2017-01-11 Nr. AB-723-3-61-3-03745-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-7-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-003745-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2; 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. V. su 2016 m. rugsėjo 20 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, prašė S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jam iš pareiškėjo priteisti 0,36 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu S. V. skundą atmetė.

II. Pareiškėjas S. V. paštu 2016 m. lapkričio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį, S. V. 2016 m. gruodžio 8 d. paštu išsiuntė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir šį jo skundą priimti. Prašyme nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą gavo 2016 m. spalio 28 d., o apeliacinį skundą būrio viršininkui padavė 2016 m. lapkričio 21 d. ryte. S. V. nėra žinoma, kodėl antspaudas ant voko buvo uždėtas tik 2016 m. lapkričio 23 d. Kadangi turėjo skrandžio problemų bei aukštą temperatūrą, apeliacinį skundą pareiškėjas padavė tik 2016 m. lapkričio 21 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo bei apeliacinio skundo priėmimo išnagrinėjo atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo šaliai įteiktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).

Nustatyta, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2016 m. spalio 21 d., todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinis skundas dėl šio sprendimo panaikinimo teismui turėjo būti paduotas (paštu išsiųstas) iki 2016 m. lapkričio 21 d. įskaitytinai. Ant voko, kuriame teismui buvo siųstas apeliacinis skundas, esanti žyma patvirtina, kad apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 23 d. (b. l. 50), t. y. pareiškėjui praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apeliaciniam skundui paduoti.

S. V. nurodė, kad apeliacinį skundą institucijai išsiųsti padavė 2016 m. lapkričio 21 d. ryte, tačiau šios aplinkybės jis nepatvirtino jokiais objektyvais duomenimis. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, iš byloje esančio voko spaudo matyti, jog apeliacinis skundas buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 23 d. (b. l. 50). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, S. V. teiginiai dėl skundo pateikimo išsiųsti datos vertintini kritiškai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas (apeliacinio skundo apimtis – šiek tiek daugiau nei trys ranka rašyti lapai, apeliaciniame skunde iš esmės tik nurodytas pareiškėjo nesutikimas su teismo argumentais, pakartojami pirminiame skunde išdėstyti argumentai), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju laiko tarpas nuo 2016 m. spalio 28 d. (skundžiamo teismo sprendimo įteikimo pareiškėjui diena; b. l. 45) iki 2016 m. lapkričio 21 d. (paskutinė apeliacinio skundo pateikimo termino diena) buvo pakankamas apeliaciniam skundui parengti ir išsiųsti. Pareiškėjo teiginiai dėl sveikatos problemų nėra niekuo pagrįsti.

Pažymėtina, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, taip pat ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai teisminės gynybos siekiantį asmenį įpareigoja operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. S. V., būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą (delsė paduoti apeliacinį skundą), todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti S. V. praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas S. V. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo panaikinimo ir jį grąžinti S. V..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė