08805ff2-ccf7-48d9-bf6d-60aa00d0f8f2 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. 2A-15-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13553-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.38; 3.1.1.2.14; 3.1.4.8; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.2.6.12.2; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

B. ir G. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir G. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos bÅ«stui“, R. G., dėl įpareigojimo iÅ¡valyti paÅ¡alines medžiagas iÅ¡ vėdinimo kanalo ir atsakovų A. B. ir G. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams A. B., V. B., R. G., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos bÅ«stui“, dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, taip pat pagal ieÅ¡kovų A.

B. ir G. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos bÅ«stui“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., V. B., R. G., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai A. B. ir V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus A. B. ir G. B. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), ventiliacijos kanalo, iÅ¡einančio iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, į kaminÄ , kamÅ¡tį, susidariusį iÅ¡ statybinių medžiagų, įpareigojant atsakovus informuoti ieÅ¡kovus apie atliekamus darbus prieÅ¡ vienÄ dienÄ ir sudarant galimybę ieÅ¡kovų pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę; jei atsakovai per nustatytÄ terminÄ neįvykdys kamščio paÅ¡alinimo darbų, priteisti iÅ¡ atsakovų 28,96 Eur baudÄ už kiekvienÄ reikalavimo neįvykdymo dienÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovams bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. IeÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovams – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir neįrengta palėpė, esanti (duomenys neskelbtini). Teigia, jog ieÅ¡kovams priklausančiame bute patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5 (tualetas su prausykla ir duÅ¡u), yra ventiliacijos kanalas, kuris neveikia. Teigia, jog iÅ¡ projektuotojo architekto V. B. 2013 m. liepos 26 d. parengtos Daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), architektÅ«rinių tyrimų schemos matyti, kad ventiliacijos kanalas, iÅ¡einantis iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio buto patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, praeina pro butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovams priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Ties atsakovams priklausančiu butu ventiliacijos kanalas, minėtoje schemoje pažymėtas V-1, yra užkimÅ¡tas kažkokia medžiaga. Nurodo, jog Å¡ias aplinkybes patvirtina vėdinimo kanalo V-1 angos 2013 m. liepos 25 d. ir 2014 m. birželio 14 d. vaizdo kamera filmuota medžiaga. Pažymi, kad iÅ¡ 2014 m. birželio 14 d. filmuotos medžiagos matyti, jog 2014 m. birželio 14 d. kanalÄ užkemÅ¡usi medžiaga yra kita nei užfiksuota 2013 m. liepos 25 d. ir užima didesnę kanalo dalį. 2.2. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 18 d.

Patikrinimo aktu Nr. ATP2-331 nustatė, kad neveikiančio vėdinimo kanalo Nr. 1 angoje 5,80 m aukÅ¡tyje kamera atsirėmė į baltos spalvos medžiagÄ , kuri galėjo bÅ«ti įdėta į vėdinimo kanalÄ Nr. 1 tik iÅ¡ buto Nr. 3, todėl buto Nr. 3 savininkai turi paÅ¡alinti iÅ¡ vėdinimo kanalo Å¡iÄ medžiagÄ arba leisti tai atlikti namÄ administruojančiai įmonei UAB „Paslaugos bÅ«stui“. 2.3. IeÅ¡kovai, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ ventiliacijos kanalo neveikimo priežastį, užsakė ekspertizę, kuriÄ atliko UAB „Baltų bÅ«stas“.

Teigia, jog Å¡ios ekspertizės metu nustatyta, kad ventiliacijos kanalas buvo veikiantis, nes ant grotelių nusėdo dulkės, suodžiai ir kitos medžiagos, taip nutinka tik esant veikiančiai ventiliacijai, kai judančiame ore esančios dalelės nusėda ant grotelių, tačiau Å¡iuo metu ventiliacijos kanalas nebeveikia. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad mÅ«rinis ventiliacijos kanalas atsiremia į dirbtinai įrengtÄ kamÅ¡tį, matoma akustinio pakloto, įrengiamo po parketlentėmis, medžiaga, kuri Lietuvoje pradėta naudoti tik XX a. deÅ¡imto deÅ¡imtmečio pradžioje.

Taip pat nustatyta, kad atstumas nuo ventiliacijos angos apačios iki dirbtinai įrengto kamščio yra 494 cm, o tai atitinka kamščio apačios lygį trečiame aukÅ¡te. Mano, jog esant aplinkybėms, kad atsakovai ilgÄ laikÄ geranoriÅ¡kai vengia paÅ¡alinti savo neteisėtais veiksmais padarytÄ pažeidimÄ , jie turi bÅ«ti įpareigoti atlaisvinti vėdinimo kanalÄ V-l, paÅ¡alindami iÅ¡ statybinių medžiagų dirbtinai sudarytÄ kamÅ¡tį.

3. Atsakovai A. B. ir G. B. bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti tokiÄ ventiliacijos Å¡achtų, esančių gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine, naudojimosi tvarkÄ :

1) atsakovams – buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams – paskirti naudotis ventiliacijos šachta, prasidedančia 3 aukšte ir išeinančia iš trečio buto tiesiai į kamino išorę, buto, adresu (duomenys neskelbtini), pastogės patalpų plane pažymėta indeksu 3-3. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2013 m. gruodžio 15 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 13-210 siaurojo kamino kontrolinėje nuotraukoje pažymėta šachta Nr. 1 (ventiliacijos šachtų numeracija nuo viršutinės kamino dalies, skaičiuojant nuo lauko sienos);

2) buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkams (ieÅ¡kovams) ir buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkei (trečiajam asmeniui R. G.) paskirti naudotis VÅ¡Ä® Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2013 m. gruodžio 15 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 13-210 siaurojo kamino kontrolinėje nuotraukoje pažymėta Å¡achta Nr. 2 (ventiliacijos Å¡achtų numeracija nuo virÅ¡utinės kamino dalies, skaičiuojant nuo lauko sienos), prasidedančia ventiliacijos anga Å¡achtos Nr. 1 vietoje, esančia buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje, pirmo aukÅ¡to plane pažymėtoje indeksu 1-5, pereinančia tarpÅ¡achtiniu perėjimu į Å¡achtos Nr. 2, buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, antro aukÅ¡to plane pažymėtos indeksu 2-4, vietÄ .

4. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 4.1. Apie 8 metus atsakovai su gyvenamojo namo bendraturčiais (ir pasikeitusiais pirmo buto savininkais) ventiliacijos Å¡achtomis naudojosi pagal nuo namo pastatymo (1936 m.) buvusiÄ jų funkcinę paskirtį, konstrukcinį pritaikomumÄ butams ir faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ tvarkÄ : atsakovai naudojosi autentiÅ¡ka Å¡iam butui pritaikyta (pirma nuo lango / namo lauko sienos, pažymėta kadastriniuose brėžiniuose kaip 3-iame aukÅ¡te atsirandančia ventiliacijos Å¡achta) ir iÅ¡einančia iÅ¡ trečio buto tiesiai į kamino iÅ¡orę Å¡achta, skirta kokybiÅ¡kai ventiliuoti tik arčiausiai esančiÄ patalpÄ , o pirmo ir antro butų savininkai naudojosi viena (antra nuo lango / namo lauko sienos, pažymėta kadastriniuose brėžiniuose kaip bendra pirmo ir antro butų ventiliacine Å¡achta) Å¡achta, skirta Å¡ių aukÅ¡tų tos pačios paskirties – vonios ir tualeto patalpoms vėdinti.

Teigia, jog, nuo 2013 m. kovo 1 d. ieškovams tapus gyvenamojo namo bendraturčiais, jie pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus dėl naudojimosi ventiliacijos šachtomis tvarkos pakeitimo ir pareiškė, kad neleis atsakovams naudotis virtuvei vėdinti skirta ventiliacijos šachta. Dėl to pradėjo kilti ginčų ir nesutarimų. 4.2. Pirmas ir antras butai savo tualetui vėdinti visada naudojosi techniškai jiems pritaikyta viena bendra (kamino viršuje vidurine) antra nuo lango / namo lauko sienos ventiliacijos šachta.

Tarp Å¡io kamino ventiliacijos Å¡achtų nuo pirmo buto ventiliacijos angos iki antro buto lubų perdangos yra autentiÅ¡kas tarpÅ¡achtinis perėjimas, kurį reikia iÅ¡sivalyti ar atsikimÅ¡ti. Nurodo, kad ventiliacijos Å¡achtÄ Nr. 2 pirmame pastato aukÅ¡te įmanoma buvo atverti tik Å¡achtos Nr. 1 vietoje, nes per Å¡achtos Nr. 2 vietÄ pirmame aukÅ¡te eina autentiÅ¡ka iÅ¡tisinė konstrukcinė sija (Ä®vertinimo ir iÅ¡vadų 2 priedas, 11.3, 11.4 priedai, 6.9.3 p.). Teigia, jog vietoje to, kad iÅ¡sivalytų Å¡achtÄ , kuria pagal konstrukcinį pritaikomumÄ nuo namo pastatymo naudojosi pirmo ir antro buto savininkai, atsakovams pradėjo kelti nepagrįstus reikalavimus (dėl autentiÅ¡kos, pagal namo konstrukcijÄ trečiam butui pritaikytos Å¡achtos iÅ¡valymo), kuriuos vykdant dėl intervencijos į autentiÅ¡kÄ Å¡achtos konstrukcijÄ dar daugiau stabilumÄ prarastų namo stogo konstrukcijos, atsirastų papildomų įtrÅ«kimų ir deformacinių siÅ«lių namo sienų plokÅ¡tumose. 4.3. 2001 m. buvusiems 3-io buto savininkams virtuvėje įrengiant dujinį katilÄ , degimo produktams paÅ¡alinti ir patalpoms vėdinti buvo panaudoti esami kanalai, tai patvirtina byloje pateiktas ir teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas vidaus dujotiekio rekonstrukcijos, keičiant dujinį katilÄ , projektas (Ä®vertinimo ir iÅ¡vadų 6.8 punktas, 11.1–11.7 priedai, 6.9.4 punktas, VIII. 2 punktas).

Atkreipė dėmesį ir į nuo 1962 iki 2011 m. kovo 1 d. buvusios 1-o buto savininkės S. D. 2014 m. vasario 14 d. raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , kad, 2001 metais (duomenys neskelbtini) namo 3 buto virtuvėje sumontavus dujinį katilÄ , 1-o buto WC patalpose ventiliacijos trauka nepradingo ir gerai veikė daug metų po katilo sumontavimo 3-iame bute.

5. Nagrinėjama byla Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo sujungta su civiline byla Nr. e2-16767-1032/2017 pagal ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo. Šiuo ieškiniu prašoma priteisti iš UAB „Paslaugos būstui“ 12 168,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6. IeÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 6.1. IeÅ¡kovų iniciatyva 2013 m. liepos 26 d. atlikta ieÅ¡kovų ventiliacijos kamino Å¡achtų apžiÅ«ra, kurios metu nustatyta, kad kamino konstrukcija yra specifinė, apeinanti autentiÅ¡kÄ iÅ¡tisinį stogo konstrukcijos elementÄ â€“ medinį balkį metalo korpuse. Nurodė, kad atsakovė 2014 m. birželio 9 d. informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, kad bus atliekamas minėto namo ventiliacijos kanalų valymas.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai 2014 m. birželio 10 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, kad trečio buto ventiliacijos kanalai yra Å¡varÅ«s ir kad jokių valymo paslaugų nepageidauja. 6.2. 2014 m. birželio 12 d. atsakovės darbuotojai nepaisydami gyventojų nesutikimo vykdyti intervencijÄ Ä¯ kamino konstrukcijas, bÅ«dami ant namo stogo, per namo mažojo kamino ventiliacijos angÄ , daužydami metaliniu strypu ventiliacijos kanalÄ , suniokojo autentiÅ¡kÄ medinę stogo konstrukcijÄ (mazgÄ ) ir suniokojo pačiÄ kamino konstrukcijÄ , tokiÄ veikÄ Ä¯vardydami „šachtos valymu“.

Teigia, kad iÅ¡judinus stogo laikančiosios konstrukcijos dalį buvo padaryta žala ieÅ¡kovų butui. Nurodo, kad UAB „Klaipėdos miestprojektas“ parengė sugadinto turto atkÅ«rimo sÄ matÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovų turtui yra padaryta 12 168,97 Eur žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovų A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir G. B. dėl įpareigojimo iÅ¡valyti iÅ¡ vėdinimo kanalo paÅ¡alines medžiagas tenkino;

įpareigojo atsakovus A. B. ir G. B. per 14 (keturiolika) dienų nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), siaurajame kamine esančiame vėdinimo kanale, į kurį atsiveria buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, vėdinimo anga, kliÅ«tį (užtvarÄ ), esančiÄ minėto namo trečiojo aukÅ¡to lygyje, įpareigojo atsakovus A. B. ir G. B. informuoti ieÅ¡kovus A. B. ir V. B. apie atliekamus darbus prieÅ¡ vienÄ dienÄ ir sudaryti galimybę ieÅ¡kovų A.

B. ir V. B. pasitelktam ekspertui tikrinti atliekamų darbų kokybę; jei atsakovai A. B. ir G. B. per nustatytÄ terminÄ neįvykdys Å¡io sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų kliÅ«ties (užtvaros) paÅ¡alinimo darbų, nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovų 28,96 Eur baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo neįvykdymo dienÄ ieÅ¡kovų A. B. ir V. B. naudai; atsakovų A. B. ir G. B. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams A. B., V. B., R. G. dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo atmetė; 2019 m. sausio 11 d. teismui pateiktos 2019 m. sausio 10 d. taikos sutarties, sudarytos tarp atsakovų A.

B. ir G. B. bei trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) R. G. įgaliotos atstovės S. D., netenkino.

8. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 8.1. Nurodė, kad teismui paskiriant ekspertizę buvo užduotas klausimas dėl aptariamos kliūties, esančios vėdinimo kanale V1. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertizė be konstrukcijų ardymo ir medžiagų ištyrimo laboratorijoje neturi galimybės nustatyti, kokiomis medžiagomis užkimštas vėdinimo kanalas V1. Pažymėjo, kad būtent atsakovai A. B. ir G. B. 2016 m. spalio 28 d. atsisakė sudaryti galimybes ekspertui ardyti kamino konstrukcijas ir paimti medžiagas ištirti laboratorijoje, atsakovų atsisakymas buvo motyvuojamas darbų galimu nesaugumu namo konstrukcijoms.

Kartu pabrėžė, kad, kaip matyti iÅ¡ M. K. atliktos 2018 m. rugpjūčio 30 d. statinio dalinės ekspertizės akto, atliekant Å¡iÄ ekspertizę, 2018 m. birželio 27 d. deimantiniu disku buvo vertikaliai įpjauta į vėdinimo kanalus V1 ir V2, naudotas pneumatinis elektrinis kaltas, kaip teigiama, tvirtai suriÅ¡tų Å¡lako ir plytų nuolaužų užpildui Å¡alinti. Nustatė, kad atsakovai A. B. ir G. B. Å¡iems darbams 2018 m. birželio 22 d. davė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ . Darė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į tai, jog po UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktos teismo paskirtos ekspertizės atsakovai davė sutikimÄ didesnio masto darbams vėdinimo kanaluose atlikti, jų atsisakymas sudaryti galimybes ekspertui ardyti kamino konstrukcijas ir paimti medžiagas iÅ¡tirti laboratorijoje neturėjo objektyvių priežasčių.

Konstatavo, kad teismo ekspertizės metu negalima buvo nustatyti bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos aplinkybės bÅ«tent dėl atsakovų nebendradarbiavimo (CPK 8 straipsnis), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų atsisakymas leisti atlikti ekspertizei bÅ«tinus veiksmus buvo nepagrįstas ir dėl to neiÅ¡siaiÅ¡kintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės aiÅ¡kintinos kitos Å¡alies naudai. 8.2. Nurodė, kad kaip liudytojas apklaustas T. B., anksčiau gyvenęs bute, adresu (duomenys neskelbtini), davė parodymus, kad iki maždaug 2000 metų vėdinimas Å¡io buto vonios ir tualeto patalpoje buvo.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. ATP2-331 konstatuota, kad bute Nr. 1 endoskopine kamera buvo apžiÅ«rėtas vėdinimo kanalas V1 ir 5,80 m aukÅ¡tyje kamera atsirėmė į baltos spalvos medžiagÄ , kuri į vėdinimo kanalÄ galėjo bÅ«ti įdėta tik iÅ¡ buto, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad teismui pateiktame UAB „Baltų bÅ«stas“ suraÅ¡ytame 2014 m. rugsėjo mėn. Statinio dalinės ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje Å¡io buto patalpoje 1-5 (tualetas su prausykla ir duÅ¡u) yra rodomas ventiliacijos kanalas; butui, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje Å¡is ventiliacijos kanalas nerodomas; pagal endoskopinės kameros nuotraukas matyti, kad mÅ«rinis ventiliacijos kanalas atsiremia į dirbtinai įrengtÄ kamÅ¡tį, kuriame matoma akustinio pakloto, įrengiamo po parketlentėmis, medžiaga;

Å¡i medžiaga Lietuvoje buvo pradėta naudoti tik XX amžiaus deÅ¡imto deÅ¡imtmečio pabaigoje; kamÅ¡tis nėra autentiÅ¡kas. Aptariamame akte konstatuota ir tai, kad V1 kanalas buvo veikiantis. Teigiama, jog, kaip teismo posėdyje paaiÅ¡kino šį aktÄ surašęs R. M., ventiliacijos angos grotelės buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje 1-5 buvo apdulkėjusios, taigi vėdinimo kanalas buvo veikiantis. 8.3. Teismas, įvertinęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. rugpjūčio mėn. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, kuris yra patvirtintas projektuotojos, turinį, darė iÅ¡vadÄ , kad, tik įgyvendinant šį projektÄ atsakovų bute dujinį katilÄ prijungus prie kanalo V3, virtuvės vėdinimÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo numatyta perkelti į ginčo kanalÄ V1. 8.4.

Nurodė, kad teismo ekspertizės metu suraÅ¡yto UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės akto Nr. 17-08/01 iÅ¡vadoje, atsakant į 6 klausimÄ , konstatuota, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projekte nebuvo atsižvelgta į buto, adresu (duomenys neskelbtini), natÅ«raliÄ ventiliacijÄ panaudojant siaurojo kamino kanalus, o buto, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.8 punkto reikalavimų, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi bÅ«ti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos.

Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų buto virtuvės ventiliacija buvo atverta į ginčo vėdinimo kanalÄ V1, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes tuo metu ji buvo tikėtinai naudojama buto, adresu (duomenys neskelbtini), 1-5 patalpai vėdinti. 8.5. Nesutiko su atsakovų pozicija, kad 2018 m. birželio 27 d. buvo atlikti tik užsikimÅ¡usio tarpÅ¡achtinio perėjimo valymo darbai. Teigia, jog Å¡iais UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ atliktais darbais tarp ginčo vėdinimo kanalų V1 ir V2 buvo naujai suformuotas perėjimas.

Konstatavo, kad 2018 m. birželio 27 d. atlikti darbai neturint bendraturčių (ieÅ¡kovų) sutikimo ir nedalyvaujant bendrojo naudojimo objektų valdytojui – bendrojo naudojimo objektų administratorei UAB „Paslaugos bÅ«stui“ – bendrojo naudojimo objekte atlikti neteisėtai. Nurodė, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad tokie trečiojo asmens (atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) veiksmai negali bÅ«ti teisinis pagrindas tam, kad atsakovams atsirastų teisė naudotis ginčo kanalu V1.

Lygiai taip pat Å¡ie neteisėti veiksmai negali bÅ«ti teisiniu pagrindu ginčo kanalÄ V2 priskirti naudotis butams, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 8.6. Konstatavo, jog atsakovų praÅ¡oma nustatyti naudojimosi vėdinimo kanalais tvarka negali bÅ«ti tvirtinama, nes ja pažeidžiama ieÅ¡kovų teisė naudotis vėdinimo kanalu V1, o praÅ¡oma nustatyti naudojimosi vėdinimosi kanalu V2 tvarka kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, atveriant naujÄ tarpÅ¡achtinį perėjimÄ tarp vėdinimo kanalų V1 ir V2.

Remdamasis Å¡iais argumentais, teismas atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. 8.7. Nurodė, kad teismui nėra pateikta duomenų, kad atstovė, pasiraÅ¡iusi taikos sutartį, atitiktų įstatymuose iÅ¡vardytus ar kitus CPK 56 straipsnyje nurodytus kriterijus, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad S. D. nėra įgaliota atstovauti trečiajam asmeniui (atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) R. G. civiliniame procese užbaigiant bylÄ (jos dalį) taikos sutartimi. Taip pat pažymėjo, jog įvertinus taikos sutarties turinį matyti, kad Å¡ios sutarties 2 punktu numatoma, kad ieÅ¡kovams A.

B. ir V. B. suteikiama teisė naudotis vėdinimo kanalu V2. Nurodė, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl laikė, kad toks susitarimas tarp dviejų bendraturčių, sukuriantis teises šios taikos sutarties nesudariusiam bendraturčiui, teismo vertinimu, prieštarauja CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoms. 8.8. Nurodė, kad UAB „Paslaugos būstui“, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareiga užtikrinti, kad būtų pašalinta vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esanti užtvara (kliūtis), trukdanti buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos 1-5 vėdinimui, kilo dėl A.

B. ir G. B. neteisėtų veiksmų. 8.9. Nurodė, kad papildomame R. U. 2018 m. spalio 29 d. ekspertizės akte, atsakant į 1, 2 klausimus, nurodoma, kad defektai – trÅ«kiai metalinės sijos ir pertvaros jungtyje, kamino sienoje gali bÅ«ti tiesiogiai susiję su iÅ¡judintu stogo laikančiosios konstrukcijos mazgu siaurojo kamino vėdinimo kanale V1. Å iame kontekste teismas pažymi, kad, įvertinus UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atstovo paaiÅ¡kinimus, 2014 m. birželio 12 d. atlikti vėdinimo kanalo valymo darbai siaurajame kamine siauru metaliniu strypu bandant paÅ¡alinti užtvarÄ (kliÅ«tį), esančiÄ vėdinimo kanale V1, nesant kitų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog bÅ«tent jų metu galėjo bÅ«ti iÅ¡judinta stogo konstrukcija siaurajame kamine. 8.10.

Nurodė, kad teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas A. S. patvirtino, jog ekspertizės atlikimo metu jokios esminės grėsmės gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės objektu buvusiems bendrojo naudojimo objektams nenustatė.

9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomu sprendimu buvo papildytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 12 d. sprendimas ir atsakovei pridėtoje byloje UAB „Paslaugos būstui“ iš ieškovų pridėtoje byloje A. B. ir G. B. priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Pagrindiniai papildomo sprendimo motyvai: 10.1. Teismas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d., 2016 m. spalio 28 d., 2017 m. gegužės 9 d., 2017 m. liepos 13 d. teismui buvo pateikti praÅ¡ymai priteisti atsakovei 1 800 Eur (600 Eur + 640 Eur + 360 Eur + 200 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ ir tai patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos teismo sprendimu nebuvo paskirstytos ir priteistinos UAB „Paslaugos bÅ«stui“ iÅ¡ A. B. ir G. B.. 10.2.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-994-538/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 30 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Teigia, jog Å¡ia nutartimi bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos dėl atskirojo skundo nagrinėjimo, skirstomos nebuvo. Pažymėjo, kad iÅ¡ bylos Nr. 2S-994-538/2018 medžiagos matyti, kad atskirÄ jį skundÄ dėl minėtos nutarties buvo pateikę A. B. ir G. B., o UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atsiliepimu su Å¡iuo skundu nesutiko.

AtskirÄ jį skundÄ atmetus, UAB „Paslaugos bÅ«stui“ priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (civilinės bylos Nr. 2S-994-538/2018 l. 57). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovai A. B. ir G. B. (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų A. B. ir V. B. ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, o atsakovų A. B. ir G. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ UAB „Paslaugos bÅ«stui“ patenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

12. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 12.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teismo pareigÄ visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingÄ mažajame arba siaurajame kamine esančių ventiliacijos Å¡achtų kiekį (klaidingai nurodydamas, jog ventiliacijos Å¡achtų yra ne 2, o 3).

Darė iÅ¡vadÄ , kad buvo klaidingai nustatytas jų tarnavimas atskiroms butų patalpoms. Mano, jog esmė yra ta, kad butų yra trys, o ventiliacijos Å¡achtų tik 2, todėl teismas privalėjo aiÅ¡kintis aplinkybes, kaip tos dvi Å¡achtos gali ventiliuoti trijų butų patalpas. 12.2. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė įrodymų (ekspertizės ir papildomos ekspertizės iÅ¡vadų) konkurencijos klausimÄ , nepagristai prioritetÄ ir didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikdamas pirminės ekspertizės iÅ¡vadoms (CPK 218 straipsnis), kurios yra paneigtos papildoma ekspertize.

Nurodė, kad pirminės ekspertizės, kuria, apeliantų vertinimu, nepagrįstai rėmėsi teismas, metu visiÅ¡kai nebuvo iÅ¡tirta mažojo kamino Å¡achta V3, todėl teigia, kad visos ekspertizės iÅ¡vados padarytos klaidingai laikant, kad V3 yra neva ventiliacijos Å¡achta, ir neteisingai priskiriant Å¡iÄ Å¡achtÄ butams kaip ventiliacijos (neatsižvelgiant į kadastro bylÄ medžiagÄ ). Pažymėjo, kad teismo papildomai paskirtos ekspertizės, kuriÄ 2018 m. spalio 29 d. atliko ekspertė R. U., metu buvo papildomai tiriamos mažojo kamino Å¡achtos.

Teigia, jog ekspertė nustatė, kad mažasis kaminas turi ne tris, o dvi ventiliacijos Å¡achtas V1 ir V2 ir turi vienÄ dÅ«mtraukio Å¡achtÄ V3 (5 iÅ¡vada). Ekspertė taip pat nustatė, kad ventiliacijos Å¡achta V1 yra skirta ventiliuoti buto Nr. 3 virtuvės patalpÄ , o ventiliacijos Å¡achta V2 yra skirta ventiliuoti bendrai butų Nr. 1 ir Nr. 2 vonios ir tualeto patalpas (7 iÅ¡vada). 12.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iurkščiai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis), todėl tinkamai nenustatė vėdinimo kanale V1 trečio aukÅ¡to lygyje esančios kliÅ«ties prigimties, todėl teismas neatskleidė bylos esmės, nes daugumos specialistų iÅ¡vados ir nekilnojamojo turto inventorinės bylos medžiaga įrodo, kad tai ne jokia kliÅ«tis, o ventiliacijos Å¡achtos V1 dugnas, kuris atskiria skirtingos paskirties patalpų ventiliacijos srautus, kaip numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. D1-289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8.4 punkte. Teigia, jog teismas ignoravo raÅ¡ytiniais įrodymais (ekspertų, specialistų iÅ¡vadomis) nustatytÄ ir patvirtintÄ esminę faktinę aplinkybę, kad Å¡i tariama kliÅ«tis – tai ne koks dirbtinis kamÅ¡tis, o vėdinimo kanalo V1 dugnas – statinio konstrukcija suformuota namo statybos laikotarpiu, todėl negali ir neturi bÅ«ti paÅ¡alintas. 12.4. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neatsižvelgdamas į tai, kad CK 4.85 straipsnis įtvirtina iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, t. y. kad bendraturčių susitarimÄ sudaro ne absoliučiai visi daugiabučio namo bendraturčiai, o jų dauguma.

Todėl mano, kad teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai bendraturčių daugumos susitarimÄ dėl remonto darbų bei taikos sutartį laikė prieÅ¡taraujančiais CK 4.75 straipsniui. Atsižvelgdami į tai, darė iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai suvaržė bendraturčių materialiÄ sias subjektines teises, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, nepagrįstai neleisdamas jiems bendraturčių daugumos susitarimu nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektų tvarkÄ . 12.5.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebuvo galima tvirtinti Å¡alių pateiktos taikos sutarties, nepagrįstai suvaržė Å¡alių, kaip bendraturčių, teisę iÅ¡spręsti teisminį ginÄÄ baigiant jį taikos sutartimi. Mano, jog nepagrįsta teismo pozicija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ir paneigia taikos sutarties instituto esmę ir paskirtį, verčia Å¡alis bylinėtis toliau, o tai prieÅ¡tarauja kuo greitesnės teisinės taikos tarp Å¡alių atkÅ«rimo, protingumo bei teisingumo principams. 12.6.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, trečiÄ kartÄ nagrinėdamas klausimÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, visiÅ¡kai nepagrįstai neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodymus ir Å¡io teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, todėl priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ , iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ sprendimÄ , kuris aukÅ¡tesniojo teismo ne kartÄ jau buvo panaikintas. Teigia, jog atsakovų atstovo raÅ¡ytinėje baigiamojoje kalboje yra nurodyti visi akcentai ir bylos nagrinėjimo metu atskleistos esminės ginčui aplinkybės, tačiau mano, kad teismas tai tiesiog ignoravo.

Pažymėjo, kad teisėjai buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, nes beveik porÄ metų buvo leidžiama atstovauti administratoriui neįgaliotam asmeniui, ir nors nuÅ¡alinimas nebuvo tenkintas, tačiau teisėja akivaizdžiai toliau tendencingai ir Å¡aliÅ¡kai nagrinėjo bylÄ , ignoravo specialistų N. Ž., V. L. ir kt. atsakovų pasiteiktų specialistų iÅ¡vadas, kurias įpareigojo įvertinti Klaipėdos apygardos teismas. Mano, kad teismas pažeidė atsakovų teisę į pakartotinę ekspertizę, primygtinai reikalaudamas, kad atsakovai savo praÅ¡ymÄ performuluotų praÅ¡ydami tik papildomos ekspertizės. Nurodė, kad teismas sprendimÄ grindė atsakydamas į esminius bylos klausimus tik savo prielaidomis, kai klausimai yra techninio pobÅ«džio ir nepriskirti teismo kompetencijai, o bÅ«tent teismas nusprendė įpareigoti paÅ¡alinti kliÅ«tį iÅ¡ kamino – V1 Å¡achtos dugno (faktiÅ¡kai iÅ¡griauti kamino konstrukcijÄ ), nors nė vienam specialistui neuždavė klausimo, ar galima tai padaryti apskritai ir kaip tai reikėtų padaryti.

Atkreipė dėmesį, kad N. Ž. ne vienoje savo iÅ¡vadoje ir kiti specialistai aiÅ¡kiai nurodė, kad Å¡achtos V1 dugnas yra autentiÅ¡kas ir jo griauti negalima. Darė iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimas griauti kamino konstrukcijÄ , kai joje įvesta stogÄ laikanti konstrukcija, yra ne tik neteisėtas, bet ir tokio sprendimo vykdymas sukeltų pavojų ne tik pastato stabilumui, bet ir žmonių gyvybei. Mano, kad teismas Å¡ias aplinkybes turėjo aiÅ¡kintis pasitelkęs specialistÄ , o ne savarankiÅ¡kai, todėl, apeliantų vertinimu, toks teismo sprendimas, kuriam priimti reikalingos specialios žinios, kuriomis teismas nedisponuoja, yra akivaizdžiai neteisėtas ir negali bÅ«ti paliktas galioti.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

14. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 14.1. Nurodė, kad teismas sprendime iÅ¡samiai argumentavo, kodėl vadovaujasi bÅ«tent UAB „Vakarų regiono statybų konsultacijos biuras“ suraÅ¡ytu 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 17-08/01, t. y. kad jame konstatuotos aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais. Teigia, jog minėtame ekspertizės akte konstatuotas aplinkybes patvirtina liudytojo T. B. parodymai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 18 d.

Patikrinimo aktas Nr. ATP2-331, UAB „Baltų būstas“ 2014 m. rugsėjo mėn. surašytas Statinio dalinės ekspertizės aktas, R. M. paaiškinimai, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2001 m. rugpjūčio mėn. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projekto aiškinamasis raštas. Mano, jog visi šie įrodymai patvirtina minėtame ekspertizės akte konstatuotas išvadas, kad ieškovams priklausančio buto Nr. 1 vėdinimo kanalas buvo veikiantis, o vėliau užkimštas medžiaga. 14.2. Nurodė, kad ekspertė R.

U. papildomÄ ekspertizę atliko po to, kai atsakovai 2018 m. birželio 27 d. atliko kanalų V1 ir V2 sujungimo darbus, kurie buvo atlikti savavaliÅ¡kai, neinformavus nei ieÅ¡kovų, nei trečiojo asmens – daugiabutį namÄ administruojančios UAB „Paslaugos bÅ«stui“, nei teismo, siekiant panaikinti atsakovams nepalankius įrodymus ir padaryti tarpÅ¡achtinį praėjimÄ . Teigia, jog yra akivaizdu, kad R. U. ekspertizė buvo atlikta atsakovams atlikus savavaliÅ¡kos statybos darbus, todėl ji negalėjo nustatyti faktinės padėties, buvusios iki 2018 m. birželio 27 d., tai konstatavo ir teismas.

Atkreipė dėmesį, kad ekspertei buvo žinoma apie 2018 m. birželio 27 d. atliktus statybos darbus, tačiau ji į tai neatsižvelgė ir nieko nepasisakė. Mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad ekspertė buvo paskirta atsakovų praÅ¡ymu, taip pat įvertinus pateikiamus argumentus dėl ekspertės suraÅ¡yto ekspertizės akto ydingumo, akivaizdu, kad ekspertė buvo Å¡aliÅ¡ka ir aplinkybes konstatavo iÅ¡imtinai atsakovų naudai. 14.3. Nurodė, kad atsakovų pateiktas ekspertizės aktas Nr. 13-210 buvo parengtas atsakovų užsakymu, nesudarius Å¡alims galimybės dalyvauti atliekant tyrimÄ , pateikti klausimus, nesusipažinus su bylos medžiaga ir surinktais įrodymais. 14.4.

Nurodė, kad ekspertizės akto Nr. 13-210 teiginys, jog ieÅ¡kovei priklausantis butas Nr. 1 ir kitas butas Nr. 2 naudojasi viena ventiliacijos Å¡achta, kuri turi autentiÅ¡kÄ tarpÅ¡achtinį perėjimÄ , nepagrįstas jokiomis nuotraukomis, tyrimais, schemomis, tiesiog paraÅ¡ytas kaip teiginys. Teigia, jog kartu vienoje ekspertizės akto Nr. 13-210 vietoje nurodoma, kad ventiliacijos Å¡achta yra vientisa, kitoje vietoje jau teigiama, kad turi bÅ«ti perėjimas tarp perdangų. Mano, kad visos ekspertizės akte Nr. 13-210 pateiktos iÅ¡vados yra paneigtos statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. 14-21E, pateikiant nuorodas į teisės aktus ir iÅ¡samius argumentus dėl ekspertizės akto Nr. 13-210 iÅ¡vadų klaidingumo. 14.5.

IeÅ¡kovų vertinimu, visiÅ¡kai nesuprantamas apeliacinio skundo argumentas, kad patys ieÅ¡kovai į ventiliacijos angÄ Ä¯kiÅ¡o baltÄ medžiagÄ . Teigia, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų konfliktinė situacija ir kilo bÅ«tent dėl vėdinimo kanalo užkimÅ¡imo kažkokia medžiaga. Nurodo, kad iki tol tarp Å¡alių nebuvo jokio ginčo ar konflikto, todėl nesuprantama, kokiu tikslu ieÅ¡kovai patys užkimÅ¡tų vėdinimo angÄ , tokiu bÅ«du sudarydami sau nepatogumų, ir inicijuotų itin brangų ir ilgai trunkantį teisminį ginÄÄ .

Pažymėjo, kad kanalas užkimÅ¡tas 3 aukÅ¡te – į jį patekti tokiame aukÅ¡tyje galima tik iÅ¡ atsakovų buto, o Å¡ias aplinkybes patvirtino ir teismo ekspertas A. S., apklaustas teismo posėdžio metu. 14.6. Nurodė, kad teismas sprendimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo galimumo motyvavo UAB „Vakarų regiono statybų konsultacijos biuras“ (ekspertas A. S.) 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės aktu Nr. 17-08/01, kuriame ekspertas nurodė, kad ventiliacijos kanalas V1 skirtas butui Nr. 1 vėdinti.

Teigia, jog kito vėdinimo kanalo butas Nr. 1 neturi ir negali naudoti. Kadangi atsakovai turi galimybes naudotis V1 ir V3 kanalu (Teismo ekspertizės akto 11 klausimas), todėl mano, kad visiškai nepagrįstas reikalavimas nustatyti, jog tik atsakovai turi teisę naudotis ventiliacijos kanalu V1. 14.7. Nurodė, kad CK 4.83 straipsnio 1 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

Mano, jog vėdinimo kanalas V1 skirtas ieÅ¡kovams priklausančio buto ventiliacijai, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma patvirtinti taikos sutartimi pažeidžiama Å¡i teisės norma. Kadangi tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų buvo kilęs ginčas dėl ventiliacijos kanalo V1 naudojimo, darė iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo R. G. negalėjo susitarti su atsakovais dėl Å¡io kanalo naudojimosi tvarkos nustatymo nei balsų dauguma, nei atskiru susitarimu. 14.8. IeÅ¡kovų nuomone, teismas pagrįstai atmetė atsakovų reikalavimÄ UAB „Paslaugos bÅ«stui“ dėl žalos atlyginimo, nes atsakovai neįrodė nė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io.

Teigia, jog atsakovai neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus – įstatymo ar sutarties nustatytas pareigas pažeidė UAB „Paslaugos bÅ«stui“. Atkreipė dėmesį, kad byloje esantys įrodymai (A. S. ekspertizės fotonuotraukos Nr. 29, 31, 36, UAB „Paslaugos bÅ«stui“ pridėti dokumentai) patvirtina, kad atsakovai atlikdami remontÄ pažeidė laikančiÄ sias konstrukcijas, nupjaudami tam tikras jų dalis. Mano, kad pažeidus laikančiÄ sias konstrukcijas atsirado įtrÅ«kių sienose, kurie negalėjo atsirasti su metaliniu strypeliu bandant pravalyti ventiliacijos kanalÄ .

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Paslaugos bÅ«stui“ praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 16.1. Nurodė, kad pirmosios teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad 1-ojo buto sanitarinis mazgas visÄ laikÄ buvo ventiliuojamas pro V1 kanalÄ , nes kitų galimybių ventiliuoti patalpÄ nebuvo, nes kanalas V2 buvo užbetonuotas statybos metu. Teigia, jog aplinkybes, kad iki to laiko, kai butÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovai B., 1-ojo buto sanitarinio mazgo patalpose ventiliacija buvo, patvirtino ir anksčiau minėtame bute gyvenę asmenys – liudytojas T. B. bei buvusi buto savininkė S. D. (gyveno bute 1962–2011m.). 16.2.

Nurodė, kad UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis centras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo ekspertizės akte konstatavo, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projekte nebuvo atsižvelgta į (duomenys neskelbtini) namo 1 buto natÅ«raliÄ ventiliacijÄ panaudojant siaurojo kamino kanalus, o buto (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projektas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.8 punkto reikalavimų, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi bÅ«ti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos (atsakymas į 6 klausimÄ ).

Teigia, jog po atsakovų dujinio katilo perkėlimo iÅ¡ vonios į virtuvę ir jo prijungimo prie V3 kanalo 2001 m. atsakovų virtuvės ventiliacijos atvėrimas į ginčo vėdinimo kanalÄ V1 atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi tuo metu vėdinimo kanalas V1 buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) namo 1-ojo buto sanitarinio mazgo patalpai vėdinti. 16.3. Nurodė, kad iki 2018 m. birželio 27 d. savavaliÅ¡kai atliktų neteisėtų ventiliacijos kanalo ardymo darbų jokio tarpÅ¡achtinio perėjimo, apie kurį teigia B., ir jokių angų nebuvo matyti.

Teigia, jog Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje ieÅ¡kovų pateiktas 2015 m. spalio 28 d. UAB „Ventiliacinių sistemų valymas“ ventiliacijos ortakių apžiÅ«ros aktas Nr. 28-10 ir 2019 m. sausio 11 d. posėdyje paaiÅ¡kinimus davęs ekspertas A. S.. Pažymėjo, kad tame pačiame posėdyje ekspertas patvirtino, jog atliekant ekspertizę jokio ventiliacijos kanalų konstrukcijų iÅ¡daužymo nenustatyta, tačiau jau po ekspertizės atlikimo 2018 m. birželio 27 d., atliekant bute (duomenys neskelbtini) 2 neteisėtus darbus, buvo iÅ¡griauta nemaža dalis ventiliacijos kanalų V1 ir V2, siekiant neteisėtai padaryti perėjimÄ tarp minėtų ventiliacijos Å¡achtų.

Teigia, jog Å¡ie darbai buvo atlikti ne be atsakovų žinios. 16.4. Nurodė, jog tai, kad buto (duomenys neskelbtini) san. mazgo patalpoje esantis vėdinimo kanalas neveikia dėl Å¡io kanalo užkimÅ¡imo ties 3-iuoju butu, priklausančiu ieÅ¡kovams A. B. ir G. B., nustatė 2013 m. gegužės 29 d. atliktos apžiÅ«ros metu trečiasis asmuo ir (duomenys neskelbtini) namo vėdinimo kanalų apžiÅ«rÄ keletÄ kartų atlikę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiÅ«ros skyriaus statinių priežiÅ«ros poskyrio darbuotojai, buvo suraÅ¡yti patikrinimo aktai: 2013 m. spalio 18 d.

Nr. ATP2-331 ir 2013 m. gruodžio 11 d. Nr. ATP2-417, kuriuose kaip galimÄ pažeidimÄ atlikę subjektai nurodomi taip pat buto (duomenys neskelbtini) savininkai, Å¡ių aktų atsakovai nenuginčijo, todėl mano, jog pateikti įrodymai laikytini patikimais ir pagrįstais. 16.5. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertizę atliko 2016 m. birželio–2017m. rugpjūčio mėnesiais, t. y. tuo laikotarpiu, kol dar nebuvo 2018 m. birželio 27 d.

įvykdyti savavališki ventiliacijos kanalo V1 statybos (griovimo) darbai, o ekspertės R. U. papildoma ekspertizė atlikta 2018 m. spalio 29 d., t. y. jau po minėtų 2018 m. birželio 27 d. bute (duomenys neskelbtini) savavališkai atliktų ventiliacijos kanalų V1 ir V2 statybos darbų, kai situacija jau buvo pakitusi iš esmės. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovų susirūpinimas saugumu buvo nepagrįstas, nes ekspertas A. S. nesiruošė griauti ir daužyti plytų, kadangi jam tereikėjo gražiai išimti kelias plytas laboratoriniams tyrimams atlikti, kurias vėliau būtų galima atgal įstatyti.

Teigia, jog teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad, neduodami sutikimo ekspertui A. S. iÅ¡imti keletÄ plytų, atsakovai jų pačių pakviestam atlikti statinio dalinę ekspertizę M. K. 2018 m. birželio 22 d. davė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti didesnio masto darbus vėdinimo kanaluose. 16.6. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Paslaugos bÅ«stui“, vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, buvo paskirtas namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Remiantis minėto straipsnio 8 dalimi, administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Teigia, jog bet kokie vykdomi darbai, susiję su bendrojo naudojimo objektais, negalėjo būti vykdomi be namo administratoriaus (trečiojo asmens) žinios. Trečiojo asmens vertinimu, nepaisant minėtų aplinkybių, 2018 m. birželio 27 d., nedalyvaujant trečiajam asmeniui ((duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų administratoreii UAB „Paslaugos būstui“), neturint ieškovų A. B. ir V. B. sutikimo ir jiems nežinant, buvo atliekami ventiliacijos kanalų statybos darbai, kurie yra neteisėti, tai ir pažymėta 2019 m. birželio 12 d. teismo sprendime.

Pažymėjo, jog, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, „teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda (lot. Ex injuria non oritur jus)“, todėl 2016 m. birželio 27 d. atlikti veiksmai negali bÅ«ti teisinis pagrindas atsirasti atsakovų teisei naudotis ginčo vėdinimo kanalu V1, taip pat negali bÅ«ti teisiniu pagrindu ginčo kanalÄ V2 priskirti naudotis butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2. 16.7.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog už trečiÄ jį asmenį R. G. taikos sutartį pasiraÅ¡iusi S. D. atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o S. D. nėra įgaliota atstovauti R. G. civiliniame procese užbaigiant bylÄ taikos sutartimi, nes tai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. 16.8. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, ekspertizių iÅ¡vadas, eksperto A.

S. duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio, įvykusio 2019 m. sausio 11 d., metu, taip pat atsižvelgęs į iÅ¡vadÄ civilinėje byloje teikusios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – specialistų duotus paaiÅ¡kinimus, 2019 m. birželio 12 d. teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai A. B. ir G. B. neįrodė, kad vėdinimo kanale V1 trečio aukÅ¡to lygyje esanti užtvara (kliÅ«tis) yra autentiÅ¡ka.

Mano, jog tai, kad ši užtvara, trukdanti buto (duomenys neskelbtini) san. mazgo patalpos vėdinimui, vėdinimo V1 kanale atsirado dėl buto (duomenys neskelbtini) savininkų (atsakovų) veiksmų, kuriuos, atsižvelgdamas į CK nustatytus naudojimosi daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektais principus, teismas pagrįstai vertino kaip neteisėtus. 16.9. Nurodė, kad tuo atveju, jei žala padaroma kitam asmeniui, bet žalai atsirasti padeda nukentėjusiųjų kaltė (šiuo atveju tai būtų ieškovų (A.

B. ir G. B.) veiksmai neįsileidžiant į butÄ ), reikalavimas dėl jos atlyginimo pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį iÅ¡ viso atmetamas arba žala sumažinama. Mano, jog Å¡iuo konkrečiu atveju žalos padarymas nėra įrodytas. Teigia, jog ieÅ¡kovai nepateikė objektyvių įrodymų, kad jų butui tiesioginiais UAB „Paslaugos bÅ«stui“ veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kad tarp UAB „Paslaugos bÅ«stui“ darbuotojų veiksmų, vykdant mechaninį ventiliacijos kanalo valymÄ tuščiaviduriu metaliniu strypu (~ 4 kg svorio), nenaudojant jokių kitų priemonių, ieÅ¡kovų butui, o ne namo bendrojo naudojimo objektams, prie kurių priskiriami (duomenys neskelbtini) namo ventiliacijos kanalai, buvo padaryta žala (12 168,97 Eur), kad tarp atsakovo veiksmų ir tarp ieÅ¡kovų nurodomų jų butui padarytų sugadinimų (suskilinėjusių sienų, lubų ir kitų) yra priežastinis ryÅ¡ys.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo R. G. nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. 17.1. Nurodė, kad, darant iÅ¡vadas dėl kamino konstrukcijų, buvo remtasi vien ieÅ¡kovo V. B., turinčio tik architekto projektuotojo kvalifikacijÄ , parengta daugiabučio gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), architektÅ«rinių tyrimų schema, kurioje nurodytos namo kamino kanalų konstrukcijos neatitinka istorinių duomenų ir faktinės padėties.

Teigia, jog Å¡ie duomenys niekuo nepagrįsti ir pateikti neturinčio kvalifikacijos atlikti statinio konstrukcinius tyrimus asmens. Å ia neatitinkančia faktinių aplinkybių schema pasinaudojo ekspertas A. S., įvardijęs jÄ kaip „SchemÄ Nr. l“, tai jis asmeniÅ¡kai paliudijo teisme (posėdžio įraÅ¡as, 2019 m. sausio 15 d., 45–46 min.). Teigia, jog bÅ«tent pagal Å¡iÄ schemÄ ne tik ekspertas A. S., bet ir teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl mažajame kamine esančių kanalų, įvardydamas visus tris kanalus kaip ventiliacijos:

V1, V2 ir V3, nors kamine yra du ventiliacijos kanalai V1 ir V2 bei dÅ«mtraukis V3. 17.2. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. eksperto M. K. (M. K.) statinio dalinės ekspertizės akte (t. VII, b. l. 2–9), kuriame ekspertas nustatė ir patvirtino tiksliÄ suformuotos 1936 m. kamino mÅ«rijimo metu ventiliacijos Å¡achtos V2 perėjimo vietÄ ir bÅ«klę, teisingai nustatytos aplinkybės, kiek butams priskirta ventiliacijos Å¡achtų, kokia jų konstrukcija, iÅ¡dėstymas ir kaip kiekvienas butas jomis nuo 1936 m. iki dabar naudojasi.

Mano, jog Å¡is aktas yra itin svarbus siekiant teisingai iÅ¡spręsti iÅ¡kilusį ginÄÄ teisme. 17.3. Mano, jog teismas nevertino svarbių įrodymų, kad ekspertizes atlikę specialistai ir ekspertai Å¡achtos V1 vietoje nerado ir nenustatė jokios paÅ¡alinės medžiagos, kuri įvardijama kaip įrengta užtvara (kliÅ«tis) iÅ¡ Å¡iuolaikinio baltos spalvos akustinio pakloto, įrengiamo po parketlentėmis. Teigia, jog ekspertams tiksliai nustačius ginčo Å¡achtos V1 padėtį bei paskirtį – tai, kad Å¡i Å¡achta prasideda trečiojo aukÅ¡to zonoje nuo 1936 m. niekada nepermÅ«rytame ir neperstatytame kamine autentiÅ¡ku konstrukciniu Å¡achtos dugnu, uždarančiu iÅ¡ apačios einančiÄ Å¡achtÄ , ir skirta ventiliuoti buto Nr. 3 virtuvės patalpÄ , leidžia daryti nenuginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai A. ir V.

B. iÅ¡ savo buto į Å¡iÄ Å¡achtÄ negalėjo įkiÅ¡ti jokios medžiagos, nes tai padaryti trukdė autentiÅ¡kas dugnas. Ä®kiÅ¡ti medžiagÄ ir jÄ nupaveiksluoti, o vėliau iÅ¡imti galėjo tik patys ieÅ¡kovai iÅ¡ savo buto Nr. 1, kadangi jie buvo suinteresuoti užvaldyti vėdinimo kanalÄ V1. 17.4. Nurodė, kad vykstant remonto darbams ir ekspertui V. L. nurodžius iÅ¡sivalyti užsikimÅ¡usiÄ kanalo V2, kuris vėdina trečiojo asmens ir ieÅ¡kovų butų WC patalpas, dalį, 2018 m. birželio 27 d.

UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“, techninę priežiÅ«rÄ vykdant ekspertui M. K., buvo atlikti valymo darbai, kurių metu kamino konstrukcijos nebuvo pažeistos, mechaninis atsparumas ir stabilumas iÅ¡saugoti. Mano, jog svarbu yra tai, kad, atlikus valymo darbus, buvo iÅ¡spręsta ne tik bute Nr. 2 esančio vėdinimo kanalo V2, bet ir ieÅ¡kovų buto Nr. 1 WC vėdinimo problema, kadangi iÅ¡valius V2 ventiliacijos kanalo atkarpÄ ir atkÅ«rus toje pačioje pertvaroje perėjimÄ / posÅ«kį buto Nr. 1 WC patalpoje ventiliacija buvo visiÅ¡kai atkurta ir kokybiÅ¡kai funkcionuoja. 17.5.

Nurodė, kad, iÅ¡sprendus buvusias butų vėdinimo problemas ventiliacijos Å¡achtos V2 iÅ¡valymo bÅ«du, ieÅ¡kovai A. ir V. B. dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo geranoriÅ¡kai pabaigti iÅ¡spęsti ginčo ir sudaryti taikos sutartį nepanoro. Teigia, jog tik tuomet 2019 m. sausio 10 d. taikos sutartis buvo pasiraÅ¡yta tarp trečiojo asmens R. G. (įgalioto asmens S. D.) bei A. ir G. B.. Nurodė, kad teismas Å¡ios taikos sutarties netvirtino, kadangi ji buvo pasiraÅ¡yta įgalioto asmens, neturinčio teisės atstovauti trečiajam asmeniui atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį civiliniame procese, užbaigiant bylÄ taikos sutartimi.

Teigia, jog, teisėjai per pusės metų laikotarpį nuo 2019 m. sausio 11 d. iki teismo proceso pabaigos neiÅ¡aiÅ¡kinus ir nenurodžius paÅ¡alinti šį taikos sutarties trÅ«kumÄ ir apie tai iÅ¡aiÅ¡kinus tik savo sprendime, 2019 m. liepos 12 d. buvo pateikta teismui paties trečiojo asmens pasiraÅ¡yta tokia pati 2019 m. birželio 14 d. taikos sutartis, todėl mano, kad teismui neliko kliūčių jÄ patvirtinti kaip teismui pateiktÄ 2019 m. sausio 10 d. taikos sutartį, sudarytÄ tarp R. G. bei A.ir G. B.. 17.6.

Mano, kad A. ir G. B. ieÅ¡kinys tuometinei namo (duomenys neskelbtini) administratorei UAB „Paslaugos bÅ«stui“ yra pagrįstas ir teisėtas. Teigia, kad, neturėdama daugumos butų savininkų sutikimo 2014 m. birželio 12 d. nusprendusi atlikti ventiliacijos Å¡achtų valymo darbus, UAB „Paslaugos bÅ«stui“ prisiėmė atsakomybę už vykdomų darbų pasekmes. Nurodo, kad UAB „Paslaugos bÅ«stui“ darbuotojai, užsilipę ant namo stogo pro namo mažojo kamino ventiliacijos angÄ , daužydami metaliniu strypu ventiliacijos kanalÄ , suniokojo autentiÅ¡kÄ medinę stogo konstrukcijÄ (mazgÄ ) ir sugriovė pačiÄ kamino konstrukcijÄ .

Be to, po administratoriaus 2014 m. atliktų valymo darbų įskilo buto Nr. 3 sienos, kanale ir aplink jį atsirado pavojingų plyÅ¡ių, kuriuos patvirtina R. U. ekspertizė. Mano, jog tuo buvo padaryta turtinė žala, kurios dydį patvirtina UAB „Klaipėdos miestprojektas” paruoÅ¡ta lokalinė sÄ mata, kurios suma 12 168,97 Eur.

18. Atsakovai A. B. ir G. B. (apeliantai) skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomÄ sprendimÄ (civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019), kuriuo patenkintas UAB „Paslaugos bÅ«stui“ praÅ¡ymas ir priteistos iÅ¡ A. B. ir G. B. bylinėjimosi iÅ¡laidos UAB „Paslaugos bÅ«stui“ naudai, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – UAB „Paslaugos bÅ«stui“ pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

19. Pagrindiniai skundo argumentai: 19.1. Nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d. sprendimu teismas ieÅ¡kovų (pridėtoje byloje) ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atmetė, todėl kaip trečiajam asmeniui ieÅ¡kovų pusėje ir kaip atsakovei pridėtoje byloje dėl žalos atlyginimo UAB „Paslaugos bÅ«stui“, Å¡iai pagrindus raÅ¡ytiniais įrodymais, buvo priteista 920 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Teigia, jog kartÄ UAB „Paslaugos bÅ«stui“ jau teikė praÅ¡ymÄ dėl tų pačių 2 000 Eur iÅ¡laidų priteisimo ir teismas atsisakė jį priimti.

Tačiau atskiru 2019 m. birželio 18 d. praÅ¡ymu pakartotinai buvo praÅ¡oma atlyginti 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , tačiau praÅ¡yme UAB „Paslaugos bÅ«stui“ teismui raÅ¡tu turėjo pateikti iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ , tačiau tai padaryta nebuvo. 19.2. Teigia, jog iÅ¡ skundžiamo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo matyti, kad teismas rėmėsi, bet net neanalizavo pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-16767-1032/2017 pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nevertino pateiktų iÅ¡laidų dydžių ir nepasisakė dėl Å¡ių iÅ¡laidų faktinio pagrįstumo.

Mano, jog teismas, papildomai priteisdamas atsakovei teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ (2 000 Eur), be pagrindo neatsižvelgė į Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes. Teigia, kad teismo iÅ¡vada dėl iÅ¡laidų pagrįstumo yra formali, nepagrįsta, todėl neteisėta. 19.3. Nurodė, kad teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė ir UAB „Paslaugos bÅ«stui“ iniciatyva atliktos papildomos ekspertizės iÅ¡laidas (200 Eur). Tačiau mano, kad tokių iÅ¡laidų priteisimas yra nepagrįstas, kadangi papildomos ekspertizės visos iÅ¡vados yra padarytos A.

B. ir G. B. naudai, todėl mano, jog ir šios išlaidos neturi būti priteisiamos iš A. B. ir G. B..

20. Atsiliepimu į apeliantų skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo trečiasis asmuo UAB „Paslaugos bÅ«stui“ praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. priimtÄ papildomÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 palikti nepakeistÄ .

21. Pagrindiniai atsiliepimo į skundÄ argumentai: 21.1. Nurodė, kad atsakovė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ anksčiau, t. y. iki 2019 m. birželio 18 d. praÅ¡ymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, teismui civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019 nėra teikusi jokio praÅ¡ymo dėl 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teigia, jog atskiri praÅ¡ymai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2016 m. rugsėjo 6 d. – dėl 600 Eur, 2016 m. spalio 28 d. – dėl 640 Eur, 2017 m. gegužės 9 d.

– dėl 360 Eur ir 2017 m. liepos 13 d. – 200 Eur), kurių bendra suma sudaro 1 800 Eur, kartu su šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais teismui buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-16767-1032/2017, iškeltoje pagal ieškovų A. ir G. B. ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo, kuri 2017 m. lapkričio 9 d. teismo nutartimi buvo pridėta prie bylos Nr. 2-12-1030/2017, iškeltos pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį A. B. ir G. B. dėl pašalinių medžiagų išvalymo iš vėdinimo kanalo .

Teigia, jog UAB „Paslaugos bÅ«stui“ anksčiau, t. y. 2019 m. vasario 6 d., buvo pateikusi teismui praÅ¡ymÄ dėl 720 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-23-1030/2019, bet Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos nagrinėjant bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. ir V. B. ieÅ¡kinį dėl paÅ¡alinių medžiagų iÅ¡valymo iÅ¡ vėdinimo kanalo . Teigia, jog dėl to, kad praÅ¡ymas buvo pateiktas po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, teismas atsisakė jį priimti, tačiau 2019 m. gegužės 22 d. civilinės bylos Nr. 2-23-1030/2019 nagrinėjimas buvo atnaujintas, todėl 2019-05-22 praÅ¡ymas buvo pateiktas iÅ¡ naujo ir teismas jį priėmė. 21.2.

Nurodė, kad A. ir G. B. sako netiesÄ ir tada, kai teigia, jog teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu nepagrįstai priteisė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 200 Eur atliktos papildomos ekspertizės iÅ¡laidas, kadangi faktiÅ¡kai minėtos 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo patirtos ne už papildomÄ ekspertizę, bet už trečiojo asmens UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atsiliepimÄ Ä¯ A. B. ir V. B. atskirÄ jį skundÄ (2018 m. rugsėjo 4 d. sÄ skaita Nr. 16). Pažymi, jog iÅ¡ viso UAB „Paslaugos bÅ«stui“, kaip trečiasis asmuo civilinėje byloje pagal A. ir V.

B. ieÅ¡kinį atsakovams A. ir G. B., patyrė 920 Eur (720 Eur + 200 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios ir buvo priteistos UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 2019 m. birželio 12 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu. 21.3. Teigia, jog byloje pateiktuose patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose aiÅ¡kiai nurodyta, už kokių procesinių veiksmų (procesinių dokumentų parengimÄ ) atlikimÄ yra patirtos nurodytos iÅ¡laidos, todėl, UAB „Paslaugos bÅ«stui“ nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ papildomÄ sprendimÄ â€“ priteisti UAB „Paslaugos bÅ«stui” 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

22. Atsiliepimu į apeliantų skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo ieÅ¡kovai praÅ¡o dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovų nuomone, teismas priėmė papildomÄ sprendimÄ tinkamai pritaikydamas teisės normas. Nurodo, jog papildomu sprendimu priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos civilinio ginčo nagrinėjimo metu, kuris iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas tik priėmus sprendimÄ (civilinė byla du kartus buvo grÄ Å¾inta į pirmÄ jÄ instancijÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nepaskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidų).

Atsižvelgiant į aplinkybes, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos pridėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu, kai ieškovai nedalyvavo bylos nagrinėjime, ieškovai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo prašo teismo spręsti savo nuožiūra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliaciniai skundai netenkintini.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo bei papildomo sprendimo, kuriais atsakovai įpareigoti atlaisvinti vėdinimo kanalÄ , netenkintas atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi vėdinimo kanalais tvarkos nustatymo, netenkintas praÅ¡ymas tvirtinti atsakovų pateiktÄ taikos sutartį ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 25. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad byla yra sudėtinga ir pirmosios instancijos teismo sprendimas gali sukelti sunkius padarinius, todėl bylÄ apeliacine tvarka yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo tiek apeliantai, tiek jų atstovas, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, konstatuoja, jog apeliantų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo 27. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

28. Apeliaciniu skundu apeliantai praÅ¡o pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. 2019 m. birželio 18 d. kreipimÄ si, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 2019 m. liepos 5 d. iÅ¡vadÄ Nr. 0941-936, 2019 m. liepos 4 d. praneÅ¡imÄ , 2019 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , 2019 m. birželio 19 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. PVKC-19-06-19/1 bei 2019 m. birželio 28 d. Statinio apžiÅ«ros aktÄ . Nurodo, kad naujų įrodymų teikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo gavus akivaizdžiai neteisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris visiÅ¡kai neatitinka nei fakto, nei papildomos ekspertizės ir jÄ atitinkančių kitų specialistų iÅ¡vadų.

Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog apeliantai turėjo teisę ir galimybę teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, Å¡ia teise aktyviai naudojosi, o naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę sieja su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantų nurodomos aplinkybės dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnio iÅ¡imtį, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai prie bylos nepridėtini.

29. Kartu su trečiojo asmens UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Ä¯ bylÄ pateiktos 3 fotonuotraukos, tačiau trečiasis asmuo nenurodo aplinkybių, kodėl Å¡ių naujų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nepagrįstai atsisakęs Å¡iuos įrodymus pridėti prie bylos. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo prie bylos pridėti trečiojo asmens pateiktas fotonuotraukas.

30. Kartu su ieÅ¡kovų atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Ä¯ bylÄ pateikti nauji įrodymai, t. y. 2019 m. liepos 24 d. schema ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. liepos 8 d. praneÅ¡imas Nr. IBPS-S-267116. IÅ¡ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinio matyti, jog Å¡ių naujų įrodymų pridėjimo prie bylos bÅ«tinybė iÅ¡kilo atsikertant į apeliantų naujai pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantų praÅ¡ymas prie bylos pridėti naujus įrodymus nebuvo tenkintas, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų naujai pateikti įrodymai nėra susiję su Å¡ios bylos nagrinėjimu, todėl minėti ieÅ¡kovų pateikti nauji įrodymai prie bylos nepridėtini.

Dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalÄ 31. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis).

32. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

33. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai detaliau reglamentuojami Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBÄ®) 2 straipsnio 15 punkte, kuriame nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, iÅ¡orinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektÅ«ros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų iÅ¡orinės (fasado) konstrukcijos, iÅ¡orės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, iÅ¡oriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

34. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo (toliau – ginčijamas sprendimas) turinį nustatė, kad apeliantai iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų į bylÄ pateiktų įrodymų, nevertino ekspertės R. U. 2018 m. spalio 29 d. atliktos papildomos teismo ekspertizės, todėl neatskleidė bylos esmės.

35. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

36. Kaip teisingai ginčijamu sprendimu nurodė pirmosios instancijos teismas, eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustato iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, kt.).

37. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ rėmėsi UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ (eksperto A. S.) 2016 m. birželio mėn.–2017 m. rugpjūčio mėn. atlikta ekspertize, kurios pagrindu suraÅ¡ytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 17-08/01 (toliau – A. S. ekspertizės aktas), tačiau, apeliantų nuomone, Å¡i ekspertizė vėliau buvo paneigta vėlesne papildoma ekspertize, kuri nustatė, jog kamine yra ne trys, o tik dvi ventiliacijai skirtos Å¡achtos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Å iuo atveju svarbu pažymėti, jog aplinkybės, ar mažajame (siaurajame) kamine buvo dvi vėdinimo Å¡achtos ir viena dÅ«mtraukio Å¡achta, ar buvo trys vėdinimo Å¡achtos, esminės reikÅ¡mės Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui neturi. Å iuo atveju svarbu nustatyti, kokia buvo faktiÅ¡kai susiklosčiusi situacija ginčo laikotarpiu.

38. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktÄ medžiagÄ , nustatė, kad daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra trys butai: ieÅ¡kovams A. B. ir V. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis pirmame namo aukÅ¡te, trečiajam asmeniui (atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) R. G. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis antrame namo aukÅ¡te, ir atsakovams A. B. ir G. B. priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), esantis trečiame mansardiniame namo aukÅ¡te.

Byloje nėra ginčo, jog ieÅ¡kovams A. B. ir V. B. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), sanitariniame mazge, pažymėtame indeksu 1-5 (tualete su prausykla ir duÅ¡u), esanti ventiliacijos anga atsiveria į vėdinimo kanalÄ V1. IeÅ¡kovai įrodinėja, jog ventiliacijos kanalas, iÅ¡einantis iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio sanitarinio mazgo, ties atsakovams priklausančiu butu ((duomenys neskelbtini)) yra užkimÅ¡tas kažkokia medžiaga. Tuo tarpu atsakovai įrodinėja, jog nors ieÅ¡kovų sanitariniame mazge esanti ventiliacijos anga ir atsiveria į vėdinimo kanalÄ V1, tačiau ties antru aukÅ¡tu autentiÅ¡ku tarpÅ¡achtiniu perėjimu ventiliacijos kanalas pereina į vėdinimo kanalÄ V2, o ieÅ¡kovų nurodomas kamÅ¡tis iÅ¡ tiesų yra autentiÅ¡kas ventiliacinio kanalo V1 dugnas.

Taip pat nustatyta, kad byloje buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės:

1) UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2016 m. birželio mėn.–2017 m. rugpjūčio mėn. atlikta ekspertizė, kurios pagrindu surašytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės aktas Nr. 17-08/01;

2) papildoma R. U. 2018 m. spalio 15 d. atlikta ekspertizė, kurios pagrindu surašytas 2018 m. spalio 29 d. ekspertizės aktas.

39. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mažajame kamine yra suformuotos 2 ventiliacijos Å¡achtos bei 1 dÅ«mtraukio Å¡achta. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 18 d. atlikusi gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, 2 ir 3 vėdinimo kanalų vizualinę apžiÅ«rÄ surašė patikrinimo aktÄ Nr. ATP2-331, kuriuo nustatė, jog vėdinimo kanalas Nr. 1 sumontuotas nuo pirmojo aukÅ¡to per antrÄ ir trečiÄ aukÅ¡tus iki kamino virÅ¡utinės dalies, antras vėdinimo kanalas sumontuotas antrajame aukÅ¡te ir per trečiÄ aukÅ¡tÄ iÅ¡eina iki kamino virÅ¡utinės dalies. Trečiojo buto patalpoje buvo kietojo kuro krosnis, kuri buvo prijungta prie trečiajame aukÅ¡te sumontuoto kanalo Nr.

3. Å iuo patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog vėdinimo kanalas Nr. 1 5,80 m aukÅ¡tyje yra užblokuotas baltos spalvos medžiaga, todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad ta medžiaga galėjo bÅ«ti įdėta į vėdinimo kanalÄ Nr. 1 tik iÅ¡ buto Nr. 3, todėl buto Nr. 3 savininkai įpareigoti Å¡iÄ medžiagÄ paÅ¡alinti. Å ios aplinkybės rodo, jog ginčo kilimo metu tiek butas Nr. 1, tiek butas Nr. 3 naudojosi bendru vėdinimo kanalu Nr. 1, kuris nepertraukiamai kyla nuo pirmojo aukÅ¡to per antrÄ jį ir trečiÄ jį aukÅ¡tus iki kamino virÅ¡utinės dalies.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja tai, kad siekiant identifikuoti vėdinimo kanale V1 esančiÄ kliÅ«tį, t. y. siekiant nustatyti, ar vėdinimo kanale V1 esanti kliÅ«tis yra autentiÅ¡kas vėdinimo kanalo V1 dugnas, ar dirbtinai suformuota kliÅ«tis, paskirta teismo ekspertizė. 2016 m. birželio mėn.–2017 m. rugpjūčio mėn. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ (ekspertas A. S.) atliko ekspertizę, kurios pagrindu 2017 m. rugpjūčio 24 d. surašė Teismo ekspertizės aktÄ Nr. 17‑08/01.

Å iuo ekspertizės aktu konstatavo, jog proceso Å¡alys (t. y. atsakovai) nesudarė galimybės atliekant teismo ekspertizę iÅ¡imti statybines medžiagas (plytas) ir iÅ¡tirti jas akredituotose laboratorijose siekiant nustatyti medžiagų autentiÅ¡kumÄ , todėl nurodė, kad be Å¡ių medžiagų iÅ¡tyrimo laboratorijoje nėra galimybės nustatyti, kokiomis medžiagomis užkimÅ¡ta pirmoji ventiliacijos Å¡achta mansardinio aukÅ¡to lygyje. Taip pat nurodė, kad atsakovų atsisakymas buvo motyvuojamas darbų galimu nesaugumu namo konstrukcijoms.

Sprendžiant, ar atsakovai pagrįstai atsisakė duoti leidimÄ atlikti minėtus darbus, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad ekspertui M. K. 2018 m. rugpjūčio 30 d. atliekant statinio dalinę ekspertizę ir 2018 m. birželio 27 d. deimantiniu disku vertikaliai įpjaunant į vėdinimo kanalus V1 ir V2, naudojant pneumatinį elektrinį kaltÄ , kaip teigiama, tvirtai suriÅ¡tų Å¡lako ir plytų nuolaužų užpildui Å¡alinti, atsakovai 2018 m. birželio 22 d. tam davė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ .

Å iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog tai, kad po UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktos teismo paskirtos ekspertizės atsakovai davė sutikimÄ atlikti didesnio masto darbus vėdinimo kanaluose, atsisakymas sudaryti galimybes ekspertui ardyti kamino konstrukcijas ir paimti medžiagas iÅ¡tirti laboratorijoje neturėjo objektyvių priežasčių.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors į bylÄ pateiktame M. K. 2018 m. rugpjūčio 30d. statinio dalinės ekspertizės akte yra konstatuota, kad dviejų butų WC patalpoms vėdinti buvo suformuoti du kanalai, kurie tarpusavyje buvo ir yra sujungti Å¡oniniu kanalų krypties pakeitimo perėjimu, t. y. kad ventiliacijos Å¡achtos kanalas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to pereina į antro aukÅ¡to tos pačios ventiliacijos Å¡achtos antrÄ kanalÄ darydamos posÅ«kį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokias eksperto iÅ¡vadas paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Minėtos M. K. atliktos ekspertizės akto iÅ¡vadoje Nr. 5 nurodyta, kad nuo 1936 m. ir pokario metu funkcionavusi ir vėdinusi dviejų butų tos pačios paskirties patalpas antra ventiliacijos Å¡achta buvo užkimÅ¡ta tankiai užverstomis statybinėmis nuolaužomis (nuskeltomis Å¡lako ir raudono molio plytomis, suodžių likučiais), kurios buvo aklinai užlietos stiprios koncentracijos Å¡iuolaikinės struktÅ«ros Å¡iuo metu tvirtai sustingusio betono skiediniu. Tai reiÅ¡kia, jog eksperto nurodomas ventiliacijos Å¡achtos perėjimas iÅ¡ vieno kanalo į kitÄ buvo aklinai užmÅ«rytas Å¡iuo metu sustingusiu betonu ir užverstas statybinėmis medžiagomis.

Pažymėtina, jog M. K. ekspertizės akte nėra nurodyta, kada nurodomas ventiliacijos kanalų perėjimas galėjo bÅ«ti užpiltas, be to, Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovai. Tokios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, aklinai užmÅ«rijus ventiliacijos kanalÄ , buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, pažymėto indeksu 1-5 (tualete su prausykla ir duÅ¡u), natÅ«ralus vėdinimas buvo neįmanomas, tačiau byloje kaip liudytojas apklaustas T. B., anksčiau gyvenęs bute, adresu (duomenys neskelbtini), davė parodymus, kad iki maždaug 2000 m. vėdinimas Å¡io buto vonios ir tualeto patalpoje buvo.

Dar daugiau, ekspertas A. S., atsakydamas į 4 klausimÄ , ar antroji ventiliacijos Å¡achta buvo anksčiau naudojama kaip dÅ«mtraukio Å¡achta, nurodė, kad eksploatacijos metu antroji ventiliacijos Å¡achta galbÅ«t buvo naudojama ir kaip dÅ«mtraukis, tačiau neaptikus durelių, įprastai įrengiamų sukritusiems suodžiams paÅ¡alinti, Å¡ios Å¡achtos vienareikÅ¡miÅ¡kai priskirti autentiÅ¡kai dÅ«mtraukio konstrukcijai negalima. Taip pat pažymėjo, kad antrÄ jÄ ventiliacijos Å¡achtÄ naudojant dÅ«mų Å¡alinimui, tuo pat metu Å¡i Å¡achta pritaikyta kaip ventiliacijos pirmo aukÅ¡to sanitarinio mazgo vėdinimui pagal to meto specialiÄ sias autentiÅ¡kas darbų atlikimo technologijas bÅ«ti negalėjo.

Be to, ekspertas A. S. savo ekspertizės iÅ¡vadose tokio tarpÅ¡achtinio perėjimo namo antro aukÅ¡to lygyje nenustatė. Taip pat bÅ«tina akcentuoti ir tai, kad, Klaipėdos savivaldybės administracijos atliktų dviejų patikrinimų metu endoskopine kamera apžiÅ«rint neveikiančio vėdinimo kanalo V1 Å¡achtÄ , jokių perėjimų iÅ¡ kanalo V1 į kanalÄ V2 nenustatyta.

42. Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v.

UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008). Ä®vertinusi proceso Å¡alių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, pažymėto indeksu 1-5 (tualete su prausykla ir duÅ¡u), natÅ«ralus vėdinimas vyko per vėdinimo kanalÄ V1, o vėdinimo kanalų perėjimas iÅ¡ kanalo V1 į vėdinimo kanalÄ V2 buvo suformuotas 2018 m. birželio 27 d. UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ atliktų darbų metu.

Tokias iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad atsakovų nurodomo vėdinimo kanalo V1 autentiÅ¡kumo teismo ekspertizės metu nebuvo galima nustatyti bÅ«tent dėl atsakovų nebendradarbiavimo, taip pat vėdinimo kanalo V1 perėjimas į vėdinimo kanalÄ V2 nebuvo nustatytas nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimų metu, nei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktos ekspertizės metu. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, pažymėto indeksu 1-5 (tualete su prausykla ir duÅ¡u), natÅ«ralus vėdinimas vyko per vėdinimo kanalÄ V1, o atsakovai neįrodė vėdinimo kanale V1 namo trečio aukÅ¡to lygyje esančios užtvaros autentiÅ¡kumo, o vėdinimo kanalo V1 perėjimas į vėdinimo kanalÄ V2 laikytinas naujai suformuotu tarpÅ¡achtiniu perėjimu.

43. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė įrodymų (ekspertizės ir papildomos ekspertizės iÅ¡vadų) konkurencijos klausimÄ , nepagristai prioritetÄ ir didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikdamas pirminės ekspertizės iÅ¡vadoms, kurios yra paneigtos papildoma ekspertize. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Kaip minėta Å¡ios nutarties 41 punkte, 2018 m. rugpjūčio 30 d. M. K. statinio dalinės ekspertizės akte nustatyta, kad dviejų butų WC patalpoms vėdinti buvo suformuoti du kanalai, kurie tarpusavyje buvo ir yra sujungti Å¡oniniu kanalų krypties pakeitimo perėjimu, t. y. kad ventiliacinės Å¡achtos kanalas iÅ¡ pirmo aukÅ¡to pereina į antro aukÅ¡to tos pačios ventiliacijos Å¡achtos antrÄ kanalÄ darydamos posÅ«kį.

Šiuo aktu taip pat nurodoma, kad autentiškas posūkis 14 cm aukštyje virš antro aukšto grindų, nepažeidžiant kamino konstrukcijos stabilumo, yra neišvalomas, todėl 97 cm aukštyje nuo antrojo aukšto lubų atvertas ir išvalytas analogiškas neišvalytam pirmajam posūkiui antrasis ventiliacijos šachtos kanalų posūkis. Pažymėtina, jog šie darbai buvo atlikti 2018 m. birželio 27 d. (antstolės V. D. 2018 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0004/18/F-1025).

Papildoma ekspertizė buvo atlikta 2018 m. spalio 15 d., t. y. po minėtų 2018 m. birželio 27 d. atliktų darbų, todėl Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog, iÅ¡ esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms (Å¡ie darbai turėjo esminę reikÅ¡mę papildomos ekspertizės iÅ¡vadoms dėl egzistuojančio tarpÅ¡achtinio perėjimo ir ventiliacijos traukos buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje 1-5), nėra pagrindo teigti, jog papildoma ekspertize iÅ¡ esmės buvo paneigtos UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 17‑08/01 nustatytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, kad apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė įrodymų (ekspertizės ir papildomos ekspertizės iÅ¡vadų) konkurencijos klausimÄ , todėl Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

44. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo bylos Å¡alis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktikÄ , teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad ekspertės R. U. pateiktos papildomos ekspertizės iÅ¡vados padarytos iÅ¡ esmės pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėta papildoma ekspertize atsakovai įrodė, kad vėdinimo kanale V1 esanti kliÅ«tis yra autentiÅ¡kas vėdinimo kanalo dugnas, o ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės naudojosi vėdinimo kanalu V2, kuris tarpÅ¡achtiniu perėjimu iÅ¡ vėdinimo kanalo V1 patenka į vėdinimo kanalÄ V2.

45. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl tinkamai nenustatė vėdinimo kanale V1 trečio aukšto lygyje esančios kliūties prigimties. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes specialistų daugumos išvados ir nekilnojamojo turto inventorinės bylos medžiaga įrodo, kad tai ne jokia kliūtis, o ventiliacijos šachtos V1 dugnas, kuris atskiria skirtingos paskirties patalpų ventiliacijos srautus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad, Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi paskyrus ekspertizę, ekspertui buvo suformuluotas klausimas: „Ar siaurojo kamino pirmoji ventiliacinė Å¡achta, besibaigianti mansardiniame aukÅ¡te yra „autentiÅ¡ka“, t. y. iÅ¡mÅ«ryta namo statybos laikotarpiu ar užkimÅ¡ta Å¡iuolaikinėmis medžiagomis?“ UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. teismo ekspertizės akte Nr. 17‑08/01, pateikdama atsakymÄ Ä¯ šį klausimÄ , nurodė:

„kadangi proceso Å¡alys nesudarė galimybės teismo ekspertizei atlikti statybinių medžiagų (plytų) išėmimÄ ir iÅ¡tyrimÄ akredituotose laboratorijose, siekiant nustatyti medžiagų autentiÅ¡kumÄ <...>“, taip pat nurodė: „kokiomis medžiagomis užkimÅ¡ta pirmoji ventiliacinė Å¡achta mansardinio aukÅ¡to lygyje teismo ekspertizė, be konstrukcijų ardymo ir medžiagų iÅ¡tyrimo laboratorijoje nustatyti neturi galimybės“. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti siaurojo kamino pirmosios ventiliacijos Å¡achtos, besibaigiančios mansardiniame aukÅ¡te, autentiÅ¡kumÄ , tačiau dėl atsakovų veiksmų, t. y. atsakovų nebendradarbiavimo siekiant atlikti ardymo darbus, autentiÅ¡kumas negalėjo bÅ«ti nustatytas.

Kitos į bylÄ pateiktos ekspertizės pačios vėdinimo kanale V1 esančios kliÅ«ties autentiÅ¡kumo (t. y. ar minėta kliÅ«tis yra vėdinimo kanalo V1 autentiÅ¡kas dugnas) netyrė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, jog vėdinimo kanale V1 esančios kliÅ«ties autentiÅ¡kumas nebuvo iÅ¡tirtas dėl atsakovų nebendradarbiavimo, konstatuoja, jog apeliantai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nesiaiÅ¡kino vėdinimo kanale V1 trečio aukÅ¡to lygyje esančios kliÅ«ties prigimties.

46. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs visus raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, užkimÅ¡dami vėdinimo kanalÄ V1, nepagrįstai apribojo ieÅ¡kovų teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, t. y. vėdinimo kanalais, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovų reikalavimus atlaisvinti vėdinimo kanalÄ V1. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 47. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ .

Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkÄ , patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokiÄ naudojimosi tvarkÄ , bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrÅ«ksta, tačiau savo nuožiÅ«ra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali bÅ«ti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

48. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, neatsižvelgdamas į tai, kad CK 4.85 straipsnis įtvirtina iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, t. y. kad bendraturčių susitarimÄ sudaro ne absoliučiai visi daugiabučio namo bendraturčiai, o jų dauguma. Todėl mano, kad teismas, netinkamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai bendraturčių daugumos susitarimÄ dėl remonto darbų bei taikos sutartį laikė prieÅ¡taraujančiais CK 4.75 straipsniui.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. IÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio bei apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai (atsakovai) praÅ¡o nustatyti tokiÄ naudojimosi ventiliacijos kanalais tvarkÄ : paskirti apeliantams (atsakovams) naudotis vėdinimo kanalu V1, o ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui (atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) R. G. paskirti naudotis vėdinimo kanalu V2 kanalu, t. y. trečiajam asmeniui (atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) R. G. paskirti naudotis vėdinimo kanalu V2, kai ji naudojosi iki Å¡iol, o ieÅ¡kovams paskirti naudotis vėdinimo kanalu V2, į kurį bÅ«tų patenkama per tarpÅ¡achtinį perėjimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bÅ«tina akcentuoti tai, jog Å¡ios nutarties 42 punkte nustatyta, kad 2018 m. birželio 27 d. UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ atliko statybos darbus, kurių metu buvo naujai suformuotas tarpÅ¡achtinis perėjimas iÅ¡ vėdinimo kanalo V1 į vėdinimo kanalÄ V2. Be to, Å¡ie darbai atlikti neturint bendraturčių (ieÅ¡kovų) sutikimo ir nedalyvaujant bendrojo naudojimo objektų valdytojui – bendrojo naudojimo objektų administratorei UAB „Paslaugos bÅ«stui“.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad trečiojo asmens (atsakovės pagal priešieškinį) veiksmai (naujo tarpšachtinio perėjimo suformavimas) negali būti teisinis pagrindas tam, kad atsakovams išnyktų pareiga pašalinti ginčo kliūtį kanale V1 ir atsirastų teisė naudotis šiuo kanalu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų reikalavimas nustatyti tokiÄ naudojimosi ventiliacijos kanalais tvarkÄ ne tik pažeistų ieÅ¡kovų teises, tačiau taip pat prieÅ¡tarautų ir teisėtumo ir teisingumo principams.

49. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodo įvykdyti 1936 m. kamino konstrukcijų kanaluose priverstinę naujÄ rekonstrukcijÄ ar kamino perstatymÄ , kuris patenkintų tik ieÅ¡kovų nepagrįstus norus, pažeidžiant namo savininkų daugumos teises ir teisėtus interesus, taip pablogindamas atsakovų buto naudojimosi kokybę, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovams jokių įpareigojimų pakeisti ginčo kamino konstrukcijÄ .

PrieÅ¡ingai, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad atsakovai neteisėtai sudarydami kliÅ«tį ventiliacijos kanale V1 jÄ užkimÅ¡o, buvo nurodyta minėtÄ kliÅ«tį paÅ¡alinti ir atstatyti ventiliacijos kanalÄ V1 į jo pradinę padėtį. Be to, iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai ventiliacijos kanalu virtuvės patalpoms vėdinti ėmė naudotis po atsakovams priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo, kadangi Å¡iuo projektu nebuvo atsižvelgta į buto, adresu (duomenys neskelbtini), natÅ«raliÄ ventiliacijÄ panaudojant siaurojo kamino kanalus, o buto, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 257.8 punkto reikalavimų, kad vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi bÅ«ti jungiamos prie bendrosios vėdinimo sistemos.

50. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti naudojimosi vėdinimosi kanalais tvarkÄ , kadangi tokia naudojimosi tvarka kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų suformuojant naujÄ tarpÅ¡achtinį perėjimÄ , kas iÅ¡ esmės pažeidžia ieÅ¡kovų teises į tinkamÄ tualeto su prausykla ir duÅ¡u natÅ«ralų vėdinimÄ . Dėl taikos sutarties tvirtinimo 51.

Taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iÅ¡ civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rÅ«Å¡ių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Å i įstatymu nustatyta Å¡alių teisė baigti bylÄ taikos sutartimi negali bÅ«ti paneigta, nes Å¡alių sudaryta taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar vieÅ¡ajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant Å¡ių prieÅ¡taravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti Å¡alių sudarytos taikos sutarties. Tik pačios Å¡alys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principÄ ir procesinį Å¡alių dispozityvumÄ Å¡iuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su vieÅ¡Ä ja tvarka.

Civiliniame procese galimybė baigti bylÄ taikos sutartimi iÅ¡ esmės priklauso tik nuo Å¡alių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.

52. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebuvo galima tvirtinti Å¡alių pateiktos taikos sutarties, nepagrįstai suvaržė Å¡alių, kaip bendraturčių, teisę iÅ¡spręsti teisminį ginÄÄ baigiant jį taikos sutartimi. Pažymėjo, kad S. D. veikė pagal trečiojo asmens (atsakovės pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) R. G. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . Pažymėjo, jog Å¡iame įgaliojime nurodoma, jog įgaliotasis asmuo gali „atstovauti jo interesus visose civilinėse, administracinių teisės pažeidimų bylose, <...>, atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, tame tarpe, <...> sudaryti taikos sutartį, <...>“.

Mano, jog nurodyta teismo pozicija iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja ir paneigia taikos sutarties instituto esmę ir paskirtį, verčia Å¡alis bylinėtis toliau, o tai prieÅ¡tarauja kuo greitesnės teisinės taikos tarp Å¡alių atkÅ«rimo, protingumo bei teisingumo principams. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, jog R. G. 2018 m. birželio 22 d. raÅ¡tu informavo apie jos bute atliekamus kamino valymo darbus ir kartu su minėtu raÅ¡tu į bylÄ pateikė Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro 2014 m. rugpjūčio 6 d.

įgaliojimÄ , kuriuo R. G. įgaliojo S. D. atstovauti jos interesams, taip pat ir pasiraÅ¡yti taikos sutartį. Ä®galiojime nurodoma, jog jo galiojimo laikas – 10 metų. Å ios aplinkybės suponuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog S. D. neturėjo teisės pasiraÅ¡yti taikos sutarties.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas visais atvejais ex officio vykdo Å¡alių pasiraÅ¡ytos taikos sutarties turinio kontrolę. Taigi įstatymų leidėjas nepripažįsta absoliučios proceso Å¡alių laisvės susitarti dėl Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimo sÄ lygų, o suteikia teismui prerogatyvÄ prižiÅ«rėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sÄ lygos bÅ«tų sÄ Å¾iningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai.

Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį, ji turi atitikti bendrÄ sias ir specialiÄ sias sandorių galiojimo sÄ lygas – sutarties Å¡alys turi turėti teisnumÄ ir veiksnumÄ ; sutarties turinys neturi prieÅ¡tarauti įstatymų reikalavimams; ji turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu; neturi bÅ«ti nė vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose; sutartis negali prieÅ¡tarauti vieÅ¡ajam interesui ir neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; taip pat neturi bÅ«ti akivaizdžių kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-590-619/2012).

54. Apeliantai (atsakovai) ir S. D. (įgaliota trečiojo asmens R. G.) prašė patvirtinti taikos sutartį, pagal kuriÄ nusistatė gyvenamojo namo, adresas (duomenys neskelbtini), mažajame kamine esančių ventiliacijos Å¡achtų V1 ir V2 naudojimosi tvarkÄ , t. y. ventiliacijos Å¡achta V1 ventiliuojama apeliantams (atsakovams) priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpa; R. G. neprieÅ¡tarauja ir sutinka, kad didžiÄ ja ventiliacijos Å¡achta V2 ventiliuojama buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio ieÅ¡kovams, tualeto ir vonios patalpa.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieÅ¡kovai ir nėra Å¡ios taikos sutarties Å¡alys, tačiau atsižvelgus į Å¡ios bylos aplinkybes, jog jie ginčija praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi ventiliacijos kanalais tvarkÄ ir praÅ¡o atstatyti ventiliacijos kanalÄ V1, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės nesutinka su tokia taikos sutartimi. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ia taikos sutartimi nėra iÅ¡sprendžiamas tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl ventiliacijos Å¡achtų naudojimo, nes ieÅ¡kovai, kuriems Å¡i taikos sutartis sukurtų teises ir pareigas, nesutinka su praÅ¡oma patvirtinti naudojimosi tvarka.

55. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį, todėl apeliacinio skundo reikalavimai dėl taikos sutarties patenkinimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl žalos atlyginimo 56. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Neteisėtų veiksmų atlikimÄ turi įrodyti bÅ«tent ieÅ¡kovas. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi padaryta žala turi bÅ«ti asmens neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys bÅ«tų vienintelė žalos atsiradimo priežastis.

Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumÄ , turi nustatyti pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantams (ieškovams pagal ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“) nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė, gavusi daugiau nei šešis prašymus iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl to, kad dėl užsikimšusio vėdinimo kanalo jie negali tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu sanitarinio mazgo patalpose, informavo apeliantus apie ketinamus atlikti valymo darbus.

UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 2014 m. birželio 9 d. skelbimu informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, kad bus atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymo darbai. 2014 m. birželio 12 d. apeliantai nesudarė galimybės UAB „Paslaugos bÅ«stas“ darbuotojams patekti į jų butÄ . UAB „Paslaugos bÅ«stui“ darbuotojams bandant atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymÄ , darbai buvo nutraukti, nes ieÅ¡kovai kreipėsi į policijÄ ir atvykę pareigÅ«nai nebeleido tęsti darbų.

Nagrinėjamu atveju apeliantai nurodė, jog atsakovės darbuotojai, 2014 m. birželio 12 d. bÅ«dami ant namo stogo, pro namo mažojo kamino ventiliacinę angÄ daužydami metaliniu strypu ventiliacijos kanalÄ , suniokojo autentiÅ¡kÄ medinę stogo konstrukcijÄ (mazgÄ ) ir pačiÄ kamino konstrukcijÄ . Nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė 12 168,97 Eur dydžio žalÄ , kurios atlyginimÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-460/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo įvertino visus byloje esančius įrodymus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1553-513/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

58. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, trečiÄ kartÄ nagrinėdamas klausimÄ dėl padarytos žalos atlyginimo, visiÅ¡kai nepagrįstai neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodymus ir Å¡io teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, todėl priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ , iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ sprendimÄ , kuris aukÅ¡tesniojo teismo ne kartÄ jau buvo panaikintas. Teigia, jog atsakovų atstovo raÅ¡ytinėje baigiamojoje kalboje yra nurodyti visi akcentai ir bylos nagrinėjimo metu atskleistos esminės ginčui aplinkybės, tačiau mano, kad teismas tai tiesiog ignoravo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-460/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo įvertino visus byloje esančius įrodymus, nenustatinėjo priežastinio ryÅ¡io ir nepakankamai įsigilino į ekspertizės iÅ¡vadas.

AntrÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl žalos atlyginimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį taip pat atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1553-513/2017 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å ia nutartimi teismas konstatavo, jog yra bÅ«tinas Å¡ios civilinės bylos (dėl įpareigojimo atlaisvinti vėdinimo kanalÄ ir kitų reikalavimų) sujungimas su civiline byla dėl žalos atlyginimo, tai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi ir buvo padaryta.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pažymėjo, jog teismo ekspertizės metu konstatuotos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su Å¡ioje byloje nagrinėjamais klausimais, nes vadovaujantis ekspertizės metu gautomis iÅ¡vadomis galima nustatyti, ar yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. pirmosios instancijos teismas turi atsakyti, ar ventiliacijos Å¡achta, besibaigianti mansardiniame aukÅ¡te, yra autentiÅ¡ka, ar buvo užkimÅ¡ta Å¡iuolaikinėmis medžiagomis remonto darymo metu, ir todėl gavus ekspertizės iÅ¡vadÄ bÅ«tų galima nuspręsti, ar žala kilo dėl atsakovės darbuotojų, ar dėl pačių ieÅ¡kovų kaltės, ar yra duomenų apie miÅ¡riÄ jÄ kaltę.

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų (trečiojo asmens UAB „Paslaugos bÅ«stui“) civilinės atsakomybės, analizavo atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas, vertino R. U. 2018 m. spalio 29 d ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, dėl jų pasisakė, taip pat pasisakė dėl Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos departamento ekspertizės specialistės N. Ž. 2015 m. kovo 2 d. iÅ¡vados, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniu skundu yra nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodymus ir Å¡io teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

59. Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti. Teigia, jog žala atsirado bÅ«tent dėl atsakovės (trečiojo asmens UAB „Paslaugos bÅ«stui“) neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė negavo daugumos butų savininkų sutikimo dėl kamino griovimo darbų, praneÅ¡ime nenurodė tikslios darbų vykdymo datos ir laiko. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Kaip minėta, UAB „Paslaugos bÅ«stui“ gavo Å¡eÅ¡is praÅ¡ymus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl to, kad dėl užsikimÅ¡usio vėdinimo kanalo jie negali tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu sanitarinio mazgo patalpose, informavo A. B. ir G. B. apie ketinamus atlikti valymo darbus. Taip pat nustatyta, jog namÄ administruojanti bendrovė 2013 m. gegužės 12 d., 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. sausio 27 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovus, kad bÅ«tų sudarytos galimybės patekti į jų butÄ ir atlikti numatytus valymo darbus.

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo vėdinimo kanalų apžiÅ«rÄ keletÄ kartų atliko ir Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiÅ«ros skyriaus statinių priežiÅ«ros skyriaus darbuotojai, dalyvaujant UAB „Paslaugos bÅ«stui“ darbuotojui P. B. – suraÅ¡yti patikrinimo aktai: 2013 m. spalio 18 d. Nr. ATP2-331 ir 2013 m. gruodžio 11 d. Nr. ATP2-417, iÅ¡ kurių matyti, kad A. B. ir G. B. buvo žinoma susiklosčiusi situacija dėl užsikimÅ¡usio vėdinimo kanalo.

Be to, UAB „Paslaugos bÅ«stui“ 2014 m. birželio 9 d. skelbimu informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus, kad bus atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymo darbai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad A. B. ir G. B. buvo žinoma susiklosčiusi situacija dėl užsikimÅ¡usio vėdinimo kanalo ir tai, kad namÄ administruojanti bendrovė turės imtis atitinkamų veiksmų kanalui iÅ¡valyti. Akcentuotina tai, kad A. B. ir G. B. nesudarė sÄ lygų atsakovei patekti į jų butÄ , siekiant atlikti ventiliacijos kanalų valymÄ , todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovai su namÄ administruojančia UAB „Paslaugos bÅ«stui“ nebendradarbiavo.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai, jog UAB „Paslaugos bÅ«stui“ nenurodė tikslios darbų vykdymo datos ir laiko, nepakankami daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

60. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas atsakovės UAB „Paslaugos bÅ«stui“ civilinės atsakomybės sÄ lygas, konstatuoja, jog atsakovės atliktuose veiksmuose nėra neteisėtumo požymių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ ir Å¡ių Nuostatų 4.3 punktas numato, jog administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiÅ«rÄ .

Kaip minėta, UAB „Paslaugos bÅ«stui“ gavo Å¡eÅ¡is praÅ¡ymus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo gyventojų dėl to, kad dėl užsikimÅ¡usio vėdinimo kanalo jie negali tinkamai naudotis ventiliacijos kanalu sanitarinio mazgo patalpose. UAB „Paslaugos bÅ«stui“, atlikdama savo kaip gyvenamojo namo administratoriaus funkcijas, organizavo užsikimÅ¡usio vėdinimo kanalo valymo darbus. 2014 m. birželio 12 d. UAB „Paslaugos bÅ«stui“ darbuotojai buvo atvykę ir bandė atlikti minėto namo ventiliacijos kanalų valymÄ , tačiau darbai buvo nutraukti, nes ieÅ¡kovai kreipėsi į policijÄ ir atvykę pareigÅ«nai nebeleido tęsti darbų.

Nors apeliantai teigia, kad būtent šių darbų metu buvo sugadinta namo stogo konstrukcija, sunaikinta ventiliacijos šachta ir apgadintas ieškovo G. B. butas, tačiau tokie jų argumentai yra nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Paslaugos būstui“, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareiga užtikrinti, kad būtų pašalinta vėdinimo kanale V1 namo trečio aukšto lygyje esanti užtvara (kliūtis), trukdanti buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpos 1-5 vėdinimui, kilo dėl A.

B. ir G. B. neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Paslaugos būstui“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o kaip namo administratorius vykdė teisės aktų jam priskirtas pareigas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Paslaugos būstui“, atlikdama ginčo namo siaurojo (mažojo) kamino valymo darbus, atliko neteisėtus veiksmus, laikytini nepagrįstais.

61. Vertinant patį žalos atsiradimo faktÄ bÅ«tina akcentuoti tai, jog nors specialistės N. Ž. 2015 m. kovo 2 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad buvusi 3-ojo buto ventiliacija yra pažeista piktavaliÅ¡kai pažeidus kamino Å¡achtos Nr. 1 konstrukcijÄ , kuri dėl mechaninio poveikio prarado stabilumÄ , tačiau tokias jos iÅ¡vadas paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Å ios nutarties 31–46 punktuose yra konstatuota, jog ventiliacijos kanale V1 esanti kliÅ«tis nėra autentiÅ¡kas Å¡achtos dugnas, todėl laikytina, jog UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atliktas mažojo (siaurojo) kamino ventiliacijos kanalų valymas, siekiant paÅ¡alinti ventiliacijos kanale V1 esančiÄ kliÅ«tį, negali bÅ«ti laikomas kamino konstrukcijos pažeidimu.

Be to, minėtuose Å¡ios nutarties punktuose yra konstatuota, jog ventiliacijos kanale V1 esanti kliÅ«tis galėjo bÅ«ti įdėta tik iÅ¡ buto Nr. 3, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovai A. ir G. B. Å¡iÄ kliÅ«tį privalėjo paÅ¡alinti, o, to nepadarę, leisti tai atlikti namÄ administruojančiai įmonei. Dar daugiau, atlikusi papildomÄ ekspertizę, ekspertė R. U. konstatavo, jog defektai – trÅ«kiai metalinės sijos ir pertvaros jungtyje, kamino sienoje, gali bÅ«ti tiesiogiai susiję su iÅ¡judintu laikančiosios stogo konstrukcijos mazgu siaurojo kamino vėdinimo kanale V1.

Pažymėjo, jog gulsčias trÅ«kis virtuvėje perdangos ir sienos jungtyje, sienos ir kamino statusis trÅ«kis virtuvės patalpoje artimi natÅ«raliam dėvėjimuisi, jie galėjo atsirasti dėl medinių konstrukcijų natÅ«ralaus judėjimo, perdangos ir sienų netinkamos jungties. Tai reiÅ¡kia, jog ekspertė, atlikusi tyrimÄ , negalėjo duoti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog bÅ«tent dėl Å¡ių mažojo (siaurojo) kamino valymo darbų atsirado minėti sugadinimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, akcentuoja tai, kad, be minėtų kamino valymo darbų, UAB „Kad nebÅ«tų Å¡alta“ atliko statybos darbus, kurių metu buvo naujai suformuotas tarpÅ¡achtinis perėjimas iÅ¡ vėdinimo kanalo V1 į vėdinimo kanalÄ V2.

Šių darbų atlikimo metu buvo naudotos deimantinis diskas, kuriuo buvo vertikaliai įpjauta į vėdinimo kanalus V1 ir V2, naudojamas pneumatinis elektrinis kaltas, kaip teigiama, tvirtai surištų šlako ir plytų nuolaužų užpildui šalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent UAB „Paslaugos būstui“ atliktų mažojo (siaurojo) kamino valymo darbų metu galėjo būti išjudinta stogo konstrukcija siaurajame kamine.

62. Taip pat R. U. 2018 m. spalio 29 d. ekspertizės akte konstatuota, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), papildomų trÅ«kių aplink kaminÄ ir laikančiÄ sias stogo konstrukcijas, vertinant antstolio G. J. 2014 m. gruodžio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus faktus, neatsiranda; techninės bÅ«klės blogėjimas dėl kamino pažeidimo 2014 m. fiksuotos padėties neužfiksuotas; techninė bÅ«klė blogėja dėl remonto darbų senėjimo ir natÅ«ralaus pastato konstrukcijų judėjimo.

Laikytina, kad Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados paneigia nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos ekspertizės specialistės N. Ž. 2015 m. kovo 2 d. iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad dėl UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atliktų veiksmų yra sunaikintos 1-os ventiliacinės Å¡achtos autentiÅ¡kos konstrukcijos, esančios virÅ¡ 3-ojo buto virtuvės ventiliacijos angos, ir ypač yra nukentėjusi viena Å¡laitinio nuolydžio atraminė konstrukcijos dalis, dėl to kaminas palaipsniui deformuojamas.

63. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju nenustatytos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų A. ir G. B. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Dėl papildomo sprendimo 64. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

IÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvideÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priėmimo klausimas iÅ¡keltas nepažeidžiant įstatymo nustatyto kreipimosi termino, todėl teismas turėjo pagrindÄ spręsti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

65. Kasacinio teismo praktikoje pateikiama neformalaus Å¡ioje byloje aktualių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, pagal kuriÄ CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad bÅ«tų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, be kita ko, iÅ¡laidų advokato pagalbai, atlyginimÄ .

66. Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomu sprendimu, kuriuo iš ieškovų A ir G. B. buvo priteista 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ naudai. Teigia, jog 2019 m. birželio 12 d. sprendimu teismas ieškovų (pridėtoje byloje) ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ atmetė, todėl kaip trečiajam asmeniui ieškovų pusėje ir kaip atsakovei pridėtoje byloje dėl žalos atlyginimo UAB „Paslaugos būstui“, šiai pagrindus rašytiniais įrodymais, buvo priteista 920 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Pažymi, jog kartÄ UAB „Paslaugos bÅ«stui“ jau teikė praÅ¡ymÄ dėl tų pačių 2 000 Eur iÅ¡laidų priteisimo ir teismas atsisakė jį priimti. Tačiau atskiru 2019 m. birželio 18 d. praÅ¡ymu pakartotinai buvo praÅ¡oma atlyginti 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau praÅ¡yme UAB „Paslaugos bÅ«stui“ teismui raÅ¡tu turėjo pateikti iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ , tačiau tai padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su Å¡iais skundo argumentais konstatuoja, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo (atsakovė pagal A. ir G. B. ieÅ¡kinį) UAB „Paslaugos bÅ«stui“ pateikė teismui įrodymus apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d. praÅ¡ymÄ dėl 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ priteisimo, sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 26 bei 2016 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 600 Eur sumÄ .

Pateikė 2016 m. spalio 28 d. praÅ¡ymÄ dėl 640 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteisimo, sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 30 bei 2016 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 640 Eur sumÄ . Pateikė 2017 m. gegužės 9 d. praÅ¡ymÄ dėl 360 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų rengimÄ bei atstovavimÄ teismo posėdžiuose (4,5 valandos) priteisimÄ , sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 12 bei 2017 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo advokatei V.

T. 360 Eur sumÄ . Pateikė 2017 m. liepos 13 d. praÅ¡ymÄ dėl 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteisimo, sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 17 bei 2017 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 200 Eur sumÄ . Taip pat nustatyta, kad UAB „Paslaugos bÅ«stui“ patyrė 200 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ civilinėje byloje Nr. 2S-994-538/2018.

67. Kadangi Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos teismo sprendimu nebuvo paskirstytos, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomu sprendimu šį klausimÄ iÅ¡sprendė bei priteisė UAB „Paslaugos bÅ«stui“ iÅ¡ A. B. ir G. B. 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nors apeliantai teigia, kad kartÄ toks UAB „Paslaugos bÅ«stui“ praÅ¡ymas jau buvo atmestas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu iÅ¡sprendė klausimÄ tik dėl dalies UAB „Paslaugos bÅ«stui“ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl, atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 64 ir 65 punktuose nurodomÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomÄ sprendimÄ ir iÅ¡sprendė likusių neiÅ¡spręstų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

Taip pat pažymėtina, jog atskirÄ jį skundÄ , kuris Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-994-538/2018 buvo atmestas, pateikė A. B. ir G. B., o UAB „Paslaugos bÅ«stui“ atsiliepimu su Å¡iuo skundu nesutiko. AtskirÄ jį skundÄ atmetus, UAB „Paslaugos bÅ«stui“ priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

68. Nors, apeliantų nuomone, teismas, papildomai priteisdamas atsakovei teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ (2 000 Eur), be pagrindo neatsižvelgė į Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes ir nepagrįstai ir formaliai iÅ¡sprendė šį klausimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliantų argumentais. Akcentuoja, jog atsakovės UAB „Paslaugos bÅ«stui“ praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija) (Rekomendacijų 8.2, 8.11,8.19 punktai), todėl darytina iÅ¡vada, jog nėra teisinio pagrindo mažinti atsakovei priteisinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

69. Ä®vertinusi visus kitus apeliacinių skundų dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 71. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo trečiasis asmuo UAB „Paslaugos bÅ«stui“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų A. ir G. B. jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, trečiasis asmuo į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. rugpjūčio 2 d. bylinėjimosi iÅ¡laidų ataskaitÄ dėl 768 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteisimo, sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 4 bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo advokatei V.

T. 768 Eur sumÄ . Taip pat pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. bylinėjimosi iÅ¡laidų ataskaitÄ dėl 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į atsakovų skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomo sprendimo parengimÄ priteisimo, sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 6 bei 2019 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymÄ , kuriuo sumokėjo advokatei V. T. 200 Eur sumÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 768 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ apmokėti ir praÅ¡oma priteisti 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis trečiajam asmeniui UAB „Paslaugos bÅ«stui“ priteistina 968 Eur (768 Eur + 200 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). 73. 2019 m. spalio 25 d. byloje gautas ieÅ¡kovų A. ir V.

B. praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, juo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 1 573 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrįsdami patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovai į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2019 m. spalio 8 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija VK Nr. 190069, dėl 1 573 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , atsiliepimo į atsakovų skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. parengimÄ ir atsiliepimo į atsakovų skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. parengimÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.11, 8.15 punktus, taip pat į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovų prašoma priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš apeliantų (atsakovų A ir G. B.) lygiomis dalimis ieškovei A. B. priteistina 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

74. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovų A. ir G. B. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

75. Trečiais asmuo R. G. bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimÄ (kartu su 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi dėl klaidos iÅ¡taisymo) ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. B. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos bÅ«stui“ 484 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo G. B. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ 484 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovei A. B. 786,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovei A. B. 786,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Danutė Žvinklytė