0880394f-c6a1-41b7-ad12-e1069a9d3bbe · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-478/2018Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.14.; 2.5.19.                          (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

B. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2017 m. gruodžio 6 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 357-433 taikyti V. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktÄ , 105 straipsnio 5, 7, 8, 12 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 26 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.2003 m. gegužės 8 d.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi V. B. veikos perkvalifikuotos į BK (įsigaliojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 129 straipsnio 2 dalies 6, 9, 11 punktus, 291 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikintas turto konfiskavimas.Bausmės pradžia – 2002 m. rugsėjo 18 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 18 d.2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-433 nutarta taikyti nuteistajam V.

B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymu nustatytÄ bausmės dalį. Å iuo metu, vertinant nuteistojo elgesį bei mÄ stymÄ , stebimas teigiamas pokytis. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, elgiasi pavyzdingai, vidaus tvarkos nepažeidinėja. Todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam likusiÄ bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimam.Alytaus apylinkės teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodant, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne kartÄ baustas drausminėmis nuobaudomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, jam nustatyti net penki kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistojo pažangos vertinti kaip ryÅ¡kios nėra pagrindo.

V. B. paleidus lygtinai bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai ir teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuota bausmės paskirtis.Skunde nuteistasis V. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad su apylinkės teismo nutartimi nesutinka, nes ji nepagrįsta ir dviprasmiÅ¡ka. Teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimÄ , privalo vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BPK) 157 straipsniu, bet ir pagrindiniais bausmių vykdymo principais.

Vienas iÅ¡ principų yra teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris numato, kad atsižvelgiant į nuteistajam numatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, nuteistajam gali bÅ«ti Å¡velninama jo teisinė padėtis. BÅ«tina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindÄ manyti, jog asmuo toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nuteistojo vertinimu, Å¡iuo metu jau yra pasiekti visi jam paskirtos bausmės tikslai. Todėl praÅ¡oma objektyviai įvertinti byloje esančiÄ medžiagÄ , jÄ iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti, vadovautis teisingumo ir protingumo principais bei taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos priimant sprendimÄ dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ ir kurioms esant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Probacija taikoma remiantis tik itin palankioms ir iÅ¡skirtinai teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančioms aplinkybėms.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, kurie laikytini formalaus bei deklaratyvaus pobÅ«džio, ir skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimÄ , nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes Å¡iuo metu jis vis dar turi bÅ«ti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino V.

B. asmenybę, pagrįstai akcentavo faktÄ , jog Å¡velnesnis baudžiamumas nuteistajam buvo ne kartÄ pritaikytas (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos), tačiau jis nesugebėjo įvertinti teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nenusikalsti. Lygtinis paleidimas, kaip ir bausmės vykdymo atidėjimas, yra viena ir probacijos rÅ«Å¡ių, kurios pagrindinis tikslas yra pakartotinio nusikalstamumo prevencija. Tačiau V. B., nors ir nepažeidė bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo sÄ lygų, tačiau vėl prasikalto.

Paskutiniai nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis Å¡iuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra labai sunkÅ«s, sukėlę negrįžtamas pasekmes (atimtos dviejų žmonių gyvybės), padaryti veikiant bendrininkų grupėje, siekiant finansiÅ¡kai pasipelnyti, t. y. užvaldyti svetimÄ turtÄ . Nors V. B. savo kaltę pripažįsta, yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos bausmės, tačiau tai nėra esminiai kriterijai probacijos taikymui. Pažymėtina, jog nuteistojo elgesys pastoviai yra vertinamas pataisos įstaigos administracijos, kuri, atsižvelgdama į nuteistojo elgesio pokyčius, lengvina ar griežtina bausmės atlikimo sÄ lygas.

Å iuo metu stebimas teigiamas pokytis V. B. elgsenoje bei mÄ stysenoje, todėl jis nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad teisėjų kolegija nuteistojo elgesį vertina ne tik tokį, koks jis yra pastaruoju metu, tačiau analizuojamas elgesys viso bausmės atlikimo metu, nes trumpalaikės pavyzdingo elgesio apraiÅ¡kos negali sudaryti pagrįstos iÅ¡vados apie V. B. asmenybės pozityvius pokyčius.Atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausme V.

B. nuteistas ketvirtÄ kartÄ . Bausmę jis atlieka jau daugiau nei penkiolika metų, tačiau tinkamai, t. y. nepažeidinėjant nustatyto režimo reikalavimų, atlikti bausmę nuteistasis pradėjo tik nuo 2015 m. pabaigos, t. y. jo nepriekaiÅ¡tingas elgesys rodomas apie dvejus metus, kas lyginant su daugiau nei trylika metų darytais įvairiais drausminiais pažeidimais, laikytina trumpu pavyzdingo elgesio laikotarpiu. Ä® Alytaus pataisos namus V. B. atvyko 2007 m. rugsėjo mėnesį, duomenų apie jo elgesį LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pateiktoje medžiagoje nėra, tačiau pataisos namuose nuteistasis elgėsi pagal jam priimtinas taisykles, visiÅ¡kai ignoruodamas nustatytÄ tvarkÄ .

Tris kartus V. B. rastas neblaivus, du kartus turėjo draudžiamÄ daiktÄ â€“ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , ne kartÄ drausmintas dėl necenzÅ«rinių žodžių, žargono vartojimo, pareigÅ«nų keikimo, kartÄ sudarytas neteisėtas sandoris. IÅ¡ viso V. B. baustas dvylika kartų, paskutinį kartÄ 2015 m. gruodžio 8 d., nors nuobaudos nebegaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad visuomenėje priimtinas elgesys jam yra svetimas. Paskutinės nuobaudos galiojimas iÅ¡nyko tik 2016 m. gruodžio 8 d., po Å¡io laikotarpio V.

B. 2017 m. buvo du kartus paskatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, tačiau, jau minėta, teisėjų kolegija Å¡io trumpalaikio pavyzdingo elgesio rodymo dar negali laikyti tvirtu pasiryžimu keisti turimų elgesio įpročių bei mÄ stymo nuostatų teigiama linkme.Nuteistajam nepalankus ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas – 72 balai pagal OASys metodikÄ , kas priskiriama vidutinei rizikai. IÅ¡ minėtų balų statiniais, t. y. nebekintančiais, nustatyti tik dvideÅ¡imt, vadinasi net penkiasdeÅ¡imt du balai yra dinaminiai, t. y. juos nuteistasis dar gali koreguoti atitinkamai į mažesnę ar didesnę pusę.

Aktyvesnis nustatytų kriminogeninių veiksnių mažinimas leistų V. B. pasiekti žemÄ rizikos grupę (0-40 balų), tačiau Å¡iuo metu jo pakartotinio nusikalstamumo rodiklis nėra net artimas žemai rizikai. Pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika tai pat iÅ¡lieka vidutinė. Bendra nusikalstamumo rizika nuo pirminio svarstymo sumažėjo 10 balų, nuo 82 iki 72 balų, o smurtinio nusikaltimo rizika visiÅ¡kai nekito. Kadangi tai jau ketvirtas svarstymas dėl V. B. lygtinio paleidimo galimybės, todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ yra nepakankama, t. y. ji nėra akivaizdi.Pateiktos bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis prieÅ¡ suėmimÄ gyveno su sugyventine tėvų namuose, tačiau išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas brolį.

Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu V. B. sukÅ«rė Å¡eimÄ , t. y. vedė, su žmona palaiko socialinius ryÅ¡ius pasimatymų metu bei susiraÅ¡inėdamas, tačiau su ja gyventi neplanuoja, nes, jau minėta, po galimo lygtinio paleidimo keltųsi gyventi pas brolį. Å ios aplinkybės aukÅ¡tesnįjį teismÄ verčia abejoti nuteistojo santuokos tvirtumu bei atsiradusios naujos vertybės – Å¡eimos – realumu. Nuosavo bÅ«sto V. B. neturi, todėl nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas iÅ¡lieka aktualus.Nuteistasis prieÅ¡ suėmimÄ nedirbo, pataisos namuose įgijo Å¡altkalvio-remontininko specialybę, pataisos namuose esančioje valstybės įmonėje dirbo nuo 2007 m. iki 2016 m. mechaninio apdirbimo ceche kompresoristu.

Kodėl metė darbÄ , pateiktos bylos medžiagoje neatsispindi, duomenų, kad nuteistajam bÅ«tų pablogėjusi sveikata ir dėl to jis negalėtų atlikti darbo funkcijų, nėra, tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuo 2016 m. sausio 21 d. jis dalyvauja meno kÅ«rybos bÅ«relio veikloje. Å i aplinkybė teisėjų kolegijai neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog V. B. turi stipriÄ darbinę motyvacijÄ ir paleistas lygtinai aktyviai siektų darbinio užimtumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „T.“ pateiktas praneÅ¡imas dėl galimybės įdarbinti nuteistÄ jį nelaikoma objektyviu garantu, jog V.

B. iÅ¡ tiesų įsidarbins minėtoje įmonėje. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, jog nuteistasis teigia niekada nebuvęs paveiktas grupės spaudimo ir nėra požymių ar įrodymų, kad tai kada nors buvo jo nusikalstamumo veiksnys. Tačiau nusikaltimai, už kurių padarymÄ Å¡iuo metu V. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra padaryti veikiant bendrininkų grupėje, kas patvirtina, jog nuteistojo mÄ stysena vis dar yra ydinga. Pateiktoje medžiagoje nurodyta ir tai, kad V. B. gali bÅ«ti lengvatikis, taip pat gali turėti problemų bendraudamas su bloga kompanija, kÄ pripažįsta ir pats nuteistasis.

AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į nuteistojo turimÄ alkoholio vartojimo problemÄ . Nors V. B. jos neneigia, tačiau akivaizdu, jog vien Anoniminių alkoholikų užsiėmimų lankymas jam teigiamos naudos neduoda, nes jis net tris kartus baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimÄ , itin žiauriai du žmonės buvo nužudyti V. B. taip pat esant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iÅ¡ senų klaidų, nes priimdamas sprendimÄ neįvertina ankstesnio patyrimo, sugeba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, kurie paskatino nusikalsti, be to, nuteistasis yra linkęs savo nusikaltimus lyginti su kitų nusižengimais, kas patvirtina, jog V.

B. savo neteisėtiems poelgiams vis dar bando surasti pateisinimų, juos sumažinti ir pan.AukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria visiems nuteistajam nustatytiems kriminogeniniams veiksniams – ankstesni nusikalstami veiksmai, su darbu susijusios problemos laisvėje, alkoholio probleminis vartojimas, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys. Å ie veiksniai nustatyti teisingai ir jų mažinimui nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Negebėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimo lemia ne tik smurtinį, agresyvų elgesį, bet ir neabejotinai turės reikÅ¡mės ieÅ¡kantis pastovaus darbo, puoselėjant santykius su artimaisiais.

Pažymėtina, jog programose, susijusiose su smurtinio elgesio prevencija, pykčio ir agresijos valdymu, V. B. nedalyvavo, todėl daroma išvada, kad nuteistasis stokoja gebėjimo pasirinkti tinkamus elgesio variantus, kas nesudaro pakankamo pagrindo manymui, jog jis laikysis įstatymų imperatyvų ir savo gyvenimo tikslų sieks vien teisėtomis priemonėmis. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. sausio 3 d. nutartį.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             JÅ«ratė Jakubonienė              Algirdas Remeika              Gytis Večerskas