę siejo realūs darbo teisiniai santykiai, o objektyviais laikytini byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Geodomas“ (ar kitoje įmonėje) įdarbintas nebuvo ir negavo darbo užmokesčio.

49. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, kad pirmosios instancijos teismas pats nesiaiškino aplinkybių dėl pareiškėjo įdarbinimo ir gaunamų pajamų, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje įpareigojo Sodrą pateikti duomenis apie UAB „Geodomas“ nuo 2023 m. lapkričio 2 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. darbintus darbuotojus bei apie tai, ar Sodrai pranešta apie pareiškėjo su UAB „Geodomas“ 2023 m. rugpjūčio 2 d., kaip buvo teigiama, sudarytą darbo sutartį ir darbo bendrovėje pradžią. Sodra į bylą pirmosios instancijos teismui reikalaujamus duomenis pateikė, o pirmosios instancijos teismas juos vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste (ABTĮ 56 str. 1 ir 7 d.).

50. Byloje taip pat įrodyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (byloje nustatyta, kad atvykęs į Lietuvą pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 22 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą) ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų (pareiškėjas nedirbo bendrovėje, jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis), kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šiais Įstatymo pagrindais. Nors pareiškėjas tvirtina, kad nepagrįstai konstatuota, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis dirbs UAB „Geodomas“ pardavimo vadybininku, jam bus mokamas 845 Eur darbo užmokestis, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti duomenys, t. y. duomenys, patvirtinantys vieną iš Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintųjų leidimo laikinai gyventi išdavimui būtinų sąlygų – darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, neatitiko tikrovės.

51. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčo situacija susiklostė dėl nuo pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą sužinojo, kad bendrovė negalės aprūpinti jo darbu, mokėti darbo užmokesčio ir pan. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą pažeisti esmines sąlygas, taikomas asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

52. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (Įstatymo 40 str. 5 d.).

53. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino Sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus, pareiškėjo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus (ABTĮ 56 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. F. (M. F.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius